Legislator Case Law & Legislation
37b73e28-74d9-4e1b-a23d-8eca6bde76dc AI generated

37b73e28-74d9-4e1b-a23d-8eca6bde76dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 37b73e28-74d9-4e1b-a23d-8eca6bde76dc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant: Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams: Remigijui Matevičiui, Giedriui Tarasevičiui,  gynėjams: Leonui Volkui, Raimondai Nesterovienei, Laimai BalčiÅ«nienei, Birutei Strimaitytei,nuteistiesiems: G. J., D. S.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. M.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:G.

Legislator headnote

AI generated

37b73e28-74d9-4e1b-a23d-8eca6bde76dc · Lietuvos apeliacinis teismas: PrieÅ¡ tai tame name ji buvo 2009-05-30. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog namas apvogtas laikotarpiu tarp 2009-05-30 ir 2009-06-16, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad per šį laikotarpį namas apvogtas tik vienÄ kartÄ , kaip įsitikinusi nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė. S. M. apeliacinės instancijos teisme detalizavo, kiek kartų ir kada, jos nuomone, buvo įsibrovę vagys: pirmÄ kartÄ â€“ 2009-06-02, antrÄ kartÄ â€“ laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, trečiÄ kartÄ â€“ 2010 m. gegužės mėn. viduryje, ketvirtÄ kartÄ â€“ 2011 m. kovo mėn. pabaigoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-115/2011Proceso Nr. 1-49-1-00244-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2                                                                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. birželio 17 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Reginos Gaudutienės, Kęstučio Jucio, sekretoriaujant: Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams: Remigijui Matevičiui, Giedriui Tarasevičiui,  gynėjams: Leonui Volkui, Raimondai Nesterovienei, Laimai BalčiÅ«nienei, Birutei Strimaitytei,nuteistiesiems: G. J., D. S.,nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. M.,nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,vertėjai Žanai Tadorovskajai,             teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:G.

J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 metams;pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – 12 metų;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 metų, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose;D. S. (D. S.) pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus   BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. verpimo ratelio vagystės) – 4 mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl S. M. turto vagystės su G.

J.) –             10 mėnesių;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmės subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.Nukentėjusiajai S. M. priteista: 200 Lt iÅ¡ G. J. ir 300 Lt iÅ¡ D. S. neturtinei žalai atlyginti.Tuo pačiu nuosprendžiu O. L. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jos apeliacinių skundų nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 30 d. iki 2009 m. birželio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, išėmė dvigubÄ langÄ , neteisėtai įsibrovė į S. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo pagrobė S. M. priklausantį 100 Lt kainuojantį verpimo ratelį, tuo jai padarydamas 100 Lt turtinę žalÄ .D. S. bei G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. birželio 16 d., 16 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami grupe, išėmė dvigubÄ langÄ , neteisėtai įsibrovė į S. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo pagrobė S. M. priklausančius daiktus: 100 Lt vertės 5 m žalios spalvos medžiagos užuolaidoms, 300 Lt vertės 10 m rudos spalvos medžiagos užuolaidoms, 250 Lt vertės 2,5 m juodos spalvos namuose austo audinio, 400 Lt vertės apie 50 m medvilninių audinių, 50 Lt vertės medinę sviestmušę, 100 Lt vertės metalinį Ä sotį, 10 Lt vertės verpimo ratelio ratÄ , 5 Lt vertės lininius siÅ«lus ant medinės ritės, 15 Lt vertės medinį indÄ su apkaustais, iÅ¡ viso nukentėjusiajai padarė 1 230 Lt turtinę žalÄ .G.

J. padarė dar kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , tačiau dėl nuteisimo už jÄ nuosprendis neapskųstas.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendė turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ . Apeliantei grÄ Å¾inti ne visi iÅ¡ namo pagrobti daiktai, neatlyginta žala už name sulaužytus daiktus. Teismas neteisingai įvertino jai padarytÄ neturtinę žalÄ , nes, įsibraudami į jos mirusiems artimiesiems priklausiusį namÄ , iÅ¡vartydami ir sulaužydami ten buvusius daiktus, dalį jų pagrobdami, nuteistieji paniekino jų atminimÄ , apeliantei sukėlė neigiamas emocijas, pergyvenimus, kuriuos ji jaučia ir dabar.

NegrÄ Å¾intus bei sulaužytus daiktus ir padarytÄ neturtinę žalÄ apeliantė vertina 5 000 litų.Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pakeisti: iÅ¡ nuteistųjų G. J. ir D. S. solidariai priteisti 5 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Teismo posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. M. bei jos atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistieji, jų gynėjos ir prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė konkretizavo apeliacinį skundÄ nurodydama, kad iÅ¡ abiejų nuteistųjų praÅ¡o solidariai priteisti 2 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. M. apeliacinis skundas atmetamas.Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.  Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė ginčija nuosprendį tik dėl patirtos žalos atlyginimo, todėl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.                                                                 Dėl turtinės žalos atlyginimo Pirmosios instancijos teismas nepriteisė atlyginti turtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. M. motyvuodamas, kad rasti daiktai jai bus grÄ Å¾inti, o nerastus jos nurodytus daiktus galėjo pasisavinti kiti patekę į namÄ asmenys.

Nuteistieji kategoriÅ¡kai neigia juos paėmę, nukentėjusioji tik periodiÅ¡kai atvažiuodavo į mirusios sesers namÄ ir dėl jų gali klysti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiais teismo argumentais ir konstatuoja, jog spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimÄ teismas pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis aplinkybėmis.Bylos duomenys įrodo, kad S. M. apie apvogtÄ sesers namÄ sužinojo, į jį atvykusi               2009-06-16.

PrieÅ¡ tai tame name ji buvo 2009-05-30. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog namas apvogtas laikotarpiu tarp 2009-05-30 ir 2009-06-16, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad per šį laikotarpį namas apvogtas tik vienÄ kartÄ , kaip įsitikinusi nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė. S. M. apeliacinės instancijos teisme detalizavo, kiek kartų ir kada, jos nuomone, buvo įsibrovę vagys: pirmÄ kartÄ â€“ 2009-06-02, antrÄ kartÄ â€“ laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, trečiÄ kartÄ â€“ 2010 m. gegužės mėn. viduryje, ketvirtÄ kartÄ â€“ 2011 m. kovo mėn. pabaigoje.

Apeliantės nuomone, visus kartus vogė ta pati grupuotė, nes tas pats nusikaltimų braižas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog ne visus nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės teiginius patvirtina byloje nustatyti duomenys.Didelis vagysčių skaičius iÅ¡ namo, kuriame niekas nuolat negyvena, juo labiau vagystės 2010 m. ir 2011 m., kai nuteistiesiems jau buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, patvirtina nuteistųjų parodymus, kad, be jų, tÄ namÄ apvogė ir kiti asmenys.

Nėra jokio pagrindo teigti, jog visus nusikaltimus padarė ta pati grupuotė, kadangi patekimas į nuolat negyvenamÄ namÄ išėmus lango rėmÄ nėra nusikaltimo iÅ¡skirtinis bruožas. Nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė S. M. apvogtame name lankėsi kas keletÄ savaičių ar rečiau, todėl jos nurodytos 2009 m. vagysčių datos negali bÅ«ti laikomos patikimomis ir visos siejamos bÅ«tent su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Esant tokiai situacijai ir nesant jokių objektyvių įvykių datas patvirtinančių duomenų, teisėjų kolegija vadovaujasi baudžiamojoje teisėje galiojančiu bendruoju teisės principu in dubio pro reo reiÅ¡kiančiu, kad visi neaiÅ¡kumai ar netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai, ir pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo nustatytas vagysčių datas: vienos, kai namÄ apvogė        D.

S. bei pagrobė verpimo ratelį – 2009-06-02, ir kitos, kai į namÄ Ä¯sibrovė D. S. su G. J., pagrobę nuosprendyje nurodytÄ turtÄ â€“ laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16. Dar viena nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės nurodyta vagystės data (pagal S. M. – antrosios vagystės), t. y. laikotarpis nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, nesiejama su nuteistaisiais, nes tokioms sÄ sajoms nustatyti nėra jokių objektyvių duomenų, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Nurodytas laikotarpis patvirtina tik objektyvų faktÄ , jog tuo metu namas dar kartÄ apvogtas, kaip ir vėliau 2010 m. bei 2011 m.Beje, abiejų instancijų teismuose liko nepaneigta, taigi teismai neturėjo pagrindo ja netikėti, nuteistųjų dar ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodyta aplinkybė, kad, jiems abiem įsibrovus į namÄ (t. y. laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16), jame daiktai buvo iÅ¡mėtyti, atrodė, jog name dar kažkas buvo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, pas G. J. ir jo sugyventinę rastus daiktus, abiejų nuteistųjų, liudytojos O.

L. parodymus neįtikėtina, kad nuteistieji apvogtame name galėjo iÅ¡vartyti spintelėse indus, iÅ¡pilti cukrų, kruopas, paimti 1 kg cukraus, džiÅ«vėsių, arbatos ir pan., iÅ¡mėtyti nuotraukas, iÅ¡ardyti paveikslus, kadangi juos domino nuosavÄ sodybÄ galintys papuoÅ¡ti daiktai. Teismų praktika rodo, jog iÅ¡ apleistų sodybų, kuriose nėra nuolatinių gyventojų, maisto produktus, smulkius buities ar metalinius daiktus paprastai pasisavina neturintys gyvenamosios vietos, asocialÅ«s asmenys, kurie juos sunaudoja patys, sugadina ar parduoda metalo supirktuvei.Nuteistieji nuo pat pirmos apklausos nuosekliai parodė, kokius daiktus pagrobė.

Jų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie iš esmės sutampa su nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės protokole-pareiškime (t. 1, b. l.

15) nurodytais daiktais.Nuteistojo G. J. parodymų teisingumÄ dėl pagrobtų namų apyvokos daiktų sustiprina tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis savo gyvenamojoje vietoje, sodų bendrijoje ,,Statybininkas“, savo noru parodė prie vartų padėtÄ metalinį Ä sotį paaiÅ¡kinęs, jog jis irgi yra iÅ¡ apvogtos sodybos (t. 1, b. l. 159-160).          Dėl to nesant jokių patikimų įrodymų, kad nuteistieji pagrobė daugiau daiktų, nei pareigÅ«nai surado kratos metu ir grÄ Å¾ino G.

J. bei jo sugyventinė O. L., pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog į namÄ galėjo patekti ir kiti asmenys (vagystės 2010 m., 2011 m. patvirtina, kad ir toliau iÅ¡ sodybos buvo vagiama), taigi nuteistieji negali bÅ«ti atsakingi už visus dingusius daiktus. Teisėjų kolegija tiki nukentėjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove S. M., jog iÅ¡ sodybos dingo daugiau daiktų, nei surasta, tačiau dėl iÅ¡dėstytų motyvų to nesusieja su nagrinėjama byla.Atkreipiamas dėmesys, kad kai kurie S. M. pasigesti daiktai, pvz. 1911 m.

žemės sklypo planas, dar vienas verpimo ratelis, smulkÅ«s namų apyvokos daiktai, nuteistiesiems nebuvo inkriminuoti kaip vagystės dalykas. Tas pat pasakytina dėl name sulaužytų ar sugadintų daiktų. Atkreipiamas dėmesys ir į dar vienÄ aplinkybę. S. M., 2009-06-16 radusi apvogtÄ namÄ ir jį apžiÅ«rėjusi kartu su policijos pareigÅ«nu, kitÄ dienÄ jau minėtame protokole-pareiÅ¡kime nurodė dingusius daiktus – žemės sklypo planÄ , įvairių rūšių medžiagų, du molinius Ä sočius, dvi sviestmuÅ¡es, verpimo ratelį, termosÄ , žirkles, reples, medinę duoninę, vadeliotojo virves, dėkles nuo siuvamosios maÅ¡inos, lankstinukus.

PareiÅ¡kime ji nurodė, jog namas nesaugomas, apleistas, jame niekas negyvena. Taigi ji pastebėjo dingus termosÄ , žirkles, reples, net lankstinukus, tačiau nepasigedo lininių siÅ«lų, varinės žvakidės, metalinio bei medinio kryžių ir pan., kuriuos ji pirmÄ kartÄ paminėjo tik apklausta 2009-07-20 (t. 1, b. l. 29-30). Beje, pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė parodė atvykusi į kaimÄ pabučiuodavusi kryželį, kad laimingai atvyko. Dėl to ji tikrai bent vieno kryžiaus bÅ«tų pasigedusi ir nurodžiusi protokole-pareiÅ¡kime.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog dėl gana dažnų vagysčių iÅ¡ sodybos, į kuriÄ S. M. atvyksta tik epizodiÅ¡kai, ji sÄ Å¾iningai klysta, kada kokie daiktai pavogti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė pripažino name negyvenusi nuo ketvirtos klasės, todėl dalies jos nurodytų daiktų galėjo nelikti dar seseriai gyvai esant arba po jos mirties, bet iki aptariamų įvykių.IÅ¡dėstyti motyvai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl daiktų vagystės ir su ja susijusios turtinės žalos atlyginimo yra teisingas.Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė, jog dalis audinių, saugomų policijos komisariate, jau sugadinti, sulaistyti, todėl ji jų neima, nes negalės panaudoti.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡io klausimo apeliantė nekėlė apeliaciniame skunde, todėl bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka jis nesvarstomas, tačiau S. M. turi teisę kreiptis į daiktinius įrodymus saugančiÄ institucijÄ , praÅ¡ydama atlyginti žalÄ , jei ji atsirado dėl saugotojo kaltės.                                                    Dėl neturtinės žalos atlyginimo    Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ ir pan.

Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant piniginį atlygį. Neturtinės žalos bÅ«dus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas nėra visiÅ¡kai laisvas. Ä®statymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡baigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobÅ«dį, individualias nukentėjusiojo savybes bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į konkrečios situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja, pvz. vertinant padarytos neturtinės žalos dydį, kurio minimalių ir maksimalių ribų įstatymas nenustato.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui ir pan.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė, jos forma (tyčia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį.Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . Neturtinė žala padaroma dėl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gėrius, turinčius didesnę ar mažesnę vertę asmeniui.Atkreipiamas dėmesys, jog atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad padaryta žala turi bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su nusikalstama veika.

Nagrinėjamoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei padaryta tyčiniais nusikalstamais nuteistųjų D. S. bei G. J. veiksmais, apvagiant po mirusios sesers likusiÄ tėvų sodybÄ , kurioje apeliantė gyveno vaikystėje. Be abejonės, dėl pagrobtų daiktų, keliančių brangius prisiminimus apie tėvus, ji patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie turi bÅ«ti atlyginti. Tačiau, remiantis nustatytais bylos duomenimis, skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje nurodyta, jog ne visa atsiradusi turtinė žala sietina su nuteistųjų veikomis, kadangi namas apvogtas daugiau nei du kartus, nors kiti asmenys liko nežinomi.

Taigi ne vien nuteistieji atsakingi už apeliantės patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. M. neturtinės žalos atlyginimo dydį, savo sprendimÄ motyvavo, nustatydamas skirtingo dydžio kompensacijÄ iÅ¡ abiejų nuteistųjų, įvertinęs D.S. didesnę veikos apimtį, jam įsibrovus į namÄ du kartus. Priteistos sumos nėra didelės, tačiau atsižvelgta, kad įrodytas pagrobtas turtas surastas ir grÄ Å¾intas arba bus grÄ Å¾intas apeliantei, o tai mažina patirtus iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas dėl tėvų namus primenančių daiktų praradimo.

  Nukentėjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Didinti neturtinės žalos atlyginimo dydžio nėra pagrindo.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeičiamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a :           Nukentėjusiosios ir civilinės ieÅ¡kovės S. M. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                       Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                                   Regina Gaudutienė                   Kęstutis Jucys Â