A-552-2687-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-2687/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00448-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. J. (L. J.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir atsakovas, Socialinės paramos skyrius) 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-8712 ir įpareigoti paskirti jam piniginę socialinę paramą.

Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su atsakovo 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. (23.45)-SP13-8712, kuriuo pareiškėjui piniginė socialinė parama – kompensacija už komunalines paslaugas – nepaskirta argumentuojant, kad jo šeimos nuosavybės teise turimo turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą. Pažymi, kad žemės sklypą ir keturių kambarių butą paveldėjo jo sutuoktinė N. J., todėl jis nėra šio turto bendrasavininkis. Jis su sutuoktine kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl jam priklauso piniginė socialinė parama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas, Įstatymas), kaip vienam gyvenančiam asmeniui. Pareiškėjo teigimu, jo turimas nuosavybės teise turtas sudaro ¼ buto, adresu Alksnynės g. 13-4, Klaipėda, ½ buto, esančio Kiškėnų kaime, bei lygiomis dalimis su sutuoktine 10 arų žemės sklypas Kiškėnų kaime.

Atsakovas Socialinės paramos skyrius atsiliepimu (b. l. 22-23) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą, nurodęs, kad remiantis Įstatymo 6 straipsnio 1 punktu (Įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu), gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjo turimo turto, nurodyto Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, vertė (293 200 Lt) viršija turto vertės normatyvą (266 250 Lt), todėl pareiškėjas neturi teisės į piniginę socialinę paramą.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 5 d. sprendimu (b. l. 53-55) pareiškėjo L. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą – paraišką, nustatė, jog pareiškėjas ir jo šeima neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes šeimai (sutuoktiniams) priklausančio deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą, t. y. nustatytas 266 250 Lt bendras turto vertės normatyvas, o jo turimo turto vertė yra 293 200 Lt (b. l. 30).

Teismas pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, kad žemės sklypą ir keturių kambarių butą paveldėjo jo sutuoktinė N. J., todėl jis nėra šio turto bendrasavininkis, ir su sutuoktine kartu negyvena, nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta, o taip pat duomenų, kad priimtas teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, todėl pagal Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatas pareiškėjo šeimos nariu laikoma ir jo sutuoktinė, o nustatant šeimos teisę į piniginę socialinę paramą turi būti vertinamas visų šeimos narių, tarp jų ir N. J., turtas ir pajamos.

Teismas konstatavo, kad atsakovas byloje pareiškėjo šeimos sudėtį nustatė teisingai ir nagrinėdamas L. J. prašymą – paraišką pagrįstai vertino jo ir jo sutuoktinės turimą turtą, surinko visus duomenis, kurie yra reikalingi nustatyti, ar pareiškėjo šeima turi teisę į piniginę socialinę paramą, todėl skundžiamą atsakovo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. Pareiškėjas L. J. apeliaciniu skundu (b. l. 57) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą, patenkinti jo skundą panaikinant ginčijamą atsakovo Socialinės paramos skyriaus sprendimą 2011 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-87-12 ir pripažįstant pareiškėjo teisę į kompensacijas už komunalines paslaugas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Priešingai nei nurodo teismas, žemės sklypą ir keturių kambarių butą paveldėjo jo sutuoktinė N. J.. Jis su sutuoktine negyvena ir bendro ūkio neveda, todėl jis nėra šio turto bendrasavininkis ir jokių teisių į jį neturi.

2. Žemės sklypo kaina nepagrįstai nustatyta Klaipėdos miesto savivaldybės darbuotojos, o ne Valstybinio registrų centro. Atsakovo atstovas teisme negalėjo paaiškinti, kas ir kada nustatė 90 900 Lt kainą už sklypą, kai šiuo metu nekilnojamo turto kainos vis dar krinta ir 2004 m. sklypas buvo įvertintas 4 552 Lt.

3. Teismas netinkamai išaiškino Socialinės paramos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintą vieno gyvenančio asmens sampratą.

Atsakovas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrius atsiliepime į pareiškėjo L. J. apeliacinį skundą (b. l. 62-63) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

1. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, ginčo 1,69 ha žemės sklypo vertė buvo nustatyta pagal 2011 m. lapkričio 28 d. VĮ Registrų centras išduotą nekilnojamojo turto registro pažymą socialinei paramai gauti, kurioje yra nurodyta, jog minėto žemės sklypo vertė yra 90 900 Lt (2011 m. vertinimas).

2. Atsakovas sutinka su teismo sprendime išaiškinta šeimos samprata t. y. tuo, kad Socialinės paramos įstatymo taikymo požiūriu šeima – tai sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų (Įstatymo 2 straipsnio 12 dalis. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuoka būtų nutraukta arba, kad būtų priimtas teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium, todėl pagal Socialinės paramos įstatymo nuostatas pareiškėjo šeimos nariu laikoma ir jo sutuoktinė, o nustatant šeimos teisę į piniginę socialinę paramą turi būti vertinamas visų šeimos narių, tarp jų ir pareiškėjo žmonos, turtas bei pajamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje vyksta ginčas dėl pareiškėjo teisės į piniginę socialinę paramą (į būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensaciją) pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsisakymas skirti socialinę paramą grindžiamas tuo argumentu, jog pareiškėjo šeimos deklaruoto turto vertė viršija Socialinės paramos įstatyme nustatytą turto vertės normatyvą.

Pareiškėjas mano, kad jis turi būti laikomas asmeniu, kuris gyvena vienas, nes jis su žmona kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Be to, jo sutuoktinės turimas žemės sklypas yra netinkamai įvertintas.

Pagal skundžiamo sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Socialinės paramos įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turėjo teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu šeimos arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 12 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo.

Šiuo metu galiojančios redakcijos Socialinės paramos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis numato, kad gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu, be kita ko, kreipimosi dėl kompensacijų metu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo.

Socialinės paramos įstatymo taikymo prasme šeima (pagal skundžiamo sprendimo metu galiojusios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 12 dalį) ar bendrai gyvenančiais asmenimis (pagal šiuo metu galiojančios Įstatymo redakcijos 2 straipsnio 2 dalį) inter alia laikomi sutuoktiniai.

Darytina išvada, kad tiek skundžiamo sprendimo metu galioję teisės aktai, tiek ir dabartinė Įstatymo redakcija iš esmės vienodai apibrėžė asmenų, turinčių teisę į piniginę socialinę paramą, ratą ir numatė, kad sutuoktiniai yra laikomi šeima arba bendrai gyvenančiais asmenimis, nepriklausomai nuo to, kur jie faktiškai gyvena ir ar veda bendrą ūkį.

Pareiškėjas nei atsakovui, nei pirmosios instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad jo santuoka su N. J. būtų nutraukta ar pasibaigusi, priešingai – teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra teisės aktų nustatyta tvarka išsiskyręs su sutuoktine. Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų priimtas teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad kartu su pareiškėju bendrai gyvenančiu asmeniu turi būti laikoma ir jo sutuoktinė, o norint nustatyti, ar pareiškėjui priklauso socialinė parama, būtina vertinti tiek pareiškėjo, tiek ir jo sutuoktinės turimą deklaruotą turtą.

Apelianto argumentai, susiję su netinkamu turto įvertinimu, nėra pagrįsti, nes 1,69 ha žemės sklypas, esantis Kiškėnų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje, yra įvertintas rinkos verte 2011 metais masinio vertinimo būdu VĮ Registrų centre (b. l. 41) L. J. nepateikė individualaus turto vertinimo pažymos ar kitų objektyvių įrodymų, paneigiančių tokio žemės sklypo įvertinimo teisingumą, todėl teismas neturi pagrindo abejoti pažymoje nurodyta žemės sklypo verte, o kito šeimos narių deklaruoto turto vertės pareiškėjas neginčija. Ta aplinkybė, kad dalį šeimai priklausančio turto pareiškėjo sutuoktinė paveldėjo, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui spręsti.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo šeimos nuosavybės teise turimo turto vertė (293 200 Lt) kreipimosi dėl paramos gavimo metu viršijo Socialinės paramos įstatyme nustatytą turto vertės normatyvą (266 250 Lt), todėl atsakovas pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjui piniginę socialinę paramą – kompensaciją už komunalines paslaugas.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo L. J. (L. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė