2016-04-12 Nr. AB-8155-3-63-3-01280-2013-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-558-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01280-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 38

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Palangos butų ūkis“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Palangos butų ūkis“) skundu (I t., b. l. 5–8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punktą; 2) įpareigoti atsakovą Palangos miesto savivaldybę Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus.

Pareiškėjas paaiškino, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-549 pareiškėjas buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi. 2013 m. rugsėjo pabaigoje iš uždarosios akcinės bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ (toliau – ir UAB „Palangos komunalinis ūkis“) gavo šešias pavedimo sutartis dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo, kuriomis pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ turi pavesti Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos (toliau – ir Programa) administratoriui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atlikti sutartyje detalizuotus Programos įgyvendinimo veiksmus.

Nurodė, jog iš šių sutarčių sužinojo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 2 punktu UAB „Palangos komunalinis ūkis“ paskyrė Programos įgyvendinimo administratoriumi. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 15 dalį, savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius yra savivaldybės paskirtas asmuo, turintis teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą.

Tokiu asmeniu gali būti: bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau – ir savivaldybės programa), nurodytus daugiabučius namus; savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ neatitinka įstatymo nustatytų sąlygų, t. y. nėra nei modernizavimui atrinktų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojas, nei specialiai tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė.

Pareiškėjo teigimu, Programos įgyvendinimo administratoriui parinkti nevyko viešas konkursas ir neaiškūs kriterijai, kuriais vadovaujantis iš pareiškėjo nepagrįstai atimta galimybė būti Programos įgyvendinimo administratoriumi ir gauti administravimo mokestį. Akcentavo, kad Palangos miesto savivaldybės taryba viršijo įgaliojimus, priimdama skundžiamą sprendimą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 26) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas neturi reikalavimo teisės ginčyti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 2 punktą, nes jis neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Pareiškėjas nėra atnaujinamų (modernizuojamų) namų administratorius, nes visų atnaujinamų pastatų savininkai atsisakė UAB „Palangos butų ūkis“ paslaugų. Pareiškėjo teismui pateiktuose daugiabučių namų patalpų savininkų susirinkimų protokoluose (sprendimuose) nurodyta, kad namo atnaujinamo (modernizuojamo) projekto parengimo organizavimas, administravimas, įgyvendinimas ir finansavimas pavedamas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ ir savininkai įpareigojo pareiškėją sudaryti su UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pavedimo sutartį. Pareiškėjui delsiant vykdyti savininkų įpareigojimą, savininkai pakeitė administratorių į UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Pabrėžė, kad teismui pateikti savininkų sprendimai, priimti susirinkimų metu, yra galiojantys ir nenuginčyti. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 100 procentų akcijų priklauso Palangos miesto savivaldybei, todėl ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė ir atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 15 dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 73–77) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, jog UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatas, nes yra numatytų renovuoti daugiabučių namų administratorius ir savivaldybės kontroliuojama įmonė. Pareiškėjas klaidina teismą pateikdamas 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. Nr. A1-4.1.-549 patvirtintą paskirtų administruoti daugiabučių namų sąrašą, kuris yra pasikeitęs.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamą pinigų priėmimo kvitą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu (II t., b. l. 40–47) pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ prašymą dėl 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 378,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) 2 punkto, kuriuo Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas UAB „Palangos komunalinis ūkis“, teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamo sprendimo 2 punktą, pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus.

Teismas, pasisakydamas dėl bylos priskirtinumo administraciniam teismui bei skundžiamo administracinio akto pobūdžio, nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi Nr. T-37/2014 nutarė, jog ši byla yra teisminga administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje yra išspręstas klausimas dėl bylos rūšinio teismingumo, teismas išsamiau šio klausimo neaptarinėjo.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2015 m. sausio 28 d. nutartimi panaikinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, kuria administracinė byla pagal pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punkto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus buvo nutraukta konstatavus norminį skundžiamo akto pobūdį. LVAT 2015 m. sausio 28 d. nutartyje konstatuota, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“ 2 punktas vertintinas kaip individualaus pobūdžio teisės nuostata, todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis panaikinta ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teismas nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 „Dėl Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos patvirtinimo“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, ir, atsižvelgdama į Palangos miesto savivaldybės iniciatyva atrinktų neefektyviausiai energiją vartojančių daugiabučių gyvenamųjų namų energetinio efektyvumo didinimo galimybių rezultatus, patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą (1 punktas). Sprendimo 2-uoju punktu Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Sprendimo 2 punktą argumentuoja tuo, jog savivaldybė, paskirdama Programos įgyvendinimo administratorių – UAB „Palangos komunalinis ūkis“, viršijo įgaliojimus, nes: 1) Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas UAB „Palangos komunalinis ūkis“ neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – ir Įstatymas) (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 15 dalies nuostatos, t. y. nėra nei modernizavimui atrinktų daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojas, nei specialiai tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė; 2) Programos įgyvendinimo administratoriui parinkti nevyko viešas konkursas ir nebuvo aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis iš pareiškėjo atimta galimybė būti Programos įgyvendinimo administratoriumi ir gauti administravimo mokestį. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo reikalavimą ir jo pagrindus, būtina nustatyti, ar skiriant UAB „Palangos komunalinis ūkis“ Programos įgyvendinimo administratoriumi buvo padaryti esminiai teisės aktų pažeidimai, dėl kurių Sprendimo 2 punktas turėtų būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. Sprendimo 2 punkto priėmimo metu) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, Įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. Sprendimo 2 punkto priėmimo metu) 2 straipsnio 15 dalimi.

Teismas taip pat nustatė, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. A1-4.1.-549 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ skyrimo Palangos miesto daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi“ pareiškėjas buvo paskirtas Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Palangos miesto savivaldybės taryba 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. T2-226 patvirtino Palangos miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą.

Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu pareiškėjas UAB „Palangos butų ūkis“ iš esmės buvo dviejų gyvenamųjų daugiabučių namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratoriumi. Šiuo metu minėtų daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi yra UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Energinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programos įgyvendinimo II-ojo etapo metu Palangos miesto savivaldybės taryba 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-252 „Dėl tarybos 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. T2-226 pakeitimo“ išplėtė atnaujinamų daugiabučių namų sąrašą, t. y. nuo 16 atnaujinamų daugiabučių namų padidinimo iki 58 atnaujinamų daugiabučių namų.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas paaiškino, kad iš 58 atnaujinamų daugiabučių namų pareiškėjas yra 22 daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi, 22 daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administratoriumi yra UAB „Palangos komunalinis ūkis“, o dar 14 daugiabučiuose namuose yra įkurtos bendrijos. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas pažymėjo, jog UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra Programos įgyvendinimo administratorius, su juo yra pasirašomos pavedimo sutartys ir pan.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra uždaroji akcinė bendrovė, kurios tikslai: vykdyti bendrovei pavestas funkcijas Palangos miesto komunalinio ūkio sutvarkymo ir aptarnavimo srityje, gauti pelną iš bendrovės veiklos, tenkinti akcininkų turtinius interesus. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ akcininkas nuo 2011 m. birželio 1 d. yra Palangos miesto savivaldybė. Taigi UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kaip kad pažymėjo pareiškėjas.

Tačiau teisėjų kolegija nesutiko su pareiškėjo argumentu, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti atrinktas tik daugiabučių bendrojo naudojimo objektų valdytojas ar specialiai tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė. Aiškinant Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies teisės normą lingvistiškai, galima išskirti tris subjektus, kurie gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriais, tai yra:

1) bendrojo naudojimo objektų valdytojas;

2) savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga;

3) savivaldybės kontroliuojama įmonė. Nors pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ir teigia, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra pelno siekianti įmonė ir dėl to iš esmės negalėjo būti paskiriamas Programos įgyvendinimo administratoriumi, tačiau Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje skiriamasis jungtukas „arba“ aiškiai išskiria naują subjektą – kitą savivaldybės kontroliuojamą įmonę. Minėtoje nuostatoje nėra kaip nors išskirta ar kitaip akcentuota, kad savivaldybės kontroliuojama įmonė, kuri gali būti skiriama savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi, negali siekti pelno.

Be to, minėtoje nuostatoje vartojamos sąvokos „įstaiga“ ir „įmonė“ Lietuvos Respublikos teisės sistemoje turi skirtingas teisines reikšmes. Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – ir CK) aiškiai išskiria įmonę ir įstaigą kaip atskirus juridinius asmenis (2.33 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, viešoji įstaiga – tai pagal šį ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą.

Panaši įstaigos definicija yra pateikta ir CK komentare, t. y. įstaigos tikslas – tenkinti tam tikrus viešuosius interesus (CK komentaras, II-oji knyga „Asmenys“, psl. 94). CK komentare pateikiama ir įmonės sąvokos definicija, pagal kurią įmonė – tai susivienijimas, užsiimantis ūkine-komercine veikla arba veikla, kuria siekiama naudos jos steigėjams (CK komentaras, II-oji knyga „Asmenys“, psl. 94). Taigi pagrindinis viešosios įstaigos tikslas nėra sietinas su ūkinės-komercinės veiklos vykdymu, naudos siekimu jos steigėjams.

Įvertinus tai, akivaizdu, kad Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojamos sąvokos „įmonė“ ir „įstaiga“ nurodo dvi skirtingas juridinių asmenų rūšis. Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytą įmonę ir įstaigą teisiškai traktuojant vienodai, nebetektų prasmės šių skirtingų sąvokų vartojimas minėtoje nuostatoje. Visa tai įvertinus, sprendžiama, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti skiriama ir pelno siekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 5 d., t. y. Sprendimo 2 punkto priėmimo metu) 16 straipsnio 2 dalies 40 punktą, Įstatyme esant įtvirtintai nuostatai, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratorių skiria savivaldybė bei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atitinkant minėtoje nuostatoje keliamus reikalavimus skiriamam savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriui, konstatavo, kad Palangos miesto savivaldybė teisėtai ir pagrįstai Sprendimo 2-uoju punktu paskyrė Programos įgyvendinimo administratorių – UAB „Palangos komunalinis ūkis“. Be kita ko, teismas pastebėjo, jog dabartinėje aktualioje Įstatymo redakcijoje (2014 m. liepos 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-1054, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius – savivaldybės paskirtas asmuo (savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė), kuriam butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu gali būti pavedama organizuoti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto (toliau – atnaujinimo (modernizavimo) projektas) įgyvendinimą ir (ar) finansavimą. Tai yra minėtoje teisės normoje nebeliko nuostatos, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti atrinktas ne savivaldybės kontroliuojamas juridinis asmuo. Aptartų argumentų pagrindu konstatuota, kad Sprendimo 2 punktas teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, kad Sprendimo 2 punktas pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinį reikalavimą ir įpareigoti atsakovą Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus.

Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu bei 2014 m. rugsėjo 30 d. prašymu prašė iš UAB „Palangos butų ūkis“ priteisti 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą parengimą. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrindimui pateiktas 2013 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvitas, serija LAT Nr. 708738, bei 2013 m. gruodžio 2 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 46. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 5 dalimis, 44 straipsnio 6 dalimi. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje siekė panaikinti Sprendimo 2 punktą, kuriuo Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“, be to, pareiškėjas siekė įpareigoti atsakovą Programos įgyvendinimo administratoriumi paskirti UAB „Palangos butų ūkis“ pagal jo administruojamus daugiabučius namus, t. y. iš esmės siekė iš UAB „Palangos komunalinis ūkis“ perimti dalį atnaujinamų (modernizuojamų) daugiabučių namų, konstatavo, jog akivaizdu, kad skundo netenkinus buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ teisės ir teisėti interesai, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ įgijo teisę reikalauti iš kitos šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 8, 8.2 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo”, remdamasis 2013 m. gruodžio 2 d. teisinių paslaugų sutartimi Nr. 46, atsižvelgęs į tai, kad teisės taikymo prasme byla nebuvo itin sudėtinga ir nereikalavo ypatingų teisinių žinių, be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra Programos įgyvendinimo administratorius, todėl yra gerai susipažinęs su Programos įgyvendinime taikomais teisės aktais, atsižvelgęs į pateikto atsiliepimo apimtį ir jo turinį, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, už atsiliepimo parengimą iš pareiškėjo UAB „Palangos butų ūkis“ trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priteisė 700 Lt (202,73 Eur).

Teismas pažymėjo, kad iš pateikto 2013 m. gruodžio 2 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 708738, matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo advokatui sumokėjo 2 000 Lt ne tik už atsiliepimo parengimą, bet ir už trečiojo suinteresuoto asmens atstovavimą. Atsižvelgiant į tai, teismas įvertino ir šių išlaidų dydį. Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atstovas advokatas Petras Žekys dalyvavo 2014 m. vasario 25 d., 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 9 d. bei 2015 d. kovo 17 d. teismo posėdžiuose.

Remiantis 2014 m. vasario 25 d. teismo posėdžio protokolu bei 2014 m. rugpjūčio 5 d., 2014 m. rugsėjo 9 d., 2015 d. kovo 17 d. teismo posėdžio informacinėmis pažymomis, teismo posėdžiai truko: 30 min. (2014 m. vasario 25 d. teismo posėdžio pradžia 08:44, pabaiga 09:14), 1 val. 34 min. (2014 m. rugpjūčio 5 d. teismo posėdžio pradžia 08:37, pabaiga 10:11), 12 min. (2014 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžio pradžia 11:19, pabaiga 11:31) bei 46 min. (2015 m. kovo 17 d. teismo posėdžio pradžia 08:33, pabaiga 09:19). Teismas nustatė, kad advokatas Petras Žekys teismo posėdžiuose trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo 4 val.

Teismas, vadovaudamasis Rekomendacijų 8.18, 9 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, atsižvelgiant į tai, kad advokatas Petras Žekys trečiąjį suinteresuotą asmenį atstovavo 3 val. teismo posėdžiuose, kai galiojo 1 000 Lt minimali mėnesinė alga bei 1 val., kai galiojo 300 Eur minimali mėnesinė alga, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Palangos komunalinis ūkis“ priteisė 175,33 Eur (605,38 Lt) patirtų bylinėjimosi išlaidų už atstovavimą teisme.

Tokiu būdu trečiajam suinteresuotam asmeniui iš viso priteisė 378,06 Eur (1 305,37 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II t., b. l. 49–53) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti visiškai; priteisti iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės tarybos pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė iš esmės grubią Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizavimo) įstatymo 2 straipsnio 15 dalies lingvistinio aiškinimo klaidą, dėl ko klaidingai konstatavo, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti skiriama ir pelno siekianti savivaldybės kontroliuojama įmonė (ABTĮ 86 str.). Atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostatą, pažymėtina, kad savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti paskirtas asmuo turintis teisę būti statybos valdytoju arba 1) bendrojo naudojimo objektų valdytojas (administratorius), tačiau ne bet koks, o administruojantis programoje nurodytus daugiabučius namus (t. y. atrinktų modernizuoti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorius); arba 2) savivaldybės tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti įstaiga ar kita jos kontroliuojama įmonė. Analizuojant ir aiškinant šią teisės normą, yra aišku, jog įstatymų leidėjas išskyrė tik 2 subjektus, o ne 3 subjektus, kaip nurodė teismas skundžiamame sprendime, kurie gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriais. Pažymėtina, kad skiriamasis ženklas „kabliataškis“ aiškinamoje įstatymo normoje padėtas tarp bendrojo naudojimo objektų valdytojų ir ne pelno siekiančių įstaigų ar įmonių. Sakinio dalis „kita jos kontroliuojama įmonė“ nėra išskirta kabliataškiu, kaip atskiras subjektas. Dėl nurodyto akivaizdu, kad būdvardis „pelno nesiekianti“ apibūdina tiek veiksnį „įstaiga“, tiek ir „kita įmonė“. Taigi nurodyta teisės normos dalis „arba savivaldybės tam tikslui įsteigta pelno nesiekianti įstaiga ar kita jos kontroliuojama įmonė“ nustato, jog tiek savivaldybės specialiai įsteigta įstaiga, tiek ir kita jos kontroliuojama įmonė, privalo būti pelno nesiekianti.

2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 punktas ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punktas įpareigoja vietos savivaldos institucijas laikytis įstatymo viršenybės principo, t. y. savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas, priimdamas Sprendimo 2 punktą ir be jokio konkurso pelno siekiančią UAB „Palangos komunalinis ūkis“ paskirdamas Programos įgyvendinimo administratoriumi pažeidžiant Įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, šiurkščiai nukrypo nuo minėto Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo principo taikymo. O teismas, nustatęs, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra pelno siekianti uždaroji akcinė bendrovė, taip pat padarydamas grubią Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies taikymo klaidą, nepagrįstai konstatavo, jog tokia bendrovė galėjo būti skiriama Programos įgyvendinimo administratoriumi Palangos miesto savivaldybėje ir nėra pagrindo naikinti atsakovo priimto bei ginčijamo Sprendimo 2 punkto.

3. Pareiškėjas byloje įrodė aplinkybę, kad skundžiamas sprendimas neatitinka aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų dar ir todėl, jog komercinei veiklai vykdyti vienašališkai buvo paskirta savivaldybės kontroliuojama pelno siekianti įmonė UAB „Palangos komunalinis ūkis“, netaikant viešajam sektoriui būdingų konkurso procedūrų. Teismas šių aplinkybių netyrė, nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtino Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisykles (toliau – ir Priežiūros taisyklės).

Priežiūros taisyklių 36 punkte numatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams, įgyvendinantiems projektą, teikiama valstybės parama – apmokamos Nutarime nustatyto dydžio, tačiau ne daugiau nei nustatyta investicijų plane, projekto įgyvendinimo administravimo ir statybos techninės priežiūros išlaidos ar jų dalis arba šios išlaidos ar jų dalis kompensuojamos, jeigu projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai apmokėjo savo lėšomis, o statybos techninės priežiūros išlaidas – savo arba skolintomis (lengvatinio kredito) lėšomis.

Pagal Priežiūros taisyklių 38 punktą, projekto įgyvendinimo administravimo išlaidas sudaro lėšos už Projekto administratoriaus pareigų vykdymą sumokėti. Projekto įgyvendinimo administravimo išlaidos apmokamos arba kompensuojamos nuo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo įgyvendinti projektą pagal patvirtintą investicijų planą priėmimo ir projekto įgyvendinimo administravimo paslaugos dydžio patvirtinimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos, tačiau ne ilgiau kaip 24 mėnesius. Vadovaujantis nurodytomis Priežiūros taisyklių nuostatomis, matyti, kad programos įgyvendinimo administravimo veikla yra atlygintinė (komercinė) ir ją vykdydami subjektai gali iš to gauti pajamas (pelno), kurios, be kita ko, yra finansuojamas valstybės lėšomis.

Atsižvelgiant į tai, darytina aiški išvada, kad jeigu atsakovas nusprendė Programos įgyvendinimo administratoriumi neskirti Palangos miesto bendrojo naudojimo objektų valdytojų pagal administruojamus daugiabučius namus, administratoriumi galėjo būti paskirta tik pelno nesiekianti savivaldybės kontroliuojama įstaiga ar įmonė. Priešingu atveju iškyla valstybės lėšų, kuriomis finansuojamas Programos įgyvendinimo administravimas, panaudojimo racionalumo ir skaidrumo klausimas. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju, jų gavimui atsakovas vienašališkai nusprendė paskirti savo kontroliuojamą pelno siekiančią UAB „Palangos komunalinis ūkis“.

Todėl toks atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, kuris numato, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis efektyvumo principu (sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei) ir viešosios teisės principu (sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais) (9 str.), o taip pat Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, kuris numato, kad pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda, yra veiklos skaidrumo (savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla turi būti aiški ir suprantama savivaldybės gyventojams, kurie tuo domisi, jiems sudaromos sąlygos gauti paaiškinimus, kas ir kodėl daroma) (4 str. 10 p.).

Kadangi Sprendimu Nr. T2-226 neužtikrinamas minimų principų įgyvendinimas ir pažeidžiant konkurencijos sąlygas bei diskriminuojant bendrojo naudojimo objektų valdytojus, sudarant sąlygas gauti pajamas išimtinai savivaldybės pelno siekiančiai bendrovei, tokie atsakovo veiksmai yra vertintini kaip neteisėti. Anksčiau išdėstytą išvadą patvirtina ir Aplinkos ministerijos pateikiama informacija apie Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, kurioje numatoma, kad savivaldybė patvirtinusi Programą turės paskirti jos įgyvendinimo administratorių.

Programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti paskirtas daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdytojas, specialiai šiam tikslui savivaldybės įsteigta ne pelno siekianti viešoji įstaiga ar kitas, konkurso tvarka atrinktas reikiamas kompetencijas turintis administratorius (žr. skundo priedą Nr. 4).

4. Teismas sprendime taip pat remiasi dabartine aktualia Įstatymo redakcija, kurios normose nebeliko nuostatos, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti atrinktas ne savivaldybės kontroliuojamas juridinis asmuo. ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu, todėl šiuo atveju nagrinėjant Sprendimo 2 punkto teisėtumą teismas privalo taikyti būtent Sprendimo vykdymo metu galiojusią Įstatymo redakciją. Todėl teismas pažeidė ABTĮ 87 straipsnio sprendimo turiniui nustatytus reikalavimus. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas Sprendimo Nr. T2-226 priėmimo metu buvo tik dviejų gyvenamųjų daugiabučių namų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore, kai byloje kartu su rašytiniais paaiškinimais pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas dėl modernizuoti atrinktų namų bendrojo naudojimo objektų valdymo teisės perdavimo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ perdavimo eigos neginčijamai patvirtina, jog Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas administravo didžiąją dalį namų, t. y. 11 daugiabučių namų (UAB „Palangos butų ūkis“ administruotų daugiabučių namų, kurie įtraukti modernizuojamus namus, sąrašas teismui buvo pateiktas kartu su 2014 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinimais). Todėl teismas, skundžiamame sprendime konstatuodamas aplinkybę, kuri aiškiai prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) ir tuo pažeidė ABTĮ 87 straipsnyje nustatytus sprendimo turiniui keliamus reikalavimus.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Sprendimo 2 punktas yra teisėtas, nes tuo metu galiojusioje (šiuo metu analogiškoje) Įstatymo 2 straipsnio 15 dalies redakcijoje buvo nurodyta, jog savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi gali būti paskirta savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė. Žodelis „arba“ reiškia alternatyvą. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ir savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga ir savivaldybės kontroliuojama įmonė turi būti ne pelno siekiantys asmenys.

UAB „Palangos komunalinis ūkis“ yra savivaldybės kontroliuojama socialiai atsakinga įmonė, kas pagal teoriją, išdėstytą R. F., M. F., A. C., K. D., R. D., F. K., yra suderinama. Pareiškėjo teisėms ir pareigoms ginčijamas aktas jokios įtakos neturi, nes butų savininkai atsisakė pareiškėjo paslaugų. Absoliučiai visi pareiškėjo ieškiniai dėl administratoriaus pakeitimo, dalyvaujant savininkams, buvo atmesti (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-832-538/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1773-777/2014, 2015 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-56-253/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-401-479/2015 ir kt. teismo nutartys, įvardytos atsiliepime).

Savininkai neprivalo įrodinėti dėl kokių motyvų pasirinko kitą administratorių, nes tai yra privatus savininkų turtas, tačiau savininkai neslepia, kad jų netenkina UAB „Palangos butų ūkis“ paslaugų kokybe. Savininkai jau fiziškai pradėjo ginti savo turtą nuo pareiškėjo, tai patvirtina 2014 m. rugsėjo 18 d. internete ir laikraštyje „Palangos tiltas“ paskelbtas straipsnis „Vamzdžius nuo „Palangos butų ūkio“ gynė padedant policijai“. Savivaldybės kontroliuojama įmonė „Palangos komunalinis ūkis“, vykdydama Sprendimą, organizavo savininkų apklausas, pasirašė reikalingas sutartis su bankais, rangovais ir jau daugelyje namų baigė vykdyti renovaciją.

Kadangi tai yra Palangos miesto centrinė dalis, yra asmenų, kurie jau ir atsiskaitė už atliktus renovacijos darbus. Pareiškėjas galbūt siekia tik sužlugdyti namų renovacijos procesą. Kadangi pagal įstatymą savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi galėjo ir šiuo metu gali būti paskirta savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 69–70) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas visiškai teisingai išaiškino Įstatymo nuostatą, jog jungtukas „arba“ aiškiai išskiria naują subjektą – kitą savivaldybės kontroliuojamą įmonę. Klausimą dėl Sprendimo Nr. T2-226 vertinimo konkurencijos prasme jau nagrinėjo Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba, kuri 2014 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 1S-109/2014 37 pastraipoje pasisakė, jog Programoje dalyvaujantys daugiabučiai namai arba yra administruojami UAB „Palangos komunalinis ūkis“, arba yra įsteigę butų ir kitų patalpų savininkų bendrijas, arba juose bendrojo naudojimo objektų valdymas vykdomas jungtinės veiklos sutarties pagrindu. UAB „Palangos butų ūkis“ nėra nė vieno Programoje dalyvaujančio daugiabučio namo administratorius. Šio nutarimo 39 pastraipoje konstatuojama, net jei Konkurencijos taryba nustatytų Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimą ir įpareigotų savivaldybę pakeisti ar panaikinti Sprendimo Nr. T2-226 2 punktą, tai neturėtų reikšmingos įtakos konkurencijai. Bet kuriuo atveju remiantis Įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, Programos įgyvendinimą galėtų administruoti bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis Programoje nurodytus daugiabučius namus, arba savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga, arba kita savivaldybės kontroliuojama įmonė. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar būtų konstatuotas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio pažeidimas ar ne, UAB „Palangos butų ūkis“ ar kiti ne savivaldybės kontroliuojami ar ne jos įsteigti ūkio subjektai negalėtų pretenduoti tapti Programos įgyvendinimo administratoriais, jei jie nėra vieno iš Programoje dalyvaujančio daugiabučio administratoriai. Šioje byloje LVAT 2015 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-34-552/2015 pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustačius, kad ginčijamas individualus teisės aktas neturi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, skundas galėtų būti atmetamas kaip nepagrįstas. Bylą nagrinėjęs teismas tas aplinkybes tinkamai nustatė ir išsamiai motyvavo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo naikinimą pareiškėjas (apeliantas) sieja su pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu teisės aiškinimu, o konkrečiai su padaryta Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizavimo) įstatymo 2 straipsnio 15 dalies lingvistinio aiškinimo klaida.

Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizavimo) įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje (redakcija nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) buvo numatyta, kad: “ Savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius - savivaldybės paskirtas asmuo, turintis teisę būti statinio statybos valdytoju pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą. Tokiu asmeniu gali būti: bendrojo naudojimo objektų valdytojas, administruojantis savivaldybės tarybos patvirtintoje programoje, kuri atitinka Vyriausybės patvirtintą Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą (toliau - savivaldybės programa), nurodytus daugiabučius namus; savivaldybės įsteigta pelno nesiekianti įstaiga arba kita jos kontroliuojama įmonė. Šiems asmenims pavedama teikti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų (toliau - atnaujinimo (modernizavimo) projektas) parengimo ir (ar) įgyvendinimo, ir (ar) finansavimo organizavimo paslaugas“.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintoje nuostatoje galima išskirti tris subjektus, kurie gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriais.

Teisės aiškinimas (interpretavimas) - tai teisės subjektų (valstybės institucijų, organizacijų, pareigūnų, piliečių) intelektinė veikla, skirta atskleisti, nustatyti teisės normos prasmę (teisių ir pareigų turinį, jų santykį). Pats teisės normų aiškinimas susideda iš tokių stadijų, kaip teisės normos prasmės išsiaiškinimo, išsiaiškintos teisės prasmės paaiškinimo kitiems teisės subjektams. Tam yra naudojami įvairūs teisės aiškinimo būdai (lingvistinis, sisteminis, istorinis, teleologinis, precedentinis, įstatymų leidėjo ketinimo, lyginamasis, bendrųjų teisės principų, analoginis, loginis), bet dažniausiai yra taikomi: kalbinis, sisteminis, istorinis, loginis.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas, pagrindu naudodamas kalbinį teisės aiškinimo būdą, tinkamai išaiškino ginčo teisės normą, įstatymų leidėjo įtvirtintą Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Aptariamoje nuostatoje iš tikro yra išskiriami trys subjektai, galintys būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriais. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog žodis „arba“ yra skiriamasis jungtukas, kaip tarnybinė kalbos dalis, rodantis ryšį tarp sakinių, kaip ir šiuo atveju, nes yra pasisakoma apie teisinę galimybę savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi būti tiek savivaldybės įsteigtai pelno nesiekiančiai įstaigai, tiek kitai jos kontroliuojamai įmonei. Įstaiga ir įmonė nėra tapačios sąvokos, ką aiškiai atskleidė pirmosios instancijos teismas. O įmonė, akivaizdu, savo paskirtimi, yra nukreipta į atitinkamos naudos siekimą, tačiau jei ji yra kontroliuojama savivaldybės, ji taip pat gali būti savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi. Tikrinamoje administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nebūtų kontroliuojama Palangos miesto savivaldybės, todėl sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu teisės aiškinimu, jo nebekartodamas bei jį tvirtindamas, apeliacinės instancijos teismas yra tos nuomonės, kad apeliaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų, kurie galėtų sąlygoti kitokio sprendimo priėmimą.

Be kita ko, pažymėtina, kad UAB „Palangos butų ūkis“ nenurodė, o ir teisėjų kolegijai tikrinančiai šią administracinę bylą nepavyko nustatyti, kokios konkurso procedūros galėjo būti pažeistos apskųsto savivaldybės tarybos sprendimo 2 punktu, paskiriant UAB „Palangos komunalinis ūkis“ savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriumi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725 patvirtintos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklės nustato daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros, valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo išlaidų apmokėjimo savivaldybėms, savivaldybių programų įgyvendinimo administratoriams ir bendrojo naudojimo objektų valdytojams sąlygas ir tvarką ir niekaip nėra susijusios su savivaldybės programos įgyvendinimo administratoriaus skyrimu. Vadinasi, ir apeliacija į minėtas taisykles negali lemti apeliacinio skundo tenkinimo.

Skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo pagrindimas aktualia Įstatymo redakcija neprasilenkia su ABTĮ 4 straipsnio 4 dalimi, o kartu ir ABTĮ 87 straipsniu, nes atliktas tokio pobūdžio palyginimas yra ginčo teisės normos aiškinimo sudėtinė dalis. Aiškinant teisę nebūtinai yra naudojamas tik vienas teisės aiškinimo būdas. Siekiant atskleisti teisės normos prasmę neretai pasitelkiamas ne vienas teisės aiškinimo būdas. Šiuo atveju buvo pasinaudota keliais teisės aiškinimo būdais, siekiant išsiaiškinti teisės normos prasmę ir ją paaiškinti kitiems teisės subjektams, tam tikslui panaudojant ir ginčo išsprendimo metu Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtintos teisės normos redakciją.

Dėl išdėstytų priežasčių darytina išvada, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas tinkamai aiškino teisę, dėl ko priimtas sprendimas pripažintinas teisėtu.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Palangos butų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius