Legislator Case Law & Legislation
37b14e86-e5f6-4ebd-be05-06652e2a48a5 AI generated

37b14e86-e5f6-4ebd-be05-06652e2a48a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 37b14e86-e5f6-4ebd-be05-06652e2a48a5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Administracinė byla Nr. I-1006-208/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03640-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

37b14e86-e5f6-4ebd-be05-06652e2a48a5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-1006-208/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03640-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. B. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 6 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ už tai, kad jo laikymo sÄ lygos LukiÅ¡kių TI-K neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K higienos normų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Å iuo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, kameros plotÄ mažino kameroje buvę baldai. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atitvertas nuo likusio kameros ploto, besinaudojant tualetu, pareiÅ¡kėjÄ galėjo matyti kiti kameroje buvę asmenys arba pareigÅ«nai per duryse įrengtÄ stebėjimo langelį. DuÅ¡ai, į kuriuos buvo vedamas kartÄ per savaitę nusiprausti, buvo netinkami naudoti, kranai sulaužyti, trÅ«ko muilo ir Å¡ampÅ«no. Kamerose buvo netinkama ventiliacija, sienos iÅ¡daužytos, nuo jų byrėjo tinkas.

PareiÅ¡kėjo taip pat netenkino minkÅ¡tasis inventorius – čiužiniai ir pagalvės buvo netinkamos, iÅ¡duodama patalynė buvo purvina ir skylėta. Dėl minėtų aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime (b. l. 10–17) praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.

Nurodo, kad iÅ¡ pateiktų teismui duomenų apie kameras matyti, kuriose kamerose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ir jose laikomų asmenų skaičius. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanoma, mažinti neigiamÄ laikymo sÄ lygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo, sporto kiemeliais, biblioteka, bažnyčia, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba ir programomis. LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas, sanitarinio mazgo įrengimas atitinka reikalavimus, nustatytus Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176 (toliau – Eksploatavimo taisyklės). Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio, ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų tvarkymÄ ir valymÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji, jie aprÅ«pinami bÅ«tinu inventoriumi ir priemonėmis.

Nuolatinis nuteistųjų stebėjimas yra jų elgesio kontrolės dalis, Eksploatavimo taisyklės nenustato reikalavimo atitverti sanitarinį mazgÄ nuo stebėjimo akučių. LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai su visais laikomais asmenimis bendrauja griežtai laikydamiesi jiems privalomų etikos taisyklių. LukiÅ¡kių TI-K visose kamerose įrengtos taburetės, stalai, lentynos maisto produktams laikyti, sanitarinio mazgo patalpa, kurios matmenys apie 0,56 kv. m. LukiÅ¡kių TI-K kamerų langai vėdinimui pritaikyti, gyvenamosios kameros vėdinamos per langus, tai atitinka teisės aktų reikalavimus.

MinkÅ¡tasis inventorius LukiÅ¡kių TI-K atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamas naudoti. Administracija, gavusi nuteistųjų ar suimtųjų praÅ¡ymus pakeisti jiems iÅ¡duotÄ minkÅ¡tÄ inventorių, juos patenkina, t. y. dėl įvairių priežasčių naudoti netinkamas inventorius yra pakeičiamas tinkamu. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio. Pažymi, kad LukiÅ¡kių TI-K nėra įregistruota pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymų, pareiÅ¡kimų ar skundų dėl laikymo sÄ lygų.

Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet bÅ«tina nustatyti, ar dėl tokio veikimo ar neveikimo atsirado pareiÅ¡kėjo nurodyta žala. Nagrinėjamu atveju nėra visų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimÄ (b. l.

45) pareiÅ¡kėjas papildomai nurodo, kad baldų užimamas plotas neturėtų bÅ«ti įskaičiuojamas į gyvenamÄ jį plotÄ , duÅ¡inėse nebuvo muilo ir Å¡ampÅ«no, be to, prieÅ¡ingai, nei nurodoma atsiliepime, čiužiniai nėra keičiami, net ir esant kalinių praÅ¡ymams. Teismas k o n s t a t u o j a: Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 6 000,00 Eur neturtinės žalos už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K per mažo ploto kamerose, sanitarinio mazgo ir duÅ¡o patalpų įrengimas buvo netinkamas, kamerose nebuvo oro cirkuliacijos, bendra kamerų bÅ«klė buvo netinkama, iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius buvo netinkamas naudojimui.

Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje (žr., pvz., 2008m. lapkričio 18 d. sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 871/02). Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , praÅ¡ymo Nr. 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracines bylas Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 6 d. iki 2018 m. spalio 16 d. jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sÄ lygomis.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo matyti, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K nuo 2018 m. kovo 7 d. iki 2018 m. spalio 16 d. Teismas neturi pagrindo abejoti Å¡iais duomenimis, todėl vadovausis jais, spręsdamas Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo keliamÄ ginÄÄ . Remiantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepimo duomenimis ir Å¡ioje byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (b. l. 10–11, 18), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas: 2018 m. kovo 7 d. atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 110 (plotas – 7,94 kv.

m) ir joje tÄ dienÄ laikomas vienas; 2018 m. kovo 8 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 131 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 3 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2018 m. birželio 4 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 24 d. buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu; 2018 m. birželio 25 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 350 (plotas – 8,09 kv. m), joje buvo laikomas vienas, vėliau – perkeltas į kamerÄ Nr. 111 (plotas – 7,45), kurioje taip pat buvo laikomas vienas; 2018 m. birželio 26 d. uždarytas į kamerÄ Nr. 142 (plotas – 7,94), kurioje vienas arba su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki 2018 m. rugsėjo 27 d.; 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 175 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2018 m. spalio 3 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu; 2018 m. spalio 3 d. buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 273 (plotas – 7,79 kv. m), kurioje buvo vienas arba su dar vienu asmeniu buvo laikomas iki iÅ¡vykimo į Vilniaus pataisos namus dienos, t. y. 2018 m. spalio 16 d.

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas iš viso: 224 dienas. Pareiškėjas teigia, kad kamerose trūko vietos ir dėl to, kad dalį ploto užėmė baldai ir sanitarinis mazgas. Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad gyvenamosiose kamerose įrengtos sanitarinio mazgo patalpos išmatavimai yra apie 0,56 kv. m. LVAT suformuotoje praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d.

įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ (toliau – Ä®sakymas) 1.3.1 punkto nuostatas skaičiuojant asmeniui tenkantį plotÄ , kameros inventorius (baldai, sanitarinis mazgas ir pan.) pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra įskaitomas į kameros plotÄ , todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ gyvenamojo ploto normÄ , kameros bendras plotas (pagal techninius duomenis) dalijamas iÅ¡ joje esančių asmenų skaičiaus (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017).

Tačiau naujausioje EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), kurioje vertinta, ar asmeniui tekęs per mažas kalinimo plotas (mažiau nei 3 kv. m asmeniui tenkančio ploto daugiavietėje kameroje) prilygo kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme, EŽTT paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr.

LVAT 2017 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-561-261/2017; 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017). Ä®sakymo 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu (plotÄ ir kartu su pareiÅ¡kėju laikytų asmenų skaičių) pareiÅ¡kėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,78 kv. m (laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. spalio 3 d., kamera Nr. 175) iki 8,08 kv. m (2018 m. birželio 25 d., kamera Nr. 350). Patikrinus ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjui tekusį kameros plotÄ , apskaičiuotÄ metodika, kai iÅ¡ bendro ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, kad nebuvo pažeista iÅ¡ Konvencijos nuostatų aiÅ¡kinimo kilusi 3 kv. m minimalaus vienam asmeniui tenkančio ploto riba. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpio metu vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimas pažeistas nebuvo.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, buvo pažeidžiamas jo privatumas. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Eksploatavimo taisyklės, kurių 14.5 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015. Å ioje higienos normoje nėra nustatyti papildomi reikalavimai sanitarinio mazgo gyvenamojoje kameroje įrengimai. Pagal Europos Ministrų Komiteto rekomendacijos Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių” 19.3. punktÄ , kaliniai turi turėti galimybę naudotis sanitariniais įrenginiais, kurie bÅ«tų higieniÅ¡ki ir užtikrintų privatumÄ .

EŽTT 2015 m. sausio 27 d. sprendime, priimtame byloje Neshkov ir kiti prieÅ¡ BulgarijÄ , nurodė, jog galimybė naudotis tinkamai įrengtais ir higieniÅ¡kais sanitariniais mazgais yra ypatingai svarbi užtikrinant asmens orumÄ ; humaniÅ¡ka gyvenamoji aplinka neįmanoma be galimybės tinkamai naudotis tualeto įrenginiais ar galimybės užtikrinti kÅ«no Å¡varÄ . LVAT praktikoje pripažįstama, kad tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiÅ¡kai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigÅ«nams, bei, vadovaujantis minėta EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ pažeidžiama (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas gyvenamosiose kamerose vienas arba kartu su kitais asmenimis. Kaip nurodė LukiÅ¡kių TI-K, Å¡iose gyvenamosiose kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, sanitarinio mazgo patalpa nuo likusio kameros ploto atitverta 1,5 m sienele. Teismas nagrinėjamu atveju nenustatė pagrindo nukrypti nuo LVAT suformuluotos praktikos vertinant sanitarinio mazgo izoliavimÄ nuo likusio kameros ploto. IÅ¡ į bylÄ pateikto LukiÅ¡kių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. praneÅ¡imo „Dėl A.

B. skundo“ (b. l. 24–25) matyti, kad LukiÅ¡kių TI-K 7, 23, 25 ir 26 postų kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, tačiau pareiÅ¡kėjas minėtose kamerose laikomas nebuvo. Taigi, nesant duomenų, kad sanitarinis mazgas buvo pilnai atitvertas nuo gyvenamojo kameros ploto, darytina iÅ¡vada, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeista, o Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo reikalavimas pripažintinas pagrįstu. PareiÅ¡kėjas skunde pažymėjo, jog kamerose buvo netinkamas vėdinimas, bendra gyvenamųjų kamerų ir duÅ¡o patalpų bÅ«klė neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015, kurios 17 punkte nurodyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus. Iš teismui pateikto Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų (b. l. 26–27, 29–30, 31–33, 34–36, 37–40) matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu.

Iš 2018 m. vasario 15 d. (t. y. iki pareiškėjui atvykstant į Lukiškių TI-K) patikrinimo akto (b. l. 26–27) matyti, kad buvo tikrinta kamera Nr. 110. Buvo nustatyta, jog kameros temperatūra buvo 1oC mažiau, nei įtvirtinta teisės aktuose, vidinis kameros langas nesandariai užsidarė, unitazo įtvirtinimas buvo išlūžęs. 2018 m. kovo 7 d. Lukiškių TI-K informavo, kad minėti pažeidimai pašalinti (b. l. 28). Grįžtamojo patikrinimo metu konstatuota, kad minėti pažeidimai pašalinti, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus (b. l. 29–30).

IÅ¡ 2018 m. sausio 23 d. patikrinimo akto (b. l. 31–33) matyti, jog buvo tikrintos kameros Nr. 115, 131 (pažymėtina, jog Å¡ioje kameroje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nuo 2018 m. kovo 8 d. iki 2018 m. birželio 3 d.), 159 ir 189. Buvo tikrinama kamerų apÅ¡vieta, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis. Pažeidimų nustatyta nebuvo, kameros atitiko higienos normų reikalavimus. Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, kad jis bÅ«tų kreipęsis su skundais dėl jo laikymo sÄ lygų atitikimo sveikatos saugos ir higienos reikalavimams į VSC.

Nenustatyta, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl jo laikymo sÄ lygų. Teismo vertinimu, skunde pareiÅ¡kėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų ir duÅ¡o patalpų bÅ«kle ir tvarka, yra itin abstraktÅ«s ir nekonkretizuoti. PareiÅ¡kėjas nenurodė nei kamerų, kuriose buvo netinkamos sÄ lygos, nei laikotarpių, kada pasireiÅ¡kė jo minėti neatitikimai. Be to, LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime bei Ūkio skyriaus 2018 m. spalio mėn. praneÅ¡ime pažymima, jog duÅ¡inių patalpų sienos, lubos, grindys ir kiti pavirÅ¡iai yra lygÅ«s, lengvai valomi.

Grindys neslidžios, turi nuolydį į vandens nutekėjimo angÄ . LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inėse įrengta vieta nusirengimui ir apsirengimui, veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėle, įrengti Å¡viestuvai, kurie tinkamai apÅ¡viečia patalpÄ . DuÅ¡inės maiÅ¡ytuvas techniÅ¡kai tvarkingas, karÅ¡to bei Å¡alto vandens tiekimo sistema veikia. Ä® duÅ¡us nuolatos tiekiamas karÅ¡tas vanduo. DuÅ¡o patalpos kiekvienÄ dienÄ yra valomas naudojant dezinfekcijos priemones.

Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais duomenimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sÄ lygų atmestini. PareiÅ¡kėjas nurodė, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inėse jam trÅ«ko muilo ir Å¡ampÅ«no. Atsakydamas į šį pareiÅ¡kėjo argumentÄ , teismas pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-132 „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“.

Paminėto apraÅ¡o 4 punkte nurodyta, kad pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant Å¡io apraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. ApraÅ¡o 5 punkte nurodyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. PareiÅ¡kėjas nenurodo, jog jam atvykus nebuvo iÅ¡duotos minėtos higienos priemonės (muilas ir Å¡ampÅ«nas). LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime bei 2018 m. spalio mėn. Ūkio skyriaus praneÅ¡ime pažymima, jog LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡inėse visada yra skystas muilas ir plaukų Å¡ampÅ«nas – įrengti kÅ«no ir plaukų prausiklio dozatoriai (pildomi pagal poreikį), kuriais suimtieji ir nuteistieji naudojasi laikantis asmens higienos.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas įstaigoje buvo laikomas 224 dienas, tačiau byloje nebuvo nustatyta, to nenurodė ir pats pareiÅ¡kėjas, jog jis bÅ«tų teikęs skundus LukiÅ¡kių TI-K administracijai dėl minėtų higienos priemonių trÅ«kumo, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjas turėjo ar galėjo įsigyti minėtas priemones ir palaikyti asmeninę higienÄ . Taigi minėtas pareiÅ¡kėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. PareiÅ¡kėjas taip pat skundėsi netinkamu minkÅ¡tuoju inventoriumi – čiužiniai, pagalvės ir patalynė buvo netinkama.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, atsparaus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinio, tinkamo skalbti ir (arba) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; 42 ir 43 punktuose nustatyta, jog draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims.

Lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai (jeigu jais aprÅ«pinama) turi bÅ«ti keičiami, atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas jokiais objektyviais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad jam iÅ¡duodama patalynė buvo netinkama naudoti. Teismas atkreipia pareiÅ¡kėjo dėmesį, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokios medžiagos patalynė nuteistiesiems turi bÅ«ti iÅ¡duodama. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės vėlgi yra deklaratyvaus pobÅ«džio, apibendrinti, nesiejant pareiÅ¡kėjo teigiamų padarytų pažeidimų su individualiomis pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygomis.

Atsakovės atstovas paaiÅ¡kino, kad visiems LukiÅ¡kių TI-K nuteistiesiems (suimtiesiems) iÅ¡duodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje, patalynės komplektas ir minkÅ¡tasis inventorius iÅ¡duodamas Å¡varus ir tvarkingas, o gavus nuteistųjų (suimtųjų) praÅ¡ymus, jiems iÅ¡duodamas naujas inventorius. Byloje nenustatyta ir pareiÅ¡kėjas nenurodė, jog dėl netinkamo minkÅ¡tojo inventoriaus jis bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ .

Atsižvelgiant į tai, abejoti atsakovo nurodomomis aplinkybėmis teismas neturi teisinio pagrindo, o pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos kokybės patalynės ir minkÅ¡tojo inventoriaus atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ , kadangi vien pažeidimo pripažinimo Å¡iuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge trÅ«kumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiÅ¡kėjui dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, tačiau nėra pagrindo visiÅ¡kai tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ .

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 straipsnio taikymo bei į anksčiau konstatuotÄ pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimÄ , pažeidimo mastÄ , trukmę bei intensyvumÄ , taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas ir pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismo nuomone, nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 650,00 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymo požiÅ«riu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir Å¡iuo požiÅ«riu yra teisingas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 5 punktu, 132 ir 133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. B. patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 650,00 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas apeliacine tvarka per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Donatas Vansevičius