37ba50cd-0825-420f-9bbe-ffcaa7180df2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-1547-881/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21748-2016-0 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.39.2.2. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 21 d.       Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vaclovo Pauliko ir JÅ«ros Marijos Strumskienės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės ERGO Insurance SE apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1162-987/2017 pagal ieÅ¡kovų Ž.

K., D. K., G. K. ir M. K. ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE dėl draudimo iÅ¡mokos ir palÅ«kanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Medienos imperija“. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai Ž. K., D. K., G. K. ir M. K. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , 28 962 Eur (100 000 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų po 7 240,50 Eur, bei 378,42 Eur palÅ«kanų, t. y. kiekvienam iÅ¡ ieÅ¡kovų po 94,61 Eur, taip pat 5 proc. metinių procesinių palÅ«kanų bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad trečiasis asmuo bankrutuojanti UAB „Medienos imperija“ laikotarpyje nuo 2002 m. iki 2014 m. buvo sudariusi su atsakovu draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis, kuriomis buvo apdrausti darbuotojai. Trečiasis asmuo 2015 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovÄ , praneÅ¡damas apie nelaimingÄ atsitikimÄ â€“ (duomenys neskelbtini) rastÄ nusižudžiusiÄ darbuotojÄ D. K., kuri trečiojo asmens įmonėje dirbo laikotarpiu nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 29 d. bei nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini) IeÅ¡kovai nurodė turintys teisę į Draudimo liudijime Nr. 770-2215200 nustatytÄ 100 000 Lt (28 962 Eur) draudimo iÅ¡mokÄ dėl D.

K. mirties kaip apdraustosios (naudos gavėjos) įstatyminiai įpėdiniai, nes trečiasis asmuo nebuvo gavęs D. K. raÅ¡tiÅ¡ko sutikimo naudos gavėju nurodyti kitÄ asmenį. Atsakovas atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nurodydamas, kad įvyko nedraudžiamasis įvykis pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 sÄ lygų 4.1.11 punktÄ , nes D. K. dirbo mažiau nei 3 metus, kas reiÅ¡kia, kad nepertraukiamos draudiminės apsaugos laikotarpis iki jos savižudybės buvo mažesnis nei 3 metai.

IeÅ¡kovai su tokia atsakovo pozicija nesutinka, teigdami, kad pagal draudimo sutarties sÄ lygas nepertraukiamas draudimo apsaugos laikotarpis buvo siejamas su trečiojo asmens ir atsakovo pasiraÅ¡ytų draudimo sutarčių galiojimo seka konkrečioms apdraustoms pareigybėms, nes trečiasis asmuo drausdavo darbuotojus pagal pareigybių sÄ raÅ¡us, neįvardindamas konkrečių darbuotojų duomenų, o atsakovas tokių duomenų pateikimo nereikalaudavo; trečiasis asmuo privalėdavo tik praneÅ¡ti apie padidėjusį darbuotojų skaičių konkrečiose pareigybėse, nurodyti jų įsidarbinimo datÄ bei atleidimo iÅ¡ pareigybės datÄ ; draudimo įmoka buvo mokama už pareigybių sÄ raÅ¡e nurodytÄ darbuotojų skaičių 10 metų iÅ¡ eilės; tarp apdraustų pareigybių buvo ir vyr. buhalterio pareigybė, kurioje dirbo D.

K.. IeÅ¡kovai prašė visus sutarties sÄ lygų neaiÅ¡kumus aiÅ¡kinti trečiojo asmens, kaip prisijungusios Å¡alies prie atsakovo pasiÅ«lytų sutarties sÄ lygų, naudai.Atsakovas ERGO Insurance SE prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 sÄ lygas, draudžiamasis įvykis yra apdraustojo mirtis, nenulemta apdraustojo valios, iÅ¡skyrus taisyklių 4.1.11 punkte numatytÄ atvejį, kai mirtį lemia asmens tyčiniai (valingi) veiksmai, atlikti praėjus ne trumpesniam kaip trejų metų nepertraukiamos draudimo apsaugos to asmens atžvilgiu galiojimo laikotarpiui.

Å is terminas buvo įtvirtintas taisyklėse dėl medicininių veiksnių; praėjus Å¡iam laikotarpiui laikoma, kad apdraustasis neturėjo ketinimų atimti tyčia sau gyvybę draudimo apsaugos įsigaliojimo dienÄ . Kadangi nelaimingÄ atsitikimÄ gali patirti tik apdraustasis, o trečiasis asmuo draudė konkrečius darbuotojus, draudimo apsauga galiojo konkretaus darbuotojo, o ne pareigybių ir jose dirbusių darbuotojų skaičiaus atžvilgiu. Atsakovo teigimu, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad pagal draudimo sutarties sÄ lygų 2 punktÄ , nors trečiasis asmuo ir turėdavo pareigÄ informuoti atsakovÄ apie darbo sutarties pabaigÄ , draudimo apsauga darbuotojui pasibaigdavo, nutrÅ«kus darbo santykiams, nepriklausomai nuo to, ar trečiasis asmuo įvykdydavo savo pareigÄ dėl informacijos pateikimo.

Trečiojo asmens informavimas apie darbuotojų pasikeitimus buvo bÅ«tinas tam, kad bÅ«tų paskaičiuotos mokėtinos įmokos, tačiau nekeitė draudimo apsaugos turinio. Trečiasis asmuo suprato, kad draudimo apsauga yra suteikiama dėl konkrečių darbuotojų, nes pats trečiasis asmuo, teikdamas praneÅ¡imus apie darbuotojų skaičių pasikeitimus 2013–2015 m., nurodydavo ir konkrečių darbuotojų vardÄ , pavardę, priėmimo / atleidimo datÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina ir trečiojo asmens vidaus dokumentuose pateikiamas apdraustų darbuotojų sÄ raÅ¡as, kuriame trečiojo asmens darbuotojai 2013 m.

– 2014 m. lapkričio mėnesių galiojimo laikotarpiu iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo trečiajam asmeniui. Be to, po kiekvieno įvykio atsakovui trečiasis asmuo teikdavo konkretų darbuotojÄ individualizuojančius dokumentus. Atsakovas teigė, kad taisyklių 1.30 punkte, kuriame apibrėžiamas nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis kaip nuosekli draudimo sutarčių seka, neatskleidžia draudimo apsaugos turinio, kuris suvokiamas kaip draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių aplinkybės bei kiekvienu atveju vertinamos individualaus įvykio aplinkybės ir jį patyrusio asmens savybių atitiktis draudimo apsaugai.

Dėl Å¡ios priežasties atsakovas laiko, kad D. K. atžvilgiu nepertraukiama draudiminė apsauga nepertraukiamai galiojo trumpiau nei 3 metus (nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 5 d.), o 2015 m. rugsėjo 5 d. patirtas D. K. nelaimingas atsitikimas pagrįstai pripažintas nedraudžiamuoju įvykiu. Atsakovo teigimu, draudimo sutarties sÄ lygos buvo aiÅ¡kios ir suprantamos, o draudėjui kaip juridiniam asmeniui keliami padidinti rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai.            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Teismas konstatavo, kad byloje kilo ginčas dėl standartinės draudimo sutarties sÄ lygos turinio tinkamo aiÅ¡kinimo – ar savižudybė kaip nedraudiminis įvykis buvo siejama su trumpesniu nei 3 metų nepertraukiamo draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, kuris turi bÅ«ti suprantamas kaip konkretaus darbuotojo (kuris nusižudė) nepertraukiamas darbo stažo laikotarpis (draudimo apsaugos galiojimo metu) ar kaip paties draudėjo sudarytų draudimo sutarčių (dėl konkrečiose pareigose dirbusių darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų draudimo) nepertraukiamas galiojimo laikotarpis.Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju viena iÅ¡ esminių aplinkybių, aktualių draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimui, yra ta, kad trečiasis asmuo ir atsakovas draudimo sutarčių neatskiriama dalimi laikė standartines atsakovo parengtas Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisykles Nr. 009 (aktuali redakcija nuo 2013 m. gegužės 2 d.) (taisyklių 1.9 p.), kurių 4.1.11 punkte ir yra įtvirtinta sÄ lyga, dėl kurios turinio aiÅ¡kinimo kilo ginčas.

Trečiasis asmuo (draudėjas) negalėjo turėti įtakos Å¡ių taisyklių turinio pakeitimui / patikslinimui, todėl visos abejonės dėl standartinių sÄ lygų aiÅ¡kinimo turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusio draudiko (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusio draudėjo (trečiojo asmens) naudai (CK 6.185 straipsnio 1 dalis, 6.193 straipsnio 4 dalis, 6.992 straipsnio 1 dalis).Teismas nurodė, kad visuose draudimo liudijimuose, sudarytuose 2002 m. ir laikotarpyje nuo 2005 m. iki 2014 m., buvo nurodyta, kad apdraustieji yra darbuotojai pagal pridedamÄ etatinių darbo vietų sÄ raÅ¡Ä ; kartu su 2002 m. draudimo liudijimu pateiktose individualiai aptartose Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarties Nr. 710-770-102498 (2002 11 13) sÄ lygose trečiasis asmuo įvardino atsakovui tik konkrečias etatines darbo vietas, nurodydamas pareigybes ir asmenų, jose dirbančių, skaičių; jokie dirbančių asmenų duomenys (įskaitant ir apie psichinę ar sveikatos bÅ«klę, amžių, darbo staÅ¾Ä ir pan.) atsakovui nebuvo pateikti;

Å¡alys taip pat sutarė dėl trečiojo asmens pareigos praneÅ¡ti draudikui apie pasikeitimus apdraustų etatinių darbo vietų sÄ raÅ¡uose (sutarties sÄ lygų 3 punktas, 6 punktas); jokio įpareigojimo draudėjui informuoti draudikÄ apie konkrečių darbuotojų darbo stažo pradžiÄ / pabaigÄ nebuvo įtvirtinta; draudikas buvo nurodęs, kad tuo atveju, jei etatinėje darbo vietoje dirba du ir daugiau asmenų, jie yra apdrausti bendrai; tai yra kiekvienam asmeniui tenka atitinkama draudimo sumos dalis.

IÅ¡ Å¡ių individualiai aptartų sÄ lygų, anot teismo, matyti, kad jau pačioje pirmojoje draudimo sutartyje Å¡alys susitarė, kad draudžiami ne konkretÅ«s asmenys, kiekvienÄ iÅ¡ jų draudžiant individualiai, o pareigybių (kuriose dirba konkretÅ«s asmenys) etatai bei atitinkamai draudimo apsauga galioja ne konkretiems asmenims, o asmenims, dirbantiems konkrečiuose etatuose, už kurių (etatų) skaičių moka draudėjas atitinkamas įmokas. Anot teismo, pastarosios iÅ¡vados nepaneigia vėlesnės draudimo sutartys, nes, nors ir individualiai aptariamos sÄ lygos Å¡iek tiek kito, tačiau tiek jų esmė, tiek ir draudimo liudijimuose apdraustųjų asmenų apibrėžimai iÅ¡liko tokie patys – apdraustieji asmenys: darbuotojai pagal pridedamÄ pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kÄ patvirtina ir paskutinysis 2014 m. lapkričio 12 d.

Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų liudijimas Nr. 770-2215200. Kartu su 2014 m. draudimo liudijimu pateiktose Individualiose draudimo sutarties Nr. 770-2215200 sÄ lygose įtvirtinta draudėjo pareiga padidėjus darbuotojų skaičiui tam tikrais terminais informuoti draudikÄ apie visus į tas pareigybes priimtus darbuotojus (sutarties 2 punktas); taip pat sutarta, kad padidėjus darbuotojų skaičiui pagal draudimo sutartyje nurodytÄ pareigybę po draudimo sutarties sudarymo momento draudimo apsauga dėl naujai priimto darbuotojo yra suteikiama nuo jo pirmos oficialios darbo dienos Å¡ioje pareigybėje, jei draudėjas įvykdo prievolę laiku praneÅ¡ti apie darbuotojo pirmÄ oficialiÄ darbo dienÄ .Taigi teismas, įvertinęs individualiai aptartas draudimo sutarties sÄ lygas, kurios turi pirmenybę prieÅ¡ standartines sutarties sÄ lygas, padarė iÅ¡vadÄ , kad draudėjas draudimo sutartimis siekė apdrausti savo turtinius interesus dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių draudiminiu laikotarpiu dirbantiems visiems darbuotojams konkrečiuose pareigybių etatuose.

BÅ«tent dėl to, draudikas reikalaudavo duomenų apie darbuotojų skaičiaus pasikeitimus ir jų įsidarbinimo / atleidimo datas. Kiekvieno darbuotojo draudiminė rizika buvo susieta iÅ¡imtinai su pareigybės, kurioje dirbo darbuotojas, pobÅ«džiu; tuo tarpu konkretaus darbuotojo asmeniniai duomenys (amžius, patirtis, ligos, psichinė bÅ«klė ir pan.) nebuvo vertinami, nustatant draudimo rizikÄ . PastarÄ jÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad individualiai neaptartose draudimo sutarčių sÄ lygose – Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (aktuali redakcija nuo 2013 m. gegužės 2 d.) 2.2-2.3 punktuose, buvo įvardintos dvi skirtingos sutarčių rÅ«Å¡ys, kurias galėjo sudaryti draudėjas su draudiku: draudėjas galėjo arba apdrausti konkrečius fizinius asmenis, arba draudėjas galėjo apdrausti konkrečias pareigybes.

Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius individualiai aptartų sÄ lygų turinio atsakovo argumentus, kad draudėjas draudė turtinius interesus dėl konkrečių darbuotojų (o ne dėl konkrečių pareigybių, kuriose dirbo darbuotojai) patirtų nelaimingų atsitikimų darbe (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).Teismas, įvertinęs draudimo sutarčių standartines sutarties sÄ lygas (Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (aktuali redakcija nuo 2013 m. gegužės 2 d.) 2.2-2.3 ir 1.29-1.30 punktus), nustatė, kad draudikas, įtvirtindamas draudimo laikotarpio ir nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio apibrėžimus, nenurodė, jog Å¡ie apibrėžimai suprantami skirtingai tuo atveju, jei draudėjas draudžia fizinius asmenis ir tuo atveju, jei draudėjas draudžia pareigybes.

Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kokios rūšies draudimo sutartį būtų sudaręs draudėjas, abu pastarieji terminai „numatomas draudimo laikotarpis“ ir „nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis“ turėjo būti suprantami vienodai. Kaip matyti iš šių apibrėžimų turinio, draudimo laikotarpis ir draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis buvo siejamas su draudėjo ir draudiko tarpusavyje sudaromų draudimo sutarčių pasirašymo (pradžios) ir pasibaigimo momentu. Nei viename apibrėžime nebuvo įtvirtinta, kad draudimo laikotarpis ar draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra siejamas su konkretaus apdrausto asmens ar konkrečioje apdraustoje pareigybėje dirbančio asmens darbo sutarties pradžia ir pabaiga ar jo darbo stažu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.     Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 009 (aktuali redakcija nuo 2013 m. gegužės 2 d.) 4.1.11 punkte, dėl kurio turinio aiškinimo kilo byloje ginčas, įtvirtinta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma „savižudybė, jeigu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei 3 metai“.

Pastarajame punkte įtvirtintas lygiai toks pats gramatinis ir lingvistinis išsireiškimas „nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis“ kaip ir taisyklių 1.29 punkte, kuriame pateiktas apibrėžimas, kas yra „nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis“. Taisyklių 4.1.11 punkte nebuvo paaiškinta, kad nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis šiuo konkrečiu atveju yra siejamas su konkretaus darbuotojo (dirbančio apdraustoje pareigybėje) nepertraukiamu darbo stažu apdraustoje pareigybėje.

Vadinasi, draudėjas (trečiasis asmuo) kaip ir bet kuris kitas atidus ir protingas verslininkas atsidÅ«ręs tokioje pačioje situacijoje taisyklių 4.1.11 punkte įtvirtintÄ sÄ lygÄ apie savižudybę, apibrėžiamÄ kaip nedraudiminį įvykį tik tuo atveju, jei nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra mažesnis nei 3 metai, pagrįstai siejo su taisyklių 1.29 punkte įtvirtintu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio apibrėžimu, pagal kurį nepertraukiamas draudimo apsaugos laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo pirmosios draudėjo draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo iki paskutiniosios galiojimo, o ne (kaip teigia draudikas) nuo konkretaus darbuotojo pradėjimo dirbti (draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu) iki baigimo dirbti (draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu).

Teismas nurodė prie pastarosios iÅ¡vados priėjęs lyginamuoju aspektu atsižvelgęs ir į taisyklių 4.1.6 punktÄ , kuriame nedraudžiamuoju įvykiu laikomi „pasikartojantys kaulų (sÄ narių) iÅ¡nirimai (panirimai), kai pirminis kaulų (sÄ narių) iÅ¡nirimas (panirimas) įvyko iki draudimo sutarties, pradedančios nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį, sudarymo dienos. Å io punkto prasme nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį sudaro ir viena draudimo sutartis, jeigu draudimo apsauga, suteikiama pagal Å¡iÄ draudimo sutartį, nebuvo sustabdyta ir/ar draudimo sutartis nebuvo nutraukta“.

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io punkto turinio nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis taip pat buvo siejamas su konkrečios draudimo sutarties tarp draudėjo ir draudiko sudarymo momentu.Pastarosios iÅ¡vados, anot teismo, nepaneigia aplinkybė, kad individualiai aptartose draudimo sutarčių sÄ lygose buvo nurodoma, jog draudimo apsauga dėl naujai priimto darbuotojo yra suteikiama nuo jo pirmos oficialios dienos pareigybėje, jei draudėjas per draudimo sutartyje nustatytÄ laikotarpį praneÅ¡a draudikui apie darbuotojo pareigybę ir jo pirmÄ oficialiÄ darbo dienÄ draudimo sutartyje.

Akivaizdu, kad draudėjas (trečiasis asmuo) buvo suinteresuotas drausti turtinius interesus dėl galimų nuostolių, darbuotojams patyrus nelaimingÄ atsitikimÄ ; bÅ«tent dėl to Å¡alys ir aptarė individualiÄ tvarkÄ per kokius terminus draudėjas turi informuoti draudikÄ apie naujai priimtus darbuotojus ir jų skaičiaus pareigybėse pasikeitimus tam, kad draudikas galėtų paskaičiuoti draudžiamos rizikos kainÄ bei atitinkamai draudėjo mokėtinas įmokas.Teismas pažymėjo, kad CK 6.1014 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nemokėti draudimo iÅ¡mokos apdraustojo savižudybės atveju taip pat siejama su draudimo sutarties (sudarytos tarp draudėjo ir draudiko) ne mažesniu nei 3 metų galiojimo laikotarpiu.

Be to, įstatymo leidėjas leidžia draudėjui (turint draudiko sutikimÄ ) keisti apdraustuosius (CK 6.1005 straipsnis), o apdraustojo asmens pakeitimas draudimo sutarties (įskaitant ir jos galiojimo laikotarpio) savaime nenutraukia. Nagrinėjamu atveju matyti, kad draudėjas ir draudikas buvo susitarę, kad draudėjas keičia apdraustus asmenis, informuodamas apie pasikeitimus apdraustuose pareigybių etatuose. Å alys nebuvo sutarusios, kad dėl darbuotojo pasikeitimo bus laikoma, kad draudimo sutartis (ir jos taikoma draudėjo turtinių interesų apsauga) nutrÅ«ks ir turės vėl prasidėti iÅ¡ naujo.

Vadinasi, konkretaus darbuotojo pasikeitimas (tuo atveju, jei draudėjas tinkamai vykdė draudimo sutarties sÄ lygas praneÅ¡ti draudikui apie pasikeitimus) draudimo sutarties bei atitinkamai draudimo sutarties taikomo nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio nenutraukė. Taigi teismas, įvertinęs draudimo sutarties standartines sÄ lygas, kurių draudėjas (trečiasis asmuo) negalėjo pakeisti, sprendė, kad draudėjas, sudarinėdamas dvylika metų draudimo sutartis, kuriomis draudė savo turtinius interesus dėl visų savo darbuotojų (dirbančių konkrečiose pareigybėse) patirtų nelaimingų atsitikimų darbe, pagrįstai galėjo tikėtis, kad standartinėse draudimo taisyklėse įtvirtinta nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio sÄ voka (taisyklių 1.29 punkte) visuose standartinių taisyklių punktuose turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinama ir suprantama vienodai – tai yra taip, kaip apibrėžime, siejant nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį su nepertraukiamu draudimo sutarčių (sudarytų tarp draudėjo ir draudiko) galiojimo laikotarpiu, o ne su konkretaus darbuotojo atžvilgiu galiojančiu nepertraukiamu draudimo apsaugos laikotarpiu tiesiogiai priklausomu nuo nepertraukiamo darbo stažo.

Vadinasi, draudėjas (trečiasis asmuo) nuo 2012 m. iki 2014 m. nepertraukiamai sudarinėjęs draudimo sutartis turėjo didesnį nei 3 metų nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį draudimo objektui – turtiniams interesams dėl darbuotojų patirtų nelaimingų atsitikimų, tuo momentu, kai (duomenys neskelbtini) nusižudė vyr. buhalterė D. K., nepaisant to, kad vyr. buhalterės D. K. nepertraukiamas darbo stažas buvo trumpesnis nei 3 metai. Tokiu atveju vyr. buhalterės D. K. savižudybė pagal standartines draudimo sutarties taisykles yra laikoma draudžiamuoju įvykiu, nes ji įvyko egzistavus ilgesniam nei 3 metų nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiui draudimo objektui – draudėjo turtiniams interesams.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas ERGO Insurance SE apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pagal Draudimo įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , draudimo apsauga teikiama atlygintinai ir visais atvejais yra siejama su konkrečiu fiziniu asmeniu, nepriklausomai nuo to, kaip jis yra identifikuojamas: pagal asmens duomenis, pagal draudimo sutartyje nurodytÄ pareigybę (kaip kad yra trečiojo asmens sudarytoje nelaimingų atsitikimų draudimo sutartyje) ar pagal banko kortelės turėtojÄ ir pan.

Kad draudimo apsauga, teikiama pagal draudimo sutartį, visais atvejais yra siejama su konkrečiu fiziniu asmeniu ir yra teikiama už draudimo įmokÄ , patvirtina ir Nelaimingų atsitikimų draudimo sutartyje numatytas teisinis reguliavimas.Trečiasis asmuo suprato, kad draudimo apsauga yra suteikiama dėl konkrečių darbuotojų, ir tÄ patvirtina apelianto pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai.Teismas neteisingai nustatė ginčo dalykÄ . Nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis nėra suprantamas nei kaip nusižudžiusio darbuotojo nepertraukiamas darbo stažas, nei kaip paties draudėjo sudarytų draudimo sutarčių (dėl konkrečiose pareigose dirbusių darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų draudimo) nepertraukiamas galiojimo laikotarpis.Teismo teiginiai, pagal kuriuos nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis per apdraustojo nepertraukiamo darbo stažo laikotarpį ar per draudimo sutarčių nepertraukiamÄ galiojimo laikotarpį yra siejamas su konkretaus draudėjo sudaromų draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarčių laikotarpiu, prieÅ¡tarauja Draudimo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje numatytam teisiniam reguliavimui.Teismas, nepagrįstai vadovaudamasis anksčiau galiojusių draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutarčių (ne ginčo draudimo sutarties) individualiomis sÄ lygomis ir Taisyklių 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytu teisiniu reguliavimu, padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo draudimo sutartimis siekė apdrausti ne konkrečius fizinius asmenis, o savo turtinius interesus dėl konkrečių pareigybių, kuriose dirbo darbuotojai.

Teismas nustatė, kad apdraustoji nebuvo davusi sutikimo, kad trečiasis asmuo bÅ«tų paskirtas naudos gavėju, todėl darytina iÅ¡vada, kad trečiasis asmuo sÄ moningai draudė ne savo, kaip konstatavo teismas, o apdraustosios turtinius interesus, susijusius su nelaimingais atsitikimais. Antra, tarp trečiojo asmens ir apelianto buvo sudaryta ne ilgalaikė draudimo sutartis, ir draudimo sutartys nebuvo automatiÅ¡kai pratęsiamos, bet draudimo sutartys buvo sudaromos vienerių metų laikotarpiui, kuriam pasibaigus vykdavo derybos ir buvo sudaroma nauja draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartis.

Apdraustosios savižudybė įvyko nelaimingų atsitikimų draudimo sutarties galiojimo metu, ir Å¡iam įvykiui buvo taikomas taisyklėse numatytas teisinis reguliavimas. Dar daugiau, visų draudimo sutarčių, galiojančių nuo 2012 m. lapkričio 14 d., draudimo liudijimuose ir sutarties individualiose sÄ lygose yra aiÅ¡kiai nurodyta, kad apdraustieji yra draudėjo darbuotojai pagal pridedamÄ pareigybių sÄ raÅ¡Ä , draudimo suma yra nustatyta dėl kiekvieno apdraustojo, o ginčo draudimo sutarties individualių sÄ lygų 2 punkte yra numatyta, kad draudimo apsauga draudėjo darbuotojo atžvilgiu nustoja galioti nuo jo atleidimo iÅ¡ draudimo sutartyje nurodytos pareigybės momento.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta dėl draudimo sutarties aiÅ¡kinimo, kai draudimo sutarties Å¡alys yra verslo subjektai (kita draudimo sutarties Å¡alis buvo ne ieÅ¡kovas, o trečiasis asmuo – verslo subjektas) ir draudimo sutartyje yra vartojami aiÅ¡kÅ«s ir suprantami terminai, t. y. kad tokiais atvejais nebÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga aiÅ¡kinti, kad sutartis iÅ¡ esmės ne tokia, kaip ji buvo pavadinta, kokios esminės jos sÄ lygos nustatytos, ar, pasiremiant aiÅ¡kinimu, bÅ«tų siekiama atsisakyti jos esminių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2011).Taisyklių 2.2 ir 2.3 punktuose yra nurodomos ne draudimo sutarčių rÅ«Å¡ys, kaip nurodė teismas, o draudėjo praÅ¡ymo sudaryti draudimo sutartį turinys.

PraÅ¡ymo turinys skiriasi priklausomai nuo to, kokiÄ draudimo schemÄ pasirenka draudėjas, tačiau apdraustasis ir draudimo apsaugos apimtis nepriklauso nuo draudimo schemos ir yra visais atvejais tokie patys. Be to, draudimo sutarties Å¡alys susitarė ir draudimo liudijime aiÅ¡kiai bei suprantamai šį susitarimÄ Ä¯formino, nurodydamos, kad yra apdraudžiami draudėjo darbuotojai pagal pridedamÄ pareigybių sÄ raÅ¡Ä .Teismas, sutapatindamas draudimo sutarties galiojimo laikotarpį su draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nepertraukiamos draudimo apsaugos laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo pirmosios ieÅ¡kovo draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo iki paskutiniosios galiojimo.

Teismas nesiaiÅ¡kino draudimo apsaugos sÄ vokos turinio, kuris yra pateikiamas tiek vieÅ¡ojoje teisėje, tiek draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartyje. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ Ä¯vykus draudžiamajam įvykiui. Nei Taisyklių 1.29 punkte, nei Taisyklių 1.30 punkte nėra pateikiama ar modifikuojama draudimo apsaugos sÄ voka, kuri numatyta Draudimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje ir Taisyklių 1.17 punkte. Jei bÅ«tų vadovaujamasi teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu, pagal kurį nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis bÅ«tų skaičiuojamas nuo pirmosios trečiojo asmens draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo iki paskutinės galiojimo, bÅ«tų gautas teisės normų aiÅ¡kinimų rezultatas, pagal kurį apeliantas bÅ«tų įpareigotas mokėti draudimo iÅ¡mokas už apdraustųjų patirtus nelaimingus atsitikimus, atsitikusius iki draudimo apsaugos jų atžvilgiu įsigaliojimo dienos, t. y. iki trečiojo asmens darbuotojo, dirbančio draudimo sutartyje nurodytoje pareigybėje, statuso įgijimo.

Toks teismo teisės normų interpretavimas, pagal kurį apdraustiesiems yra sukuriama teisė gauti draudimo iÅ¡mokas ir dėl įvykių, atsitikusių iki draudimo apsaugos jų atžvilgiu įsigaliojimo, pažeidžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį ir 6.996 straipsnio 3 dalį.Teismas neteisingai interpretavo CK 6.1014 straipsnio 4 dalį, pagal kuriÄ draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ apdraustojo savižudybės atveju, jeigu draudimo sutartis galiojo daugiau kaip trejus metus. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas draudiko pareigÄ mokėti draudimo iÅ¡mokÄ savižudybės atveju sieja su viena ilgalaike draudimo sutartimi, pagal kuriÄ draudimo apsauga buvo teikiama gyvybę sau atėmusiam apdraustajam.Taisyklės yra sisteminis ir vientisas dokumentas, taigi tos pačios Taisyklių sÄ vokos, paminėtos skirtinguose Taisyklių punktuose, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ir taikomos vienodai.

Su nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpiu (Taisyklių 1.30 punktas) Taisyklėse yra siejami ir kiti (ne tik savižudybės atvejai) nedraudžiamieji įvykiai bei draudimo iÅ¡mokos mažinimo atvejai. Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas, pagal kurį nepertraukiamas draudimo apsaugos laikotarpis buvo skaičiuojamas nuo pirmosios ieÅ¡kovo draudimo sutarties pasiraÅ¡ymo iki paskutiniosios galiojimo, pažeidžia ir asmens duomenų teisinės apsaugos reguliavimÄ , kadangi apeliantas, grįsdamas atsisakymÄ sumokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar draudimo iÅ¡mokos sumažinimÄ , privalėtų vadovautis trečiojo asmens darbuotojo, dirbusio ar dar dirbančio draudimo sutartyje nurodytoje pareigybėje, duomenimis apie jo sveikatÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:Apelianto pozicija, kad trečiasis asmuo apdraudė konkrečius darbuotojus, o ne pareigybes, yra klaidinga ir neatitinka tikrosios draudimo sutarties esmės bei sudarymo tikslo. Trečiojo asmens ir apelianto sudarytoje draudimo sutartyje nėra iÅ¡skirto nei vieno konkretaus darbuotojo, t. y. nėra nurodytų vardų ir pavardžių, gimimo datų ar asmens kodų, sudarytų darbo sutarčių datų, darbo pradžios datų.Aplinkybė, kad trečiasis asmuo su dalimi praneÅ¡imų apie darbuotojų pasikeitimus nurodė konkrečius darbuotojus, nekeičia draudimo sutarties esmės – apdraustos pareigybės, o ne konkretÅ«s darbuotojai.

Pagal draudimo sutarties individualių sÄ lygų 3 punktÄ , trečiasis asmuo neturėjo pareigos informuoti draudiko apie konkrečių darbuotojų pasikeitimus, o tai, kad tokia informacija trečiojo asmens buvo pateikta draudimo brokeriui, nesuponuoja iÅ¡vados, kad trečiasis asmuo suprato apie draudimo apsaugos galiojimÄ ne pareigybėms, o konkretiems darbuotojams.Teismas tyrė ir vertino visus raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat iÅ¡klausė proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimus. Nuosekliai įvertinęs visas reikÅ¡mingas aplinkybes, teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad draudėjas draudimo sutartimis siekė apdrausti savo turtinius interesus dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių draudžiamuoju laikotarpiu dirbantiems visiems darbuotojams konkrečiuose pareigybių etatuose, kadangi draudikas reikalaudavo duomenų apie darbuotojų skaičiaus pasikeitimus ir jų įsidarbinimo/ atleidimo datas.

Be to, teismas teisingai pastebėjo, kad kiekvieno darbuotojo draudiminė rizika buvo susieta iÅ¡imtinai su pareigybės, kurioje dirbo darbuotojas, pobÅ«džiu, tuo tarpu konkretaus darbuotojo asmeniniai duomenys nebuvo vertinami, nustatant draudimo rizikÄ . Nors apeliantas nurodo, kad teisės aktai jo neįpareigoja prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį individualiai vertinti kiekvienÄ trečiojo asmens darbuotojÄ ir prisiima dėl to kylančiÄ rizikÄ , tai, ieÅ¡kovų nuomone, nepaneigia fakto, kad buvo apdraustos pareigybės, o ne konkretÅ«s darbuotojai.Trečiojo asmens mokėta draudimo įmoka yra 94,24 Lt už pareigybėje nurodytÄ vienÄ darbuotojÄ .

IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad apeliantas, kaip profesionalus draudikas, individualiai nevertino, kokie asmenys dirbo trečiojo asmens įmonėje draudimo sutarties sudarymo metu, nevertino jų atliekamo darbo pobÅ«džio ir pan. TeoriÅ¡kai trečiasis asmuo draudimo sutarties sudarymo metu galėjo bÅ«ti priėmęs neįgalų ar pagyvenusį asmenį, kas reikÅ¡tų padidėjusiÄ rizikÄ dėl draudžiamojo įvykio atsitikimo. Tai patvirtina, kad apeliantui buvo svarbus tik darbuotojų skaičius pareigybėse, o trečiasis asmuo tikėjosi, kad bÅ«tent pagal pareigybes dirbantys ar įdarbinami asmenys yra apdrausti.

Dėl Å¡ių priežasčių trečiasis asmuo 10 metų iÅ¡ eilės sudarydavo draudimo sutartis su apeliantu. Jei skiriasi draudėjo praÅ¡ymo turinys (siekis apdrausti konkrečius fizinius asmenis ar siekis apdrausti konkrečias pareigybes), skiriasi ir pačių draudimo sutarčių turinys. Taisyklių 2.2. – 2.3. punktų nuostatų ir iÅ¡ draudimo „schemų“, kaip jas vadina apeliantas, atsirandančių teisinių pasekmių sutapatinimas yra nelogiÅ¡kas.Ä®monei (darbdaviui) draudžiant savo lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų pareigybių sÄ raÅ¡Ä , gyventojų pajamų mokestis už tokias įmokas nemokamas, kadangi nėra gyventojų pajamų mokesčio objekto.

Trečiasis asmuo, sudaręs draudimo sutartį dėl pareigybių draudimo, neturėjo prievolės mokėti gyventojų pajamų mokesčio ir Å¡io mokesčio nemokėjo visų draudimo sutarčių galiojimo metu (daugiau nei 10 metų), kas taip pat paneigia apelianto motyvÄ , kad draudimo apsauga yra suteikiama dėl konkrečių darbuotojų.Apeliantas prisėmė rizikÄ dėl neaiÅ¡kių draudimo sutarties sÄ lygų. Nagrinėjamu atveju nors trečiasis asmuo ir buvo supažindintas su draudimo sutarties taisyklėmis, tačiau jam nebuvo paaiÅ¡kintas bÅ«tent toks jų turinys, kokį dabar bando įrodyti apeliantas.

Todėl net ir tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas pripažintų pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepagrįstu, apeliacinės instancijos teismas turėtų atsižvelgti į CK 6.193 straipsnio 4 dalį, pagal kuriÄ , tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Trečiasis asmuo apdraudė pareigybių sÄ raÅ¡Ä , o ne konkrečius darbuotojus, todėl nepertraukiamos draudimo apsaugos laikotarpis apdraustoms pareigybėms yra siejamas su nuoseklia draudimo sutarčių seka, kuri yra ilgesnė nei 3 metai.Draudimo sutartys buvo sudarytos tarp apelianto ir trečiojo asmens, o ne konkrečių darbuotojų, antra, asmuo turėjo dirbti pareigybėje, kuri buvo apdrausta.

Tai reiÅ¡kia, jog darbuotojai neturėjo galimybės sudaryti draudimo sutarčių su tikslu gauti draudimo iÅ¡mokÄ dėl savo savižudybės. Taigi, jei egzistuoja Å¡ie „du barjerai“ ir pats darbuotojas asmeniÅ¡kai nesudarinėjo draudimo sutarčių, tai 3 metų termino siejimas su konkretaus darbuotojo darbo stažu įmonėje, yra visiÅ¡kai nepagrįstas.Teismas pagrįstai konstatavo, kad iÅ¡ draudimo laikotarpio bei nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio apibrėžimų turinio, draudimo laikotarpis ir draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra siejamas su draudėjo (trečiojo asmens) ir draudiko (apelianto) tarpusavyje sudaromų draudimo sutarčių pasiraÅ¡ymo (pradžios) ir pasibaigimo momentu.

Teismas teisingai pastebėjo, kad nei viename apibrėžime nebuvo įtvirtinta, kad draudimo laikotarpis ar draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra siejamas su konkretaus apdrausto asmens ar konkrečioje apdraustoje pareigybėje dirbančio asmens darbo sutarties pradžia ir pabaiga ar jo darbo stažu draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu.PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, Taisykles pirmosios instancijos teismas analizavo kaip vientisÄ ir sisteminį dokumentÄ , kÄ patvirtina ir sprendimo motyvai.Apeliantas pateikdamas apeliaciniame skunde savo samprotavimus konkrečias Taisyklių nuostatas aiÅ¡kina atsietai, iÅ¡imtinai savo naudai, neanalizuodamas nuostatų visumos.

Draudiko interesus saugo ne tik Taisyklės, tačiau ir CK nuostatos, kuriose apribojama draudiko atsakomybė dvigubo draudimo atveju. Taip pat, jei darbuotojas nepatenka į apdraustÄ pareigybę, draudikas nėra įpareigotas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados   Apeliacinis skundas netenkinamas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas Nr. 102-3957).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl įvykio kvalifikavimo (ne)draudžiamuoju ir atitinkamų draudimo sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo.Byloje nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 12 d. trečiasis asmuo UAB „Medienos imperija“ ir apeliantas buvo sudarę draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį Nr. 770-2215200, pagal kuriÄ buvo apdrausti draudėjo darbuotojai pagal pridedamÄ pareigybių sÄ raÅ¡Ä ; naudos gavėju paskirtas draudėjas.

Å alių sudarytai sutarčiai buvo taikomos Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklės, galiojančios nuo 2013 m. gegužės 2 d. (toliau – Draudimo taisyklės).Draudimo sutarties galiojimo metu, (duomenys neskelbtini) rasta nusižudžiusi trečiojo asmens darbuotoja, vyr. buhalterė, D. K.. Apeliantas, remdamasis Draudimo taisyklių 4.1.11. punktu, atsisakė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .Draudimo taisyklių 4.1.11. punkte nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma savižudybė, jeigu nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra trumpesnis nei 3 metai.Nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio sÄ voka pateikta Draudimo taisyklių 1.30 punkte, pagal kurį nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra nuosekli draudimo sutarčių seka, kai vienos draudimo sutarties pabaigos momentas sutampa su kitos draudimo sutarties pradžios momentu, ir draudimo apsauga, suteikiama pagal Å¡ias draudimo sutartis, nebuvo sustabdyta ir/ ar nei viena iÅ¡ Å¡ių draudimo sutarčių nebuvo nutraukta.Apeliantas minėtÄ nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpio sÄ vokÄ aiÅ¡kina taip, kad ji reiÅ¡kia nepertraukiamÄ draudimo apsaugos galiojimo laikotarpį konkretaus draudėjo darbuotojo atžvilgiu, kas konkrečiai nagrinėjamu atveju reiÅ¡kia, kad D.

K. savižudybė nėra draudžiamasis įvykis, nes ji nepertraukiamai buvo apdrausta trumpiau kaip 3 metus (dirbo nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki (duomenys neskelbtini)Pirmosios instancijos teismas (o taip pat ir ieÅ¡kovai) sprendė, kad nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra siejamas su darbuotojo pareigybe, o ne konkrečiu darbuotoju, todėl tokiu atveju, atsižvelgiant į tai, kad draudimo sutartys pagal pareigybių sÄ raÅ¡Ä , kuriame buvo numatytas vyr. buhalteris, nepertraukiamai buvo sudaromos ilgiau kaip trejus metus, D.

K. savižudybė yra draudžiamasis įvykis.Kaip minėta, šalių sudarytoje draudimo sutartyje naudos gavėju buvo nurodytas pats draudėjas (darbdavys). Taisyklių 5.1 punkte nustatyta, kad draudimo objektas – tai turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais, o draudimo liudijime, nurodant, kad naudos gavėjas yra būtent draudėjas, konkretizuota, kad draudimo objektas yra būtent draudėjo turtiniai interesai. Atsižvelgiant į tai, atmetami kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad nagrinėjamu atveju buvo draudžiami ne draudėjo (darbdavio), o apdraustosios turtiniai interesai.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į draudimo iÅ¡mokÄ apdraustosios įpėdiniams perėjo specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių draudimo iÅ¡mokos dėl apdraustojo mirties mokėjimÄ , pagrindu, tačiau tai nepaneigia draudimo sutartyje įtvirtintos sÄ lygos, kad sudaryta sutartimi draudėjas siekė apdrausti savo, o ne apdraustosios turtinius interesus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teigimu, kad ginčo draudimo sutartimi buvo apdrausti draudėjo darbuotojai, nes tai yra nurodyta ir pačioje draudimo sutartyje (draudimo liudijime).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad draudimo objektas buvo bÅ«tent draudėjo (o ne darbuotojų) turtiniai interesai, susiję su nelaimingais atsitikimais, pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimas, pagal kurį nepertraukiamos draudimo apsaugos galiojimo laikotarpis yra siejamas su nepertraukiamu draudimo sutarčių (sudarytų tarp draudėjo ir draudiko) galiojimo laikotarpiu, o ne su konkretaus darbuotojo atžvilgiu galiojančiu nepertraukiamu draudimo apsaugos laikotarpiu, tiesiogiai priklausomu nuo Å¡io darbuotojo nepertraukiamo darbo stažo, nereiÅ¡kia nesÄ Å¾iningumo draudimo sutarties Å¡alių atžvilgiu ir (ar) nepagrįsto draudimo sutarties esmės iÅ¡kraipymo.Å iame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad, kaip ne kartÄ yra nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sÄ lyga, todėl jie draudimo taisyklėse turi bÅ«ti apibrėžti aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai, o kai abejojama, draudimo sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2010; 2016 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-701/2016).Nagrinėjamu atveju tiek iÅ¡ skirtingo teismo bei byloje dalyvaujančių asmenų ginčo nedraudžiamojo įvykio sÄ vokos aiÅ¡kinimo, tiek apelianto argumentų, grindžiančių jo įrodinėjamÄ Å¡ios sÄ vokos tikrÄ jÄ prasmę, gausos akivaizdu, kad Å¡i sÄ lyga minėtų aiÅ¡kumo bei nedviprasmiÅ¡kumo reikalavimų neatitiko, todėl teismas, remdamasis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai aiÅ¡kino jÄ draudėjo, t. y. draudimo sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies, o ne draudiko naudai.Nors apeliaciniame skunde apeliantas tvirtina, kad trečiasis asmuo (draudėjas) draudimo sutartimi suteikiamÄ draudimo apsaugÄ suprato taip, kaip jÄ aiÅ¡kina apeliantas, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.Pagal draudimo sutarties individualių sÄ lygų 2 punktÄ , draudėjas turėjo pareigÄ informuoti draudikÄ apie priimtus naujus darbuotojus, nurodydamas kiekvieno darbuotojo pareigybę ir jo pirmÄ oficialiÄ darbo dienÄ draudimo sutartyje nurodytoje pareigybėje, tik tuo atveju, jeigu padidėdavo darbuotojų skaičius pagal tam tikrÄ draudimo sutartyje nurodytÄ pareigybę.

Kaip pripažįsta pats apeliantas, tuo atveju, kai vietoje vieno darbuotojo bÅ«davo priimamas kitas darbuotojas, draudimo įmoka, sumokėta už pirmojo darbuotojo 12 mėn. draudimo apsaugÄ , bÅ«davo įskaitoma už draudimo apsaugÄ antrajam darbuotojui ir apie tokį pasikeitimÄ draudėjas neprivalėjo informuoti apelianto. Todėl tai, kad, kaip nurodo apeliantas, draudėjas praneÅ¡imuose apie darbuotojų pasikeitimus pateikdavo duomenis ne tik apie pareigybes ir darbuotojų skaičių jose, bet ir nurodydavo konkretaus asmens vardÄ bei pavardę, nepatvirtina trečiÄ jį asmenį suvokus suteiktos draudimo apsaugos apimtį kitaip, nei jÄ nustatė teismas.

Taip pat apelianto nurodomos aplinkybės, kad iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos buvo apskaičiuojamos neatsižvelgiant į toje pareigybėje dirbančių darbuotojų skaičių ir kt., neprieÅ¡tarauja (atitinka) byloje nustatytam (-Ä ) draudimo objektui (-Ä ) – draudėjo (darbdavio) turtiniams interesams, susijusiems su darbuotojų nelaimingais atsitikimais.Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovui Ž.

K. iÅ¡ atsakovo priteisiama 484 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .           Priteisti ieÅ¡kovui Ž. K. iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialÄ , 484 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

                    Teisėjai                                                                                            Vilija Mikuckienė                                                                                                                    Vaclovas Paulikas                                       Jūra Marija Strumskienė