2021-11-29 Nr. AB-25356-3-66-3-00084-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. R-24-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00084-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 5.7; 43.5.1.1; 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. lapkričio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundo dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Z. V. su 2021 m. lapkričio 25 d. skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 2-822(2.6) ir įpareigoti Komisiją priimti papildomą sprendimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pristatymui, transliuojamų pagal Komisijos patvirtintas taisykles, nustatant Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei kitą laiką šioms specialioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoms referendumo iniciatyvai pristatyti labiausiai žiūrimu ir labiausiai klausomu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiku. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. Administracinių bylų teisenos įstatyme yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų. Viena iš tokių sąlygų yra terminas, per kurį asmuo, manantis, kad jo teisės buvo pažeistos, turi teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 30 d. nutarime Nr. KT135-N11/2020 buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija) pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 3 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, o pagal formą – Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 punktui, ir nutarė, kad šis Konstitucinio Teismo nutarimas Teisės aktų registre turi būti paskelbtas 2021 m. liepos 1 d. Taigi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Referendumo įstatymas (2018 m. gruodžio 20 d. redakcija; TAR, 2018-12-28, Nr. 21715) nebegali būti taikomas, o šiuo metu įstatymų leidėjas nėra priėmęs naujo Referendumo konstitucinio įstatymo. Taigi, atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra taikomi bendrieji skundo padavimo administraciniam teismui terminai, nustatyti Administracinių bylų teisenos įstatyme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėjas prašo įpareigoti Komisiją priimti papildomą sprendimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pristatymui, transliuojamų pagal Komisijos patvirtintas taisykles, nustatant Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei kitą laiką šioms specialioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoms referendumo iniciatyvai pristatyti labiausiai žiūrimu ir labiausiai klausomu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiku. Pareiškėjas taip pat prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateikęs skundą, kuriame suformulavo reikalavimą – įpareigoti Komisiją pakeisti 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. Sp-229 „Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų piliečių iniciatyvinės grupės inicijuojamo privalomojo referendumo dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo agitacijai, rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų, skirtų referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pristatymui, transliuojamų pagal Komisijos patvirtintas taisykles, nustatant, jog Piliečių referendumo iniciatyvinei grupei skiriamas kitas laikas šioms specialioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programoms referendumo iniciatyvai pristatyti labiausiai žiūrimu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laiku bei labiausiai klausomu Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radijo laiku. Šį pareiškėjo skundą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. Sp-229 buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 30 d., o pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė skundą teismui padavė tik 2021 m. lapkričio 15 d., akivaizdu, kad yra praleistas įstatyme numatytas skundo padavimo terminas.

Kaip jau minėta, skunde pareiškėjas reiškia iš esmės tapatų reikalavimą, kuriuo iš esmės siekia to paties rezultato, ir prašo praleistą terminą atnaujinti.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020, 2015 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-143/2015). Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Termino praleidimą pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Z. V. iš esmės motyvuoja savo liga ir nedarbingumu, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl sveikatos būklės gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sveikatos sutrikimas buvo tokio pobūdžio, kad jis apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens sveikatos sutrikimai laikytini svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar jie buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl šių sveikatos sutrikimų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir tinkamai į jį reaguoti.

Pareiškėjo pateikta informacija apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. gruodžio 6 d. Z. V. yra nedarbingas, tačiau administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad šis sutrikimas yra tokio pobūdžio, jog pareiškėjas negalėtų pasirūpinti tinkama savo teisių gynyba, t. y. kad jis negali išreikšti savo valios ir surašyti dokumento bei išsiųsti jo paštu arba tai įgalioti padaryti kitus asmenis. Svarbu pažymėti ir tai, kad nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatorius Z. V. su skundais ne kartų kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (paskutinių Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. pateiktų skundų priėmimo klausimai buvo sprendžiami administracinėse bylose Nr. R-20-261/2021, Nr. R-21-415/2021, Nr. R-22-629/2021 ir Nr. R-23-556/2021).

Kita vertus, teisėjų kolegija akcentuoja, kad svarbią teisinę reikšmę šioje situacijoje turi aplinkybė, jog Piliečių referendumo iniciatyvinė grupė turi ne vieną koordinatorių – kartu su skundu pateiktas Komisijos 2021 m. birželio 29 d. sprendimas Nr. Sp-170 patvirtina, kad iniciatyvinės grupės koordinatoriais jos teikimu be Z. V. buvo paskirti dar du asmenys, tačiau administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad teisė pasirašyti ir pateikti teismui skundą negalėjo būti perduota kitiems asmenims, t. y. kitiems Piliečių referendumo iniciatyvinė grupės koordinatoriams. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė yra viena iš teisiškai reikšmingiausių, sprendžiant dėl galimybės pareiškėjui laiku kreiptis į teismą buvimo ar nebuvimo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis ir svarbiomis, todėl nėra pagrindo praleistą terminą atnaujinti, o tai sudaro pagrindą šį pareiškėjo skundo reikalavimą atsisakyti priimti.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. 2-822(2.6), tačiau šis jo skundo reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su prieš tai aptartu pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundo reikalavimu dėl Komisijos įpareigojimo atlikti veiksmus, kurį atsisakoma priimti. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad minėto rašto teisėtumo įvertinimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukeltų, jo galbūt pažeistos teisės ar teisėti interesai nebūtų realiai apginti, o pats procesas dėl ginčijamo rašto teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo iš esmės būtų beprasmis. Atsižvelgus į tai, šį pareiškėjo skundo reikalavimą taip pat atsisakoma priimti.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasi padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą turi būti atsisakoma priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 2 d. 1 ir 9 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 9 punktais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriaus Z. V. skundą atsisakyti priimti ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius