37a237e1-972a-45f4-80db-82cb7f3eee77 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-24268-608/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23395-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6; 2.6.8.10; 2.6.10.2; 2.6.10.5.1; 2.6.11; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 11 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, Sekretoriaujant Marijai Stefanovičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui advokatui Igor Smirnov, atsakovui P. V., atsakovo atstovui advokato padėjėjui Lukui Vitauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

K. ieÅ¡kinį atsakovui P. V. dėl nuostolių priteisimo. Teismas n u s t a t ė: ieÅ¡kovas G. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti patirtus nuostolius - 1693,26 Eur, atsiradusius Å¡alinant parduoto daikto trÅ«kumus, 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Nurodė, kad atsakovas kaip pardavėjas nenurodė jokių automobilio trÅ«kumų, o savo skelbime nurodė, kad parduoda „Škoda puikų 1.8 l. universalÄ â€œ, „parduodamas labai tvarkingas, Lietuvoje neeksploatuotas Skoda Superb automobilis”.

Tačiau ieÅ¡kovui pravažiavus automobiliu vos 555 km ( = 147 549 km rida autoserviso patikroje – 146 994 km rida pirkimo sutartyje) paaiÅ¡kėjo, kad automobilis sunaudoja netinkamai daug alyvos (variklio tepalo) – 1 litrÄ per 300 kilometrų, jog gedimui („variklis degina tepalus“) paÅ¡alinti teko keisti variklio žiedus ir remontuoti variklio „galvÄ â€œ bei, iÅ¡ardžius variklį, paaiÅ¡kėjo, jog Å¡i techninė problema atsirado seniai: maždaug prieÅ¡ 20 000 km ridos, be to, teko remontuoti turbokompresorių.

Minėto gedimo (automobilio trÅ«kumų) diagnostikai ir paÅ¡alinimui ieÅ¡kovas patyrė 1 693,26 Eur (= 47,92 + 59,37 + 9,97 + 1310 + 266 Eur) nuostolių. Pirkėjas, iki pradėjęs remontÄ , informavo pardavėjÄ apie paaiÅ¡kėjusius automobilio trÅ«kumus, siÅ«lė pardavėjui atvykti į autoservisÄ automobilio apžiÅ«rai, reikalavo atsiimti automobilį (panaikinti pardavimo sutartį) arba kompensuoti remonto kainÄ , tačiau pardavėjas to atsisakė. Todėl ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 693,26 Eur skolos.

IeÅ¡kovas papildomai pažymi, kad pardavėjas, iki pardavęs automobilį pirkėjui, nuvažiavo automobiliu ne mažiau kaip 779 km (= 146 994 km rida pirkimo sutartyje – 146 215 km rida 2019-05-03 techninėje apžiÅ«roje), taigi negalėjo nežinoti, jog automobilio variklis degina tepalus (nustatytos tepalo sÄ naudos ne mažiau kaip 1 litras per 300 km). Taigi, pardavėjas (atsakovas) buvo nesÄ Å¾iningas parduodamas pirkėjui (ieÅ¡kovui) neva „puikų, labai tvarkingÄ â€œ, neva be techninių trÅ«kumų automobilį.

Atsakovas P. V. prašė ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovas P. V. praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad prieÅ¡ automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovas vairavo automobilį apie 30 kilometrų, kuris yra pakankamai techniÅ¡kai tvarkingas, kad bÅ«tų galimÄ eksploatuoti gatvėse. Nurodo, kad automobilis praėjo techninę apžiÅ«rÄ . Atsakovas nupirko automobilį iÅ¡ autovežio, atvežusio automobilį iÅ¡ Vokietijos.

Pravažiavo 600 kilometrų, automobilio trÅ«kumų nepastebėjo, tačiau jis Å¡eimai buvo per didelis, todėl nutarė parduoti. Automobiliui galiojo techninė apžiÅ«ra, jis atitiko įprastus reikalavimus. NekokybiÅ¡kas daiktas yra tada, kai jis neatitinka normalių tam daiktui keliamų reikalavimų. IeÅ¡kovas turėjo elgtis pakankamai apdairiai ir turi prisiimti savo veiksmų rizikÄ . Visuotinai žinoma, kad naudotų automobilių resursai riboti, jie genda ir dėvisi, juos reikia remontuoti. Jokie gedimai nebuvo nuo ieÅ¡kovo nuslėpti.

Atsakovas nėra profesionalus pardavėjas, jokių garantijų automobiliui nesuteikė. Automobilio gedimai atsirado po sandorio sudarymo, atsakovas už gedimus neatsako. Papildomai atsakovas nurodo, kad po automobilio perdavimo ieškovas be aiškios priežasties pripylė per didelį kiekį variklio alyvos, dėl ko ir atsirado ieškovo norodytas variklio gedimas. Ieškinys tenkinamas visiškai. Ieškovas G. K. ir atsakovas P. V. 2019 m. gegužės 15 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kuria ieškovas G.

K. nupirko, o atsakovas P. V. pardavė už 7 700 Eur sumÄ lengvÄ jį automobilį Å koda SuperB, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 3). Minėtoje pirkimo – pardavimo sutartyje nepažymėti jokie automobilio trÅ«kumai, nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiÅ«ra. Pirkimo – pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 straipsnio 1dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sÄ lygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios daiktų kokybę, aiÅ¡kintinos atsižvelgiant į jų prasmę ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad daiktui keliami reikalavimai gali bÅ«ti tiesiogiai nustatyti ir apibÅ«dinti sutartyje, tačiau apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti ir iÅ¡ kitokių aplinkybių, pavyzdžiui, iÅ¡ daiktams taikomų standartų, iÅ¡ pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos, kurioje nurodomos konkrečios daiktų savybės, taip pat iÅ¡ jo siÅ«lomų daiktų pavyzdžių, modelių, prekių apraÅ¡ymų, katalogų ir pan.

Taigi aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo – pardavimo sutartyje, gali bÅ«ti nustatoma ne tik tiesiogiai iÅ¡ sutarties sÄ lygų, bet ir iÅ¡siaiÅ¡kinus sutarties sudarymo aplinkybes, Å¡alių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan., jei tai leidžia nustatyti Å¡alių suderintÄ valiÄ dėl pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybės.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas atsako už netinkamÄ parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trÅ«kumų.

Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.334 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, gali pareikÅ¡ti pardavėjui Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Minėtais savo teisių gynimo bÅ«dais pirkėjas gali pasinaudoti tuo atveju, jei įsigytas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pirkėjas jų su pardavėju neaptarė, apie juos nežinojo ir neturėjo žinoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 2dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). 2018 m. lapkričio 9 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parduodamo daikto kokybė aptarta nurodant automobilio ridÄ , valstybinį ir identifikavimo numerį.

Sutartyje Å¡alys aptarė, ar transporto priemonė buvo apgadinta eismo įvykyje, taip pat ar žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Sutartyje nurodyta, jog automobiliui galioja transporto priemonės privaloma techninė apžiÅ«ra; pardavėjas taip pat patvirtino, jog parduodama transporto priemonė priklauso jam nuosavybės teise, į parduodamÄ transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareÅ¡tuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota; transporto priemonės identifikavimo numeris ir kiti duomenys atitinka jos registracijos dokumente nurodytus duomenis (e.b.l. 3).

Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog atsakovo parduodamas automobilis nebuvo naujas, parduodamas be garantijos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnio 3 dalis numato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, jeigu šis neįrodo, kad trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos, tik tuo atveju, kai pardavėjui garantuoja daiktų kokybę.

Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo aptarti parduodamo daikto trÅ«kumai. Skelbime apie parduodamÄ transporto priemonę atsakovas apibÅ«dino parduodamÄ automobilį kaip puikų, labai tvarkingÄ , Lietuvoje neeksploatuotÄ . IeÅ¡kovui pradėjus eksploatuoti automobilį paaiÅ¡kėjo, jog yra padidintos automobilio variklio alyvos sÄ naudos, kurios leidžia įtarti variklio gedimÄ . Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sÄ lygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiÅ¡ko naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Plėtodamas nurodytÄ teismų praktikÄ , aiÅ¡kinančiÄ parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sÄ lygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.

Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi bÅ«ti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrÄ laikÄ po to. Trečia, turi bÅ«ti nustatyta, ar dėl natÅ«ralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogiÅ¡ku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sÄ lygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 20 punktas).

Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi bÅ«ti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobÅ«džio trikdžius ar papildomas sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu automobilis turėjo esminių trÅ«kumų, trukdančių jį naudoti pagal paskirtį be papildomo remonto ir tam tikslui bÅ«tinų lėšų sÄ naudų, o pardavėjui turėjo bÅ«ti žinomi požymiai, leidžiantys įtarti minėtus trÅ«kumus, tačiau juos pardavėjas nuo pirkėjo nuslėpė, automobilį pristatydamas kaip be trÅ«kumų ir itin tvarkingÄ .

Pardavėjas atsako už daiktų trÅ«kumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Parduotų daiktų trÅ«kumų faktÄ , t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje numatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai iÅ¡plaukia iÅ¡ bendrojo įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo principo ,,įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje;

įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trÅ«kumų fakto prezumpcijos. Taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus. Pardavėjas, gindamasis nuo kaltinimų pažeidus sutartį, gali pateikti įrodymus, kad pardavė atitinkančius sutartį daiktus. Sutarties Å¡alių pateiktus įrodymus įvertinęs pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas teismas daro iÅ¡vadÄ , ar parduotų daiktų trÅ«kumų faktas įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Liudytoja J. K. nurodė, kad automobilį vyras nupirko jai. Jau kitÄ dienÄ po automobilio įsigijimo įpylė tepalų. Pravažiavus kelis Å¡imtus kilometrų automobilio davikliai vėl pradėjo rodyti, kad trÅ«ksta tepalų. Liudytojas A. Č. nurodė, kad yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, kuris 20 metų specializuojasi automobilių variklių remonto srityje. Padidintas variklio alyvos suvartojimas yra požymis, leidžiantis įtarti variklio gedimÄ . Liudytojas A.

Č. nurodė, kad ieÅ¡kovo pateikto automobilio gedimo iÅ¡ iÅ¡orinių požymių nustatyti negalima, reikėjo iÅ¡ardyti variklį, siekiant nustatyti alyvos suvartojimo priežastį. Nuėmus įsiurbimo kolektorių, nustatė tepalų vartojimo priežastį – variklio vožtuvai buvo padengti storu sluoksniu suodžių. Pagal suodžių sluoksnio storį liudytojas nustatė, jog variklio gedimas, sÄ lygojantis padidintÄ tepalų suvartojimÄ , atsirado daugiau nei prieÅ¡ nuvažiuojant 20000 km.

Reikėjo pakeisti variklio stÅ«moklių žiedus, remontuoti variklio galvÄ , pritrinti vožtuvus, pakeisti riebokÅ¡lį. Liudytojas taip pat nurodė, kad buvo sugedęs turbokompresorius, kurį, ieÅ¡kovo sutikimu, perdavė remontuoti uždarajai akcinei bendrovei „Turboautocentras“. Pagal liudytojo pateiktus duomenis, techniÅ¡kai tvarkingas automobilis 1 litrÄ tepalų suvartoja nuvažiavus 30000 kilometrų, o ne 300 kilometrų. Nors byloje nėra pateikta įrodymų apie minėtų automobilio variklio gedimų priežastį, tačiau net ir tuo atveju, jeigu tokie gedimai atsirado dėl natÅ«ralaus susidėvėjimo, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu variklio susidėvėjimas buvo pasiekęs tokį laipsnį, kad automobilio negalima buvo saugiai eksploatuoti, neatlikus variklio remonto.

Taip pat egzistavo vizualiai pastebimas variklio gedimÄ leidžiantis įtarti požymis – apie 100 kartų padidintas variklio alyvos suvartojimas. Tokio požymio nepastebėti buvo neįmanoma, dėl įspėjamojo ženklo automobilio valdymo skydelyje. Kaip matyti iÅ¡ automobilio ridos duomenų, nuo įsigijimo iki pardavimo ieÅ¡kovui atsakovas nuvažiavo minėtu automobiliu apie 779 km (= 146 994 km rida pirkimo sutartyje – 146 215 km rida 2019 m. gegužės 3 d. techninėje apžiÅ«roje). IeÅ¡kovas pastebėjo padidintÄ variklio alyvos suvartojimÄ , nuvažiavęs 300 km.

Iki kreipimosi dėl automobilio trÅ«kumų Å¡alinimo ieÅ¡kovas iÅ¡ viso buvo nuvažiavęs 555 km. Todėl darytina iÅ¡vada, kad automobilio variklio defektai jau egzistavo, atsakovui jį pradėjus eksploatuoti ir atsakovui apie variklio gedimo požymį (padidintÄ variklio alyvos suvartojimÄ ) turėjo bÅ«to žinoma pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu. Po bylos grÄ Å¾inimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kovas pateikė papildomus įrodymus – Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D.

J. 2020 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje paneigiamos atsakovo nurodytos aplinkybės, jog variklio gedimÄ ir per didelį alyvos kiekio suvartojimÄ sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo veiksmai, įpilant per didelį kiekį variklio alyvos. Nors minėtoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad per didelis alyvos lygis variklio karteryje pavojingas varikliui, nes gali iÅ¡Å¡aukti tam tikrus variklio gedimus – variklio riebokÅ¡lių, tarpinių ir karterio ventiliacijos sistemos. Esant variklio riebokÅ¡lių ir tarpinių gedimams, variklio alyva tekės per atsiradusius nesandarumus ir tai bus pastebima vizualiai.

Esant karterio ventiliacijos sistemos gedimams variklio alyva bus sudeginama variklio cilindruose. Tačiau trumpam laikui padidintas variklio alyvos lygis negalėjo sukelti gedimų, kurie buvo nustatyti remontuojant Å¡io automobilio variklį (stÅ«mokliai, stÅ«moklių žiedai, variklio vožtuvai, turbokompresorius). IÅ¡ automobile ridos rodmenų matyti, kad po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo automobilis buvo naudojamas labai trumpÄ laiko tarpÄ , nuvažiuota tik vos 555 km ( = 147 549 km rida autoserviso patikroje – 146 994 km rida pirkimo – pardavimo sutartyje).

Be to, iš sutarties – užsakymo (e.b.l.

7) matyti, kad atliekant automobilio defektravimÄ variklio alyvos prasiskverbimo, kas priskirtina alyvos lygio pervirÅ¡io požymiui, nenustatyta. Visų pirma pažymėtina, jog atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ieÅ¡kovas įpylė per didelį alyvos kiekį, galintį įtakoti variklio veikimÄ , t. y. tokį kiekį, kuris virÅ¡ytų maksimalaus kiekio atžymÄ . Pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo, kad trÅ«kumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad daikto pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, naÅ¡ta tenka pardavėjui.

Atsakovas nepateikė įrodymų, jog p ieÅ¡kovas pylė variklio alyvÄ , nesant tam pagrindo, ar kad buvo virÅ¡ytas variklio alyvos lygis. Å ios aplinkybės grindžiamos tik subjektyviomis atsakovo prielaidomis. Antra, aukščiau nurodyta specialisto iÅ¡vada patvirtina, jog net ir virÅ¡ijus variklio alyvos kiekio maksimaliÄ ribÄ , automobilį eksploatuojant tokį trumpÄ laikÄ bei maÅ¾Ä kilometraÅ¾Ä , kokį eksploatavo ieÅ¡kovas, tai negali sÄ lygoti ieÅ¡kinyje nurodytų variklio gedimų. Atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus ir sudarančių pagrindÄ daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ .

Todėl teismas laiko daikto trÅ«kumų, egzistavusių iki daikto perdavimo pirkėjui, faktÄ Ä¯rodytu. Tuo tarpu atsakovas neįrodė jo kaip pardavėjo atsakomybę Å¡alinančių pagrindų. Tai, kad prieÅ¡ sutarties sudarymÄ automobilis buvo patikrintas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Tuvlita“ ir iÅ¡duota kortelė patvirtino, jog automobilis techniÅ¡kai tvarkingas, minėtų aplinkybių nepaneigia ir nesudaro pagrindo jas vertinti atsakovo naudai, nes Å¡iuo atveju nuostolių atlyginimo yra siekiama argumentuojant paslėptais automobilio kokybės trÅ«kumais, kurie nebuvo nustatyti ir apie kuriuos ieÅ¡kovas nebuvo informuotas.

Tai, kad privalomos techninės apžiÅ«ros metu daikto trÅ«kumai negalėjo bÅ«ti nustatyti, patvirtina liudytojo A. Č. parodymai, taip pat Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D. J. 2020 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vada ir uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ 2020 m. liepos 10 d. elektroniniame laiÅ¡ke pateikta informacija. Uždarosios akcinės bendrovės „Tuvlita“ 2020 m. liepos 10 d. elektroniniame laiÅ¡ke nurodyta, kad tiesiogiai nustatyti padidinto variklio alyvos sunaudojimo negalima, galima įtarti pagal Å¡alutinius požymius, pavyzdžiui padidėjusį dumingumÄ varikliui dirbant laisva eiga.

Liudytojas, varikio remontÄ atlikęs meistras A. Č. nurodė, kad, atliekant techninę apžiÅ«rÄ , tikrinant CO2, filtrai sulaiko smulkias daleles, todėl apžiÅ«ros metu nevirÅ¡ijamas iÅ¡metamų dalelių kiekis. Kauno technologijos universiteto Transporto inžinerijos katedros docento, transporto inžinerijos mokslo grupės nario dr. D. J. 2020 m. spalio 14 d. specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad autoservise apžiÅ«rint automobilį tiksliai galima nustatyti tik vizualiai pastebimus gedimus, kurie darytų įtakÄ variklio alyvos sÄ naudoms – t.y. variklio riebokÅ¡lių, tarpinių ir kitus nesandarumus.

Jeigu variklis degina alyvÄ dėl remonto metu nustatytų gedimų, gali bÅ«ti padidėjęs variklio optinis dÅ«mingumas, tačiau, priklausomai nuo aplinkybių (alyvos sÄ naudų kiekis, aplinkos apÅ¡vieta, oro drėgmė, variklio temperatÅ«ra ir darbo režimas), tÄ pastebėti vizualiai gali bÅ«ti labai sudėtinga arba neįmanoma. Privalomosios techninės apžiÅ«ros metu automobiliams su benzininiais varikliais dÅ«mingumas nėra matuojamas, o nustatomas tik procentinis terÅ¡alų (CO – anglies monoksidas) kiekis iÅ¡metamosiose dujose.

Procentinis anglies monoksido kiekis išmetamosiose dujose priklauso nuo kompresijos variklio cilindruose, variklio maitinimo sistemos darbo kokybės ir išmetamųjų dujų katalizatoriaus funkcionalumo, o variklio suvartojamos alyvos kiekis šiam parametrui jokios žymios įtakos neturi. Sutartyje – užsakyme Nr. 109912 pateikta informacija bei automobilio variklį remontavusio liudytojo A. Č. parodymai patvirtina, kad variklio defektai vizualiai negalėjo būti nustatyti, o tam buvo būtina išardyti variklį (e.b.l. 53).

Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informacijÄ apie daiktÄ kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rÅ«pestingai negali bÅ«ti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumÄ â€“ už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informacijÄ apie parduodamo daikto bÅ«klę ar savybes, kuri turi reikÅ¡mės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigÄ dėl daikto kokybės užtikrinimo, sÄ Å¾iningai veikdamas, Å¡iÄ informacijÄ privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is reikalauja tokios informacijos.

Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesÄ Å¾iningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informacijÄ apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panaÅ¡Å«s daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas Å¡ios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiÅ¡kėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali bÅ«ti laikomos paslėptais daikto trÅ«kumais, jeigu bus įrodyta, kad Å¡ios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina, jog pardavėjas eksploatavo automobilį pakankamÄ laiko tarpÄ , kad paaiÅ¡kėtų automobilio neįprastos savybės dėl padidinto alyvos kiekio suvartojimo. Tokia parduodamo daikto savybė ne tik sukelia nepatogumų naudotis daiktu bei padidina daikto eksploatavimo sÄ naudas, tačiau ir rodo esminės automobilio ekploatavimo saugumui detalės – variklio gedimÄ , kurio laiku nepaÅ¡alinus, daiktas apskritai taps netinkamu naudoti. Taigi, tokios aplinkybės, apibÅ«dinančios daikto kokybę, neatskleidimas pirkėjui vertinamas kaip pardavėjo, t. y. atsakovo nesÄ Å¾iningumas, kuris sudaro pagrindÄ taikyti jam civilinę atsakomybę.

Pardavėjo nesÄ Å¾ininumÄ netiesiogiai patvirtina ir jo nemotyvuotas bei skubotas sprendimas parduoti automobilį. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trÅ«kumus yra subjektyvus veiksnys, kurį bÅ«tų galima konstatuoti iÅ¡ esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ atleisti pardavėjÄ nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimÄ nežinoti apie parduodamo daikto trÅ«kumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trÅ«kumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rÅ«pestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis bÅ«tų apie tokius trÅ«kumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas kaip pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus, nes jie galėjo būti nustatyti tik išardžius variklį, o tokius trūkumus leidžianti įtarti daikto savybė – padidintas variklio alyvos suvartojimas pardavėjo nebuvo atskleista, taip pat ji negalėjo paaiškėti bandomojo važiavimo metu dėl nepakankamo kilometražo. Todėl atsakovas, kaip pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, nes parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis).

Parduodamo naudoto daikto neatitikimai, nors ir paaiÅ¡kėjo vėliau, tačiau jau egzistavo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu (CK 6.327 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 2020 m. birželio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigÄ bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).

Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimÄ (CK 6.327 straipsnio 2 dalis). Liudytojo A. Č. parodymai, Sutartyje – užsakyme Nr. 109912 pateiktos automobilio defektacijos iÅ¡vados patvirtina, kad automobilio gedimui paÅ¡alinti teko keisti variklio žiedus ir remontuoti variklio „galvÄ â€œ bei, iÅ¡ardžius variklį, paaiÅ¡kėjo, jog sugedęs ir turi bÅ«ti remontuojamas turbokompresorius.

Minėto gedimo (automobilio trÅ«kumų) diagnostikai ir paÅ¡alinimui ieÅ¡kovas patyrė 1 693,26 Eur (= 47,92 + 59,37 + 9,97 + 1310 +266 Eur) nuostolių. IeÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų dydį bei jų priežastinį ryšį su automobilio trÅ«kumų Å¡alinimu patvirtina Sutartis – užsakymas (e.b.l. 7; 8), Automobilio serviso darbų sutartis (e.b.l. 11), PVM sÄ skaitos – faktÅ«ros (e.b.l. 9; 12-13), mokėjimo kvitai (e.b.l. 10). IeÅ¡kovas iki automobilio remonto pradžios informavo pardavėjÄ apie paaiÅ¡kėjusius automobilio trÅ«kumus, siÅ«lė pardavėjui atvykti į autoservisÄ automobilio apžiÅ«rai, reikalavo atsiimti automobilį (panaikinti pardavimo sutartį) arba kompensuoti remonto kainÄ , tačiau pardavėjas atsisakė.

Å ių aplinkybių atsakovas neginčijo. IÅ¡dėstytos aplinkybės patvirtina pagrindÄ taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytÄ ieÅ¡kovo kaip pirkėjo teisių gynimo bÅ«dÄ â€“ nuostolių, patirtų dėl daikto trÅ«kumų Å¡alinimo, atlyginimÄ . Pažymėtina, jog visos ieÅ¡kovo nurodytos iÅ¡laidos yra susiję su automobilio trÅ«kumų Å¡alinimu. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad nagrinrėdamas bylÄ iÅ¡ naujo, teismas turi iÅ¡siaÅ¡kinti iÅ¡laidų turboukompresoriaus keitimui bÅ«tinumÄ , tačiau pažymėtina, jog minėtas turbokompresorius nebuvo keičiamas, o buvo suremontuotas, jį iÅ¡montuojant ir vėl sumontuojant.

Tai patvirtina liudytojo A. Č. parodymai bei uždarosios akcinės bendrovės ”Turbocentras” 2019 m. liepos 10 d. PVM sÄ skaita – faktÅ«ra serija TUR Nr. 2792 (e.b.l. 13). Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas eksploatavo automobilį per trumpÄ laikÄ , kad bÅ«tų pagrindas konstatuoti kompresoriaus susidėvėjimÄ , o atsakovas neįrodė, jog kompresoriaus gedimÄ sÄ lygojo ieÅ¡kovo neatsargÅ«s veiksmai, atlikti po daikto perdavimo. Kompresoriaus gedimas turėjo bÅ«ti paÅ¡alintas, siekiant užtikrinti sklandų variklio darbÄ , minėtas gedimas nustatytas iÅ¡ardžius variklį, taigi negalėjo bÅ«ti pastebėtas daikto perdavimo pirkėjui metu.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kompresoriaus gedimas taip pat egzistavo automobilio pardavimo metu ir pardavėjas, kaip garantavęs itin gerÄ automobilio techninę bÅ«klę, yra atsakingas už šį trÅ«kumÄ . Taigi, ieÅ¡kovas įrodė daikto trÅ«kumų esminę įtakÄ daikto naudojimo pagal paskirtį galimybėms, tai, kad minėti trÅ«kumai egzistavo iki daikto perdavimo pirkėjui, taip pat pardavėjui buvo žinoma aplinkybė, leidžianti įtarti daikto trÅ«kumus – padidintas alyvos kiekio suvartojimas, tačiau tokia aplinkybė neatskleista pirkėjui.

Nors minėti daikto trÅ«kumai ir yra paslėpti bei negalėjo bÅ«ti nustatyti pardavimo metu, atsakovas, kaip garantavęs pirkėjui labai tvarkingÄ automobilio techninę bÅ«klę, privalo atlyginti ieÅ¡kovui pastarojo patirtas daikto trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, sudarančias 1693,26 EUR, todėl ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, numatančia 5 proc., dydžio procesines palÅ«kanas.

Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias sudaro 38,00 EUR žyminis mokestis, 175,00 EUR už specialisto iÅ¡vados parengimÄ ir 1350,00 EUR iÅ¡laidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iÅ¡ atsakovo; atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). CPK 79 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad prie iÅ¡laidų susijusių su bylos nagrinėjamu, priskiriamos kitos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos. Nagrinėjamu atveju atsakovas ginčijo ginčo dalyku esančio daikto defektų atsiradimo momentÄ bei priežastis, kas sÄ lygojo bÅ«tinybę ieÅ¡kovui teikti papildomus įrodymus bei patirti su tuo susijusias iÅ¡laidas, todėl minėtos iÅ¡laidos už specialisto iÅ¡vados parengimÄ laikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos nesudaro minimalios priteistinos sumos, numatytos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl tarp Å¡alių nepaskirstomos ir nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. ieÅ¡kovui G. K. 1693,26 EUR (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus, dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is euro centus). Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. ieÅ¡kovui G. K. 5 (penkis) procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ 1693,26 EUR sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo P. V. ieÅ¡kovui G. K. 1563,00 EUR (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lidija Valentukonytė