37b73e28-74d9-4e1b-a23d-8eca6bde76dc · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generatedReginos GaudutienÄs, KÄstuÄio Jucio, sekretoriaujant: Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams: Remigijui MateviÄiui, Giedriui TaraseviÄiui,  gynÄjams: Leonui Volkui, Raimondai Nesterovienei, Laimai BalÄiÅ«nienei, Birutei Strimaitytei,nuteistiesiems: G. J., D. S.,nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. M.,nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,vertÄjai Žanai Tadorovskajai,             teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs S. M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:G.
Legislator headnote
AI generated37b73e28-74d9-4e1b-a23d-8eca6bde76dc · Lietuvos apeliacinis teismas: PrieÅ¡ tai tame name ji buvo 2009-05-30. Taigi teisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog namas apvogtas laikotarpiu tarp 2009-05-30 ir 2009-06-16, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad per šį laikotarpį namas apvogtas tik vienÄ kartÄ , kaip įsitikinusi nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ. S. M. apeliacinÄs instancijos teisme detalizavo, kiek kartų ir kada, jos nuomone, buvo įsibrovÄ vagys: pirmÄ kartÄ â 2009-06-02, antrÄ kartÄ â laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, treÄiÄ kartÄ â 2010 m. gegužÄs mÄn. viduryje, ketvirtÄ kartÄ â 2011 m. kovo mÄn. pabaigoje.
Full text
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-115/2011Proceso Nr. 1-49-1-00244-2009-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2                                                                                                                                                   LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS   N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU     2011 m. birželio 17 d.   Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkÄs Violetos RažinskaitÄs (praneÅ¡Äjos),teisÄjų:
Reginos GaudutienÄs, KÄstuÄio Jucio, sekretoriaujant: Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorams: Remigijui MateviÄiui, Giedriui TaraseviÄiui,  gynÄjams: Leonui Volkui, Raimondai Nesterovienei, Laimai BalÄiÅ«nienei, Birutei Strimaitytei,nuteistiesiems: G. J., D. S.,nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. M.,nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs atstovui advokatui Eugenijui Karažinui,vertÄjai Žanai Tadorovskajai,             teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs S. M. apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:G.
J. pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas laisvÄs atÄmimu:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį â 2 metams;pagal BK 260 straipsnio 3 dalį â 12 metų;vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, bausmÄs subendrintos apÄmimo bÅ«du ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 12 metų, bausmÄ nustatant atlikti pataisos namuose;D. S. (D. S.) pripažintas kaltu padarÄs nusikaltimus, numatytus   BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvÄs atÄmimu:pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dÄl S. M. verpimo ratelio vagystÄs) â 4 mÄnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dÄl S. M. turto vagystÄs su G.
J.) â             10 mÄnesių;vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, bausmÄs subendrintos jas iÅ¡ dalies sudedant ir galutinÄ subendrinta bausmÄ paskirta laisvÄs atÄmimas 1 metams, bausmÄ nustatant atlikti pataisos namuose.NukentÄjusiajai S. M. priteista: 200 Lt iÅ¡ G. J. ir 300 Lt iÅ¡ D. S. neturtinei žalai atlyginti.Tuo paÄiu nuosprendžiu O. L. nuteista pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, taÄiau dÄl jos apeliacinių skundų nepaduota.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä :
D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. gegužÄs 30 d. iki 2009 m. birželio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku, iÅ¡ÄmÄ dvigubÄ langÄ , neteisÄtai įsibrovÄ Ä¯ S. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo pagrobÄ S. M. priklausantį 100 Lt kainuojantį verpimo ratelį, tuo jai padarydamas 100 Lt turtinÄ Å¾alÄ .D. S. bei G. J. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. birželio 2 d. iki 2009 m. birželio 16 d., 16 val., tiksliai nenustatytu laiku, veikdami grupe, iÅ¡ÄmÄ dvigubÄ langÄ , neteisÄtai įsibrovÄ Ä¯ S. M. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ jo pagrobÄ S. M. priklausanÄius daiktus: 100 Lt vertÄs 5 m žalios spalvos medžiagos užuolaidoms, 300 Lt vertÄs 10 m rudos spalvos medžiagos užuolaidoms, 250 Lt vertÄs 2,5 m juodos spalvos namuose austo audinio, 400 Lt vertÄs apie 50 m medvilninių audinių, 50 Lt vertÄs medinÄ sviestmuÅ¡Ä, 100 Lt vertÄs metalinį Ä sotį, 10 Lt vertÄs verpimo ratelio ratÄ , 5 Lt vertÄs lininius siÅ«lus ant medinÄs ritÄs, 15 Lt vertÄs medinį indÄ su apkaustais, iÅ¡ viso nukentÄjusiajai padarÄ 1 230 Lt turtinÄ Å¾alÄ .G.
J. padarÄ dar kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , taÄiau dÄl nuteisimo už jÄ nuosprendis neapskųstas.NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ S. M. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai iÅ¡sprendÄ turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ . Apeliantei grÄ Å¾inti ne visi iÅ¡ namo pagrobti daiktai, neatlyginta žala už name sulaužytus daiktus. Teismas neteisingai įvertino jai padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ , nes, įsibraudami į jos mirusiems artimiesiems priklausiusį namÄ , iÅ¡vartydami ir sulaužydami ten buvusius daiktus, dalį jų pagrobdami, nuteistieji paniekino jų atminimÄ , apeliantei sukÄlÄ neigiamas emocijas, pergyvenimus, kuriuos ji jauÄia ir dabar.
NegrÄ Å¾intus bei sulaužytus daiktus ir padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ apeliantÄ vertina 5 000 litų.NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ S. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o nuosprendžio dalį dÄl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo pakeisti: iÅ¡ nuteistųjų G. J. ir D. S. solidariai priteisti 5 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.Teismo posÄdyje nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ S. M. bei jos atstovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistieji, jų gynÄjos ir prokuroras praÅ¡o skundÄ atmesti.
ApeliacinÄs instancijos teisme nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ konkretizavo apeliacinį skundÄ nurodydama, kad iÅ¡ abiejų nuteistųjų praÅ¡o solidariai priteisti 2 500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.NukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs S. M. apeliacinis skundas atmetamas.Esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) pažeidimų byloje nenustatyta.  NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ ginÄija nuosprendį tik dÄl patirtos žalos atlyginimo, todÄl vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dÄstytomis bylų apeliacinio nagrinÄjimo bendrosiomis nuostatomis apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinio skundo ribų.                                                                 DÄl turtinÄs žalos atlyginimo Pirmosios instancijos teismas nepriteisÄ atlyginti turtinÄs žalos nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei S. M. motyvuodamas, kad rasti daiktai jai bus grÄ Å¾inti, o nerastus jos nurodytus daiktus galÄjo pasisavinti kiti patekÄ Ä¯ namÄ asmenys.
Nuteistieji kategoriÅ¡kai neigia juos paÄmÄ, nukentÄjusioji tik periodiÅ¡kai atvažiuodavo į mirusios sesers namÄ ir dÄl jų gali klysti.ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija sutinka su tokiais teismo argumentais ir konstatuoja, jog sprÄsdamas turtinÄs žalos atlyginimo klausimÄ teismas pagrįstai rÄmÄsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis aplinkybÄmis.Bylos duomenys įrodo, kad S. M. apie apvogtÄ sesers namÄ sužinojo, į jį atvykusi               2009-06-16.
PrieÅ¡ tai tame name ji buvo 2009-05-30. Taigi teisÄjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog namas apvogtas laikotarpiu tarp 2009-05-30 ir 2009-06-16, taÄiau tai nereiÅ¡kia, kad per šį laikotarpį namas apvogtas tik vienÄ kartÄ , kaip įsitikinusi nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ. S. M. apeliacinÄs instancijos teisme detalizavo, kiek kartų ir kada, jos nuomone, buvo įsibrovÄ vagys: pirmÄ kartÄ â 2009-06-02, antrÄ kartÄ â laikotarpiu nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, treÄiÄ kartÄ â 2010 m. gegužÄs mÄn. viduryje, ketvirtÄ kartÄ â 2011 m. kovo mÄn. pabaigoje.
ApeliantÄs nuomone, visus kartus vogÄ ta pati grupuotÄ, nes tas pats nusikaltimų braižas. ApeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija konstatuoja, jog ne visus nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs teiginius patvirtina byloje nustatyti duomenys.Didelis vagysÄių skaiÄius iÅ¡ namo, kuriame niekas nuolat negyvena, juo labiau vagystÄs 2010 m. ir 2011 m., kai nuteistiesiems jau buvo paskirta kardomoji priemonÄ â suÄmimas, patvirtina nuteistųjų parodymus, kad, be jų, tÄ namÄ apvogÄ ir kiti asmenys.
NÄra jokio pagrindo teigti, jog visus nusikaltimus padarÄ ta pati grupuotÄ, kadangi patekimas į nuolat negyvenamÄ namÄ iÅ¡Ämus lango rÄmÄ nÄra nusikaltimo iÅ¡skirtinis bruožas. NukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ S. M. apvogtame name lankÄsi kas keletÄ savaiÄių ar reÄiau, todÄl jos nurodytos 2009 m. vagysÄių datos negali bÅ«ti laikomos patikimomis ir visos siejamos bÅ«tent su nuteistųjų padarytomis nusikalstamomis veikomis. Esant tokiai situacijai ir nesant jokių objektyvių įvykių datas patvirtinanÄių duomenų, teisÄjų kolegija vadovaujasi baudžiamojoje teisÄje galiojanÄiu bendruoju teisÄs principu in dubio pro reo reiÅ¡kianÄiu, kad visi neaiÅ¡kumai ar netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai, ir pripažįsta teisingomis pirmosios instancijos teismo nustatytas vagysÄių datas: vienos, kai namÄ apvogÄ Â Â Â Â Â Â Â D.
S. bei pagrobÄ verpimo ratelį â 2009-06-02, ir kitos, kai į namÄ Ä¯sibrovÄ D. S. su G. J., pagrobÄ nuosprendyje nurodytÄ turtÄ â laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16. Dar viena nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs nurodyta vagystÄs data (pagal S. M. â antrosios vagystÄs), t. y. laikotarpis nuo 2009-07-13 iki 2009-07-20, nesiejama su nuteistaisiais, nes tokioms sÄ sajoms nustatyti nÄra jokių objektyvių duomenų, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
Nurodytas laikotarpis patvirtina tik objektyvų faktÄ , jog tuo metu namas dar kartÄ apvogtas, kaip ir vÄliau 2010 m. bei 2011 m.Beje, abiejų instancijų teismuose liko nepaneigta, taigi teismai neturÄjo pagrindo ja netikÄti, nuteistųjų dar ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodyta aplinkybÄ, kad, jiems abiem įsibrovus į namÄ (t. y. laikotarpiu nuo 2009-06-02 iki 2009-06-16), jame daiktai buvo iÅ¡mÄtyti, atrodÄ, jog name dar kažkas buvo. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, pas G. J. ir jo sugyventinÄ rastus daiktus, abiejų nuteistųjų, liudytojos O.
L. parodymus neįtikÄtina, kad nuteistieji apvogtame name galÄjo iÅ¡vartyti spintelÄse indus, iÅ¡pilti cukrų, kruopas, paimti 1 kg cukraus, džiÅ«vÄsių, arbatos ir pan., iÅ¡mÄtyti nuotraukas, iÅ¡ardyti paveikslus, kadangi juos domino nuosavÄ sodybÄ galintys papuoÅ¡ti daiktai. Teismų praktika rodo, jog iÅ¡ apleistų sodybų, kuriose nÄra nuolatinių gyventojų, maisto produktus, smulkius buities ar metalinius daiktus paprastai pasisavina neturintys gyvenamosios vietos, asocialÅ«s asmenys, kurie juos sunaudoja patys, sugadina ar parduoda metalo supirktuvei.Nuteistieji nuo pat pirmos apklausos nuosekliai parodÄ, kokius daiktus pagrobÄ.
Jų parodymais nÄra pagrindo netikÄti, nes jie iÅ¡ esmÄs sutampa su nukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs protokole-pareiÅ¡kime (t. 1, b. l.
15) nurodytais daiktais.Nuteistojo G. J. parodymų teisingumÄ dÄl pagrobtų namų apyvokos daiktų sustiprina tai, kad parodymų patikrinimo vietoje metu jis savo gyvenamojoje vietoje, sodų bendrijoje ,,Statybininkasâ, savo noru parodÄ prie vartų padÄtÄ metalinį Ä sotį paaiÅ¡kinÄs, jog jis irgi yra iÅ¡ apvogtos sodybos (t. 1, b. l. 159-160).          DÄl to nesant jokių patikimų įrodymų, kad nuteistieji pagrobÄ daugiau daiktų, nei pareigÅ«nai surado kratos metu ir grÄ Å¾ino G.
J. bei jo sugyventinÄ O. L., pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendÄ, jog į namÄ galÄjo patekti ir kiti asmenys (vagystÄs 2010 m., 2011 m. patvirtina, kad ir toliau iÅ¡ sodybos buvo vagiama), taigi nuteistieji negali bÅ«ti atsakingi už visus dingusius daiktus. TeisÄjų kolegija tiki nukentÄjusiÄ ja ir civiline ieÅ¡kove S. M., jog iÅ¡ sodybos dingo daugiau daiktų, nei surasta, taÄiau dÄl iÅ¡dÄstytų motyvų to nesusieja su nagrinÄjama byla.Atkreipiamas dÄmesys, kad kai kurie S. M. pasigesti daiktai, pvz. 1911 m.
žemÄs sklypo planas, dar vienas verpimo ratelis, smulkÅ«s namų apyvokos daiktai, nuteistiesiems nebuvo inkriminuoti kaip vagystÄs dalykas. Tas pat pasakytina dÄl name sulaužytų ar sugadintų daiktų. Atkreipiamas dÄmesys ir į dar vienÄ aplinkybÄ. S. M., 2009-06-16 radusi apvogtÄ namÄ ir jį apžiÅ«rÄjusi kartu su policijos pareigÅ«nu, kitÄ dienÄ jau minÄtame protokole-pareiÅ¡kime nurodÄ dingusius daiktus â žemÄs sklypo planÄ , įvairių rūšių medžiagų, du molinius Ä soÄius, dvi sviestmuÅ¡es, verpimo ratelį, termosÄ , žirkles, reples, medinÄ duoninÄ, vadeliotojo virves, dÄkles nuo siuvamosios maÅ¡inos, lankstinukus.
PareiÅ¡kime ji nurodÄ, jog namas nesaugomas, apleistas, jame niekas negyvena. Taigi ji pastebÄjo dingus termosÄ , žirkles, reples, net lankstinukus, taÄiau nepasigedo lininių siÅ«lų, varinÄs žvakidÄs, metalinio bei medinio kryžių ir pan., kuriuos ji pirmÄ kartÄ paminÄjo tik apklausta 2009-07-20 (t. 1, b. l. 29-30). Beje, pirmosios instancijos teisme nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ parodÄ atvykusi į kaimÄ pabuÄiuodavusi kryželį, kad laimingai atvyko. DÄl to ji tikrai bent vieno kryžiaus bÅ«tų pasigedusi ir nurodžiusi protokole-pareiÅ¡kime.
TeisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog dÄl gana dažnų vagysÄių iÅ¡ sodybos, į kuriÄ S. M. atvyksta tik epizodiÅ¡kai, ji sÄ Å¾iningai klysta, kada kokie daiktai pavogti. Kita vertus, apeliacinÄs instancijos teisme nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ pripažino name negyvenusi nuo ketvirtos klasÄs, todÄl dalies jos nurodytų daiktų galÄjo nelikti dar seseriai gyvai esant arba po jos mirties, bet iki aptariamų įvykių.IÅ¡dÄstyti motyvai teisÄjų kolegijai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dÄl daiktų vagystÄs ir su ja susijusios turtinÄs žalos atlyginimo yra teisingas.ApeliacinÄs instancijos teisme nukentÄjusioji ir civilinÄ ieÅ¡kovÄ pareiÅ¡kÄ, jog dalis audinių, saugomų policijos komisariate, jau sugadinti, sulaistyti, todÄl ji jų neima, nes negalÄs panaudoti.TeisÄjų kolegija konstatuoja, kad Å¡io klausimo apeliantÄ nekÄlÄ apeliaciniame skunde, todÄl bylÄ nagrinÄjant apeliacine tvarka jis nesvarstomas, taÄiau S. M. turi teisÄ kreiptis į daiktinius įrodymus sauganÄiÄ institucijÄ , praÅ¡ydama atlyginti žalÄ , jei ji atsirado dÄl saugotojo kaltÄs.                                                    DÄl neturtinÄs žalos atlyginimo    NeturtinÄs žalos atlyginimo instituto paskirtis â kompensuoti patirtÄ dvasinį skausmÄ , neigiamus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrÄtimÄ , emocinÄ depresijÄ ir pan.
Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant piniginį atlygį. NeturtinÄs žalos bÅ«dus, jos atlyginimo atvejus, žalos dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnis. Nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas nÄra visiÅ¡kai laisvas. Ä®statymas įpareigoja atsižvelgti į tam tikrus kriterijus, kurių sÄ raÅ¡as nÄra iÅ¡baigtas. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį, padarytos turtinÄs žalos dydį, nukentÄjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kanÄių pobÅ«dį, individualias nukentÄjusiojo savybes bei kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
SÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai yra bendrieji teisÄs principai, vertybiniai kriterijai, konkreÄioje situacijoje užtikrinantys nukentÄjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į konkreÄios situacijos ypatumus. Å ie principai taikomi, kai teisÄs normos tam tikros faktinÄs situacijos apskritai nereglamentuoja, pvz. vertinant padarytos neturtinÄs žalos dydį, kurio minimalių ir maksimalių ribų įstatymas nenustato.Vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų nustatant neturtinÄs žalos dydį yra jos pasekmÄs, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus tolesniam gyvenimui ir pan.
ŽalÄ padariusio asmens kaltÄ, jos forma (tyÄia ar neatsargumas) taip pat yra vienas iÅ¡ kriterijų, į kurį atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį.NeturtinÄs žalos dydis nustatomas pagal bylai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ . NeturtinÄ Å¾ala padaroma dÄl sukeliamų iÅ¡gyvenimų, bet paveikiant skirtingus gÄrius, turinÄius didesnÄ ar mažesnÄ vertÄ asmeniui.Atkreipiamas dÄmesys, jog atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmÄ. Tai reiÅ¡kia, kad padaryta žala turi bÅ«ti susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su nusikalstama veika.
NagrinÄjamoje byloje iÅ¡ nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinÄ Å¾ala nukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei padaryta tyÄiniais nusikalstamais nuteistųjų D. S. bei G. J. veiksmais, apvagiant po mirusios sesers likusiÄ tÄvų sodybÄ , kurioje apeliantÄ gyveno vaikystÄje. Be abejonÄs, dÄl pagrobtų daiktų, kelianÄių brangius prisiminimus apie tÄvus, ji patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, kurie turi bÅ«ti atlyginti. TaÄiau, remiantis nustatytais bylos duomenimis, skundžiamame nuosprendyje ir Å¡ioje nutartyje nurodyta, jog ne visa atsiradusi turtinÄ Å¾ala sietina su nuteistųjų veikomis, kadangi namas apvogtas daugiau nei du kartus, nors kiti asmenys liko nežinomi.
Taigi ne vien nuteistieji atsakingi už apeliantÄs patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas S. M. neturtinÄs žalos atlyginimo dydį, savo sprendimÄ motyvavo, nustatydamas skirtingo dydžio kompensacijÄ iÅ¡ abiejų nuteistųjų, įvertinÄs D.S. didesnÄ veikos apimtį, jam įsibrovus į namÄ du kartus. Priteistos sumos nÄra didelÄs, taÄiau atsižvelgta, kad įrodytas pagrobtas turtas surastas ir grÄ Å¾intas arba bus grÄ Å¾intas apeliantei, o tai mažina patirtus iÅ¡gyvenimus, neigiamas emocijas dÄl tÄvų namus primenanÄių daiktų praradimo.
  NukentÄjusiajai ir civilinei ieÅ¡kovei skundžiamu nuosprendžiu priteistas neturtinÄs žalos atlyginimo dydis atitinka CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Didinti neturtinÄs žalos atlyginimo dydžio nÄra pagrindo.Apeliacinio skundo motyvais nuosprendis nekeiÄiamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies             1 punktu, n u t a r i a :           NukentÄjusiosios ir civilinÄs ieÅ¡kovÄs S. M. apeliacinį skundÄ atmesti.
Kolegijos pirmininkÄ                                                                       Violeta RažinskaitÄ TeisÄjai                                                                                   Regina GaudutienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â KÄstutis Jucys Â