37aedabd-1a6e-40f9-bb06-ae93f4d5573a · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-1808-609/2019 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02564-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.2; 55.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 26 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja Eglė Kiaurakytė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M.M. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas, n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas M.M. praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), jam priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde (b. l. 2-4) nurodo, jog nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. iki 2018 m. spalio 20 d. įvairiais laikotarpiais jis buvo laikomas Tauragės AVPK areÅ¡tinėje (toliau – ir AreÅ¡tinė) sÄ lygomis, neatitinkančiomis sveikatos ir higienos normų reikalavimų, prilygstančiomis žmogaus kankinimui.

Teigia, jog kamerose neveikė ventiliacija, langai buvo iÅ¡ blokelių, pro juos nepateko natÅ«ralus apÅ¡vietimas ir oras iÅ¡ lauko, dėl to buvo drėgna ir tamsu. Teigia, kad jis buvo laikomas kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti kameros plotÄ , taip pat kamerose trÅ«ko ploto laisvam judėjimui. Akcentuoja, jog kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas pertvaromis, todėl atliekant gamtinius reikalus reikėdavo praÅ¡yti kitų suimtųjų nežiÅ«rėti, todėl jis patyrė pažeminimÄ , nepatogumus, sutriko bendravimas.

Pabrėžia, jog iÅ¡ sanitarinio mazgo sklido blogas kvapas, iÅ¡ skylių lindo tarakonai. Mano, jog tinkamo gyvenamojo ploto nesuteikimas ir aukščiau paminėtos sÄ lygos, neatitinkančios sveikatos ir higienos normų, lėmė fizinius nepatogumus, sutriko bendravimas, kas sudaro pagrindÄ neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės AVPK, atsiliepime į skundÄ (b. l. 8-12) nurodo, jog ji su skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teigia, jog pareiÅ¡kėjas buvo laikomas AreÅ¡tinės kameroje Nr. 4 – 2018 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 9 d., kameroje Nr. 6 – nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d., kameroje Nr. 8 – nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d., kameroje Nr. 7 – nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

Pažymi, jog pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų su skundais ar praÅ¡ymais nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, jog netinkamos laikymo sÄ lygos tiesiogiai lėmė neigiamas pasekmes, sveikatos sutrikimus. Nurodo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygos atitiko 2015 m. lapkričio 1 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai" (toliau – ir HN 134:2015) nustatytus reikalavimus.

Teigia, jog pareiÅ¡kėjas 15 parų buvo laikomas areÅ¡tinės kameroje vienas, likusias 16 parų buvo laikomas su vienu asmeniu, todėl atmetus sanitarinio mazgo plotÄ , jam teko daugiau nei 5 kv.m. ploto, tokiu bÅ«du jo teisė į gyvenamojo ploto dydį nebuvo pažeista. PraÅ¡o atsižvelgti į asmenų laikymo areÅ¡tinės kamerose specifikÄ , kadangi toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ dienÄ nėra stabilus, todėl asmenų padėtis asmeninės erdvės prasme pagerėja, jie gali laisviau judėti, mankÅ¡tintis.

Pažymi, jog areÅ¡tinės kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du, todėl toks AreÅ¡tinės patalpų vėdinimo bÅ«das nepažeidžia HN 134:2015 reikalavimų. Pabrėžia, jog pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kamerose laikotarpiu nebuvo tikrintos kameros dėl jų atitikimo/neatitikimo higienos normos reikalavimams, todėl kameros atitiko nustatytas kalinimo sÄ lygas. PaaiÅ¡kina, jog natÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficiento padidinimas yra tiesiogiai susijęs su kamerų langų angų padidinimu, o tokie darbai yra priskiriami rekonstrukcijos darbams, todėl natÅ«raliam apÅ¡vietimui Higienos normos reikalavimai nėra taikytini.

Akcentuoja, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu, t.y. atskirti 120-130 cm. aukščio pertvara nuo gyvenamosios paskirties ploto. Teigia, jog ozonavimÄ , deratizacijÄ ir dezinfekcijÄ atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Dezinfa“, kiekvienÄ mėnesį yra atliekami minėti darbai, pildomas graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo atlikimo žurnalas ir pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu kenkėjų nebuvo pastebėta. Pažymi, jog nesant atsakovės neteisėtų veiksmų ir įrodymų apie patirtÄ Å¾alÄ , nėra ir priežastinio ryÅ¡io, todėl skundo patenkinimui teisinio pagrindo nėra.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, atlyginimo priteisimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, patirta neturtinė žala pasireiÅ¡kė patirtais nepatogumais ir sutrikusiu bendravimu. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje (2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010) laikosi nuostatos, jog valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tina nustatyti, kad asmuo tikrai patyrė fizinį skausmÄ , dvasiÅ¡kai iÅ¡gyveno, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. „Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ . CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sÄ raÅ¡as: žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikÅ¡mę bylai aplinkybes, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teismas turi įvertinti visumÄ kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi bÅ«ti sureikÅ¡minamas nė vienas kriterijus atskirai.

Tam tikrais atvejais vieni kriterijai laikomi turinčiais didesnę reikÅ¡mę nei kiti ir tai priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas. „ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galbÅ«t neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galbÅ«t kilsiančias pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme” (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013).

Nurodytos nuostatos suponuoja tvirtinimÄ , kad neturtinės žalos atsiradimui reikalinga nustatyti tokius pat, kaip ir turtinės žalos atlyginimo atveju, bÅ«tinus sudėtinius tarpusavyje organiÅ¡kai susijusius elementus be kurių neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas. Kadangi neturtinė žala kildinama iÅ¡ netinkamų pareiÅ¡kėjo laikymo AreÅ¡tinėje sÄ lygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal jo praktikÄ tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€œ 3 straipsnio prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas Peers prieÅ¡ GraikijÄ pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl vieÅ¡osios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad vieÅ¡osios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi bÅ«ti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad vieÅ¡oji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu bÅ«du, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl Å¡ios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. EŽTT, vertindamas įkalinimo sÄ lygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliacijÄ , gauti natÅ«ralios Å¡viesos, įkalinimo tam tikromis sÄ lygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę ir kt.

Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, bÅ«do ir (ar) dydžio nustatymÄ lemia Å¡ios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos, į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, ar vienam asmeniui turinti tekti minimali ploto norma buvo pažeista nežymiai, pažeidimo tÄ sÄ , ar tai iÅ¡ esmės pakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai ir t. t.. Vertinant asmenų, kalinimų teisės aktų neatitinkančiomis sÄ lygomis, patirtÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgtina į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiÅ¡kėjas;

į aplinkybes, ar atsakovas sÄ moningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiÅ¡kėjui; į bendrÄ valstybės ekonominę situacijÄ bei jos piliečių bendrÄ materialinį lygį; pragyvenimo lygį (LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-588-858/2015). Taip pat atsižvelgiama ir į teismų analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo pinigais vidurkį (vidutiniÅ¡kai apie 3-6 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , nutartys administracinėse bylose Nr. A-41-442/2015, Nr. A-1009-442/2015, Nr. A-821-442/2015, Nr. A-811-442/2015, Nr. A-801-442/2015, Nr. A-812/442/2015, Nr. A-2711-520/2015, Nr. A-2277-520/2015, Nr. A-2168-520/2015, Nr. A-2029-624/2015, Nr. A-2185-520/2015, vidutiniÅ¡kai po 8-10 Eur už vienÄ pažeidimo parÄ , 2016-01-21 nutartys administracinėse bylose Nr. A-256-442/2016, Nr. A-267-442/2016), kadangi tik taip gali bÅ«ti įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014-02-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014). Teismas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomas reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigÅ«nų veiksmų teisėtumÄ (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

PareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ jo laikymo AreÅ¡tinės kamerose sÄ lygų, pažeidžiant vienam asmeniui tenkantį plotÄ , ploto trÅ«kumÄ laisvam judėjimui, drėgmės, blogo kvapo buvimÄ , netinkamo natÅ«ralaus apÅ¡vietimo, ventiliacijos nebuvimo, sanitarinio mazgo neatitvėrimo. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali bÅ«ti laikomi teritorinės policijos įstaigos areÅ¡tinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti Å¡iems asmenims esant tardymo izoliatoriuje.

Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga.

Å iems asmenims taikomos Å¡io įstatymo, iÅ¡skyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42, 43 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina vidaus reikalų ministras. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 (originali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. balandžio 4 d., pareiÅ¡kėjo laikymo areÅ¡tinės kamerose metu) patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 58 punktu policijos areÅ¡tinės kameroje vienam areÅ¡tantui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Ä®statymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vykdant suėmimÄ draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ , o 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sÄ lygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 1 d.) (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių (toliau – policijos areÅ¡tinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

Higienos normos HN 134:2015 13 punkte numatyta, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomi asmenys turi bÅ«ti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 punktas).

Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (20 punktas). Iš byloje esančio Tauragės AVPK operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko tarnybinio pranešimo (b. l.

16) matyti, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr. 4 (plotas 12,60 kv.m.) – 2018 m. rugpjūčio 8 d., su vienu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 12 d. - vienas, nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d. – su vienu asmeniu, nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. – su vienu asmeniu, nuo 2018 m. spalio 4 d. iki 2018 m. spalio 9 d. – vienas; kameroje Nr. 6 (plotas – 6,99 kv.m.) – nuo 2018 m. rugsėjo 6 d. iki 2018 m. rugsėjo 8 d. - vienas, kameroje Nr. 8 (16,77 kv.m.) – nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d – su vienu asmeniu, kameroje Nr. 7 (6,74 kv.m.)– nuo 2018 m. spalio 11 d. iki 2018 m. spalio 16 d.

–vienas. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog kamerose yra įrengti 100 x 142 cm. pločio sanitariniai mazgai. Taigi, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjÄ laikant Tauragės AVPK areÅ¡tinėje, vienam asmeniui tenkantis gyvenamojo ploto dydis, neįskaičiuojant sanitarinio mazgo ploto į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ svyravo nuo 5,32 kv.m. iki 7,67 kv.m., todėl pareiÅ¡kėjo teisė į minimalų teisės aktais nustatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ nebuvo pažeista. Nors pareiÅ¡kėjas papildomu skundu nurodo (b.l. 38-39), jog atsakovė netinkamai nurodė, jog jis buvo laikomas vienas areÅ¡tinės kamerose, ir pats pateikia suimtojo asmens duomenis, tačiau teismas pažymi, kad atsakovės pateikti duomenys ir patvirtina pareiÅ¡kėjo teiginį, kad tam tikrais laikotarpiais jis buvo laikomas kartu su vienu asmeniu.

Vertinant pareiÅ¡kėjo skundo argumentus dėl to, kad dalį gyvenamosios patalpos ploto užėmė baldai ir kitas inventorius, pažymėtina, kad į kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, kuomet pareiÅ¡kėjui tenka mažiau nei 3 kv. m ploto, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018, 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017).

Nagrinėjamu atveju nenustatytas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, nenustatyti pažeidimai dėl AreÅ¡tinės kameros ploto normos, todėl, apskaičiuojant vienam asmeniui tenkančiÄ kameros ploto normÄ , baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas neatimamas. PareiÅ¡kėjui skundžiantis privatumo neužtikrinimu naudojantis sanitariniu mazgu, pažymėtina, jog atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kamerose įrengti 100 x 142 cm ploto sanitariniai mazgai su 120-130 cm aukščio pertvara.

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ ar akutę (žr., pvz., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiÅ¡kai uždengti tualetÄ durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.).

Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) bÅ«tų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgÄ turi bÅ«ti uždengtas (įrengiant duris arba kitu bÅ«du). Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas turėtų bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys. Nustatytos aplinkybės įrodo, jog tualetai kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas nėra įrengti taip, kad jis bÅ«tų galėjęs privačiai pasinaudoti jais ir nepatirti nepatogumų. Teismas sprendžia, jog tam tikrais laikotarpiais, kai pareiÅ¡kėjas buvo laikomas ne vienas, t.y. 2018 m. rugpjūčio 8 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. iki 2018 m. rugpjūčio 21 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., nuo 2018 m. rugsėjo 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. (viso 16 parų), jo teisė į privatumÄ naudojantis areÅ¡tinės kamerose įrengtais tualetais galėjo bÅ«ti pažeista.

PareiÅ¡kėjas taip pat skundžiasi netinkamomis laikymo areÅ¡tinės kamerose sÄ lygomis, kadangi kamerose buvo tarakonų, tačiau Å¡is teiginys paneigiamas atsakovės byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais. 2018 m. gegužės 2 d. vieÅ¡ojo pirkimo sutartyje Nr. 85-ST2-39 (b. l. 26-30) nurodyta, jog graužikų ir kitų kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugas teikė uždaroji akcinė bendrovė „DEZINFA“. IÅ¡ Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo iÅ¡rašų (b. l.

31) matyti, kad kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbai Areštinėje buvo atlikti 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 17 d., 2018 m. rugsėjo 12 d., 2018 m. spalio 4 d., t.y. net 4 kartus per pareiškėjo laikymo Areštinės kamerose laikotarpį. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento 2017 m. gegužės 2 d. patikrinimo akto Nr. PA.7-39(16.16.8.7.12) (b. l. 32-35) matyti, jog pašalinti ankstesniame patikrinimo akte užfiksuoti pažeidimai dėl santykinės oro drėgmės, oro temperatūros, nuo sienų ir lubų pelėsiai pašalinti, nenustatytas Higienos normos 39 punkto pažeidimas.

Nors patikrinimas atliktas gretimoje kameroje Nr. 3, ir patikrinimo laikotarpis neapima pareiÅ¡kėjo buvimo AreÅ¡tinės kameroje laikotarpio, tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, jog kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, galėjo bÅ«ti kitokia oro temperatÅ«ra, santykinė oro drėgmė, o per laikotarpį nuo patikrinimo atlikimo iki pareiÅ¡kėjo atvykimo į AreÅ¡tinę asmenų laikymo sÄ lygos AreÅ¡tinėje negalėjo esmingai pasikeisti. Pažymėtina, jog apÅ¡vietos atitikimo reglamentuojam dydžiui užtikrinimas yra susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, kurie numatyti 2015 m. lapkričio 30 d.

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-1078 (b.l. 19-24), todėl atsakovės atsakomybė Å¡ioje apimtyje negalima. Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos bÅ«klė ir pan. ir atsižvelgus į konkrečiÄ situacijÄ yra sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar žala buvo padaryta didesnė ir turi bÅ«ti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018, 2018 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4217-520/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4174-602/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima matyti, kad jo laikymo sÄ lygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams sukėlė jam sveikatos sutrikimus, kančias ar didelį diskomfortÄ . PareiÅ¡kėjas Tauragės AVPK ginčo laikotarpiu, pažeidžiant jo teisę į privatumÄ , buvo laikomas 16 parų tik su vienu asmeniu. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė, nesilaikydama reikalavimų dėl privatumo užtikrinimo pasinaudojant sanitariniu mazgu, sÄ moningai siekė pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų subjektų.

Pažeidimai nebuvo intensyvÅ«s, ilgalaikio pobÅ«džio, be to, pareiÅ¡kėjas skunde neįvardijo kokius iÅ¡gyvenimus galimai patyrė, kaip jie pasireiÅ¡kė, o tik abstrakčiai nurodė, kad patyrė nepatogumus, sutriko bendravimas. Tai įrodo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo padaryta itin didelė moralinė žala, kuriÄ reikėtų atlyginti pinigais. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos reikėtų vertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma 2000,00 Eur suma.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99);

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016). Teismas sprendžia, kad, įvertinus padaryto pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir neilgÄ trukmę (16 parų), pareiÅ¡kėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas gali bÅ«ti laikomas pakankama satisfakcija pareiÅ¡kėjui. Teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ pinigais yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a : skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo M.M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas tinkamas laikymo sÄ lygas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje. SkundÄ dalyje dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Eglė Kiaurakytė