37a4af8a-58f3-4a22-9193-aa4e5f50a007 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2050-324/2015Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01379-2010-7Procesinių sprendimų kategorijos: 2.5.11.5;   3.3.1.14; 3.3.1.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS             S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per filialÄ â€žDruskininkų Å¡iluma“, atsakovės V.

M. Z. apeliacinius skundus dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo, 2015 m. birželio 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-418/2015 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, veikiančios per filialÄ â€žDruskininkų Å¡iluma“, ieÅ¡kinį atsakovei V. M. Z. dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ , atsakovės V. M. Z. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Litesko“, veikiančiai per filialÄ â€žDruskininkų Å¡iluma“ dėl Å¡ilumos kiekio apskaičiavimo ir Å¡ildomo ploto nustatymo, Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Druskininkų butų Å«kis“, J.

B., Ž. M., D. B. U., R. V., D. Č. V., G. Å ., institucijos teikiančios iÅ¡vadÄ Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, Lietuvos metrologijos inspekcija, nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 5647,96 Lt skolos už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d., 226,23 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2010 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, taip pat, 4126,27 Lt skolos už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d., 302, 07 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2013 m. sausio 2 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Nurodė, jog ieÅ¡kovė Druskininkų mieste teikia centralizuotai gaminamÄ Å¡ilumos energijÄ .

Atsakovei nuosavybės teise priklauso ½ dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Å is pastatas prijungtas prie centrinio Å¡ildymo sistemos. Nors sutarties dėl Å¡ilumos energijos nesudarė, tačiau atsakovė teikiamÄ Å¡ilumos energijÄ priėmė, tam neprieÅ¡taravo, konkliudentiniais veiksmais sutiko, kad ieÅ¡kovė teiktų savo paslaugas, tačiau neatsiskaitė už pateiktÄ Å¡ilumos energijÄ . Pagal 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, atsakovei skaičiuojami 0,04 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ .

Atsakovė pateikė patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė atlikti realaus įsiskolinimo už faktiÅ¡kai pateiktÄ Å¡ilumos kiekį atsakovei priklausančiose patalpose apskaičiavimÄ ; nustatyti atsakovės patalpose Å¡ildomÄ plotÄ ; nutraukti tarp Å¡alių sudarytÄ Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartį nuo 2010 m. spalio 1 d.; ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo palikti nenagrinėtÄ ; įpareigoti ieÅ¡kovę ir trečiÄ jį asmenį UAB „Druskininkų butų Å«kis“ perskaičiuoti faktiÅ¡kai teiktÄ ir suvartotÄ Å¡ilumos kiekį atsakovės patalpose.Nurodė, kad 2003 m. rugpjūčio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), registruoto kaip vieno buto pastatas su krosniniu Å¡ildymu. 2004 m. balandžio 26 d. kreipėsi į ieÅ¡kovę dėl Å¡ilumos tiekimo nutraukimo, kadangi pastato Å¡ildymo bÅ«das ir sistema neatitiko įregistruoto Å¡ildymo bÅ«do.

IeÅ¡kovė netinkamai vykdė Å¡ilumos kiekio apskaitÄ . Gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) Nr. 13 ir Nr. 15, suvartotos Å¡ilumos kiekis matuojamas vienu atsiskaitomuoju prietaisu, kuris įrengtas Å¡ilumos kameroje, 25 metrų atstumu nuo namo Nr.

13. IeÅ¡kovė neįrengė Å¡ilumos skaitiklių nei namo įvade, nei atsakovės patalpose. Atsakovė mokėjo už faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡ilumos kiekį, kadangi nuostolius Å¡ilumos trasoje iki patalpų turi prisiimti ieÅ¡kovė. IeÅ¡kovė mokesčių už Å¡ilumÄ skaičiavimo pažymose ginčo laikotarpiu nenurodė Å¡ilumos kiekio, o pažymos forma ir turinys neatitiko reikalavimų (nėra privalomų apskaitos dokumentų rekvizitų, kurių pagrindu skaičiuota skola; nėra duomenų už atsiskaitymo laikotarpį skaičiuotÄ mokėti už Å¡ildymui ir karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti; nenurodytas sunaudotas Å¡ilumos kiekis patalpų Å¡ildymui, vandens paÅ¡ildymui bei karÅ¡to vandens temperatÅ«rai palaikyti; nenurodytas Å¡ildomas plotas; kaina su PVM, kiti privalomi duomenys), sÄ skaitos nepasiraÅ¡ytos.

Iki 2010 m. spalio 1 d. atsakovei Å¡iluma buvo tiekiama tik į 14,62 m2 plotÄ . IeÅ¡kovė, praÅ¡ydama priteisti už ginčo laikotarpiu patiektÄ Å¡ilumos kiekį, turi įrodyti paskaičiavimų pagrįstumÄ . IeÅ¡kovė mokestį už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ nepagrįstai skaičiavo pagal apskaitos prietaiso, kuris įrengtas dviem namams, skaitiklio rodmenis. Atsakovė ieÅ¡kovei pranešė, kad nutraukia Å¡ilumos pirkimo sutartį, nes vartoja alternatyvų Å¡ildymo bÅ«dÄ . IeÅ¡kovė turėjo suraÅ¡yti Å¡ilumos įrenginių atjungimo aktÄ ir neskaičiuoti Å¡ilumos neÅ¡ildomoms patalpoms.

Nutraukus Å¡ilumos vartojimÄ , iÅ¡ atsakovės negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas mokestis už nesuvartotÄ Å¡ilumos energijÄ . Atsakovė, atsijungdama nuo Å¡ildymo sistemos, neturėjo parengti projekto ar gauti technines sÄ lygas, statybos leidimÄ ir atlikti kitas statybos darbų užbaigimo procedÅ«ras, kadangi nuo 2010 m. lapkričio 1 d. Å¡ilumos įrenginių techninės bÅ«klės patikrinimo aktas, pažyma neiÅ¡duodama, deklaracija apie statybos užbaigimÄ neprivaloma. IeÅ¡kovė nepagrįstai reikalauja vykdyti negaliojančias Å ilumos taisykles atgaline data.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-2012 patvirtino, kad atsakovė atsijungė nuo namo Å¡ildymo sistemos. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Druskininkų miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 20 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo ieÅ¡kovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos apskaičiuoti atsakovei įsiskolinimÄ nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. už 68,25 m2 Å¡ildomo plotÄ , o nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. už faktiÅ¡kai Å¡ildomÄ 14,62 m2 plotÄ ir pateikti atsakovei sÄ skaitÄ apmokėjimui per vienÄ mėnesį nuo sÄ skaitos gavimo dienos; likusias ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 70,81 Eur, iÅ¡ atsakovės 70,81 Eur valstybei iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu; priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 20 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovės naudai 20 Eur žyminio mokesčio. 2015 m. birželio 10 d. papildomu sprendimu, kuris yra sudedamoji 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo dalis, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės ir atsakovės trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų Å«kio“ naudai po 1012,04 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Nustatė, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais nepriėmė teikiamos paslaugos, todėl už jÄ neprivalėjo atsiskaityti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje pastatas (duomenys neskelbtini), įregistruotas kaip vienbutis pastatas, kuriame yra krosninis Å¡ildymas. Å io pastato bendraturčiai nėra nusistatę patalpų naudojimosi tvarkos ir nėra pasirinkę Å¡ildymo metodo, metodas Nr. 4 taikomas daugiabučiams namams, o Å¡is pastatas yra vienbutis. Atsakovės Å¡ildomas plotas yra 14,62 m2, kitos jos naudojamos patalpos nėra Å¡ildomos, todėl nepagrįstai iki 2011 m. kovo 1 d. ieÅ¡kovė Å¡ildomÄ plotÄ skaičiavo 68,25 m2, o nuo 2011 m. kovo 1 d.

– 41,36 m2 Atsakovės nesutikimÄ su teikiama Å¡iluma ir sÄ skaitomis patvirtino jos kreipimasis į ieÅ¡kovę, trečiÄ jį asmenį UAB ,,Druskininkų butų Å«kį“, Vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ ir kitas įstaigas dėl Å¡ildomo ploto nustatymo, teisingų sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo. 2010 m. gegužės 17 d. datÄ , nuo kada Å¡ildomas plotas tapo 14,62 m2, nustatė pagal antstolės J. J. suraÅ¡ytÄ faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ . PraÅ¡ant priteisti įsiskolinimÄ sprendė, kad įsiskolinimas turi bÅ«ti paskaičiuotas nuo 2010 m. balandžio 7 d. iki 2010 m. gegužės 17 d. už 68,25 m2 Å¡ildomo ploto.

Delspinigių ir palÅ«kanų nepriteisė, negalint sprendimo priėmimo dienÄ paskaičiuoti atsakovės įsiskolinimo. Nurodė, kad atsakovė nesudarė su ieÅ¡kove Å¡ilumos tiekimo sutarties, todėl negalima jos nutraukti. Nesivadovavo R. Z. pateiktu techninės ekspertizės aktu, jam neturint atitinkamos licencijos, todėl atsakovės praÅ¡ymu atlikus Å¡iÄ ekspertizę, ekspertizės 434,43 Eur iÅ¡laidas priskyrė prie atsakovės iÅ¡laidų ir jų nepriteisė. Nustatė, kad trečiajam asmeniui realiai suteikiant teisinę paslaugas panaudojo 32,5 val. advokato darbo laiko, bendra paslaugų suma buvo 5775,81 Lt (1672,79 Eur, su PVM 2024,08 Eur), vienos advokato darbo valandos vertė 51,47 Eur (1672,79/32,5).

Priteisė UAB „Druskininkų butų Å«kio“ patirtas iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti lygiomis dalis iÅ¡ kiekvienos Å¡alies atsižvelgęs į tai, kad ginčas sudėtingas, advokato buveinė kitoje vietovėje nei nagrinėta byla, o UAB „Druskininkų butų Å«kis“ praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų dydis nevirÅ¡ijo 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliacinius skundus pateikė abi Å¡alys. IeÅ¡kovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.Teismas nesivadovavo prejudiciniais faktais kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, todėl nepagrįstai konstatavo, kad namas yra vienbutis, kad buvo pagrindas laikyti atsakovės patalpų plotÄ sumažintu, netinkamai taikė Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 patvirtintÄ Å ilumos paskirstymo metodÄ Nr.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 3 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-335/2012, iÅ¡nagrinėjęs atsakovės skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties, nustatė, kad atsakovės namas, adresu (duomenys neskelbtini), kvalifikuotinas daugiabučiu namu; atsakovė dar 2005 m. savo bute įrengė Å¡ildymo bÅ«dÄ kietu kuru ir elektra bei sumažino apÅ¡ildoma plotÄ . Kadangi namas atitinka daugiabučio namo statusÄ , todėl patalpų Å¡ildymo įrenginių atjungimo nuo bendros daugiabučio namo sistemos darbai turėjo bÅ«ti atliekami pagal atitinkamÄ tvarkÄ ; atsakovė neatliko teisės aktuose nustatytų veiksmų, kurie duotų pagrindÄ iÅ¡vadai, kad buto Å¡ildymo prietaisų atjungimas nuo Å¡ildymo sistemos yra teisėtas; atsakovei neįteisinus darbų, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo keisti name suvartotos Å¡ilumos paskirstymo tvarkos, ir atsakovė privalo mokėti už jai priskirtÄ Å¡ilumos kiekį.

Teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais nesutiko dėl Å¡ilumos energijos tiekimo. Å alių ginčas kilo dėl atsakovės patalpų plotų ir Å¡ilumos kiekių, Å¡ilumos paskirstymo tvarkos, bet ne dėl pačio fakto, kad Å¡ilumos energija buvo tiekiama. Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinės sÄ lygos yra taikomos visiems buitiniams Å¡ilumos vartotojams, įskaitant ir atsakovei, kurie nėra sudarę raÅ¡ytinių Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių.

Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jei abonentas yra fizinis asmuo, naudojantis energijÄ savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. 2003 m. liepos 10 d. Lietuvos Respublikos Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintų Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų (galiojusių iki 2012 m. spalio 1 d.) 11 punktas nurodo, kad jei Å¡alys nėra sudariusios Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sÄ lygas (raÅ¡ytinės sutarties), Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta pagal aukščiau nurodytas standartines sÄ lygas tarp Å¡ilumos tiekėjo ir pastato savininko Å¡ilumos vartotojo nuo pastato Å¡ilumos įrenginių prijungimo prie Å¡ilumos perdavimo tinklų datos.

Tai vienareikÅ¡miÅ¡kai nurodyta ir CK 1.71 straipsnyje, 6.384 straipsnio 1 dalyje, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (galiojusių iki 2010 m. lapkričio 12 d.) 207 p., 208 p., Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 26 p., Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 2 p., 11 p. Taip nurodo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004, Nr. 3K-3- 1311/2002, Nr. 3K-3-411/2001).Nėra aiÅ¡ku, kokių teisės aktų pagrindu teismas įpareigojo ieÅ¡kovę perskaičiuoti mokesčius.

Paskirstyti Å¡ilumÄ pagal kitokiÄ tvarkÄ , nei imperatyviai nustato teisės aktai, ieÅ¡kovė neturi jokio teisinio pagrindo. NeaiÅ¡ku, kokiomis teisės aktų nuostatomis teismas grindė savo iÅ¡vadÄ , kokiu Å¡ilumos paskirstymo metodu ieÅ¡kovė turėtų vadovautis vykdydamas tokį teismo įpareigojimÄ .Teismas nepagrįstai nurodė, kad namui netaikomas Å¡ilumos paskirstymo metodas Nr.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. liepos 3 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K- 3-335/2012 nustatė prejudicinį faktÄ , kad namas atitinka daugiabučio namo statusÄ . Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už sunaudotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis, nustatytas pagal namo įvade įrengto atsiskaitomojo Å¡ilumos apskaitos prietaiso rodmenis, paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį.

Å ių dalių matavimo metodÄ Å¡ilumos vartotojai gali pasirinkti. Namo bendrasavininkai nėra pasirinkę jokio Å¡ilumos paskirstymo metodo. Å is faktas yra nustatytas ir ankstesniais teismų sprendimais (2010 m. rugpjūčio 4 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-550-314/2010, 2011 m. lapkričio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-852-340/2011). To neginčija ir atsakovė. Vadovaujantis Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4 punktu, ir atsižvelgiant į namo Å¡ildymo sistemÄ (vienvamzdė su virÅ¡utiniu paskirstymu) bei įrengtÄ atsiskaitomÄ jį apskaitos prietaisÄ , Å¡iluma, apskaityta atsiskaitomuoju Å¡ilumos skaitikliu, name pagrįstai ir tinkamai paskirstoma pagal metodÄ Nr.

4. TÄ patvirtina ir 2012 m. sausio 30 d. Komisijos iÅ¡vada Nr. R2-278.Atsakovė Å¡ildymo įrenginius savo patalpose (jų dalyje) nuo centrinio Å¡ildymo sistemos atjungė savavaliÅ¡kai. Pagal metodo Nr. 4 7 punktÄ , pagrindinis kriterijus, paskirstant suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , yra kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos naudingo ploto dydis, t. y. naudingas plotas laikytinas Å¡ildomu plotu. Bendrasavininkiams priklausančių patalpų naudingi plotai, reikalingi Å¡ilumos paskirstymui, yra nustatomi remiantis VÄ® Registrų centras duomenimis. VÄ® Registrų centro duomenys yra trečiųjų asmenų, įskaitant Å¡ilumos tiekėjÄ , teisingos informacijos Å¡altinis. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytas Å¡ildomas atsakovės patalpų plotas nėra pagrindas ieÅ¡kovei perskaičiuoti mokesčius, tai neatitiktų metodo Nr.

4. IeÅ¡kovė negali paskirstyti suvartotÄ Å¡ilumÄ ne pagal teisės aktų reikalavimus. Taip pat, teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės nustatyti Å¡ildomo ploto. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, namo naudingas (Å¡ildomas) plotas iki 2011 m. kovo mėn. buvo 136,49 m2, atitinkamai atsakovei, kaip 1/2 namo dalies savininkei, priskirtinas naudingas (Å¡ildomas) plotas – 68,25 m2. Nuo 2011 m. kovo mėn. po namo naudingojo ploto patikslinimo Nekilnojamojo turto registre, nurodant, kad namo naudingas plotas yra 82,72 m2, atitinkamai pakito namo bendrasavininkiams priskirtini plotai.

Å ie plotai atsispindi namo patalpų savininkams pateikiamose ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitose faktÅ«rose už į namÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Po 2011 m. kovo mėn. Å¡ie duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo keičiami.             Teismas nepagrįstai nepriteisė delspinigių. Atsakovė pareigos apmokėti sÄ skaitas nustatytu terminu nevykdė, ieÅ¡kovė nusiskundimų dėl laiku nepateiktų sÄ skaitų iÅ¡ atsakovės niekada nėra gavusi, todėl vadovaujantis 1995 m. sausio 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“, atsakovė privalo sumokėti 153,01 Eur/ 528,30 Lt delspinigius.Teismas neteisingai iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų butų Å«kis“ patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų Å«kis“ atžvilgiu sprendimas nebuvo priimtas, todėl teismas negalėjo vadovautis CPK 98 straipsnio 1 dalimi. Atsakovės veiksmai lėmė trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų Å«kis“ patirtų iÅ¡laidų atsiradimÄ , jų dydį, todėl visos UAB „Druskininkų butų Å«kis“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti priteistos iÅ¡ atsakovės. Atsakovė nuo 2000 m. yra įtraukta į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä , todėl suprato UAB „Druskininkų butų Å«kis“ įtraukimo trečiuoju asmeniu pasekmės. Teismas turėtų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes atsakovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, vilkino procesÄ .

Atsakovės visomis teisinėmis priemonėmis siekė paneigti prejudicinius faktus; į bylÄ atsakovė skirtingais praÅ¡ymais siekė įtraukti vis daugiau proceso dalyvių; Å¡alių teisminiai ginčai vyksta nuo 2007 m.; atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį tikslino vis keisdama reikalavimus, teikė praÅ¡ymus iÅ¡reikalauti duomenis, dokumentus, taip trikdydama proceso vientisumÄ ir trukdydama teismui įgyvendinti CPK nustatytus proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principus. PraÅ¡o panaikinti sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Atsakovė nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas.Teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnių, 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vartojimo sutartyse reikalavimų, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau tekste Konvencija) 8 straipsnio 1 dalies, Konvencijos protokolo Nr. l iÅ¡ dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio 1 dalies, CK 4.76, 4.85 straipsnių, CPK 176-187 straipsnių, CPK 250 straipsnio, CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkto, CPK 330 straipsnio, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktų, Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsnių, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.Teismas turėjo patikrinti daiktinės teisės turinį ir registro duomenis naudoti kaip faktinius duomenis, bei vadovautis kitais byloje pateiktais įrodymais.

Asmens nuosavybės teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Naudingo ploto įregistravimas vieÅ¡ame registre negali bÅ«ti sutapatinamas su faktiÅ¡kai Å¡ildomu plotu vienbučiame gyvenamajame name. Teismas nepagrįstai pagal 2008 m. balandžio 22 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä Å¡ildomÄ plotÄ nustatė 68,25 m2.

Ieškovė 68,25 m2 atsakovės patalpų šildomam plotui priskyrė 1/2 dalį pastato 136,49 m2 ploto, tačiau pagal faktiškai naudojamas patalpos iki 2010 m. spalio 1 d. jos buvo šildomos tik 86,50 m2 ploto: atsakovės patalpos plane pažymėtos indeksu 2-2 (14,62 m2), J. B. –1-4 (16,34 m2), Ž. M. – 1-2 (14,81 m2), l-3 (14,72 m2), verandos 1-1 ir 1-6 (3,93 m2, 4,24 m2), D. B. U. – 1-15 (17,43 m2). Ieškovės 2008 birželio 6 d. raštas Nr. 429, pažyma VKEKK, namo šildymo sistemos projektas, nurodant kuriose patalpose yra įrengti radiatoriai, rodo, kad iki 2008 m. lapkričio 1 d. atsakovės patalpų šildomos patalpos buvo 44,56 m2, t. y. patalpos, namo plane pažymėtos indeksu 4-1 (4,86 m2), virtuvė 4-2 (10,17 m2), kambariai 3-2 ir 2-2 (14,91 m2, 14,62 m2).

Teismas nepagrįstai nevertino 2000 m. spalio 30 d. namo kadastro ir registro byloje Nr. 522, esančių pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų duomenų formoje 1A duomenų, kurie rodo, kad 59,92 m2 pastogės patalpos nešildomos. Teismas nepagristai pastogės patalpas priskyrė šildomoms, nevertino šildymo sistemos tipinio projekto, pagal jį įrengtų šildymo įrenginių (radiatorių), R. D., IĮ 2008 m. kovo 8 d. šildymo įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos projekto, bendrasavininkų sutikimo atjungti šildymo įrenginius, 2010 m. gegužės 17 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, namo kadastro ir registro bylų Nr. 522 bei Nr.60/40205.

Atsakovė 2004 m. rugpjūčio mėnesį sumažino Å¡ildomÄ plotÄ nuo 44,56 m2 iki 14,62 m2. 2004 m. liepos 19 d. pastato bendrasavininkai B. S., A. P., J. B. ir Ž. M. sutiko, kad namo plane pažymėtose 4-1, 4-2, 3-2 ir 2-2 patalpose atsakovė atsijungtų Å¡ildymo įrenginius. Butų ir kitų patalpų savininkai, kaip namo bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi valdymo ir naudojimo teises, kurias įgyvendinti gali bendraturčių balsų dauguma, tarp jų ir Å¡ildymo sistemos atjungimÄ bei Å¡ildymo bÅ«do keitimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007).

Atsakovė neturėjo teisės eksploatuoti Å¡ilumos įrenginių, nes ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų patvirtinančių teisėtÄ Å¡ilumos įrenginių prijungimÄ prie namo Å¡ilumos įrenginių. Name teisėtai įrengtas ir naudojamas krosnims Å¡ildymas.Teismas nevertino VÄ® Registrų centro 2009 m. birželio 8 d. raÅ¡to Nr.(1.7.4.-1147)2i-2017, kuriame nurodyta, jog naudingas Å¡ildomas plotas nustatant kadastro duomenis nėra skaičiuojamas ir į kadastrÄ neįraÅ¡omas. Å ių duomenų įraÅ¡ymas nepriskirtas VÄ® Registrų centro kompetencijai.

Å ildomÄ plotÄ nustato namo savininkai pagal Å¡ildymo sistemos projektÄ , kitas technines charakteristikas. Pastatas yra vienbutis su krosniniu Å¡ildymu, pastatytas 1931 m. pagal netipinį statybos projektÄ ir parengtÄ netipinį Å¡ildymo sistemos projektÄ , kuriame pastogės patalpose nenumatytas ir neįrengtas centralizuotas Å¡ildymas. VÄ® Registrų centro Alytaus filialo namo kadastro ir registro byloje Nr. 522 1931 m. pastogės (mansardos) patalpų statybos darbu užbaigimo akte nėra duomenų, kad pastogės patalpose bÅ«tų įrengtas Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų.

Teismas nepagrįstai deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ (2010 m. spalio 5 d. atjungus 14,62 m2 15 sekcijų radiatorių nuo pastato Å¡ildymo įrenginių) nepripažino tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu, nepagrįstai nevertino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau tekste VTPSI) 2011 m. liepos 13 raÅ¡to Nr.(8.4)-2D-8810, kad statybos užbaigimo procedÅ«ros vykdomos pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio ir STR 1.11.01.2010 „Statybos užbaigimas” nuostatas, VTPSI 2012 m. kovo 13 d. raÅ¡to Nr.(8.4)-2D-3882, kad pastatas pagal nurodytÄ jo naudojimo paskirtį ir Å¡ildymo bÅ«dÄ yra gyvenamasis vieno buto pastatas su krosniniu Å¡ildymu, kuriems taikytini vienbučiams gyvenamiesiems namams Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyti reikalavimai, tarp jų ir reikalavimai, atjungiant patalpose Å¡ildymo įrenginius nuo pastato Å¡ildymo sistemos.

Pagal Å¡iuos teisės aktus gyvenamojo namo paprastojo remonto, pertvarkant namo Å¡ildymo sistemÄ užbaigimo procedÅ«ros (tame tarpe ir deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ suraÅ¡ymas) neprivalomas ir gali bÅ«ti vykdomas, jei to pageidauja statytojas (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo administracinė byla Nr. l-756-8/2012, 2013 m. sausio 17 d. administracinė byla Nr. I438-35/2012, 2014 m. spalio 31 d. administracinė byla Nr. 1858-13/2014). Atsakovė suderino atjungimÄ su bendrasavininkais pagal CK 4.85 straipsnį, vadovavosi 2010 m. spalio 1 d. galiojusiu Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsniais.

IeÅ¡kovė nepagrindė Å¡ilumos tinklų prijungimo prie namo Å¡ildymo įrenginių, neįrengė namo įvade Å¡ilumos apskaitos prietaiso, atskiro Å¡ilumos punkto, namÄ priskyrė daugiabučiui. Tai nurodė VKEKK 2011 m. spalio 27 d. raÅ¡te Nr. R2-2117, 2012 m. sausio 30 d. iÅ¡vadoje Nr. R2-278.Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovė nepagrįstai skaičiavo atsakovei įsiskolinimÄ už Å¡ilumÄ , neteisingai nustatė įsiskolinimo laikotarpį. Teismas neįvertino, kad atsakovės 14,62 m2 patalpos buvo Å¡ildomos ne iki 2012 m. spalio 1 d., o iki 2010 m. spalio 1 d.

IeÅ¡kovė privalo perskaičiuoti Å¡ilumos kiekį ne nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. spalio 1 d. už 14,62 m2 protÄ , bet nuo 2008 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. spalio 5 d. Tai patvirtina 2005 m. sausio 14 d. skundas, ieÅ¡kovės 2005 m. vasario 10 d. raÅ¡tas Nr.62 (t-l, b.1.77-89). Atsakovė 2010 m. rugsėjo 20 d. raÅ¡tu prašė dalyvauti ieÅ¡kovės atstovui, fiksuojant faktÄ , kad 15 sekcijų radiatorius 14,62 m2 patalpose atjungtas ir suraÅ¡yti atjungimo aktÄ , tačiau ieÅ¡kovė neatvyko.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad per 15 sekcijų radiatorių iki 2010 m. spalio 1 d. tiekė 38,6296 MWh Å¡ilumos energijos į 14,62 m2 patalpas.IeÅ¡kovė nebendradarbiavo, netenkino nei vieno atsakovės praÅ¡ymo. Pateikusi 2010 m. kovo 8 d. Å¡ilumos įrenginių atjungimo nuo pastato Å¡ildymo sistemos projektus, namo kadastro ir registro bylos duomenimis, ieÅ¡kovė Å¡ildomo ploto neperskaičiavo ir toliau skaičiavo mokėjimÄ už 68,25 m2 plotÄ , netenkino 2011 m. birželio 26 d. praÅ¡ymo dėl techninių sÄ lygų iÅ¡davimo, atjungimo projekto nederino ir jį grÄ Å¾ino atsakovei.

Vadovaudamasi CPK 177 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 178 straipsniu, 210 straipsniu, atsakovė 2011 m. gegužės 20 d. teikė teismui praÅ¡ymÄ atlikti apžiÅ«rÄ vietoje, tačiau 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino.Bendrosios dalinės nuosavybės savininkai savo turto dalį valdo, naudoja ir disponuoja savo valia ir atsakomybe ir tik bendro naudojimo patalpoms, kurioms priskiriamos ir Å¡ildymo įranga, esanti bendro naudojimo patalpose (iÅ¡skyrus jÄ kiekvieno savininko patalpose), turi bÅ«ti iÅ¡laikoma, remontuojama, pertvarkoma ir atliekami mokėjimai tretiesiems asmenims proporcingai bendro naudojimo daliai.

Pastate nėra bendro naudojimo Å¡ildomų patalpų, yra bendro naudojimo neÅ¡ildomos patalpos, kurios namo ir pastogės planuose, pažymėtos 5-1, V-5. Nevertindamas Å¡ios aplinkybės teismas netinkamai taikė CK 4.82 ir 4.83 straipsnių nuostatas, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004, 2009 m. rugsėjo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2009). IeÅ¡kovės 2008 m. birželio 6 d. raÅ¡tu Nr. 429 VKEKK pateikti duomenys apie proporcingai paskirstomas naudingo ploto, priskiriamo Å¡ildomam plotui dalis prieÅ¡tarauja CK 1.5 straipsniui, logikos dėsniams, nes pastate suvartotÄ Å¡ilumos kiekį deklaruoja ne namo savininkai, bet ieÅ¡kovė ir UAB „Butų Å«kis“.

Taip pažeidė pastato savininko teises ir pareigas valdyti ir naudoti savo ir bendrai naudojamÄ turtÄ , kiÅ¡asi į privačios nuosavybės valdymÄ , akivaizdžiai pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, neleistinumo piktnaudžiauti teise principai.Teismo nevertintas proporcingumo principas, skirstant Å¡ilumos kiekį pagal valdomas naudingo ploto dalis yra ydingas, nesÄ Å¾iningas ir neteisingas atsakovės ir kitų savininkų atžvilgiu, nes dalis naudingo ploto neÅ¡ildoma, name nėra bendro naudojimo Å¡ildomų patalpų.

Ieškovė nepagrįstai dalija kiekvienam savininkui šilumos kiekį. Ginčo laikotarpiu šilumos energijos kiekį faktiškai suvartojo ne atsakovė, bet kiti namo bendraturčiai, kuriems energijos kiekį paskirstė dėl netinkamos ieškovės šilumos kiekio apskaitos. Faktinės aplinkybės dėl valdomų ir faktiškai šildomų patalpų iš esmės skiriasi. Šilumos kiekį bendrasavininkai privalo paskirstyti ir mokėti ieškovui už faktiškai šildomas patalpas patys (CK 4.85 str.).

Pastatui netaikytinas metodas Nr.

4. Å ilumos kiekio apskaitoje Å¡ilumos vartotojas yra pastatas (duomenys neskelbtini) 13, o ne kiekvienas pastato dalies savininkas. Pastato savininkai nesudarę Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių. Ž. M. ir J. B. 2008 m. spalio 1 d. sutartys negalioja, nes jose nurodytas Å¡ildomas plotas nesutampa su faktiÅ¡kai Å¡ildomu plotu. IeÅ¡kovė neturi įgaliojimo atstovauti vienbučio namo bendraturčių, reikalauti atlyginti jos priskirtÄ Å¡ilumos kiekį. IeÅ¡kovei įstatymai tokių teisių nesuteikė.

Teismas nepriteisė atsakovės 3700 Lt (1 071,59 Eur) iÅ¡laidų, kurias patyrė advokato pagalbai apmokėti, kitų bÅ«tinų iÅ¡laidų (R. D. IÄ® 120 Lt (34,75 Eur) už projekto ir Å¡ilumos poreikio skaičiavimÄ ; 500 Lt (144,81 Eur) VÄ® Registrų centro Alytaus filialui už 2011 m. vasario 22 d. pastato kadastrinių matavimų tikslinimÄ , 250 Lt (72,41 Eur) už antstolės 2010 m. gegužės 17 d. faktinių aplinkybių protokolo suraÅ¡ymÄ ). Teismas nepasisakė dėl UAB „Druskininkų butų Å«kis” teisių ir pareigų, todėl jį įtraukti trečiuoju asmeniu nebuvo teisinio pagrindo.

Atsakovės ir trečiojo asmens jokie sutartiniai teisiniai santykiai nesiejo, tarp jų nėra su ginčo dalyku siejamo materialiojo teisinio ryÅ¡io. Teismas nepasisakė dėl advokatės teisinės pagalbos ar atstovavimo sutarties sÄ lygų, nes teisinių paslaugų sutartis sudaryta su P. M. advokatų kontora (CPK 47 straipsnio l, 3 dalys). Teismas neturi nustatyti iÅ¡laidų dydžio, jų nepagrįstai didinti. Nepakanka iÅ¡laidų dydį grįsti mokėjimo nurodymu. Teisinės pagalbos sutartyje turi bÅ«tų nustatytas advokato honoraro dydis, tiksli advokato honoraro struktÅ«ra ir skaičiavimas.

Bylinėjimosi išlaidos tretiesiems asmenimis, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, priteisiamas, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje jis dalyvavo (CPK 98 str. 1 d., 47 str. 2 d.). Iš procesinių dokumentų matyti, kad jis dalyvavo ieškovės pusėje, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Teismas nepagrįstai advokatės patirtų išlaidų dydį nustatė pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.IR-77 patvirtintas rekomendacijas, kadangi teisinės paslaugos buvo teikiamos iki šių rekomendacijų įsigaliojimo.

Teismas turėjo vadovautis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis. Teismo priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepateisinamai didelės.PraÅ¡o pakeisti sprendimo dalį dėl įsiskolinimo ir nustatyti įsiskolinimÄ nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. spalio 1 d., nes nuo 2010 m. spalio 5 d. 14.62 m2 patalpos neÅ¡ildomos, priimti atskirtÄ jÄ nutartį, įpareigojant ieÅ¡kovę per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯rengti pastato įvade Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ , o Å¡ilumos kiekį priskirtÄ Å¡ilumos trasoje nuo namo iki Å¡ilumos apskaitos prietaiso įrengimo vietos, priskirti ieÅ¡kovei.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu. Nurodo, kad taikant teismo sprendimo prejudicinę galiÄ ir ieÅ¡kovei pripažinus, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė faktines aplinkybes, įrodinėjamas apeliaciniame skunde, teismas turi atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. IeÅ¡kovės teiginiai, kad faktiÅ¡kai namas atitinka daugiabučio namo statusÄ , teisiÅ¡kai nepagrįsti, nes kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai nėra savarankiÅ¡kos teisės normos ir jie negali prieÅ¡tarauti įstatymų normoms (CPK 3 str. 3 d ir 4 str.).

IeÅ¡kovė pripažino, kad atsakovė 2005 m. atjungė Å¡ilumos įrenginius savo patalpose ir pakeitė Å¡ildymo bÅ«dÄ , sumažino apÅ¡ildomÄ plotÄ iki 14,62 m2. IeÅ¡kovė neteisingai nurodo, kad atsakovė neteisėtai atjungė Å¡ildymo įrenginius nuo namo Å¡ildymo sistemos. Kasacinis teismas perkvalifikavo ieÅ¡kinio dalykÄ , nes aiÅ¡kino atsakovės patalpose atsijungimo nuo namo Å¡ilumos tinklų faktines aplinkybes ir atsijungimui nustatytus privalomus reikalavimus pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnį, CK 6.390 straipsnio l dalį, Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, atjungiant Å¡ilumos įrenginius nuo Å¡ilumos tiekėjo tinklu kaip daugiabučiame name.

Atsakovė atsijungimo procedÅ«ras atliko pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nepažeidė ieÅ¡kovės ar bendrasavininkų teisių ir interesų, kitiems namo savininkams ieÅ¡kovė Å¡ilumÄ tiekia. Konstatavus, kad vartotojas nesilaiko patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das yra žalos atlyginimas. Jeigu ieÅ¡kovė patyrė žalos dėl vienbučio namo dalies savininkės veiksmų, turėjo teisę teikti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, ne dėl skolos už paslaugas.

Tarp šalių nėra sutarta šildyti atsakovės patalpas naudojantis ieškovės paslaugomis. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnis nenustato, kad vartotojas – atsakovė – atsijungusi šildymo įrenginius nuo namo šildymo sistemos, liktų šilumos vartotoja. Tai prieštarautų bendrasavininkų sprendimų priėmimo teisės įgyvendinimui (CK 4.76 ir 4.85 str.). Šalių santykius reguliuoja CK 6.383 – 6.391 straipsniai. Sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tinklų datos, tačiau ieškovė neįrodė, nuo kokios datos šilumos įrenginiai prijungti.

Esant nepagrįstam ieškinio reikalavimui, nepagrįstas reikalavimas dėl netesybų priteisimo. Teismas nepagrįstai vadovavosi CPK 89 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 4 dalimi, priteisinat trečiajam asmeniui, bylinėjimosi išlaidas. Teismas neatsižvelgė į ieškovės procesinį elgesį, dėl kurių susidarė šios išlaidos, neįvertino, kad ieškovė nuo 2005 m. neatliko įstatymais nustatytų pareigų. Teismas nenustatė atsakovės veiksmuose neteisėtų procesinių veiksmų, todėl procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo.

Teismas neįvertino trečiojo asmens procesinio elgesio, kuris buvo netinkamas, turintis piktnaudžiavimo požymių, vilkino bylos nagrinėjimÄ . Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad paskirstydama name Å¡ilumos kiekį vartotojams, pagrįstai rėmėsi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko informacija. IeÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės negavo jokių įgaliotų valstybės institucijų iÅ¡duotų dokumentų, kurių pagrindu galėtų tikslinti atsakovės patalpų naudingÄ (Å¡ildomÄ ) plotÄ .

IeÅ¡kovės namas prie Druskininkų miesto centralizuotai tiekiamų Å¡ilumos tinklų buvo prijungtas pagal 1983 m. rugsėjo 11 d. Alytaus Å¡ilumos tinklų iÅ¡duotas technines sÄ lygas (tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė buvo vadinama (duomenys neskelbtini) gatve). Prijungimo faktÄ patvirtina ir Druskininkų miesto ligoninės 1981 m. rugsėjo 7 d. atsakymas dėl leidimo prisijungti prie centralizuoto Å¡ildymo nuo medicinos darbuotojų bendrabučio bei vamzdžių montavimo kokybės aktas Nr.

13. Tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotoju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, yra įrengusi atsiskaitomÄ jį Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ , suvartotai Å¡ilumai apskaityti. Pastatuose, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 13 ir Nr. 15, suvartota Å¡iluma visuomet buvo apskaitoma atskirais skaitikliais. Tai įrodo 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Alytaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr.PA-1116(A11), 2000 m. lapkričio 6 d.

Å ilumos skaitiklio priėmimo aktas. Atsakovės praÅ¡ymas dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bÅ«ti nepatenkintas, nes jos veiksmai lėmė trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidų atsiradimÄ ir jų dydį. Trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų Å«kis“ patyrė iÅ¡laidų, nes buvo įtrauktas į bylÄ tik atsakovės iniciatyva, tačiau iÅ¡kilus ginčui dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, atsakovė pozicijÄ pakeitė. Atsiliepimu į Å¡alių apeliacinius skundus trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų Å«kis“ praÅ¡o 2015 m. balandžio 20 d. sprendimo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra, 2015 m. birželio 10 d. papildomo teismo sprendimo nekeisti.

Nurodo, kad atlieka gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Å¡ildymo sistemos priežiÅ«rÄ , registruota Å¡ilumos apskaitos prietaisų parodymus, perduoda juos ieÅ¡kovei. UAB „Druskininkų butų Å«kis“ nėra atsakingas už suvartotos Å¡ilumos energijos paskaičiavimo teisingumÄ bei suvartotos Å¡ilumos energijos metodo parinkimÄ , nėra įgaliotas nagrinėti Å¡ilumos vartotojų praÅ¡ymų dėl atsijungimo nuo bendros Å¡ildymo sistemos. 2012 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2012, nustatė Å¡iam civiliniam ginčui aktualius prejudicinius faktus.

Kasacinis teismas nurodė, kad Å¡ildomo ploto sumažinimas, kai Å¡ilumos įrenginiai yra atjungiami nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, turi bÅ«ti atliekamas specialiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagrindas spręsti dėl atsakovės suvartotos Å¡ilumos energijos už atitinkamÄ laikotarpį perskaičiavimo tik nustačius, kad Å¡ilumos tinklai nuo bendrų Å¡ildymo sistemų buvo atjungti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Tarp Å¡alių susiklostę Å¡ilumos pirkimo–pardavimo civiliniai teisiniai santykiai, Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo faktas turėjo bÅ«ti vertinami bei aiÅ¡kinami, vadovaujantis tiek bendrosiomis teisės normomis, tiek specialiosiomis teisės normomis.

Byloje nebuvo ginčo dėl suvartotos Å¡ilumos apskaičiavimo kitiems gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), buvusiems ir esamiems bendraturčiams, todėl kitų bendraturčių faktiÅ¡kai naudotas ir Å¡ildomas gyvenamojo namo plotas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal 2005 m. gegužės 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimÄ Nr. 03-19 „Dėl komisijos rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, Å¡ilumos apskaičiavimÄ lemia ne tik bendraturčių turimas bei naudojamas gyvenamojo namo dalies plotas, bet ir konkretus Å¡ildymo paskirstymo bei skaičiavimo metodas.

Pagal Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų apraÅ¡o 14.4 punktÄ , jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, jis tik su kitais butų ir patalpų savininkais turi teisę nuspręsti, kokį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamÄ arba su ja suderintÄ Å¡ilumos paskirstyto bÅ«dÄ (metodÄ ) taikyti. Atsakovė nereiÅ¡kė savarankiÅ¡kų reikalavimų dėl gyvenamojo namo Å¡ildomo ploto nustatymo, todėl teismas neturėjo pareigos tikrinti atsakovės turimų daiktinių teisių turinio (Å¡ildomo ir naudojamo gyvenamojo namo ploto).

Trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teisė gauti turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ Ä¯tvirtinta CPK 47 straipsnio 2 dalyje. Trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties sudaryti sÄ lygas jiems savarankiÅ¡kai ginti savo teises ir interesus. Bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos nepriklausomai nuo to, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas.

Ä® bylÄ Ä¯stojo ne savo noru, buvo įtrauktas teismo ir Å¡alių iniciatyva, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose pripažintas bÅ«tinu, privalėjo teikti procesinius dokumentus. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė, ½ dalies gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, privalo mokėti už Å¡ilumos energijÄ jÄ Å¡iam namui tiekiančiai ieÅ¡kovei 2010 m. balandžio 7 d.– 2010 m. gegužės 17 d. laikotarpiu už 68,25 kvadratinius metrus Å¡ildomo ploto, 2010 m. gegužės 17 d.– 2012 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu – už 14,62 kvadratinius metrus Å¡ildomo ploto.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. IeÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas dėl sumokėjimo už Å¡ildymo energijÄ , patiektÄ Ä¯ pastatÄ , esantį (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ieÅ¡kinis – dėl faktiÅ¡kai patiekto ir Å¡ildomam plotui suvartoto Å¡ilumos kiekio apskaičiavimo, 2010 m. spalio 1 d. Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo.

Sutiktina su apeliante ieÅ¡kove, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie tai, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės sumokėti už Å¡ildomÄ 68,25 m2 plotÄ tik 2010 m. balandžio 7 d. – 2010 m. gegužės 17 d. laikotarpiu, o nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. – už faktiÅ¡kai Å¡ildomÄ 14,25 m2 plotÄ dėl to, kad Å¡is pastatas vienbutis su įrengtu krosniniu Å¡ildymu, yra nepagrįsta, t.y. neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ grindė Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ginčo aplinkybes pagal Å¡iuos duomenis įvertino vienareikÅ¡miÅ¡kai, neatsižvelgdamas į kitus registro rodmenis, byloje nustatytus faktus bei tai, kad turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ . Ä®siteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.2-550-314/2010 pagal UAB „Litesko“ ieÅ¡kinį atsakovei V.

M. Z. dėl skolos bei delspinigių priteisimo už Å¡ildymo energijÄ 2009 m. lapkričio 1 d. – 2010 m. sausio 31 d. laikotarpiu buvo patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys. Be kitų aplinkybių, atsakovė apeliacinį skundÄ dėl 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo motyvavo tuo, kad apÅ¡ildomas plotas yra ne 68,25 m2, o 14,62 m2, nes atsakovė yra pertvarkiusi Å¡ildymo sistemÄ ir sumažinusi Å¡ildomÄ plotÄ ; netinkamai taikomas Å¡ilumos kiekio paskirstymo metodas; namas yra vienbutis; neįtraukus byloje dalyvauti trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų Å«kis“, liko neiÅ¡tirtas Å¡ildomo ploto ir mokesčio apskaičiavimo teisėtumas.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartimi, priimta apeliacinėje byloje Nr.2A-852-340/2011, atsakovės skundas buvo atmestas. Nurodoma byla buvo peržiÅ«rėta kasacine tvarka. Kasacinis teismas joje pasisakė dėl teisės normų, reglamentuojančių asmens teisę atjungti savo patalpose (bute) Å¡ildymo sistemos įrenginius nuo bendros daugiabučio namo Å¡ildymo sistemos, prievolę mokėti už Å¡ilumos energijÄ , vartotojų teisių gynimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimų. 2012 m. liepos 3 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi Nr.3K-3-335/2012 Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis buvo palikta nepakeista.CPK 18 straipsnis įtvirtina imperatyviÄ normÄ , nustatančiÄ , jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Minėta norma įtvirtina bendrÄ principinę nuostatÄ , kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose.

Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiÅ¡kia jo privalomumÄ dalyvavusiems byloje asmenims. Formuodama teismų praktikÄ dėl prejudicinių faktų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad, aiÅ¡kinant proceso teisės normas (CPK 182 straipsnio 2 punktÄ ir 279 straipsnio 4 dalį) dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinio teismo praktikoje laikomasi Å¡ių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Beltateksas“ v.

UAB ,,Sarteksas“, UAB ,,Autooazė“, A. S. firma, bylos Nr. 3K-3-17/2011).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apie atsakovės pareigÄ mokėti už jos nurodytÄ faktiÅ¡kai Å¡ildomÄ plotÄ , ignoravo prejudicine tvarka minėtoje byloje nustatytus faktus. IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pastatas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keturiems bendraturčiams (t. 2 b.l. 94-96). Atsakovė byloje nėra nurodžiusi, jog bendraturčių nuosavybės teisės į šį pastatÄ bÅ«tų įgyvendinamos naudojantis, valdant ir disponuojant juo kaip vienu butu.

Priešingai – minėtoje Druskininkų miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-550-314/2010 nustatyta, kad, nors bendraturčių nuosavybės dalys įregistruotos kaip idealios, faktiškai name yra 4 butai, t. y. namas yra daugiabutis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 2 punkto prasme. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali bÅ«ti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto iÅ¡raiÅ¡ka įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Å¡alis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Nors civilinėje byloje Nr.2-550-314/2010 nedalyvavo kiti bendraturčiai, Å¡alių ir ieÅ¡kinio pagrindo sutaptis (ieÅ¡kinio dalykas skiriasi tik skolos laikotarpiu) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog toje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai tiek, kiek nėra pasikeitę faktinės ieÅ¡kinio pagrindÄ ir atsikirtimus į jį grindžiančios aplinkybės (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Nurodomoje byloje priimtais teismo procesiniais sprendimais konstatuota, kad, nors Nekilnojamojo turto registre bendraturčių naudojamos dalys nėra įregistruotos kaip atskiri butai, tačiau nustačius, kad Å¡ios dalys atitinka Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme įtvirtintÄ buto apibrėžtį, yra pagrindas laikyti, jog gyvenamasis namas atitinka daugiabučio namo statusÄ , todėl patalpų Å¡ildymo įrenginių atjungimas nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos turi bÅ«ti atliekamas nustatyta tvarka.

Atsakovė dar 2005 metais savo bute įrengė Å¡ildymo bÅ«dÄ kietu kuru ir elektra bei sumažino apÅ¡ildomÄ plotÄ . Å ildomo ploto sumažinimas, kai Å¡ilumos įrenginiai yra atjungiami nuo Å¡ilumos perdavimo tinklų, turi bÅ«ti atliekamas specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Atsakovė neatliko CK 6.390 straipsnyje, Å ilumos Å«kio įstatymo 29 straipsnyje, Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintose Å ilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatytų specialių atjungimo procedÅ«rų, kurių turėjo laikytis buto (patalpų) savininkas daugiabučiame name, kurie duotų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog buto Å¡ildymo prietaisų atjungimas nuo Å¡ildymo sistemos yra teisėtas.

Teisėtai neatjungusi Å¡ildymo prietaisų nuo Å¡ildymo sistemos, ji turi mokėti už ieÅ¡kovės tiekiamÄ Å¡ilumos energijÄ . Å ilumos Å«kio įstatymo (2003 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. IX-1565 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡ilumos vartotojai atsiskaito su Å¡ilumos tiekėju už suvartotÄ Å¡ilumÄ pagal Å¡ilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas Å¡ilumos vartotojas, visas pastate suvartotas Å¡ilumos kiekis paskirstomas (iÅ¡dalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtÄ Å¡ilumos kiekį, iÅ¡matavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto Å¡ilumos kiekio dalis tenka tam Å¡ilumos vartotojui.

Å i įstatymo nuostata perkelta į Å«kio ministro 2003 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Å ilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais Å¡ilumos vartotojais standartinių sÄ lygų 14 punktÄ , papildomai nurodant, kad visas buitinių Å¡ilumos vartotojų gyvenamajame name suvartotas Å¡ilumos kiekis nustatomas pagal namo įvade įrengtų atsiskaitomųjų Å¡ilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nurodytose sÄ lygose nustatyta Å¡ilumos kiekio paskirstymo tvarka pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintus Å¡ilumos paskirstymo metodus.

Tai reiÅ¡kia, kad patalpų savininkai atsiskaito už Å¡ilumos energijÄ pagal teisės aktais reglamentuotÄ tvarkÄ , todėl, atsakovei teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus patalpų Å¡ildymo sistemos įrenginių atjungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos, ieÅ¡kovė neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto Å¡ilumos kiekio paskirstymo (iÅ¡dalijimo) vartotojams tvarkos, taigi ir atsakovės patalpoms pagal nurodytus teisės aktus apskaičiuoto Å¡ilumos kiekio ir atitinkamai – už šį kiekį apskaičiuoto mokesčio.

Pagal šį teisinį reglamentavimÄ atsakovei, kaip patalpų savininkei ir Å¡ilumos energijos vartotojai, yra nustatyta prievolė mokėti už Å¡ilumos energijÄ .             Tuo vadovaujantis apeliantė ieÅ¡kovė teisingai nurodo, jog nepagrįstas yra pirmosios instancijos teismo vertinimas apie atsakovės nesutikimÄ dėl Å¡ilumos tiekimo ir ieÅ¡kovės Å¡ildomo atsakovės patalpų ploto nustatymo remiantis 2010 m. gegužės 17 d. antstolės J. J. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.

Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesudaro įstatyminio pagrindo ginčo mokesčių perskaičiavimui.             Nors pirmosios instancijos teismas, kritiÅ¡kai įvertinęs ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus apie Å¡ilumos tiekimo sutarties sudarymÄ konkliudentiniais atsakovės veiksmais priėmus paslaugÄ , sprendė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl Å¡ilumos tiekimo sutarties nutraukimo ir konstatavo Å¡ilumos tiekimo faktÄ mažesniam atsakovei priklausančios namo dalies plotui, sutiktina su apeliante ieÅ¡kove, kad nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės nėra aktualios – byloje yra kilęs ginčas dėl atsakovės patalpų plotų ir su tuo susijusių Å¡ilumos kiekių, Å¡ilumos paskirstymo tvarkos, o ne dėl Å¡ilumos tiekimo fakto.

Minėtoje prejudicinę reikÅ¡mę turinčioje civilinėje byloje teismas yra pasisakęs ir dėl atsakovės pareigos mokėti už Å¡ildymo energijÄ , ir dėl Å¡ildomų patalpų ploto 68,25 m2, ir dėl aplinkybės, kad ieÅ¡kovė pagrįstai iÅ¡dalina visÄ pastato Å¡ildymui suvartojamÄ Å¡ilumos energijÄ pagal Å¡ilumos paskirstymo metodikÄ Nr. 4 – vienÄ iÅ¡ metodikų, nustatytų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 03-19 „Dėl komisijos rekomenduojamų Å¡ilumos paskirstymo metodų patvirtinimo“, t. y. suvartotos Å¡ilumos energijos kiekio apskaičiavimo atsižvelgiant į atsakovei priklausančių patalpų naudingo ploto dydį.

Apeliantė ieÅ¡kovė pagrįstai nurodo, kad pagal metodo Nr. 4 7 punktÄ pagrindinis kriterijus, paskirstant suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , yra kiekvienam vartotojui nuosavybės teise priklausančios patalpos naudingo ploto dydis, t. y. naudingas plotas, laikytinas Å¡ildomu plotu. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o duomenis, namo naudingas (Å¡ildomas) plotas iki 2011 m. kovo mėn. buvo 136,49 m2, atitinkamai atsakovei kaip 1/2 namo dalies savininkei priskirtinas naudingas (Å¡ildomas) plotas – 68,25 m2 (t. 1 b.l. 24).

Nuo 2011 m. kovo mėn. po namo naudingojo ploto patikslinimo Nekilnojamojo turto registre nurodoma, kad namo naudingas plotas yra 82,72 m2, atitinkamai pakito namo bendrasavininkiams priskirtini plotai (t. 2 b.l. 94). Å ie plotai atsispindi namo patalpų savininkams pateikiamose ieÅ¡kovės PVM sÄ skaitose–faktÅ«rose už į namÄ patiektÄ Å¡ilumos energijÄ . Po 2011 m. kovo mėn. Å¡ie duomenys Nekilnojamojo turto registre nebuvo keičiami. Atsakovė nepateikė jokių įgaliotų valstybės institucijų iÅ¡duotų dokumentų, kurių pagrindu ieÅ¡kovė galėtų patikslinti atsakovės patalpų naudingÄ (Å¡ildomÄ ) plotÄ .             Remiantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, prejudicine tvarka nustatytos aplinkybės bei su jomis susiję apeliacinių skundų argumentai iÅ¡ naujo nevertintini, t.y. atskirai nepasisakytina dėl apeliantės atsakovės skundo motyvų, susijusių su faktiÅ¡kai Å¡ildomu plotu vienbučiame name, kuriame pagal 1931 m. netipinį statybos projektÄ nenumatytas ir neįrengtas centralizuotas Å¡ildymas, daiktinės teisės turinio vertinimo pagal vieÅ¡ojo registro duomenis, neteisingai nustatyto Å¡ildomo ploto 68,25 m2, Å¡ildomo ploto sumažinimo iki 14,62 m2, ryÅ¡ium su tuo neteisingai apskaičiuoto įsiskolinimo, deklaracijos apie statybos darbų užbaigimÄ 2010 m. spalio 5 d. atjungus radiatorius nuo pastato Å¡ildymo įrenginių nepagrįsto nepripažinimo tinkamu raÅ¡ytiniu įrodymu, Å¡ilumos paskirstymo metodo Nr. 4 netaikymo.

Pažymėtina, kad namo bendraturčiai turi teisę suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija kitÄ jų lÅ«kesčius atitinkantį Å¡ilumos paskirstymo metodÄ , tačiau jie to nepadarė (metodo Nr. 4 7 punktas).              Apeliantės atsakovės argumentas dėl ieÅ¡kovės nebendradarbiavimo, atsakovei stengiantis įgyvendinti teisę atsijungti nuo Å¡ildymo sistemos, nevertintinas kaip neaktualus sprendžiant ginÄÄ dėl atsiskaitymo už suteiktas Å¡ildymo paslaugas.

           Apeliantė atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieÅ¡kovė nepagrindė Å¡ilumos tinklų prijungimo prie namo Å¡ildymo įrenginių, neįrengė atskiro Å¡ilumos apskaitos prietaiso, punkto. IeÅ¡kovės namas prie Druskininkų miesto centralizuotai tiekiamų Å¡ilumos tinklų buvo prijungtas pagal 1983 m. rugsėjo 11 d. Alytaus Å¡ilumos tinklų iÅ¡duotas technines sÄ lygas (tuo metu (duomenys neskelbtini) gatvė buvo (duomenys neskelbtini) gatvė). Prijungimo faktÄ patvirtina ir Druskininkų miesto ligoninės 1981 m. rugsėjo 7 d. atsakymas dėl leidimo prisijungti prie centralizuoto Å¡ildymo nuo medicinos darbuotojų bendrabučio bei vamzdžių montavimo kokybės aktas Nr.

13. Tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotoju bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais, ieÅ¡kovė yra įrengusi atsiskaitomÄ jį Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ suvartotai Å¡ilumai apskaityti. Pastatuose (duomenys neskelbtini) Nr. 13 ir Nr. 15 suvartota Å¡iluma visuomet buvo apskaitoma atskirais skaitikliais. Tai įrodo 2011 m. kovo 31 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Alytaus apskrities skyriaus teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo aktas Nr.PA-1116(A11), 2000 m. lapkričio 6 d.

Å¡ilumos skaitiklio priėmimo aktas. Atmestini apeliantės atsakovės teiginiai apie netinkamai taikytas materialinės ir procesinės teisės normas, netaikytus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsnius, 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vartojimo sutartyse reikalavimus, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnio 1 dalies, Konvencijos protokolo Nr. l iÅ¡ dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio 1 dalies, CK 4.76, 4.85 straipsnių, CPK 176-187 straipsnių, CPK 250 straipsnio, CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkto, CPK 330 straipsnio, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktų, Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsnių reikalavimus, nukrypimÄ nuo suformuotos teismų praktikos.

Jų pagrįstumas vertintinas siejant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio (teismas pripažino, kad nuo 2010 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovė tiekia Å¡ilumÄ 14,62 m2 atsakovės namo plotui). Apeliaciniu skundu atsakovė siekia prieÅ¡ieÅ¡kinio visiÅ¡ko patenkinimo nustatant, kad ji yra įsiskolinusi už Å¡ilumos energijÄ 14,62 m2 ploto Å¡ildymui 2010 m. gegužės 17 d.– 2010 m. spalio 1 d. laikotarpiu, o nuo 2010 m. spalio 5 d. 14,62 m2 ploto patalpos yra neÅ¡ildomos, įpareigoti ieÅ¡kovę per teismo nustatytÄ terminÄ Ä¯rengti pastato įvade Å¡ilumos apskaitos prietaisÄ , priskirti ieÅ¡kovei Å¡ilumos kiekį Å¡ilumos trasoje nuo namo iki Å¡ilumos apskaitos prietaiso įrengimo vietos.

Tokių jos reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų pripažinimÄ , kad atsakovė teisėtai atsijungė nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos. Minėta, jog teisėtas atsakovei priklausančios namo dalies atjungimas nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos byloje nėra įrodytas. Kita vertus, pažymėtina, kad antroji grupė skunde nurodomų reikalavimų prieÅ¡ieÅ¡kinyje nebuvo pareikÅ¡ti. Apeliantės atsakovės argumentai apie Konstitucijos 29, 30 straipsnių netaikymÄ yra deklaratyvÅ«s. Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybės įstatymui, teismui, kitoms valstybės institucijoms ir pareigÅ«nams, 30 straipsnis – asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ .

Atsakovės teisė kreiptis į teismÄ nebuvo pažeista. Siekdama, kad atsijungimo nuo bendros namo Å¡ildymo sistemos konstatavimas bÅ«tų įteisintas nesilaikant įstatymų reikalavimų, atsakovė siekia ne lygybės, o savo iÅ¡skirtinumo įstatymui. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nustatytomis konkrečiomis iÅ¡vadomis nesusiejo nei 1993 m. balandžio 5 d. Europos Bendrijų Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesÄ Å¾iningų sÄ lygų vartojimo sutartyse reikalavimų, nei Konvencijos) 8 straipsnio 1 dalies, nei Konvencijos protokolo Nr. l iÅ¡ dalies pakeisto protokolu Nr. 11 1 straipsnio 1 dalies.

Nesuprantama, kokias sÄ sajas su ginčo klausimais turi Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno teisė į tai, kad bÅ«tų gerbiamas jo asmeninis ir jo Å¡eimos gyvenimas, buto neliečiamybė ir susiraÅ¡inėjimo slaptumas. Nekonkretizuota, kaip pirmosios instancijos teismas, netenkindamas dalies prieÅ¡ieÅ¡kinio, pažeidė CK 4.76, 4.85 straipsnius. Statybos įstatymo 20, 23 ir 24 straipsnių reikalavimai netaikytini, nes atsakovės namas yra daugiabutis. Nenurodyta teismų praktika, kurios nesilaikyta padarius atsakovės ginčijamÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliante atsakove, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas aukščiau nurodytus faktinius bylos duomenis, netinkamai pritaikė įrodymus ir jų vertinimÄ nustatančias procesinės teisės normas, tačiau Å¡i iÅ¡vada nėra naudinga atsakovei. Atsakovės nurodomo CPK 329 straipsnio 2 dalis 7 punkto, CPK 330 straipsnio pirmosios instancijos teismai netaiko. Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs įrodymus, nesiremdamas jokiomis materialinės teisės normomis, nepagrįstai įpareigojo ieÅ¡kovę perskaičiuoti mokestį už Å¡ilumÄ , todėl sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkintini pagrįsti reikalavimai ieÅ¡kovės, kuriai atsakovė yra skolinga 5647,96 Lt už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2011 m. lapkričio 30 d. ir 4126,27 Lt laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. (CK 1.63 straipsnio 1 dalis, 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 1 dalis).

Atsakovei, laiku neatsiskaičiusiai už patiektÄ Å¡ilumos energijÄ , pagal 1995 m. sausio 25 d. Vyriausybės nutarimÄ Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ skaičiuojami 0,04 procento dydžio delspinigiai nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ , todėl ieÅ¡kovė pagrįstai praÅ¡o priteisti 226,23 Lt delspinigių už pirmÄ jį laikotarpį ir 302, 07 Lt delspinigių už antrÄ jį laikotarpį. Bendra priteistina suma – 10302,53 Lt (2983,82 Eur). Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pasisakydama dėl apeliantės ieÅ¡kovės argumento apie neteisingai priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas trečiajam asmeniui UAB „Druskininkų butų Å«kis“ bei apeliantės atsakovės argumento apie nepagrįstÄ Ä¯traukimÄ dalyvauti byloje šį trečiÄ jį asmenį, teisėjų kolegija vadovaujasi faktinėmis bylos procesinėmis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotomis nuostatomis dėl teismo pareigos įtraukti į bylÄ trečiuosius asmenis, nepareiÅ¡kiančius savarankiÅ¡kų reikalavimų, ir jų neįtraukimo į bylÄ procesinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

F. v. UAB ,,Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008, kt.). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, pirma, materialusis trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), dalyvavimo byloje pagrindas – jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi; Å¡ie asmenys yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, jog iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo iniciatyva.

Antra, CPK 266 straipsnyje įtvirtintas draudimas teismui nagrinėjant bylÄ spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų sukuria bylÄ nagrinėjančiam teismui pareigÄ , nustačius tikėtinÄ teisinę sprendimo įtakÄ ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesÄ ; aptartos įstatyminės nuostatos reiÅ¡kia ir tai, kad, kvalifikuodamas ginčo materialius teisinius santykius, teismas turi įvertinti ir tuos teisinius ryÅ¡ius, kurie ginčo Å¡alis sieja su kitais asmenimis bei materialiosios teisės normas, kuriose nustatytos galimos teismo sprendimo pasekmės trečiojo asmens teisėms ir pareigoms.

Trečia, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. UAB „Druskininkų butų Å«kis“ nurodė atliekanti Å¡ildymo sistemos priežiÅ«ros funkcijas, registruojanti Å¡ilumos apskaitos prietaisų parodymus ir perduodanti juos UAB „Litesko“. Ji nėra atsakinga už suvartotos Å¡ilumos energijos paskaičiavimo teisingumÄ bei jos metodo parinkimÄ (t. 10 b.l. 28).

Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos nagrinėjimo dalykas ir nurodytos UAB „Druskininkų butų Å«kis“ funkcijos pagrindžia, jog, neįtraukus dalyvauti bylos procese Å¡ios bendrovės, dėl jos teisių ir pareigų nebÅ«tų nuspręsta. Trečiasis asmuo UAB „Druskininkų butų Å«kis“ dalyvauti byloje buvo įtrauktas 2011 m. kovo 2 d. teismo posėdyje, tenkinant atsakovės praÅ¡ymÄ . Atsakovė nurodė, jog UAB „Druskininkų butų Å«kis“ nevykdo 2005 m. rugpjūčio 5 d.

Ūkio ministro įsakymo Nr. 4-291 patvirtintų Taisyklių 283 ir 295.3 punktų reikalavimų – neužtikrina tolygios visų pastato patalpų Å¡ildymÄ atitinkančios temperatÅ«ros, netinkamai reguliuoja Å¡ildymÄ neteisėtai (teisėtai) įrengtu elektroniniu davikliu. IeÅ¡kovė prašė praÅ¡ymo netenkinti, nes ginčas vyksta tik dėl skolos, o ne dėl prietaisų priežiÅ«ros, UAB „Druskininkų butų Å«kio“ prietaisų rodmenys sutampa su ieÅ¡kovės rodmenimis. Nors trečiojo asmens įstojimas į bylÄ priklausė nuo teismo procesinio sprendimo, atsižvelgiant į nurodytas ginčo Å¡alių pozicijas dėl trečiojo asmens dalyvavimo bÅ«tinumo, į tai, kad atsakovė apeliacine tvarka skundėsi dėl Å¡ios bendrovės neįtraukimo į bylÄ teismui už akių priėmus 2009 m. liepos 20 d. sprendimÄ dėl skolos už Å¡ilumos energijÄ priteisimo (Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-367-56/2010), kad praÅ¡ymÄ Ä¯traukti šį trečiÄ jį asmenį reiÅ¡kė ir po to, kai apeliacinės instancijos teismas jį pripažino nepagrįstu, kad Å¡io trečiojo asmens neįtraukimu į bylÄ rėmėsi skųsdama to paties teismo 2010 m. rugpjūčio 4 d. sprendimÄ tarp tų pačių Å¡alių iÅ¡ esmės dėl to paties dalyko ir žinodama apie Å¡io reikalavimo nepagrįstumÄ nagrinėjamoje byloje jo neatsisakė, kad atsakovė yra advokatė, geriau už neprofesionaliÄ bylos Å¡alį suprantanti dalyvavimo byloje materialines pasekmes, kad trečiasis asmuo per keturis bylos proceso metus turėjo iÅ¡laidų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bÅ«tų neteisinga Å¡ių iÅ¡laidų trečiajam asmeniui nepriteisti (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį, jos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė priežastis, dėl kurios susidarė UAB „Druskininkų butų ūkis“ bylinėjimosi išlaidos, buvo atsakovės procesinis elgesys, todėl pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai priteisė iš abiejų šalių. Nesutiktina su apeliante atsakove, prašančia šias išlaidas priteisti iš ieškovės dėl to, kad trečiasis asmuo buvo ieškovės pusėje.

Remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, jos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Trečiojo asmens UAB „Druskininkų butų Å«kis“ atstovas pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės trečiojo asmens naudai 6988,73 Lt (2024,08 Eur) advokato pagalbos iÅ¡laidų (t. 7 b. l. 135-139). Šis praÅ¡ymas pateiktas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, jame konkretizuotos trečiajam asmeniui suteiktos paslaugos, nurodyta jų kaina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal PVM sÄ skaitos–faktÅ«ros duomenis suteikiant teisinę pagalbÄ buvo iÅ¡naudota 19 advokato darbo valandų, tačiau iÅ¡ praÅ¡ymo turinio bei bylos medžiagos matyti, jog realiai trečiajam asmeniui skirtai teisinei pagalbai buvo panaudotos 32,5 valandos advokato darbo laiko, bendra paslaugų suma yra 5775,81 Lt (1672,79 Eur, su PVM – 2024,08 Eur).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad advokato buveinė yra kitoje vietovėje, nei buvo nagrinėjama byla. Ä®vertinęs pastarÄ jÄ aplinkybę bei bylos trukmę, aptartÄ atsakovės procesinį siekimÄ , kad byloje dalyvautų trečiasis asmuo, vadovaudamasis 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėje byloje priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalių dydžių 2 ir 3 punktais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „Druskininkų butų Å«kis“ praÅ¡omas priteisti iÅ¡laidų dydis Å¡ioje byloje atitinka advokato darbo sÄ naudas, todėl trečiajam asmeniui iÅ¡ atsakovės priteistina 2024,08 Eur.

Atmestinas apeliantės atsakovės argumentas dėl nepatikrintų byloje dalyvavusios advokatės atstovavimo sutarties sÄ lygų – vadovaujantis 2009 m. sausio 9 d. sudarytos sutarties Nr.1306 dėl teisinių paslaugų 1 punktu, atstovaujant UAB „Druskininkų butų Å«kis“ advokatas P. M. pavedė šį asmenį atstovauti advokatams V. G.-L., A. R.-B., advokato padėjėjui V. R. (t. 6 b.l.67). Atitinkamai perskirstytinos kitos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Žyminis mokestis nuo 10302,53 Lt ieÅ¡kinio sumos sudaro 309,07 Lt.

IeÅ¡kovė yra sumokėjusi 400 Lt (66 Lt, 114 Lt, 220 Lt) žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme (t. 1 b.l. 8-9, t. 3 b.l.42, t. 5 b.l.28) ir 90 Eur (310,75 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ (t. 9 b.l.130). Jai iÅ¡ atsakovės priteistina 618,14 Lt (179 Eur) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 141,62 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų, kurios jai priteistinos iÅ¡ atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nusprendžia: panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d. sprendimÄ . Priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį patenkinti, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“, juridinio asmens kodas 110818317, naudai 2983,82 (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt tris Eur 82 ct) Eur skolos už suvartotÄ Å¡iluminę energijÄ , 179 (Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt devynis) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2010 m. spalio 4 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovės V.

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024,08 (du tÅ«kstančius dvideÅ¡imt keturis Eur 8 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų Å«kis“. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 141,62 (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt vienÄ Eur 62 ct) Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teisėjai             Raimondas Buzelis                                       Virginija Gudynienė              Algimantas Kukalis