37a6cc75-4e67-4eb9-b4b9-7655eea1ef6c · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-271-924/2023 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13597-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5; 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.9.1; 2.6.1.6.1; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A.

P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., K. P., ir I. P. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. P., K. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., ir I. P. ieÅ¡kinį atsakovams V. D., M. D., Kauno miesto savivaldybei, A. P., V. P., E. M., V. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarai Eglė Klepackytė, Å arÅ«nas Rulys. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai A. P., K. P. ir K. P., atstovaujami įstatyminės atstovės I. P., ir I. P. (toliau – ir ieÅ¡kovai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o:

1) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2017-11-29 susitarimÄ dėl gyvenamojo namo 1A1p dalių (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp V. D., Kauno miesto savivaldybės, A. P. ir A. P.;

2) pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2020-02-04 susitarimÄ dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, sudarytÄ tarp M. D., V. D., A. P. ir V. P., kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. EJ-1164, patvirtintÄ notarės Eglės Klepackytės;

3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties dalį (IX skyrius), sudarytÄ tarp V. P. ir V. M., kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. 2-12602, patvirtinta notaro Å arÅ«no Rulio;

4) taikyti restitucijÄ â€“ A. P. nuosavybėn grÄ Å¾inti pagal 2005-06-28 dovanojimo sutartį jam priklausiusias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalis, t. y. 54,63 kv. m.;

5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad 2005-06-28 dovanojimo sutartimi Nr. 4701 atsakovė A. P. (ieÅ¡kovų senelė) padovanojo ieÅ¡kovų tėvui A. P. 29/100 dalis gyvenamojo namo (kas sudaro 54,63 kv. m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 29/100 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovų tėvas A. P. (duomenys neskelbtini) mirė. Po tėvo mirties ieÅ¡kovai kreipėsi į Kauno miesto 1-ojo notaro biuro notarę RitÄ Lugienę ir priėmė palikimÄ , atsiradusį po tėvo mirties, pagal turto apyraÅ¡Ä .

Pagal 2021-05-26 Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ Nr. 1894 ieÅ¡kovams atiteko po ¼ dalį tėvo A. P. turto, t. y. po 23/400 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/400 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas ir įsipareigojimai. IeÅ¡kovai paveldėjo ženkliai mažiau gyvenamojo namo ploto negu turėjo tėvas bei kitas ženkliai mažesnės vertės patalpas, kadangi buvo sudaryta keletas įstatymams prieÅ¡taraujančių bei ieÅ¡kovų interesus pažeidžiančių sandorių, kuriais buvo sumažintas A.

P. asmeninės nuosavybės teise priklausęs gyvenamojo namo plotas, sutartyse neteisingai nurodant gyvenamojo namo dalis. Sudarius 2017-11-29 susitarimÄ ir 2020-02-04 sutartį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu, 2020 m. A. P. nuosavybės teise liko 23/100 dalis gyvenamojo namo (kas sudaro 45,62 kv. m.). Pagal 2017-11-29 susitarimÄ neteisėtai buvo sumažintas ne tik turimas A. P. gyvenamojo namo plotas, bet ir paimtos pačios vertingiausios gyvenamos patalpos, o A. P. paskirtos rÅ«sio ir pastogės patalpos. IeÅ¡kovų manymu, A.

P. nepasirašė 2017-11-29 susitarimo ir kitų sandorių. Sandoriai prieštarauja imperatyvioms nuostatoms bei pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus.

3. Atsakovai ir trečiasis asmuo notarė Eglė Klepackytė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimus į ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 17 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismas priteisė atsakovui M. D. iš ieškovų I. P., K. P. po 625 Eur ir ieškovų A. P., K. P. įstatyminės atstovės I. P., 1 250 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei V. P. iš ieškovų I. P., K. P. po 575 Eur, ir ieškovų A. P., K. P. įstatyminės atstovės I. P. 1 150 Eur bylinėjimosi išlaidas, atsakovei V. M. iš ieškovų I. P., K. P. po 1 191,85 Eur ir ieškovų A. P., K. P. įstatyminės atstovės I. P. 2 383,70 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad: 5.1. 2005-06-28 atsakovė A. P. dovanojimo sutartimi padovanojo sūnui A. P. asmeninės nuosavybes teise 29/100 dalis gyvenamojo namo 1A1p, kurio bendras plotas yra 188,39 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 29/100 dalis kiemo statinių (tvoros, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Dovanojimo sutartimi nustatyta, kad A. P. naudosis gyvenamojo namo patalpomis nr. R-l/13,47 kv. m. 4-4/16,78 kv. m., 4-5/9,30 kv. m., 4-3/12,59 kv. m., ½ dalimi 4-1/4,42 kv. m., ¼ dalimi a/5,19 kv. m. 5.2. 2017-11-29 pasirašytas susitarimas dėl gyvenamojo namo 1A1p dalių, (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad:

„gyvenamojo namo 1A1p (plotas - 196,76 kv. m.) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. D. 42/100 dalys, Kauno miesto savivaldybei 12/100 dalių, A. P. 29/100 dalys ir A. P. 17/100 dalių. Ä®registravus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ pagal 2005-09-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , pasikeitė namo bendrasis plotas. Vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.77 ir 4.75 straipsniais, mes žemiau pasirašę patalpų savininkai susitariame, kad Å¡io gyvenamojo namo dalys ir patalpos nuosavybės teise priklausys taip:

V. D. - 51/100 dalis, patalpos nr. R-3/40,95 kv. m.; 3-1/20,72 kv. m.; 3-6/3,69 kv. m.; 3-2/4,62 kv. m.; 3-3/8,14 kv. m. ; 3-4/10,83 kv. m.; 3-5/1,50 kv. m.; 3-7/1,40 kv. m.; 3-8/1,89 kv. m.; 3-9/2,30 kv. m.; 6-1/3,23 kv. m., iš viso 99.27 kv. m.; Kauno miesto savivaldybė - 11/100 dalys, patalpos Nr. 2-1/11,79 kv. m.; 567/100 R-2/14,50 kv. m.; 14 a/5,19 kv. m., iš viso 22.61 kv. m.; A. P. ir A. P. - 23/100 dalys ir 15/100 dalys, patalpos nr. 433/100 R- 2/14,50 kv. m.; R-l/13,47 kv. m.; 14 a/5,19 kv. m.; 4-2/9,30 kv. m.; 4-1/16,78 kv. m.; 5-1/4,42 kv. m.; 5-2/9,86 kv. m.; 5-3/12,59 kv. m.“. 5.3.

Tarp atsakovų M. D., V. D., V. P. ir A. P. 2020-02-04 sudarytas susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo, kuriuo nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. EJ-1164, patvirtinta notarės Eglės Klepackytės, kuria nustatyta, kad A. P. naudosis pastato patalpomis pažymėtomis 83/100 (R-l/13,47) + 433/1000 (R-2/14,50) + 1/4 (a-1/5,19) + 5-1/4,42 + 5-2/9,86 + 5-3/12,59, viso 45,62 kv.m. 5.4. Tarp atsakovių V. P. ir V. M. 2020-11-11 buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. 2-12602, patvirtinta notaro Šarūno Rulio. 5.5.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1085-950/2013 buvo nutraukta I. P. ir A. P. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir priteistas nepilnamečiams vaikams K. P., K. P. ir A. P. iÅ¡laikymas. 2019 m. lapkričio 8 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rÅ«mų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5560-800/2019 patvirtinta taikos sutartis tarp I. P. ir A. P., pagal kuriÄ buvo pakeistas 2013 m. rugsėjo 12 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1085-950/2013 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 punktas ir iÅ¡ A.

P. priteista nepilnamečių vaikų K. P., K. P. ir A. P. iÅ¡laikymui kiekvienam po 120 Eur kiekvienÄ mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, nuo ieÅ¡kinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, priteistÄ sumÄ kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant Å¡ias lėšas uzufrukto tvarka valdyti vaikų motinai I. P.. Antstolis Saulius Užkuraitis vykdė iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ A. P. pagal 2013 m. spalio 16 d. Prienų rajono apylinkės teismo vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-2085-950/2013.

IÅ¡laikymo įsiskolinimas iki 2020-05-10 sudarė 1 698,87 Eur. 5.6. IeÅ¡kovų tėvas A. P. mirė (duomenys neskelbtini). 2021-05-26 ieÅ¡kovams buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 1894, pagal kurį ieÅ¡kovams atiteko po ¼ dalį palikėjo tėvo A. P. turto – po 23/400 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/400 dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei kitas turtas ir įsipareigojimai.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas, ar ieškovai prašydami pripažinti negaliojančiomis patalpų perleidimo bei naudojimosi patalpomis sutartis, savo pažeistas teises gali ginti remiantis actio Pauliana ieškinio institutu bei ar sudaryti sandoriai pripažintini negaliojančiais dėl imperatyvių normų pažeidimo.

7. Teismas, spręsdamas dėl pirmosios actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo ir sprendimo priėmimo metu ieÅ¡kovai buvo A. P. kreditoriai, tačiau paveldėję jo turtÄ , kreditoriaus statusÄ prarado. Viena vertus, nėra pateikta duomenų, koks sandorių sudarymo metu buvo A. P. įsiskolinimas ieÅ¡kovams, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo iÅ¡ieÅ¡komas priverstine tvarka, o pateikti duomenys patvirtina, jog jo mirties dienÄ iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo 1 698,87 Eur.

Kita vertus, mirus A. P., jo ginčo namo turto vertė pagal Valstybės įmonės Registrų centras duomenis yra 11 649,05 Eur (50 000 Eur / 195,81 kv. m. x 45,62 kv.m.), mirusysis turėjo kito turto (2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini)), todėl jo turto bÅ«tų pilnai pakakę skolai padengti. Be to, ieÅ¡kovai, paveldėję savo skolininko tėvo A. P. turtÄ , tapo jo savininkais, atsakingais už palikėjo prievoles patiems ieÅ¡kovams. Mirus skolininkui, o ieÅ¡kovams (kreditoriams) paveldėjus turtÄ â€“ prievolė baigėsi, nes skolininkas ir kreditorius sutapo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.126 straipsnio 1 dalis).

Teismas sprendė, kad faktiÅ¡kai nėra pirmosios bÅ«tinos actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygos.

8. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog iÅ¡ paveldėto palikėjo turto nebeįmanoma įvykdyti 1 698,87 Eur prievolės ar kad skolininkas niekur nedirbo, neturėjo pajamų ir nemokėjo iÅ¡laikymo ieÅ¡kovams. PrieÅ¡ingai, iÅ¡ antstolio patikslinto apskaičiavimo matyti, kad vaikų iÅ¡laikymui nuo 2016 m. vasario iki 2020-05-10 iÅ¡ieÅ¡kota ir į iÅ¡ieÅ¡kotojos sÄ skaitÄ pervesta 10 924 Eur. IeÅ¡kovai neįrodė, kad mirusiojo turtas po ginčijamų sandorių sudarymo gerokai sumažėjo t. y.

į bylÄ nepateikė duomenų, kokia turto vertė buvo iki ginčo sandorių sudarymo ir kokia ji tapo po jų sudarymo, ir kad kreditorius dėl to prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovai pateikė įrodymus, jog namo vertė 2022-01-01 yra 61 700 Eur, kai 2021-01-01 buvo 50 000 Eur, kas reiÅ¡kia, jog paveldimo namo dalies vertė padidėjo. Jeigu skolininko sudarytas sandoris kreditoriaus interesų nepažeidžia, pavyzdžiui, ir sudaręs sandorį jis turi pakankamai turto, kurio sÄ skaita galima visiÅ¡kai patenkinti kreditoriaus reikalavimÄ arba jo mokumas nepasikeičia, actio Pauliana ieÅ¡kinys negalimas.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų argumentai, jog ginčijamais sandoriais A. P. susimažino arba buvo sumažinta jo turto vertė yra deklaratyvi, nepagrįsta įrodymais, todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad minėtų sandorių Å¡alys sudaryti neprivalėjo, taip pat, kad dėl sudaryto sandorio A. P. sumažino savo turto dalį ir dėl jo neturėjo realios galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovais ir vykdyti iÅ¡laikymo prievolės, negalima. Mirusysis su kitais bendraturčiais susitarė dėl pastato nuosavybės dalių dydžio po patalpų rekonstrukcijos bei naudojimosi patalpomis tvarkos, savarankiÅ¡kai nuspręsdamas, kurios patalpos jam yra tinkamiausios.

10. Teismas nenustatė, kad skolininkas A. P., sudarydamas sandorius buvo nesÄ Å¾iningas ir, kad siekė Å¡iais sandoriais pažeisti tuometinių kreditorių teises. Teisė tikslinti priklausiančius nuosavybės dalis ir patalpų plotus, atlikus naujus kadastrinius matavimus ir nusistatyti su kitais bendraturčiais naudojimosi tvarkÄ , yra numatyta įstatymu (CK 4.81 straipsnis). Teismas pažymėjo, jog prievolės atsiradimo momentas yra siejamas ne su skolininko priimto sprendimo momentu ar paaiÅ¡kėjimu, kad atitinkama prievolė yra kilusi, o su aplinkybe, kada skolininkui realiai atsirado prievolė mokėti savo vaikams iÅ¡laikymÄ .

Ä®vertinus ginčijamų sandorių sudarymo kontekstÄ bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, matyti, jog skolininkui A. P. pareiga mokėti vaikams iÅ¡laikymÄ atsirado jau 2013 m., o ginčijami sandoriai sudaryti 2017 m., 2020 m., taip pat skolininkas dirbo ir gaudavo socialines iÅ¡mokas, todėl teigti, jog skolininkas elgėsi neapdairiai ir nerÅ«pestingai ir prisiėmė nepagrįstÄ rizikÄ Ä¯gyvendindamas savo subjektines teises bei veikė skatinamas kitų motyvų, kurių neiÅ¡vieÅ¡ino, pagrindo nėra.

11. Teismas taip pat nenustatė ir V. P., V. M. ir E. M. nesÄ Å¾iningumo, be to ieÅ¡kovai neįrodė, kad Å¡ie asmenys žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad paÅ¡aliniai asmenys neturėjo jokių įprastai prieinamų bÅ«dų papildomai sužinoti apie perkamo turto sandorių sudarymo metu esamų savininkų ar buvusių savininkų kreditorius ir realias jų finansines galimybes atsiskaityti su galimais jų kreditoriais.

Parduodamam turtui nebuvo taikyti apribojimai ir Å¡is turtas nebuvo areÅ¡tuotas, ieÅ¡kovai neteigė, kad turtas parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainÄ , kad padaryta kitų pažeidimų. Apskritai, negalima teigti, jog visų nurodytų sandorių nuginčijimo pagrindai yra, ar gali bÅ«ti vienodi, t. y. vien tik 2017-11-29 susitarimo ir 2020-02-04 susitarimo nuginčijimas savaime nelemtų ir 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties negaliojimo, o ir tokių įrodymų byloje nepateikta. Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas sprendė, kad skolininko nesÄ Å¾iningumas, sudarant ginčijamus sandorius, nėra įrodytas, todėl Å¡i ieÅ¡kinio dalis ir minėtos actio Pauliana sÄ lygos neatitinka.

12. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad A. P. sudarė sandorius, kuriais nustatytos gyvenamojo namo dalys ir naudojimosi tvarka nekilnojamu daiktu, tačiau tai jo nepadarė nemokiu ir nepajėgiu atsiskaityti su ieÅ¡kovais, kadangi tiek sandorių sudarymo metu, tiek vėliau turėjo pajamų, taip pat turėjo kito turto, kurį paveldėjo jo vaikai, Å¡ios bylos ieÅ¡kovai, be to neįrodytas ne tik jo, bet ir trečiųjų asmenų nesÄ Å¾iningumas, t. y. nėra visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį ir jį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ (CPK 178 straipsnis). Teismas nurodė, kad nustačius, jog ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys neatitinka actio Pauliana ieÅ¡kinio sÄ lygų, nėra prasmės aptarti senaties termino skaičiuotino Å¡iam ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti.

13. Teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ ieÅ¡kovų reikalavimÄ pripažinti 2017-11-29 susitarimÄ negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog A. P. laisvai ir tinkamai nesuformavo ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios dėl teisinio rezultato (susitarimo dėl gyvenamojo namo dalių ir naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo). Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog A. P. buvo veiksnus, tiek 2013 m., tiek 2019 m. dalyvavo žodiniuose teismo posėdžiuose ir atitinkamai pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių bei taikos sutartį.

Susitarimas pasiraÅ¡ytas visų Å¡alių, abejoti jų parašų tikrumu nėra pagrindo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sandoris sudarytas esant esminiam valios elementui. Ginčijamas sandoris sudarytas raÅ¡ytine forma, įregistruotas bei iÅ¡vieÅ¡intas registre, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms.

14. Teismas sprendė, kad atmetus ieÅ¡kovų reikalavimus dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, atmetus reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip prieÅ¡taraujančius imperatyviosioms įstatymo normoms, nėra jokio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų reikalavimų dėl restitucijos taikymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 15. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai A. P. ir K. P., atstovaujami įstatyminės atstovės I. P., K. P., ir I. P. (toliau – ir apeliantai) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 15.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neištyrė bei neįvertino esminės reikšmės ginčui teisingai išspręsti turinčių aplinkybių ir įrodymų, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl buvo neteisingai išspręsta byla. 15.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir neišnagrinėjo esminio ieškinio argumento, kad po ginčijamu 2017-11-29 susitarimu yra paslėptas nekilnojamojo turto perleidimo sandoris, kuriam yra privaloma rašytinė notarinė forma, kurios nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu, todėl toks sandoris naikintinas CK 1.80 straipsnio pagrindu. 15.3.

Minėtu sandoriu A. P. nuosavybės dalis (turėtas gyvenamasis plotas 9,02 kv. m.) perleidžiamas kito bendraturčio nuosavybėn, todėl 2017-11-29 susitarimas neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos ir yra pagrindas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.74 straipsnis, 1.93 straipsnio 3 dalis) bei taikyti restitucijÄ , A. P. nuosavybėn grÄ Å¾inant pagal 2005-06-28 Dovanojimo sutartį jam priklausiusias gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 29/100 dalis, t. y. 54,63 kv. m. (CK 1.93 straipsnio 5 dalis). 15.4. 2017-11-29 susitarimu sumažėjo A.

P. priklausanti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis nuo 29/100 (54,64 kv. m.) iki 23/100 (45,03 kv. m.), A. P. liko faktiÅ¡kai jos turėtas 17/100 dalies plotas, o V. D. atiteko ženkliai didesnis nei priklauso gyvenamojo namo plotas, kadangi ji turėjo 79,1 kv. m., o susitarimu įgijo 99,27 kv. m. Nors įregistravus gyvenamojo namo rekonstrukcijÄ pagal 2005-09-29 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktÄ , bendrasis namo plotas padidėjo, tačiau gyvenamojo namo ploto padidėjimas negali bÅ«ti pagrindu sumažinti kito asmens turimÄ plotÄ . 15.5.

Teismas nevertino ir ieškinio argumento, kad 2017-11-29 susitarimo ir kitų sandorių nepasirašė A. P.. Susitarimo paskutinėje grafoje nurodyta, jog turi būti nurodytas savininko vardas, pavardė ir parašas, tačiau jame nėra parašytas nei savininko vardas, nei pavardė, neįmanoma identifikuoti pasirašiusiojo asmens parašo, todėl toks dokumentas negali būti laikomas pasirašytas tinkamai to asmens. 15.6. Teismas taip pat nevertino ieškinio argumentų, kad susitarime neteisingai nurodytas A.

P. ir A. P. turimas nuosavybės plotas. Iki susitarimo sudarymo A. P. nuosavybės teise priklausė 29/100 dalis (54,63 kv. m.), o A. P. priklausė 17/100 dalis (32,02 kv. m.) gyvenamojo namo, kurio plotas buvo 188,39 kv. m., todėl bendra Å¡ių asmenų gyvenamojo namo kvadratÅ«ra sudarė 86,65 kv. m. Susitarime nurodomi klaidingi duomenys, kad A. P. ir A. P. turimÄ plotÄ sudaro tik 75,29 kv. m. Tuo tarpu dalis minėtų asmenų ploto fiksuojama V. D. nuosavybe. 15.7. PrieÅ¡ingai teismo iÅ¡vadai, teisiniai argumentai ir byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos ieÅ¡kovų teisės ir egzistuoja visos actio Pauliana ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygos (CK 6.66 straipsnis). 15.8.

IeÅ¡kovų tėvas A. P. sudarė 2017-11-29 susitarimÄ , kuriuo perleido ir sumažino jam priklausančiÄ turto dalį. A. P. neteikė ieÅ¡kovams iÅ¡laikymo, buvo susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas, todėl ieÅ¡kovai buvo A. P. kreditoriais tiek 2017-11-29 ir 2020-02-04 susitarimų, tiek 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu. A. P. turi ir daugiau kreditorių, kurie nurodyti tiek 2020-09-29 turto apyraÅ¡e, tiek 2021-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime. A. P. priklausiusiam turtui antstoliai Saulius Užkuraitis, Valdas Zubinas, Lina Ugnė Novikienė, Audronė Adomaitienė yra pritaikę areÅ¡tus.

Teismas klaidingai sprendė, kad ieÅ¡kovai nebuvo A. P. kreditoriais ir neturėjo galiojančios reikalavimo teisės, nes mirus skolininkui A. P., o ieÅ¡kovams paveldėjus turtÄ , prievolė baigėsi, kadangi skolininkas ir kreditorius sutapo. 2020-09-29 turto apyraÅ¡as, 2021-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas patvirtina, kad ieÅ¡kovai paveldėjo daugiau tėvo skolų nei turto. IÅ¡ 2020-09-29 turto apyraÅ¡o matyti, kad A. P. turto vertė yra 12 720,96 Eur, o skolų – 13 955,65 Eur, todėl paveldimo turto nepakanka net skoloms padengti.

IÅ¡ 2021-05-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo matyti, kad ieÅ¡kovai paveldėjo ir turi grÄ Å¾inti 16 198,66 Eur. IÅ¡ antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020-08-30 patikslinto apskaičiavimo dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo matyti, kad A. P. iÅ¡laikymo įsiskolinimas ieÅ¡kovams 2020-05-10 sudarė 1 698,87 Eur. Esant Å¡iems duomenims, akivaizdu, kad jokiu bÅ«du ieÅ¡kovai kaip skolininkai ir kreditoriai nesutampa. 15.9. Teismas nesivadovavo ir netaikė CK 3.194 straipsnio 5 dalies, kurioje numatyta norma reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovai turi ir įgijo teisę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ velionio tėvo A.

P. paveldimo turto. Aplinkybė, kad paveldimas turtas buvo ženkliai sumažintas pažeidžiant ieÅ¡kovų teisę gauti iÅ¡laikymÄ negali bÅ«ti pateisinamas ir prieÅ¡ingai teismo sprendimo motyvams, patvirtina, kad ieÅ¡kovai turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininko A. P. turtÄ . 15.10. IeÅ¡kovams apie skolininko A. P. sudarytÄ 2017-11-29 susitarimÄ tapo žinoma tik paveldėjus tėvo turtÄ , t. y. 2021-05-26, todėl nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Skolininkas A. P. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kadangi juo visiÅ¡kai nepagrįstai ir neatlygintinai buvo sumažinta jam priklausiusio turto dalis. Skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, kadangi žinojo, kad turi iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ieÅ¡kovams ir vis tiek sudarė ginčijamÄ susitarimÄ , kuriuo sumažino jam priklausančio turto dalį, todėl pažeidė ieÅ¡kovų, kaip kreditorių, teises. 2017-11-29 susitarimas buvo sudarytas neatlygintinai, todėl pripažintinas negaliojančiu nepaisant trečiųjų asmenų sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. 15.11.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. P., V. M. ir E. M. buvo nesÄ Å¾iningi, sudarydami 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi minėti asmenys žinojo ir turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditorių teises. IeÅ¡kovų atstovė kreipėsi į V. P., praÅ¡ydama užtikrinti, jog nebus sudaromi jokie sandoriai ar kiti veiksmai, kurių pagrindu V. P. priklausanti turto dalis bÅ«tų perleista tretiesiems asmenims pažeidžiant bendraturčių pirmenybės teisę (CK 4.79 straipsnis). 2020-07-30 raÅ¡tu buvo kreiptasi į V.

D., informuojant jÄ apie 2017-11-29 susitarime esančius neatitikimus bei pasiÅ«lyta notarų biure pasiraÅ¡yti notarinę patalpų naudojimosi sutartį, kuri atitiktų bendraturčių interesus ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Nei V. P., nei V. D. nepateikė jokio atsakymo. V. P. 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė gyvenamojo namo dalį E. M. ir V. M., pažeisdama ieÅ¡kovų pirmumo teisę. 15.12. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams 9 567,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kadangi jos yra nepagrįstos ir per didelės, o jų priteisimas prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

Jei Å¡ios iÅ¡laidos ir nevirÅ¡ija teisės aktais nustatytų maksimalių dydžių, tačiau turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kad ieÅ¡kovai yra nepilnamečiai ar vos pradėję pilnamečių gyvenimÄ , neturi pajamų ir turto mokėti tokio dydžio iÅ¡laidas.

16. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės V. P. ir A. P. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovių apeliacinėje instancijoje patirtas 700 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 16.1. A. P. neturėjo nuosavybės teisių nei į 9,02 kv. m. namo plotÄ , nei į 54,63 kv. m. namo plotÄ . VieÅ¡ojo registro duomenyse ir A.

P. 2005-06-28 sudarytame dovanojimo sandoryje nustatyta, jog jam yra perleidžiamos nuosavybės teisės ne į namo plotÄ (kvadratinius metrus), o į namo idealiÄ jÄ 29/100 dalį. 2017-11-29 Susitarime nėra įvardinamas joks perleidžiamas turtas, kvadratiniais metrais ar idealiÄ ja dalimi, taip pat nėra įvardinamas ir asmuo, kuriam neva yra perleidžiama A. P. turimos ginčo namo nuosavybės teisių dalies dalis. 2017-11-29 susitarimas namo savininkams nustatė tik pasikeitusio/padidėjusio namo dalis, o ne sukėlė nekilnojamojo turto dalių perleidimo vienas kitam teisines ar faktines pasekmes. 16.2.

Atsakovai D. 2005-09-29 aktu užbaigtos rekonstrukcijos metu padidino ginčo namÄ , jo plotÄ . 2017-11-29 namo bendraturčiai, įskaitant ir tokio padidinimo nevykdžiusius A. P. bei atsakovę A. P., sutiko ir raÅ¡tu susitarė tiek dėl D., tiek ir dėl A. P. turėtų ginčo namo idealiųjų dalių, nors pastarojo faktiÅ¡kai turėtas ir naudotas namo plotas visiÅ¡kai nepasikeitė. IeÅ¡kovų kaip A. P. kreditorių ir/ar įpėdinių teisės niekaip nebuvo pažeistos: A. P. iÅ¡ esmės priklausė tiek pat turto, kiek priklausė ir iki ginčo 2017-11-29 susitarimo sudarymo.

Ginčo sandoriu nebuvo perleidžiamas joks A. P. turtas (o apeliantai net nenurodė, konkrečiai kam ir koks jo turtas atiteko), tai toks sandoris ir neprivalėjo bÅ«ti sudarytas notarine forma. 16.3. Apeliantai vardina, kokios apimties tėčio skolas jie paveldėjo (16 198,66 Eur), tačiau Å¡ie asmenys jokio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, be to, apeliantai paveldėjo turtÄ pagal apyraÅ¡Ä , t. y. iÅ¡ patiems apeliantams priklausančio turto niekada nebus iÅ¡ieÅ¡koma. Apeliantai paveldėjo ne tik ginčo turtÄ , bet ir 2 žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), vertus mažiausiai 1 980 Eur ir 4 840 Eur.

Viso paveldėto turto vertė buvo mažiausiai 18 359,33 Eur. Apeliantai neįrodė, kad sudarytais 2 ginčo sandoriais realiai buvo sumažinta skolininko A. P. galimybė atsiskaityti ir su kitais palikėjo kreditoriais. Apeliantai visiškai neįrodinėjo aplinkybės, kokia ginčo turto (palikėjui priklausiusi namo dalies) vertė buvo iki (ir tapo ir karto po) ginčijamo 2017-11-29 susitarimo ar 2020-02-04 sutarties dėl naudojimosi turtu tvarkos pakeitimo sudarymo. Iš pačių šių sandorių esmės niekaip neišplaukia, kad palikėjui priklausiusi turto masė sumažėjo ir/ar kaip nors suprastėjo iki tol buvusios jo galimybės atsiskaityti su bet kuriuo iš savo kreditorių. 16.4.

Apeliantai teigia, kad teismas priteisė per dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas, tačiau praÅ¡o jų iÅ¡ viso nepriteisti. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokia teisės norma, kuri leistų tiek sumažinti teismo neįvertintas kaip per didelėmis bylinėjimosi iÅ¡laidas, tiek ir visiÅ¡kai nepriteisti tokių iÅ¡laidų. Toks apeliantų praÅ¡ymas negali bÅ«ti tenkinamas, kadangi prieÅ¡ingu atveju apeliantai be jokio teisinio pagrindo ir nesÄ Å¾iningai, be to, pateikę visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, sukeltų ypatingai didelius ir jokia teisės norma nepateisinamus praradimus atsakovėms.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 17.1. A. P. su kitais bendraturčiais susitarė dėl pastato nuosavybės dalių dydžio po patalpų rekonstrukcijos bei naudojimosi patalpomis tvarkos, savarankiÅ¡kai nuspręsdamas, kurios patalpos jam yra tinkamiausios. 17.2.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog A. P. laisvai ir tinkamai nesuformavo ir neiÅ¡reiÅ¡kė savo valios dėl teisinio rezultato (susitarimo dėl gyvenamojo namo dalių ir naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarkos nustatymo). Susitarimas pasiraÅ¡ytas visų Å¡alių, abejoti jų parašų tikrumu teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ginčijamas sandoris sudarytas esant esminiam valios elementui.

Ginčijamas sandoris sudarytas rašytine forma, įregistruotas bei išviešintas registre, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms.

18. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai V. D. ir M. D. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje nenustatytos visos bÅ«tinos CK 6.66 straipsnio taikymo sÄ lygos ir kad teismas klaidingai sprendė, jog ieÅ¡kovai nebuvo A.

P. kreditoriais ir neturėjo galiojančios reikalavimo teisės. Å ie apeliantų argumentai visiÅ¡kai nepagrįsti. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovai abiejų ginčijamų Susitarimų pasiraÅ¡ymo metu buvo tėvo kreditoriais, tačiau prievolė baigėsi vadovaujantis CK 6.126 straipsnio 1 dalimi. 18.2. Apeliantai savo tėvo turtÄ paveldėjo pagal antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. rugsėjo 29 d. Turto apyraÅ¡Ä Nr. 0034/20/00674, todėl už palikėjo skolas kitiems kreditoriams atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovai paveldėjo ne vien dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), du žemės sklypus, bet ir 278,90 Eur pinigines lėšas, esančias palikėjo banko sÄ skaitoje. Teismas spręsdamas Å¡alių ginÄÄ ir aiÅ¡kindamas ar ieÅ¡kovų ginčijami sandoriai pažeidė ieÅ¡kovų teises, pagrįstai ir teisingai nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog iÅ¡ paveldėto turto neįmanoma įvykdyti 1 698,87 Eur prievolės. IeÅ¡kovų teiginius, jog skolininkas A. P. niekur nedirbo, neturėjo pajamų ir nemokėjo iÅ¡laikymo ieÅ¡kovams, paneigia pačių ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas antstolio Sauliaus Užkuraičio 2020 m. rugpjūčio 30 d.

Patikslintas apskaičiavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo, kuriame nurodyta, kad dukters I., sūnaus K., sūnaus K. bei sūnaus A. išlaikymui nuo 2013-10-15 iki 2020-05-10 iš A. P. buvo išieškota 10 924,67 Eur suma ir liko tik 1 698,87 Eur skola. Teismas sprendime įvertino ir tai, jog pagal atsakovų pateiktus įrodymus ginčo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2022-01-01 dienai padidėjo nuo 50 000 Eur iki 61 700 Eur, todėl sprendime pagrįstai nurodė, jog skolininko sudaryti sandoriai kreditorių (ieškovų) interesų nepažeidžia, nes ir pasirašius ginčijamus Susitarimus ieškovų tėvas turėjo pakankamai turto ir galima pilnai patenkinti kreditoriaus reikalavimus, todėl ieškovų apeliacinio skunde nurodyti teiginiai dėl ieškovų teisių pažeidimo, dėl tėvo A.

P. turėto nekilnojamojo turto sumažinimo 2017-11-29 ir 2020-02-04 Susitarimais yra visiÅ¡kai nepagrįsti ir atmestini. 18.3. A. P. apie jo pasiraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovų ginčijamÄ 2017-11-19 SusitarimÄ buvo žinoma, nes jis buvo įregistruotas ir registrų įmonėje bei jis buvo įraÅ¡ytas ir 2020-02-04 Susitarimo dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo 2.2 punkte ir šį notariÅ¡kai patvirtintÄ SusitarimÄ perskaitė A. P., jį pasirašė ir 2017-11-19 Susitarimo niekada neginčijo. 18.4.

Teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog abejoti, kad ieÅ¡kovų ginčijamÄ 2017-11-29 SusitarimÄ pasirašė ne A. P. nėra jokio pagrindo ir ieÅ¡kovų nepateikta įrodymų, kad Å¡is ginčijamas sandoris sudarytas nesant esminiam A. P. valios elementui, jis sudarytas raÅ¡ytine forma, įregistruotas vieÅ¡ajame registre, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Tai, kad namo bendraturčiai privalo tik notarine forma tvirtinti savo susitarimus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo akivaizdžiai paneigia ir CK 4.81 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai. 18.5.

Tai, kad patys ieÅ¡kovai pripažino, kad tėvui A. P. mirties dienÄ teisėtai priklausė 23/100 dalys gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. 45,62 kv. m., kad jam priklausė su bendraturčiais Susitarimu teisėtai nustatyta naudojimosi patalpomis tvarka, patvirtina pačių ieÅ¡kovų į bylÄ pateiktas Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas, kurį jiems iÅ¡davė Kauno miesto 1-ojo notarų biuro notarė R. Lugienė, ir kurį ieÅ¡kovai, su juo sutikdami, jo neginčydami ir įregistravo vieÅ¡ajame registre. 18.6.

Atmestini kaip nepagrįsti apeliantų teiginiai dėl bylinėjimosi išlaidų iš jų priteisimo atsakovams. Atsakovai prašė priteisti 2 500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato paslaugas, kurias sudarė atsiliepimo ir tripliko surašymas, konsultacijos, pasiruošimas bylos nagrinėjimui bei dalyvavimas dviejuose teismo posėdžiuose. Šios išlaidos neviršija teisės aktais nustatytų maksimalių dydžių, todėl atsakovams šios išlaidos buvo priteistos pagrįstai. Tai, kad ieškovus atstovaujanti jų motina vaikų vardu reiškia nepagrįstus ieškinius, o iš jų priteisiamos kitų asmenų turėtos išlaidos, atsakomybė tenka nepilnamečių vaikų motinai.

19. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovai V. M. ir E. M. praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. spalio 17 d. sprendimÄ nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovų apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Nors ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kinį grindė actio Pauliana instituto normomis, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių jų teisę kreiptis tuo pagrindu, įskaitant laikÄ , nepraleidus vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino, nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog neegzistavo kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes, paveldėję A. P. turtÄ , ieÅ¡kovai kreditorių statusÄ prarado. 19.2. IeÅ¡kovų argumentai apie ginčijamais sandoriais sumažėjusiÄ ar sumažintÄ A. P. turto vertę yra deklaratyvi ir nepagrįsta įrodymais. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad ginčo sandorių Å¡alys sudaryti neprivalėjo bei, kad dėl jų A. P. sumažino savo turto dalį ir neturėjo realios galimybės atsiskaityti su ieÅ¡kovais ir vykdyti nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo prievolės. A.

P. su kitais bendraturčiais galėjo susitarti ir iÅ¡ byloje esančių duomenų, akivaizdu, susitarė dėl pastato nuosavybės dalių po patalpų rekonstrukcijos bei naudojimosi patalpomis tvarkos, nuspręsdamas ir tai, kurios gyvenamojo namo patalpos jam yra tinkamiausios. 19.3. IeÅ¡kovai, reikÅ¡dami actio Pauliana ieÅ¡kinį ir siekdami nuginčyti sandorius, privalėjo įrodyti, ne tik tai, kad A. P. buvo nesÄ Å¾iningas ir, kad žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus teises, tačiau ginčydami vėliau parduoto turto dalies perleidėjų tretiesiems asmenims sandorius, privalėjo įrodyti, kad ir visi asmenys, sudarę dviÅ¡alius sandorius, buvo nesÄ Å¾iningi.

Teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nenustatė ir negalėjo nustatyti, kad skolininkas A. P., sudarydamas sandorius buvo nesÄ Å¾iningas ir, kad siekė Å¡iais sandoriais pažeisti tuometinių kreditorių teises. 19.4. Apeliantai nesugebėdami pagrįsti savo teiginių dėl atsakovų V. M. ir E. M. veiksmų nesÄ Å¾iningumo, apeliaciniame skunde naujai nurodo visiÅ¡kai nepagrįstus motyvus (skirtingai nei viso pirmosios instancijos teismo proceso metu) dėl neva pažeistų jų pirmumo teisių įsigyti gyvenamojo namo dalį. 19.5.

Apeliacinio skundo motyvas, jog, priėmus tėvo palikimÄ , ieÅ¡kovai paveldėjo ženkliai mažiau gyvenamojo namo ploto, nei pagal 2005-06-28 dovanojimo sutartį turėjo tėvas, kitas ženkliai mažesnės vertės patalpas, nesukuria jokio teisinio pagrindo nuginčyti notariÅ¡kai patvirtintos 2020-11-11 pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovių V. P. ir V. M.. 19.6. Atsižvelgiant į atsakovų pateiktų teismui procesinių dokumentų dydį bei sugaiÅ¡tÄ jiems parengti laikÄ ir juose atliktÄ visapusiÅ¡kÄ aplinkybių teisinį vertinimÄ , jie patyrė didesnės apimties bylinėjimosi iÅ¡laidas, nei kiti atsakovai, tai yra 4 767,40 Eur.

Teismas priteisė atsakovų pateiktas bylinėjimosi iÅ¡laidas, o šį klausimÄ iÅ¡nagrinėjo detaliai ir iÅ¡sprendė vadovaudamasis taikytinais teisės aktais ir suformuota teismų praktika dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. IeÅ¡kovų jaunas amžius nesuteikia jiems privilegijų nerÅ«pestingai naudotis procesinėmis teisėmis, o taip pat nesudaro iÅ¡imčių dėl sÄ Å¾iningo pareigų, kaip vienos iÅ¡ proceso Å¡alių – ieÅ¡kovų – vykdymo ir jokia apimtimi nepagrindžia poreikio mažinti sprendimu priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais CK 6.6 ir 1.80 straipsnių pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog jų tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimas, sudarytas su V. D., Kauno miesto savivaldybe ir A. P., dėl nuosavybės teisių į po rekonstrukcijos pasikeitusias gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalis, taip pat 2020 m. vasario 4 d. susitarimas, sudarytas su M. D., V. D. ir V. P., dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, bei 2020 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su V. P. ir V. M., dalis (IX skyrius), kuria nustatyta gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, pažeidė jų kaip kreditorių ir paveldėtojų interesus, nes neteisėtai buvo sumažintas turėtas A. P. (skolininko/palikėjo) gyvenamojo namo plotas (nuosavybės dalis), neteko pačių vertingiausių gyvenamųjų patalpų. Be to, ieškovų teigimu, A. P. galimai netgi nepasirašė 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimo.

23. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai, kurie yra palikėjo vaikai bei įstatyminiai įpėdiniai priėmę palikimÄ , bei jų teigimu ir palikėjo kreditoriai (dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo), ieÅ¡kiniu dėl sandorių nuginčijimo, įrodinėjo actio Pauliana instituto taikymÄ lemiančių sÄ lygų egzistavimÄ (CK 6.66, 6.67 straipsniai), taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis patalpų perleidimo bei naudojimosi patalpomis sutartis, kaip prieÅ¡taraujančias imperatyvioms normoms (CK 1.80 straipsnis).

24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieÅ¡kovai neįrodė actio Pauliana instituto taikymÄ lemiančių sÄ lygų egzistavimo bei to, kad A. P. sudaryti sandoriai neatitiko jo valios bei prieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

25. Apeliantai nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodydami, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neiÅ¡tyrė bei neįvertino esminės reikÅ¡mės ginčui teisingai iÅ¡spręsti turinčių aplinkybių ir įrodymų, todėl priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka. Dėl Actio Pauliana instituto taikymo 26. Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorius nuo nesÄ Å¾iningų skolininkų, vengiančių vykdyti jų atžvilgiu turimas prievoles;

CK 6.66, 6.67 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę nuginčyti jo teises pažeidžiančius skolininko sandorius ir apginti savo teisėtÄ interesÄ gauti prievolės įvykdymÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditoriaus teises pažeidžiančiais laikomi sandoriai, jeigu dėl jų skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

16. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

17. Å iuo atveju ieÅ¡kovai byloje neįrodinėjo, kad A. P., sudarydamas ginčijamus susitarimus, buvo nemokus arba tapo nemokus dėl Å¡ių sandorių sudarymo. Byloje buvo įrodinėjama, kad su namo bendraturčiais sudarydamas susitarimÄ dėl nuosavybės teisių į mažesnę nei priklausė gyvenamojo namo dalį ir su mažiau vertingomis namo patalpomis, jų tėvas A. P., miręs (duomenys neskelbtini), kuris turėjo iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , pablogino savo turtinę padėtį, todėl nepakanka paveldėto turto jo buvusiai prievolei įvykdyti (iÅ¡laikymo įsiskolinimui padengti).

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad sudaryti ginčijami sandoriai pažeidė jų kaip kreditorių teises. Byloje nekilo ginčo, kad A. P. iÅ¡laikymo įsiskolinimas ieÅ¡kovams (duomenys neskelbtini), t. y. jo mirties dienÄ , sudarė 1 698,87 Eur. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad vaikų iÅ¡laikymui nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2020 m. gegužės 10 d. iÅ¡ A. P. buvo iÅ¡ieÅ¡kota 10 924,67 Eur suma (skolos likutis 1 698,87 Eur). AiÅ¡kių duomenų, bÅ«tent koks iÅ¡laikymo įsiskolinimas buvo ginčijamo sandorio sudarymo metu (2017 m. lapkričio 29 d.) byloje nėra, kita vertus, nėra ginčo, kad skola buvo.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovai po A. P. mirties paveldėjo 45,62 kv.m. dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2022 m. sausio 1 d. buvo 14 374,92 Eur (61 700 Eur /195,81 kv. m. x 45,62 kv.m., 2021 m. balandžio 27 d. buvo – 11 649,05 Eur (viso namo vertė 50 000 Eur), du žemės sklypus ((duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė 2021 m. balandžio 1 d. buvo 6820 Eur (4840 Eur + 1980 Eur), 278,90 Eur sumÄ piniginių lėšų. 2021 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovams iÅ¡duoto paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime Nr. 1894 nurodyta, kad paveldimo nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 18 370 Eur.

Tuo tarpu palikėjo skoliniai įsipareigojimai, nurodyti paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime, sudarė 14 499,79 Eur. Pažymėtina ir tai, kad gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertės nuo 2021 m. balandžio 27 d. iki 2022 m. sausio 1 d. yra padidėjusi, todėl atitinkamai padidėjo ir palikėjo kaip skolininko turto vertė. Taigi, visų pirma, akcentuotina tai, kad apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog skolininkui mirus, o ieÅ¡kovams (kreditoriams) paveldėjus turtÄ â€“ skolininko prievolė baigėsi, nes skolininkas ir kreditorius sutapo.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad nagrinėjamojoje situacijoje turėtų bÅ«ti taikomos CK 3.194 straipsnio 5 dalies nuostatos, pagal kuriÄ prievolė teikti iÅ¡laikymÄ pereina įpėdiniui, priėmusiam palikimÄ , nes Å¡iuo atveju vaikai, kuriems buvo teikiamas iÅ¡laikymas bei susidaręs iÅ¡laikymo įsiskolinimas, visÄ turtÄ paveldėjo pagal įstatymÄ patys, t. y. iÅ¡laikymo prievolė pasibaigė kreditoriaus ir skolininko sutapimu (CK 6.126 straipsnio 1 dalis). Å iÄ aplinkybę papildomai patvirtina ir tai, kad nei antstolio sudarytame turto apyraÅ¡e, nei paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijime nėra nurodyta palikėjo skola (iÅ¡laikymo įsiskolinimas) palikimÄ priėmusiems jo vaikams.

Antra, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovai neįrodė, kad mirusiojo turto vertė po ginčijamų sandorių sudarymo iš esmės sumažėjo bei dėl to jo nepakako išlaikymo įsiskolinimui padengti. Priešingai, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys duomenys patvirtina, kad po ginčijamų sandorių sudarymo A. P. turėto turto būtų visiškai pakakę išlaikymo įsiskolinimui padengti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Nenustačiusi kreditoriaus (apeliantų) teisių pažeidimo sudarant ginčijamus sandorius bei to, kad ieÅ¡kovai vis dar turi galiojančiÄ reikalavimo teisę, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo Å¡iuo atveju taikyti actio Pauliana instituto. Akcentuotina, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorius negaliojančius.

Atitinkamai dėl kitų actio Pauliana sÄ lygų egzistavimo (dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamÄ sandorį, dėl skolininko ir trečiojo asmens, sudariusių acio Pauliana ieÅ¡kiniu ginčijamÄ neatlygintinį sandorį, (ne)sÄ Å¾iningumo), iÅ¡ esmės pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes tai neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl sandorių ginčijimo kitais pagrindais 20.

Nepagrįsti apeliantų argumentai, kad ginčijame 2017 m. lapkričio 29 d. susitarime nėra išreikšta A. P. valia, nes šio susitarimo paskutinėje grafoje nenurodžius jo vardo ir pavardės, neįmanoma identifikuoti pasirašiusiojo asmens parašo. Kaip matyti iš šio susitarimo turinio, 3 eilutėje, kurioje nurodyta A. P. ir A. P. priklausanti gyvenamojo namo dalis, yra rankraštiniai įrašai (parašai). Iš prie ieškinio pridėtos A. P. asmens tapatybės kortelėje esančio jo parašo, spręsti, jog 2017 m. lapkričio 29 d. susitarime pasirašė ne A.

P. teismas neturi jokio pagrindo. IeÅ¡kovai jokių objektyvių įrodymų, kad 2017 m. lapkričio 29 d. susitarime esantis rankraÅ¡tinis įraÅ¡as bÅ«tų ne A. P. paraÅ¡as į bylÄ nepateikė. Ta aplinkybė, jog pasiraÅ¡ant 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimÄ nėra rankraÅ¡tinio įraÅ¡o, nurodant vardÄ bei pavardę, nekeičia to fakto, jog byloje nepaneigta, kad susitarimas yra pasiraÅ¡ytas A. P. bei jame iÅ¡reikÅ¡ta jo valia. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybę, jog A. P. apie 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimÄ buvo žinoma, patvirtina ir tai, jog Å¡is susitarimas buvo įregistruotas vieÅ¡ajame registre, susitarimas buvo vienas iÅ¡ pagrindų bendraturčiams 2020 m. vasario 4 d. susitariant dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti su apeliantų argumentais, kad 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimas nebuvo pasiraÅ¡ytas A. P. bei neatitiko jo valios. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti susitarimÄ negaliojančiu Å¡iuo pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė.

21. Apeliantų teigimu, 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimu A. P. nuosavybės dalis (9,02 kv. m.), nesilaikant įstatyme reikalaujamos notarinės formos ir klaidingai nurodant A. P. ir A. P. turimÄ gyvenamojo namo plotÄ ( 75,29 kv. m), buvo perleista kito bendraturčio nuosavybėn, todėl yra pagrindas šį susitarimÄ pripažinti negaliojančiu bei taikyti restitucijÄ . Teisėjų kolegija su Å¡iais apeliantų argumentais nesutinka. Visų pirma, byloje nekilo ginčo, jog 2017 m. lapkričio 29 d. bendraturčių susitarimas sudarytas padidinus bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (rekonstravus namÄ ) ir pasikeitus bendraturčio (-ių) bendrosios nuosavybės dalims (CK 4.47 straipsnis).

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi, bendraturtis pagal įstatymÄ turi teisę įgyvendinti savo teisę padidinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, ir atitinkamai bendraturčių sutarimu (nesant ginčo) gali bÅ«ti pasikeistos bendrosios dalinės nuosavybės dalys. Toks bendraturčių susitarimas nelaikomas vieno iÅ¡ bendraturčių nuosavybės teisių perleidimu kito bendraturčio nuosavybėn ir Å¡iam bendraturčių susitarimui sudaryti įstatymas nereikalauja laikytis notarinės formos, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį imperatyvioms įstatymo normoms.

22. Kaip jau buvo minėta, byloje duomenų, kad 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimas neatitiko A. P. valios nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų galima spręsti, kad šis susitarimas buvo sudarytas bendraturčių laisva valia, šiuo susitarimu buvo susitarta dėl namo idealiųjų dalių, susitarimas įregistruotas viešajame registre. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. sudarytas susitarimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, patvirtintas notarės Eglės Klepackytės, kuria nustatyta, kad A. P. naudosis pastato patalpomis pažymėtomis 83/100 (R-l/13,47 )+433/1000 (R- 2/14,50)+1/4 (a-1/5,19)+5-1/4,42+5-2/9,86+5-3/12,59, viso 45,62 kv. m. Taigi, byloje ieškovams neįrodžius, kad šalių susitarimai neatitiko A. P. valios, kad šie sandoriai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

23. Ieškovų reikalavimas dėl 2020 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalies (IX skyrius), sudarytos tarp V. P. ir V. M., kuria nustatyta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, registro Nr. 2-12602, patvirtinta notaro Šarūno Rulio, pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo, yra išvestinis iš pirmųjų jų reikalavimų. Todėl nepripažinus ieškovų ginčijamo 2017 m. lapkričio 29 d. susitarimo dėl šalims nuosavybės teise priklausančios namo dalies po atliktos rekonstrukcijos ir 2020 m. vasario 4 d. susitarimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino ir šio ieškinio reikalavimo.

Apeliantų argumentai dėl pažeistos jų pirmumo teisės, sudarant 2020 m. lapkričio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl nėra vertinami (CPK 312 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme 27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atmetęs ieškinį, iš ieškovų atsakovei V. P. priteisė 2 300 Eur turėtų atstovimo išlaidų, atsakovui M. D. – 2 500 Eur atstovimo išlaidų, atsakovei V.

M. –4 767,40 Eur atstovimo išlaidų.

28. Apeliantai nesutinka su iÅ¡ jų atsakovams teismo priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Nurodo, kad teismo priteistos iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir per didelės bei jų priteisimas iÅ¡ nepilnamečių ar kÄ tik tapusių pilnamečių asmenų, kurie neturi pajamų ir turo, prieÅ¡tarauja sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams.

29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos iÅ¡laidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

30. Lietuvos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų taryba patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8 punktas nustato maksimalius rekomenduojamus priteisti užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į Å¡iuos kriterijus:

1) bylos sudėtingumÄ ;

2) teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialių žinių reikalingumÄ ;

3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje;

4) bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta;

5) ginčo sumos dydį;

6) teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį;

7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ;

8) šalių elgesį proceso metu;

9) advokato darbo laiko sÄ naudas;

10) kitas svarbias aplinkybes. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl atlygintinų teisinių paslaugų dydžio visų pirma turi būti įvertinami Rekomendacijų 8 punkte nustatyti dydžiai, o tada atsižvelgiama į Rekomendacijų 2 punkte esančius kriterijus.

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad taikant Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neiÅ¡skirti kaip reikÅ¡mingų vieno ar keleto iÅ¡ jų. Reikia įvertinti, kurie kriterijai gali bÅ«ti pagrindas padidinti, o kurie – sumažinti priteisiamas iÅ¡laidas. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobÅ«dį, gali sudaryti pagrindÄ priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytÄ maksimalų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį, tiek mažesnį Å¡ių iÅ¡laidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 49–50 punktai ir juose nurodyta praktika).

32. Pirmosios instancijos teisme atsakovė V. P. pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų 2 300 Eur, atsakovas M. D. – 2 500 Eur, o atsakovė V. M. – 4 767,40 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kartu su praÅ¡ymais teismui buvo pateikti Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (sÄ skaitos faktÅ«ros, mokėjimo kvitai, pavedimai).

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovų V. P., M. D. ir V. M. patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, kurias sudaro konsultacijos, atsiliepimų į ieÅ¡kinį, triplikų parengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra tinkamai pagrįstos bei atitinka bylos sudėtingumÄ , teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovai yra/buvo nepilnamečiai vaikai, kai jų interesus gynė jų įstatyminė atstovė, pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, nesudaro teisinio pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių bei mažinti atsakovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

34. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties 35. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieÅ¡kovų apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 36. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Bylinėjimosi iÅ¡laidos, atmetus skundÄ , apeliantams neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

37. Atsakovas M. D. pateikė duomenis dėl patirtų 1 500 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovė V. P. pateikė duomenis dėl patirtų 700 Eur iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Atsakovų praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ yra pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus tokių iÅ¡laidų dydžio, todėl jos lygiomis dalimis priteistinos iÅ¡ apeliantų. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų A. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., K. P. ir I. P. atsakovui M. D. 1500 Eur (tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ ieÅ¡kovų A. P. ir K. P., atstovaujamų įstatyminės atstovės I. P., K. P., ir I. P. atsakovei V. P. 700 Eur (septynių Å¡imtų eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Evaldas Burzdikas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė