37aa78dc-7d14-460a-8e47-ecc8e86cfa0f · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-1483-615/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20784-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.4.1.; 3.4.4.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 9 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Mindaugas Plučas, sekretoriaujant Vilmai Mikelionienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. P. ir jos atstovui advokato padėjėjui K. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad E. P. priėmė savo sutuoktinio V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė: 1.1. (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjo mama E. P.. Po mamos mirties liko jos vardu registruotas, kartu su pareiÅ¡kėjo tėčiu V. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas – namas, garažas, tvartas, daržinė, kiti kiemo statiniai, adresu (duomenys neskelbtini). 1.2.

Po mamos mirties pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno rajono 4-Ä jį notaro biurÄ ir priėmė palikimÄ , tačiau (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo tėvui V. P. jo žmona (pareiÅ¡kėjo mama) E. P. bÅ«dama paveldėtoja pagal įstatymÄ Ä¯ notarų biurÄ nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, palikimÄ priėmė pradėdama savo sutuoktinio turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. PareiÅ¡kėjas su seserimi G. K. (kuri mirė 2012 m.) palikimo nepriėmė, nes jų valia buvo tokia, kad po tėvelio mirties palikimÄ priimtų mama E. P.. 1.3.

Kai mirė pareiÅ¡kėjo tėtis, pareiÅ¡kėjo mama kartu su juo gyveno adresu (duomenys neskelbtini), mamos vardu registruotoje, bet santuokos metu įgytoje ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiančioje namų valdoje, vedė bendrÄ Å«kį, laikė gyvulius. Po sutuoktinio mirties ji organizavo jo laidotuves, o palaidojus, pastatė paminklÄ , perėmė sutuoktiniui priklausiusius asmeninius, namų apyvokos daiktus, baldus, Å«kio padargus. Taip pat pasiliko paveikslai, knygos, indai ir t.t. Iki pat mirties mama mokėjo mokesčius už namÄ , tačiau mokėjimo kvitų neiÅ¡saugojo, darė namo einamuosius remontus, tvarkė Å«kį, jame augino gyvulius, t. y. visÄ turtÄ valdė kaip savo. 1.4.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kimÄ palaikė. Patvirtino raÅ¡tu nurodytas aplinkybes. Nurodė, kad yra E. P. ir V. P. sÅ«nus. PareiÅ¡kėjas turėjo vienÄ seserį, kuri yra mirusi. Ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra. PrieÅ¡ tėčio mirtį jį slaugė mama, po to jį palaidojo.

2. Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad VÄ® Turto bankas nėra gavęs praneÅ¡imo apie pareiÅ¡kėjo tėčio palikimo perėjimÄ valstybei. Taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkintinas.

3. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

4. Tiek pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal dabar galiojantį CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai faktiÅ¡kai pradėjo valdyti paveldimÄ turtÄ arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo. 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Nors asmens valia, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ , nėra iÅ¡reiÅ¡kiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo bÅ«das sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo bÅ«du – asmuo laikomas priėmusiu palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). 1964 m.

CK 573 straipsnyje nustatyta, kad paveldint pagal įstatymÄ , pirmosios eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra: mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimÄ Ä¯pėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Å¡iuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminÄ ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ . Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Kadangi 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalyje, CK 5.50 straipsnio 1 dalyje draudžiama priimti palikimÄ iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

5. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime nurodytų aplinkybių, prie pareiÅ¡kimo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad E. P. ir V. P. buvo sutuoktiniai. V. P. mirė (duomenys neskelbtini). E. P. po sutuoktinio mirties į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamo turto registre E. P. vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas – žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), - kuris įgytas santuokoje.

Po sutuoktinio mirties E. P. naudojosi turtu, jį prižiÅ«rėjo, mokėjo mokesčius, naudojosi namų apyvokos daiktais, baldais, Å«kio padargais. Aplinkybę, kad po V. P. mirties jo palikimÄ priėmė sutuoktinė E. P. faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. P. (pareiÅ¡kėjo žmona). Liudytoja pažinojo abu pareiÅ¡kėjo tėvus. Mirus pareiÅ¡kėjo tėčiui pareiÅ¡kėjo mama priėmė žemę, namÄ , gyvulius, baldus. Liudytoja patvirtino, kad kol E. P. buvo gyva, Å«kį tvarkė ir prižiÅ«rėjo pati.

Pareiškėjo mama prieš mirtį pareiškėjo tėtį slaugė, o po to jį palaidojo.

6. Ä®vertinus visus byloje esančius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir liudytojos parodymus darytina iÅ¡vada, jog V. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė jo sutuoktinė E. P., mirusi (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti kaip savÄ (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iÅ¡ dalies, su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, tai pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad E. P. faktiÅ¡kai pradėdama valdyti paveldimÄ turtÄ , priėmė palikimÄ po savo sutuoktinio V. P. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimÄ priėmė sutuoktinė E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjas Mindaugas Plučas