37b0ebcb-e486-41cc-a8b5-738907bb73aa · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I1-5563-402/2020 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01366-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3; 55.2 (S)  REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 7 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėja Natalja Zelionkienė, sekretoriaujant JÅ«ratei Žvinklei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui Ž. P., pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei K. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž.

P. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į teismÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN AK) priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo netinkamomis sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN AK (1 t., b. l. 1-4).

PareiÅ¡kėjas skunde, taip pat ir teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė advokatė nurodė, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu yra agresyviai nusiteikę dalis nuteistųjų, kadangi jis davė parodymus baudžiamojoje byloje teisiant pataisos namuose dirbusį asmenį, kuris į pataisos namų teritorijÄ Ä¯neÅ¡davo narkotines medžiagas. Pažymėjo, kad jo asmens byloje yra spaudas „Izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“ ir įraÅ¡as didžiosiomis raidėmis „IZOLIUOTI NUO KITŲ“.

Tačiau jis PravieniÅ¡kių PN AK nebuvo izoliuotas, o buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, ko pasėkoje, 2019-05-30 buvo sužalotas kito nuteistojo. Buvo nuvežtas į Kauno klinikas, atlikta operacija, paÅ¡alinta blužnis, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pataisos namuose pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ iÅ¡ nuteistųjų jokie praÅ¡ymai, pareiÅ¡kimai raÅ¡tu nepriimami. Dėl tokių veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasines ir fizines kančias, po sužalojimo pablogėjo gyvenimo kokybė, tapo invalidas.

Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių PN su skundu nesutiko, atsiliepime (1 t. b. l. 13-17) nurodė, kad 2019-05-30 Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje dėl pareiÅ¡kėjo 2019-05-30 patirtų sužalojimų, 2019-06-04 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19 dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. 2019-12-03 Kauno apygardos prokuratÅ«ros 1- ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A.

K. priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ ir nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atskiroje dalyje įtariamojo R. J. atžvilgiu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. J. kaltę dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , atskiroje dalyje įtariamojo R. J. atžvilgiu, Pataisos namų pareigÅ«nų neteisėti veiksmai konstatuoti nebuvo. PareiÅ¡kėjo asmens byloje yra daugybė praÅ¡ymų ir skundų, kurie buvo priimti, užregistruoti ir į kuriuos buvo pateikti Ä®staigos atsakymai.

PareiÅ¡kėjas nurodydamas, kad Ä®staiga nepriima nuteistųjų praÅ¡ymų, nors pats yra pateikęs daugybę praÅ¡ymų/skundų, kurie buvo priimti, užregistruoti ir atsakyti, akivaizdžiai teikia tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdamas nepagrįstai pasipelnyti. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d.

įsakymu Nr. V-362 (toliau - ir Instrukcija). Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iÅ¡ asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudarančių elementų - asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Žala pareiÅ¡kėjui galimai kilo ne dėl Ä®staigos, o dėl nuteistųjų, kurie sutrikdė jo sveikatÄ , veiksmų. Byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiÅ¡kėjas ar kiti asmenys kreipėsi į Ä®staigos pareigÅ«nus dėl jam gresiančio pavojaus bÅ«ti sumuÅ¡tam kitų nuteistųjų, atsakovas informacijos apie galimus pareiÅ¡kėjÄ sumuÅ¡usių nuteistųjų neteisėtus veiksmus informacijos neturėjo, įstaigos darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

PareiÅ¡kėjas iki 2019-05-30 į kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nus dėl jam gresiančio pavojaus nesikreipė. Atsakovo vertinimu, neteisėtų Pataisos namų veiksmų (neveikimo) prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ nebuvo padaryta. Ä®staigos pareigÅ«nai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog pataisos įstaigos pareigÅ«nai bÅ«tų netinkamai atlikę savo pareigas. Nesant neteisėtų veiksmų, negali bÅ«ti nustatytas ir priežastinis ryÅ¡ys tarp žalos padarymo.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN AK, neturtinės žalos atlyginimÄ , kildinamÄ iÅ¡ PravieniÅ¡kių PN AK pataisos namų veikos – jo saugumo neužtikrinimo 2019-05-30. PareiÅ¡kėjas, teigė, kad PravieniÅ¡kių PN AK pareigÅ«nai neužtikrino jo saugumo, todėl 2019-05-30 buvo sunkiai sužalota jo sveikata. Bylos raÅ¡ytiniais duomenimis (1 t., b. l. 24-33), byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad 2019-05-30 PravieniÅ¡kių PN AK 1 sektoriaus 6-bÅ«rio nuteistųjų bendro naudojimo rÅ«kymo patalpoje pareiÅ¡kėjas buvo sužalotas kito nuteistojo. 2019-05-30 pareiÅ¡kėjas buvo konvojuotas į Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto ligoninę Kauno klinikas.

Byloje esantys medicininiai įrašai patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytos kraujosruvos kaktos, nosies, veido srityje, žaizda galvos plaukuotosios dalies dešinėje, paviršinė žaizda juosmens kairėje, kraujosruvos liemens kairėje ties V-VI-VII šonkauliais, blužnies plyšimas. Pareiškėjui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 30). Dėl šio įvykio 2019-06-04 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-0-00118-19, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 135 str. 2 d. 8 p. (sunkus sveikatos sutrikdymas). 2019-12-03 Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro A.

K. priimtas nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 06-0-00118-19, taip pat 2019-12-03 priimtas nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-0-00118-19 nutraukimo atskiroje dalyje įtariamojo R. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 22, 23, 24-33). Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų bÅ«ti tenkinamas nustačius neteisėtus PravieniÅ¡kių PN AK veiksmus, neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarkÄ nustato ir Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) (toliau – ir Instrukcija).

Instrukcijos 7.1 punkte numatytas vienas iÅ¡ asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, priežiÅ«rÄ sudarančių elementų – asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areÅ¡tinėse, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT) pabrėžė ir savo praktikoje iÅ¡vystytÄ principÄ , kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (S. prieÅ¡ TurkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr.21986/93, 2000 m. birželio 27 d. sprendimas).

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu. EŽTT 2012 m. lapkričio 27 d. sprendime, priimtame byloje T. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 29474/09), vertindamas situacijÄ , kai pataisos namuose įvyko muÅ¡tynės tarp dviejų kalinių, kurių vienas patyrė sunkų kÅ«no sužalojimÄ , nurodė, jog siekiant įrodyti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio „Kankinimo uždraudimas“ pažeidimÄ , asmeniui pakanka pateikti įrodymus, kad valstybė, siekdama užkirsti keliÄ realiam ir tiesioginiam pavojui asmens fizinei neliečiamybei (apie kurį valstybė žinojo ar turėjo žinoti), nesiėmė visų veiksmų, kurių iÅ¡ jos buvo galima objektyviai tikėtis.

EŽTT pažymėjo, kad bÅ«tina nustatyti, ar valstybė žinojo ar turėjo žinoti, jog asmeniui grėsė pavojus iÅ¡ kitų kalinių pusės, ir, jeigu taip, kad bÅ«tina nustatyti, ar kalėjimo administracija savo įgaliojimų ribose ėmėsi protingai prieinamų priemonių, siekdama eliminuoti grėsmę ir apsaugoti asmenį nuo smurto, kadangi kalėjimo administracija turi pareigÄ atidžiai įvertinti, ar kaliniai kalėjime kelia pavojų (sau ar kitiems kaliniams). EŽTT pripažino, kad kalėjimo administracija nėra atsakinga už aiÅ¡kiai spontaniÅ¡kų muÅ¡tynių pasekmes.

Tačiau aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos bei EŽTT praktikos suponuoja iÅ¡vadÄ , kad laikant nuteistÄ jį pataisos namuose, jam turi bÅ«ti užtikrinamas saugumas. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar PravieniÅ¡kių PN AK turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiÅ¡kėjo fizinei neliečiamybei iÅ¡ kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiÅ¡kėjÄ nuo smurto, be to, ar, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas iki 2019-05-30 į kriminalinės žvalgybos pareigÅ«nus dėl jam gresiančio pavojaus nesikreipė. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas iki 2019-05-30 bÅ«tų kreipęsis į PravieniÅ¡kių PN AK administracijÄ su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, todėl PravieniÅ¡kių PN AK neturėjo pagrindo numatyti pareiÅ¡kėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiÅ¡kėjo ir jį sužalojusio nuteistojo.

PareiÅ¡kėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs praÅ¡ymo dėl jo izoliavimo pagal BVK 70 straipsnio 6 dalį. Tačiau, teismo vertinimu, į bylÄ pateikti įrodymai 2019-04-12 ir 2019-05-08 asmens bylos pažymos, kurioje yra įraÅ¡ai, kad pareiÅ¡kėjui reikalinga sustiprinta apsauga izoliuoti nuo kitų (1 t., b. l. 6, 7), patvirtina, kad PravieniÅ¡kių PN AK turėjo imtis veiksmų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų laikomas atskirai nuo kitų nuteistųjų. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ .

Nuteistųjų izoliavimÄ reglamentuoja BVK 70 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslai yra:

1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobÅ«džio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamÄ Ä¯takÄ kitiems nuteistiesiems;

2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitacijÄ ;

3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiÅ«rÄ ir jų saugumÄ ;

4) padėti užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, iÅ¡skyrus laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas, atliekantys nuteistieji suskirstomi į paprastÄ jÄ , lengvÄ jÄ ir drausmės grupes (BVK 72 str.). BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ vykdo pataisos įstaigų pareigÅ«nai. Pagal Instrukcijos 7 punktÄ , asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiÅ«rÄ sudaro: asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose;

šių asmenų patikrinimai ir skaičiuotės; šių asmenų įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas;

įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiÅ«ros pamaina. Taigi, pagal nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ , turi vykdyti nuolatinę juose laikomų asmenų elgesio kontrolę ir patikrinimus. BVK 114 straipsnio 1 dalies, Instrukcijos 7 punkto sisteminė analizė leidžia teigti, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugÄ , turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymÄ . Kaip jau minėta, tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Teismo vertinimu, jei PravieniÅ¡kių PN AK pareigÅ«nai bÅ«tų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugÄ , bÅ«tų izoliavę pareiÅ¡kėjÄ nuo kitų nuteistųjų, kiti nuteistieji nebÅ«tų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus betarpiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o pareiÅ¡kėjui nebÅ«tų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju PravieniÅ¡kių PN AK pareigÅ«nai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos ir tai sudaro pagrindÄ konstatuoti neteisėtus PravieniÅ¡kių PN AK pareigÅ«nų veiksmus bei priežastinio ryÅ¡io buvimÄ su pareiÅ¡kėjo sužalojimu (pasekmėmis) (ABTĮ 56 str.).

Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigÅ«nų) veikos, atlyginimÄ . Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui buvo nustatytos kraujosruvos kaktos, nosies, veido srityje, žaizda galvos plaukuotosios dalies deÅ¡inėje, pavirÅ¡inė žaizda juosmens kairėje, kraujosruvos liemens kairėje ties V-VI-VII Å¡onkauliais, blužnies plyÅ¡imas. PareiÅ¡kėjui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 30). Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekyla abejonių, jog dėl to jis patyrė ir fizinį skausmÄ , sukrėtimÄ ir orumo pažeminimÄ .

Teismas atsižvelgia ir į tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo suteikta medicininė pagalba. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 2 000 Eur ir Å¡i suma pareiÅ¡kėjui priteisiama iÅ¡ atsakovės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu,  n u s p r e n d ž i a :  PareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti Ž. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.  Teisėja Natalja Zelionkienė