37a0f6da-4ee5-4c2c-b7bc-7fa998f2be75 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-1112-553/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-35712-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.2.2.2; 3.1.2.3; 3.2.9.1; 3.3.2.2.; 3.3.2.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienėteismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Fasado pastoliai“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieÅ¡kinį solidariems atsakovams L.

L. ir J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Transvilis“.Teisėja, n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė „Fasado pastoliai“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. L. ir J. L. 6 957,83 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai L.

L. ir J. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. 2017 m. sausio 16 d. įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje nutarta, kad yra pasirengta bylos nagrinėjimui, pereita į teismo posėdį ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. kovo 13 d. 9.30 val. Protokoline nutartimi nuspręsta klausimÄ dėl atsakovų L. L. ir J. L. praÅ¡ymo dėl ieÅ¡kinio palikimu nenagrinėtu ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ įtraukimo į bylÄ spręsti raÅ¡ytinio proceso tvarka 2017 m. sausio 24 d. 10.00 val.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi teismo nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2017 m. vasario 7 d. 16.30 val. Atsakovai posėdžio metu pateiktame praÅ¡yme ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu arba nutraukti bylÄ nurodė, kad ieÅ¡kovas reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo reiÅ¡kia dėl ieÅ¡kovo darbuotojo atsakovo L. L. neteisėtų veiksmų, kuriais ieÅ¡kovui kaip darbdaviui buvo padaryta žala. Atsakovų teigimu, tokio pobÅ«džio reikalavimui nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnio 1 dalis, 299 straipsnio 2 dalis).

Atsakovų atstovas taip pat teismo posėdžio metu žodžiu prašė įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu uždarÄ jÄ akcine bendrovę „Monorento“, kadangi, ieÅ¡kovo teigimu, Å¡iai įmonei nebuvo perduota ieÅ¡kovo įranga, o tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendimas gali turėtų įtakos Å¡io asmens teisėms ir pareigoms. IeÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ atstovas teismo posėdžio metu su atsakovų praÅ¡ymais nesutiko. Dėl atsakovų praÅ¡ymo palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu ieÅ¡kovas žodžiu paaiÅ¡kino, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iÅ¡ kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bÅ«ti nagrinėjami teisme (CPK 24 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovų praÅ¡ymo įtraukti į bylÄ trečiuoju asmeniu uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Monorento“ ieÅ¡kovo atstovas žodžiu paaiÅ¡kino, kad nėra tikslinga įtraukti jį trečiuoju asmeniu, kadangi nėra aiÅ¡ku, kaip priimtas teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-07 nutartimi nutarė ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai” ieÅ¡kinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo L.

L. palikti nenagrinėtu. Ä®traukė į bylÄ trečiaisiais asmenimis, nepareiÅ¡kiančiais savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Monorento“ ir L. L.. Civilinę bylÄ Nr. e2-2029-987/2017, iÅ¡keltÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieÅ¡kinį atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ , konstatavo, kad ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo L.

L. turtinę žalÄ , kilusiÄ dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko darbo funkcijas, tai yra, bÅ«damas ieÅ¡kovo darbuotoju pasisavino ieÅ¡kovo turtÄ . Vadinasi, ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo L. L. kaip darbuotojo materialinę, o ne civilinę atsakomybę (DK 246 straipsnis). Tokiu atveju ieÅ¡kovas privalėjo laikytis iÅ¡ankstinės ginčų sprendime ne teisme tvarkos ir prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, iÅ¡ pradžių kreiptis į darbo ginčų komisijÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinį dalyje dėl reikalavimo priteisti turtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo L.

L. paliko nenagrinėtu. Tuo tarpu likusio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo J. L. nenustatė teisinio pagrindo palikti nenagrinėtu, nes pastarasis asmuo nebuvo ieškovo darbuotoju, todėl jo atžvilgiu yra keliamas civilinės atsakomybės kausimas, kurio nagrinėjimui nėra įtvirtinta privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CPK 24 straipsnio 1 dalis, kuria vadovaujantis teisme nagrinėjami visi reikalavimai, jei bent vienas iš jų teismingas teismui.

Teismas nurodė, kad pastaroji teisės norma apima atvejus, kai vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų apskritai nėra teismingas teismui, o ne tuos atvejus, kai visi reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai yra privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieÅ¡kovas įrodinėja solidariÄ atsakovų atsakomybę, nusprendė, kad byloje priimtas galutinis teismo sprendimas turės įtakos abiejų galimai solidarių skolininkų turtinės teisėms ir pareigoms tarpusavio bei trečiųjų asmenų atžvilgiu.

Dėl Å¡ios priežasties teismas savo iniciatyva įtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, vienÄ iÅ¡ solidarių skolininkų L. L., kurio atžvilgiu ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu. Teismas taip pat, atsižvelgęs į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl to, ar uždarajai akcinei bendrovei „Monorento“ buvo perduoti įrenginiai (už kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ ), sprendė, kad teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ turtinėms teisėms ir pareigoms, todėl jÄ Ä¯traukė į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų.Teismui nutarties motyvuojamoje dalyje nustačius, kad ieÅ¡kinys nepagrįstai buvo priimtas vieno iÅ¡ atsakovų L.

L., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, kartu buvo konstatuota, kad byloje nuo pat bylos iÅ¡kėlimo momento vienintelis tinkamas atsakovas yra J. L., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Tokiu atveju pagal bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisyklę Å¡ios bylos teismingumas turėjo bÅ«ti nustatinėjamas pagal vienintelio atsakovo J. L. gyvenamÄ jÄ vietÄ , kas reiÅ¡kia, kad Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas (nuo pat bylos iÅ¡kėlimo atsakovo J. L. atžvilgiu momento) teismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB „Fasado pastoliai“ (apeliantas) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo L. L. paliktas nenagrinėtu; civilinė byla pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui; į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtrauktas L.

L.. Taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovams L. L. ir J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentas:Teismo argumentai, susiję su ieÅ¡kinio dalies palikimu nenagrinėtu, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai bylose dėl darbo teisinių santykių, taip pat pažeidžia CPK 2 ir 7 straipsnių nuostatas.

Teismo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-13 nutartis, priimta c. b. Nr. e3K-3-82-421/2017, nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir teismo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.Ieškovo įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-193-248/2016, suformuotu precedentu, jog tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir yra pareikšti keli skirtingi reikalavimai, iš kurių, vienam atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme.Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas 2016-10-07.

Civilinė byla buvo paskirta ir nagrinėta žodinio proceso tvarka, vyko parengiamasis posėdis ir pereita į bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiam teismui byla tapo teisminga, priėmus nutartį reikalavimÄ atsakovui L. L. palikti nenagrinėtu, byla turi bÅ«ti iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės Vilniaus miesto apylinkės teisme.Panaikinus teismo nutarties dalį dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir perdavimo Marijampolės rajono apylinkės teismui, taip pat turėtų bÅ«ti panaikinama nutarties dalis, kuria į bylÄ trečiuoju asmeniu, nepareiÅ¡kiančiu savarankiÅ¡kų reikalavimų, įtrauktas L.

L.. Atsakovai L. L. ir J. L. atsiliepimu į pateiktÄ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo L. L. kaip darbuotojo materialinę, o ne civilinę atsakomybę, dėl to ieÅ¡kovas privalėjo laikytis iÅ¡ankstinės ginčų sprendime ne teisme tvarkos ir prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

AnalogiÅ¡kos pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-29 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-174-701/2016.IeÅ¡kovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartimi, priimta c. b. Nr. 3K-3-193-248/2016, tačiau Å¡i civilinė byla ir nagrinėjama civilinė byla skiriasi: reikalavimui dėl drausminės nuobaudos atleidimo iÅ¡ darbo panaikinimo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ nėra taikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau toks reikalavimas Å¡ioje civilinėje byloje nėra reiÅ¡kiamas.Vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 4 p., taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartimi, priimta c. b.

Nr. 2-1697-157/2015, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kinį priėmus tik vieno atsakovo J. L. atžvilgiu, Å¡i civilinė byla yra teisminga teismui pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Atsakovas J. L. sutinka, kad Å¡i civilinė byla bÅ«tų nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-02-07 nutartimi nutarė ieÅ¡kinio dalį palikti nenagrinėta ir perduoti bylÄ pagal teismingumÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-02-07 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų. Dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta nesilaikius išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su teismo išvada, jog ieškinys atsakovui L. L. dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme kartu su ieškiniu atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Apelianto vertinimu, atsižvelgus į pareikÅ¡tų reikalavimų sÄ sajumÄ , reikalavimas, pareikÅ¡tas dėl žalos atlyginimo neteisėtai pasisavinus ieÅ¡kovui priklausančiÄ Ä¯rangÄ solidariai dviem atsakovams nagrinėtinas tiesiogiai teisme.IeÅ¡kovas pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu atsakovams L. L. ir J. L. prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų L. L. ir J. L. ieÅ¡kovo naudai 6 957,83 EUR žalos ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas L. L., dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ projektų vadovu, kartu su atsakovu J. L. neteisėtai pasisavino ieÅ¡kovui priklausančiÄ statybinę įrangÄ .Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas įrodinėja atsakovo L. L. kaip darbuotojo materialinę, o ne civilinę atsakomybę, todėl ieÅ¡kovas privalėjo laikytis iÅ¡ankstinės ginčų sprendime ne teisme tvarkos ir prieÅ¡ kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, iÅ¡ pradžių kreiptis į darbo ginčų komisijÄ .

Iš atskirojo skundo matyti, kad ieškovas sutinka, jog L. L. atsakomybę įrodinėja kaip darbuotojo materialinę atsakomybę.Apeliantas (ieškovas) remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016 išaiškinimu, jog „tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir yra pareikšti keli skirtingi reikalavimai, iš kurių, vienam atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme“.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis, pateikdamas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , klaidingai jį pacitavo. Minėtoje nutartyje suformuota teisės aiÅ¡kinimo taisyklė nagrinėjamos bylos kontekste yra tokia: „tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiÅ¡kia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas iÅ¡ankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali bÅ«ti nagrinėjami tiesiogiai teisme“.

Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje apelianto nurodytas kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimas negali bÅ«ti taikomas, nes kalbama apie skirtingus dalykus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo CPK 24 straipsnio aiÅ¡kinimu, jog Å¡i norma apima atvejus, kai vienas iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų apskritai nėra teismingas teismui, o ne tuos atvejus, kai visi reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai yra privaloma iÅ¡ankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. PrieÅ¡ingas CPK 24 straipsnio 1 dalies aiÅ¡kinimas paneigtų privalomos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos esmę privalomumÄ , galimybes patirti mažesnes bylinėjimosi iÅ¡laidas, baigti ginÄÄ taikos sutartimi ar leisti ginÄÄ iÅ¡spręsti asmenims, kurie turi specialių žinių.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį atsakovui L. L., nesilaikant iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieÅ¡kinio dalyje palikimo nenagrinėtu yra pagrįsta ir teisėta. Dėl bylos perdavimo pagal teismingumÄ Apeliantas nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylos su ieÅ¡kiniu atsakovui J. L. perdavimo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui grindžia CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad civilinė byla nepriklausomai nuo to, kokiam teismui tapo teisminga priėmus nutartį reikalavimÄ atsakovui L.

L. palikti nenagrinėtu, turi bÅ«ti iÅ¡spręsta iÅ¡ esmės Vilniaus miesto apylinkės teisme.IeÅ¡kovas pateikė ieÅ¡kinį atsakovui L. L., kurio gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), ir atsakovui J. L., kurio gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovas, pasinaudodamas CPK 30 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta teise pasirinkti vienÄ iÅ¡ kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieÅ¡kinį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad CPK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, jog civilinė byla, priimta laikantis CPK III skyriuje suformuluotų taisyklių, turi bÅ«ti iÅ¡nagrinėta iÅ¡ esmės, nors vėliau dėl kokių nors pasikeitusių aplinkybių ji taptų teisminga kitam teismui, iÅ¡skyrus atvejus, kai pasikeičia rÅ«Å¡inis teismingumas arba bylÄ teismas, kuriam ji teisminga, perduoda kitam teismui CPK 35 straipsnio nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad civilinė byla pagal ieÅ¡kovo UAB „Fasado pastoliai“ ieÅ¡kinį atsakovui J. L. visuomet buvo teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui ir ieÅ¡kovas neturėjo procesinio pagrindo, neįvykdęs reikalavimo dėl iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos atsakovo L. L. atžvilgiu, pasirinkti bylos teismingumo, apspręsto atsakovo L. L. gyvenamosios vietos faktoriumi, t. y. su ieÅ¡kiniu kreiptis į i Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo priimtas, pažeidžiant teismingumo taisykles, ir pagrįstai ieÅ¡kinį atsakovo J. L. atžvilgiu perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Atskirojo skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                              Aldona Tilindienė