2021-03-03 Nr. AB-4812-3-61-3-01259-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-499-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01259-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos P. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos P. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėja P. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1SS-2522-(7.5) priimtą sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo” (toliau – ir 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo, jos nuosavybės teisių atkūrimui Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, t. y.: administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d.

įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1; 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymo suprojektuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. išvados Nr. 3686 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada) pagrindu įtraukti P. S. į artimiausiam, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui tvirtinamą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą;

3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 16 d. NŽT padavė prašymą „Dėl žemės nuosavybės atkūrimo Trakų rajone Trakų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje po teismo nutarties“, kurį grindė Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018 (toliau – ir 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis), prašydama nuosavybės teises į žemės sklypus už 543,4 Eur ir miško sklypus už 114,11 Eur jai atkurti Trakų rajone, Trakų seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, taip pat tenkinti jos anksčiau pateiktus prašymus (2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2016 m. vasario 1 d.), į kuriuos ji gavo neigiamą atsakymą.

3. NŽT skundžiamu 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimu netenkino pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. prašymo. NŽT sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis priimtas neatsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje konstatuotus reikšmingus pareiškėjos teisių pažeidimus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą srityje ir tokiu būdu pažeistas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomumo principas, gero viešojo administravimo principai. Pareiškėja prašymą dėl lygiaverčių žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje NŽT yra padavusi iki sprendimo atkurti nuosavybės teises į žemę priėmimo, todėl nėra nei teisinių, nei faktinių kliūčių NŽT administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir, tenkinant pareiškėjos prašymus, sklypus suformuoti ir nuosavybės teises atkurti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Išvadą įtraukti į artimiausią (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą.

4. Pareiškėjos teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjos reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2 panaikinimo ir įpareigojimo įrašyti pareiškėją į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, netenkino ne dėl to, kad pareiškėjai nuosavybės teisės į po NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į sklypus Nr. 1441, Nr. 1441-1 panaikinimo likusią žemę negali būti atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, o kitais pagrindais. Todėl pareiškėjos prašymo atmetimas tuo pagrindu, kad teismas netekino pareiškėjos skundo minėtų reikalavimų, negali būti pripažintas pagrįstu. Atsižvelgiant į 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, jog asmuo turi teisę atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių forma ir konfigūracija reikšmingai skiriasi nuo pažymėtų ir su ja suderintų žemės reformos žemėtvarkos projekte, darytina išvada, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti jai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir prašyti suformuoti bei atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus kitoje vietoje. Pareiškėja 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. prašymuose ir kituose NŽT pateiktuose prašymuose yra aiškiai ir ne kartą išreiškusi savo valią, kad nuosavybės teisės į likusią žemę būtų atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovo pozicija nenuosekli, kadangi ankstesnėje byloje atsakovas atsiliepime buvo nurodęs, kad pareiškėja jau nuo 2008 metų iki NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ atkurti nuosavybės teises priėmimo galėjo pateikti prašymą dėl žemės sklypų suformavimo ir nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tačiau šių prašymų nepateikė. Atsakovo teigimu, pareiškėja prašymą dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje pateikė tik priėmus ankstesnėje byloje ginčytą NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 ir šį faktą jis siūlė teismui vertinti kaip piktnaudžiavimą, aplaidumą, neatsakingumą ir nerūpestingumą. Tačiau pareiškėjai pateikus tokį prašymą, atsakovas atsisakė jį tenkinti.

6. Skundžiamas sprendimas nepagrįstas ir dėl to, kad jame nurodoma, jog pagal Tvarkos 29 punkto reikalavimus Išvada į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę negali būti persiųsta, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra šiuo metu Išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal Išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti.

7. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nenustato jokių apribojimų į piliečiams, įstatymo nustatytu terminu pasirinkusiems nuosavybės teisių atkūrimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu, iki sprendimo dėl nuosavybė teisių atkūrimo priėmimo, keisti valią dėl pasirinktos lygiaverčio žemės sklypo vietos, taip pat nėra suteikti Vyriausybei įgaliojimai dėl tokių apribojimų nustatymo. Vadovaujantis įstatymo viršenybės principu, atsakovas be teisėto pagrindo netenkino pareiškėjos prašymo žemės sklypus suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir apribojo jos teisę pakeisti valią dėl sklypų vietos.

8. Atsižvelgdama į Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, pareiškėja tvirtino, kad gauta išvada į kitą kadastro vietovę gali būti persiųsta tik tuomet, kai kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis anksčiau yra išreiškęs valią gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą, nėra laisvos žemės fondo žemės arba likusi laisvos žemės fondo žemė pažeista ir t. t. Pareiškėja neprašo NŽT jos išvadą persiųsti į kitą žemėtvarkos skyrių.

9. Pareiškėjos nuomone, Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas nepagrįstai apriboja piliečių teisę pakeisti valią dėl lygiaverčio žemės sklypo vietos (pvz. kito rajono, seniūnijos, kadastro vietovės) pasirinkimo ir prieštarauja aukštesnę juridinę galią turinčiam teisės aktui, t. y. Atkūrimo įstatyme įtvirtintam teisiniam reglamentavimui, kuriame nėra numatyti jokie apribojimai piliečiams, įstatymo nustatytu terminu pasirinkusiems nuosavybės teisių atkūrimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu, iki sprendimo dėl nuosavybė teisių atkūrimo priėmimo keisti valią dėl pasirinktos lygiaverčio žemės sklypo vietos, taip pat nėra suteikti Vyriausybei įgaliojimai dėl tokių apribojimų nustatymo.

10. Teismo posėdyje pareiškėja atsisakė skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1.

11. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

12. NŽT paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nepanaikino NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 dalies, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-2, plotas 0,7618 ha), projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, neįpareigojo NŽT patikslinti NŽT Trakų skyrius vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą (toliau – ir Asmenų sąrašas), į jį įrašant pareiškėją, taip pat nepanaikino rašto, kuriame pareiškėjai buvo atsakyta į keliamus klausimus dėl žemės sklypų pagal išvadą suprojektavimo Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) panaikino todėl, kad nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus atkurtos ne pagal projekte suprojektuotas ir su pareiškėja 2007 metais suderintas ribas, tuo pažeidžiant Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika), 106 ir 108 punktų reikalavimus, nes priėmus sprendimą pagal pakeistas žemės sklypų ribas ir plotus buvo reikšmingai apribotos pareiškėjos teisės teikti skundus žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, pareiškėja neteko galimybės kvestionuoti žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad „reikiamos informacijos nesuteikimas pretendentui tais atvejais, kai reikšmingai keičiasi jam formuojamo žemės sklypų ribos ir plotai, laikytinas esminiu jo valios atkurti nuosavybės teises į konkretų nekilnojamojo turto objektą pažeidimu, apribojusiu asmens galimybes pasinaudoti teise atsisakyti žemės sklypo, kuris reikšmingai skiriasi nuo pasirinkto žemės reformos žemėtvarkos projekte“.

14. Pareiškėjos reikalavimas prieštarauja Tvarkos 29 punktui. Pareiškėjos reikalavimas Išvadą persiųsti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę negali būti tenkintas, kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje šiuo metu yra pareiškėjos pateikta Išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu bylą dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti NŽT administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 nutraukė, o likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

16. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl NŽT 2018 m. gruodžio 14 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat ar yra pagrindas įpareigoti atsakovą po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo, jos nuosavybės teisių atkūrimui Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

17. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

17.1. Klaipėdos apskrities viršininkas 2000 m. spalio 26 d. patvirtino išvadą Nr. 3686 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (t. y. Išvada), pagal kurią pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų P. B. ir V. B. Klaipėdos apskrityje, (duomenys neskelbtini) kaime, valdytos žemės dalį (1,92 ha) (vertė 3 123 Lt (904,48 Eur)), iš kurios 1,42 ha buvo priskirtas grąžintinai žemei, o 0,50 ha – grąžintinam miškui.

17.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-7082-244/2016 pareiškėjos P. S. skundą atmetė. Minėtoje byloje pareiškėja kėlė reikalavimus: panaikinti NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, kurio pagrindu priimtas Sprendimas; 3) įpareigoti NŽT per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo patikslinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą, įtraukiant į šį sąrašą P. S.; 4) panaikinti NŽT 2016 m. kovo 29 d. raštą Nr. 1SS-923-(7.5.) ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. vasario 5 d. skundą; 5) priteisti pareiškėjai iš NŽT 8 000 Eur neturtinės ir 6 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

17.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos P. S. apeliacinį skundą, 2019 m. birželio 12 d. nutartimi (pastaba: nutartis priimta 2018 m. rugpjūčio 29 d.) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą pakeitė ir panaikino jo dalį, kuria atmesta pareiškėjos P. S. skundo dalis dėl NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha) panaikinimo, ir šioje dalyje pareiškėjos P. S. skundą patenkino: panaikino NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į kitus žemės ūkio paskirties žemės sklypus, esančius Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441, plotas 1,0143) ir (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-1, plotas 5,2551 ha).

17.4. Pareiškėja 2018 m. lapkričio 16 d. NŽT padavė prašymą „Dėl žemės nuosavybės atkūrimo Trakų rajone Trakų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje po teismo nutarties“, kuriame nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi panaikino NŽT Sprendimą dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,0143 ha ir 5,2551 ha žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir 1441-1) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėja pareiškė nuomonę, kad minėtas teismo sprendimas pašalino kliūtis nuosavybės teises į žemės sklypus už 543,4 Eur ir miško sklypus už 114,11 Eur jai atkurti Trakų rajone Trakų seniūnijoje (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Pareiškėja prašė NŽT tenkinti jos anksčiau pateiktus prašymus: 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2016 m. vasario 1 d., į kuriuos ji gavo neigiamą atsakymą (NŽT Trakų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. raštą Nr. 46SD-4015-(14.46.104.)), t. y. prašė NŽT atkurti jai nuosavybės teises į likusią žemę ir mišką pagal Išvadą Trakų rajono, Trakų seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

17.5. NŽT 2018 m. gruodžio 14 d. priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo netenkino pareiškėjos 2018 m. lapkričio 16 d. prašymo; skundžiamu sprendimu netenkintas pareiškėjos prašymas atkurti nuosavybės teises į likusią žemę (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, nurodant, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nepanaikino (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, neįpareigojo NŽT patikslinti NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų sąrašą, į jį įrašant pareiškėją, taip pat nepanaikino NŽT 2016 m. kovo 29 d. rašto, kuriame pareiškėjai buvo atsakyta į keliamus klausimus dėl žemės sklypų pagal Išvadą suprojektavimo Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Sprendimas dėl negalimumo Išvados persiųsti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę motyvuojamas ir Tvarkos 29 punkto nuostata, nurodant, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra šiuo metu Išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal Išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti.

18. Teismas sutiko su atsakovo nurodytais argumentais, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 19 d. sprendimu, taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, nepanaikino sprendimo dalyje, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-2, plotas 0,7618 ha), projekto dalies dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, neįpareigojo NŽT patikslinti NŽT Trakų skyrius vedėjo 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 46VĮ-104-(14.46.2) patvirtintą Asmenų sąrašą, į jį įrašant pareiškėją, taip pat nepanaikino rašto, kuriame pareiškėjai buvo atsakyta į keliamus klausimus dėl žemės sklypų pagal išvadą suprojektavimo Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje.

19. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 35 punkte nurodė: „Nenustačius pareiškėjos valios ydos pateikiant 2006 m. rugsėjo 22 d. pašymą suformuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, tokiu pagrindu negali būti naikinamas Tarnybos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimas Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ bei Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalis dėl pareiškėjai suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441 (1,40 ha), Nr. 1441-1 (6,10 ha) ir Nr. 1441-2 (0,74 ha), kurio pagrindu priimtas Sprendimas. Pareiškėjos pasirinkimą projektuoti konkrečius sklypus (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) kaime ir (duomenys neskelbtini) kaime patvirtina jos parašai prie (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų 2007 m. gegužės 9 d. susirinkimo protokolo, Trakų rajono (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su 10 grupės pretendentais gauti žemę 2007 m. gegužės 9 d. žiniaraštis Nr. 5. Kartu pažymėtina, kad pasirinkdama žemės sklypus, esančius kitoje seniūnijoje ((duomenys neskelbtini)), negu buvo nurodžiusi prašyme (Trakų), pareiškėja pakeitė savo valią, kuri buvo nurodyta 2006 m. rugsėjo 22 d. prašyme, todėl ši aplinkybė taip pat negali turėti reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo. Aptariamu aspektu nėra pagrindo atsakovo veiksmų vertinti kaip neteisėtų.“

20. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) panaikino todėl, kad nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus atkurtos ne pagal projekte suprojektuotas ir su pareiškėja 2007 metais suderintas ribas, tuo pažeidžiant Metodikos 106 ir 108 punktų reikalavimus, nes priėmus Sprendimą pagal pakeistas žemės sklypų ribas ir plotus buvo reikšmingai apribotos pareiškėjos teisės teikti skundus Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, pareiškėja neteko galimybės kvestionuoti žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumą.

21. Teismas nustatė, jog NŽT Trakų skyrius pakvietė pareiškėją 2019 m. sausio 8 d. atvykti į NŽT Trakų skyrių, kuriame pareiškėja bus supažindinta su patikslintomis žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribomis ir vieta, pareiškėja galės išreikšti savo nuomonę bei valią dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribų bei plotų pakeitimo.

22. Apžvelgęs Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjos prašymą ir sutikimą Išvada dėl nuosavybės teisių atkūrimo įtraukta į rengiamą žemės reformos žemėtvarkos projektą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Atsakovas nurodė, kad minėtoje vietovėje patvirtinti laisvos žemės fondo žemės sklypai sudaro 234,56 ha, iš kurių 88,93 ha sudaro žemės naudmenos (iš jų 37,45 ha saugomose teritorijose), šiuo metu dėl grąžintinų ar perduotinų nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų suprojektavimo rengiamame (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra pateikę prašymus 13 piliečių, kurie pagal preliminarius paskaičiavimus pretenduoja atkurti nuosavybės teises į bendrą 14 ha žemės plotą, projekto metu suprojektuoti 5 žemės sklypai į 7,6961 ha. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad pareiškėjos pasirinktoje vietovėje, kurioje jau vykdomas žemėtvarkos projektas ir pareiškėja įrašyta į Asmenų sąrašą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą (10-oje eilėje), yra pakankamai laisvos žemės fondo žemės, kuriame gali būti projektuojami žemės sklypai.

23. Vadovaudamasis Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio, 16 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio Teismo jurisprudencija, kad restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai, teismas konstatavo, jog atsakovas ginčo santykius reguliuojančias teisės normas aiškino teisingai bei priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo. Kadangi (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra pakankamai laisvos valstybinės žemės, į kurią gali būti atkurtos pareiškėjai nuosavybės teisės, todėl nėra pagrindo įtraukti pareiškėją į artimiausią nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui tvirtinamą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad jai atkūrus nuosavybės teises (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje šiuo metu tai yra ir daroma, ir kurioje yra pakankamas laisvos žemės fondas, nebus užtikrintas Atkūrimo įstatyme įtvirtintas principas nuosavybėn perduoti lygiavertį žemės sklypą.

24. Nenustatęs pagrindo manyti, kad Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalių nuostatos prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, teismas netenkino pareiškėjos prašymo sustabdyti bylą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą.

25. Kadangi pareiškėja teismo posėdyje atsisakė nuo skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 4 punktu, šią bylos dalį nutraukė.

III. 26. Pareiškėja P. S. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti; 2) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės ir įstatymo viršenybės principams, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įvirtintam įstatymo viršenybės principui, Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas <...> atkūrimo tvarką ir sąlygas <...> ir to paties įstatymo 16 straipsnio 5 dalies nuostatai, kad už žemę <...> kurios susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja, jiems gali būti atlyginama perduodant nuosavybėn lygiavertį turėtajam atitinkamai žemės sklypą <...> iš laisvos žemės fondo pagal Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatytą žemės, vandens telkinių plotų įsigijimo eiliškumą <...>.

27. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties motyvų aiškinimu. Su pirmosios instancijos teismo išvadomis galima būtų sutikti, jeigu ankstesnėje byloje teismai būtų konstatavę faktą, jog pareiškėjos prašymo lygiaverčius žemės sklypus suformuoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje tenkinimui nėra teisinio pagrindo, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra pakankamai laisvos valstybinės žemės fondo ir dėl šios priežasties būtų atmetę skundo reikalavimus, tačiau iš minėtos nutarties motyvų matyti, kad teismas reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dalies panaikinimo ir įpareigojimo įrašyti pareiškėją į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, netenkino visai kitais pagrindais. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad teismai nepanaikino NŽT 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ dalies, kuria pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (skl. Nr. 1441-2, plotas 0,7618 ha), iš viso neaktualus sprendžiant dėl pareiškėjos reikalavimo dėl žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 perkėlimo į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

28. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmojoje byloje teismai Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalies dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų ir negalėjo panaikinti, nes šis įsakymas tuo metu jau ir taip nebegaliojo – jis atsakovo NŽT Trakų skyriaus buvo vienasmeniškai pakeistas priimant NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymą Nr. 46 VĮ-500-(14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio patikslinimo“, kurį pareiškėja yra pateikusi į bylą, todėl teismui apie šį administracinį aktą turėjo būti žinoma. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimo eigoje pareiškėja atsisakė dalies reikalavimų.

29. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad atsakovas turi teisę savo priimtą administracinį aktą, kuriuo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas dalyje ginčo sklypų, panaikinti administracine tvarka ir nesant teismo sprendimo, todėl šis administracinis aktas nėra kliūtis tenkinti P. S. 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2018 m. lapkričio 16 d. prašymus ir perkelti ginčo žemės sklypus į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Skundo reikalavimą įtraukti P. S. į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija atmetė, nes šį reikalavimą laikė pertekliniu ir konstatavo, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad įsiteisėjus teismo sprendimui NŽT neatliks tų veiksmų, kurie yra priskirti jos kompetencijai.

30. NŽT vienu iš pagrindų netenkinti pareiškėjos prašymo perkelti ginčo žemės sklypus į Žaizdrių kadastro vietovę, nurodo, kad pagal Tvarkos 29 punkto reikalavimus Išvada į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę negali būti persiųsta, nes (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, kurioje yra šiuo metu Išvada, pakanka laisvos žemės fondo žemės lygiaverčiams žemės sklypams pagal Išvadoje nurodytą žemės vertę suprojektuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad NŽT aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje yra laisvos žemės ir kad galioja Tvarkos 29 punkte įtvirtintas teisinis reglamentavimas, buvo žinoma jau ankstesnio teismo proceso metu, tačiau tai prisiminta buvo tik tuomet, kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis.

31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjos skundo reikalavimų šioje byloje netenkinimas dėl to, kad teismai pirmojoje byloje netenkino pareiškėjos reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemėtvarkos projekto dalies panaikinimo ir įpareigojimo įrašyti pareiškėją į sąrašą asmenų, pateikusių prašymus dėl žemės sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

32. NŽT Trakų skyriaus 2015 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 46 VĮ-500-(14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio patikslinimo“ atsakovas NŽT administracine tvarka, nesilaikydamas teisės aktų nustatytos tvarkos ir nesuderinęs su pretendente sumažino jai suprojektuotų ginčo sklypų plotus ir ribas, juos sujungė pelkes su mišku. Žemės sklypo Nr. 1441 plotas nuo 1,40 ha sumažėjo iki 1,0143 ha (sumažėjo net 39 arais), o žemės sklypo Nr. 1441 nuo 6,10 ha plotas sumažėjo iki į 5,2551 ha, t. y. sumažėjo net 85 arais, buvo pakeista ir šių sklypų konfigūracija. Iš viso suprojektuoti žemės sklypai sumažėjo beveik 1 ha. Miško paskirtis kita, todėl jo negalėjo sujungti su žeme

33. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi sprendimo dalį dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) panaikino. Minėtoje nutartyje išaiškinta, jog reikiamos informacijos neteikimas pretendentui tais atvejais, kai reikšmingai keičiasi jam formuojamo žemės sklypo ribos ir plotas, laikytinas esminiu jo valios atkurti nuosavybės teises į konkretų nekilnojamojo turto objektą pažeidimu, apribojusiu asmens galimybes pasinaudoti teise atsisakyti žemės sklypo, kuris reikšmingai skiriasi nuo pasirinkto žemės reformos žemėtvarkos projekte.

34. Akcentuodama teismo sprendimo privalomumą, pareiškėja tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotus pareiškėjos teisių pažeidimus nuosavybės teisių atkūrimo srityje, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 47 punkto išaiškinimu, kurio esmė ta, kad pareiškėja turi teisę atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, kurių forma ir konfigūracija reikšmingai skiriasi nuo pažymėtų ir su ja suderintų žemės reformos žemėtvarkos projekte, o kartu turi teisę reikalauti, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos į kitus žemės sklypus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines teisės normas –Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį ir 33 straipsnio 4 dalį, ABTĮ 16 straipsnį, kadangi savo sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus ir konstatuotus reikšmingus pareiškėjos teisių pažeidimus.

35. Sprendime nurodyta aplinkybė, kad NŽT Trakų skyrius 2018 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 46SD-4654-(14.46.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, pakvietė pareiškėją 2019 m. sausio 8 d. atvykti į NŽT Trakų skyrių, kuriame pareiškėja bus supažindinta su patikslintomis žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribomis ir vieta, neabejotinai patvirtina, kad P. S. nuosavybės teisės į Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintame Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme suprojektuotus žemės sklypus Nr. 1441, Nr. 1441-1, kurių ribas 2007 m. gegužės 9 d. pasirašydama žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemę žiniaraštyje pretendentė suderino, jai negali būti atkurtos, o siūloma nuosavybės teises atkurti į žemės sklypus, kurių ji nesirinko ir dėl kurių ji nėra išreiškusi sutikimo. Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja galės išreikšti savo nuomonę bei valią dėl žemės sklypų (projektiniai Nr. 1441 ir Nr. 1441-1) ribų bei plotų pakeitimo yra deklaratyvi ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių, iš kurių neabejotinai matyti, kad pareiškėja nesutinka, kad jai nuosavybės teisės būtų atkurtos į pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką suformuotus žemės sklypus ir yra išreiškusi valią perkelti juos į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę. Pareiškėja NŽT pateiktuose prašymuose yra aiškiai ir ne kartą išreiškusi savo valią, kad nuosavybės teisės į likusią žemę būtų atkurtos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje. Šis teismo argumentas nepagrįstas ir dėl to, kad NŽT Trakų skyrius yra pakvietęs pareiškėją atvykti į skyrių susipažinti su patikslintomis žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ribomis, vieta ir išreikšti savo valią dėl minėtų žemės sklypų, t. y. atlikinėja tuos veiksmus, kurių neatliko prieš sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, nors teismas taip pat neįpareigojo atsakovo tai daryti.

36. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad netinkamas valstybės institucijų pareigų vykdymas neturėtų sukelti neigiamų pasekmių asmenims, kurių teises ir teisėtus interesus tokie veiksmai pažeidė, todėl teismo konstatuoti jos teisių pažeidimai turi būti pašalinti. Taigi pareiškėja turi teisę atsisakyti atkurti nuosavybės teises j žemės sklypus, kurių forma ir konfigūracija reikšmingai skiriasi nuo pažymėtų ir su ja suderintų žemės reformos žemėtvarkos projekte, t. y. turi teisę atsisakyti jai (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir prašyti juos perkelti į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

37. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nepagrįstai neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatuotus atsakovo padarytus pareiškėjos teisių pažeidimus, ir todėl nepagrįstai nepripažino pareiškėjos teisės atsisakyti pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką ir jos teises suformuotų žemės sklypų ir juos perkelti į kitą kadastro vietovę. Pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nesilaikydamas proceso šalių lygiateisiškumo, visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo principų, nes darydamas išvadas rėmėsi išimtinai tik atsakovo pateiktais argumentais.

38. Skunde pareiškėja buvo nurodžiusi ir pagrindusi NŽT nenuoseklią poziciją, kuri atsispindi ankstesnėje administracinėje byloje teiktuose procesiniuose dokumentuose. NŽT pareiškėjos atžvilgiu priima šališkus ir neobjektyvius, nenuoseklius ir prieštaringus administracinius sprendimus, nepripažįsta ir netaiso savo padarytų klaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino ir sprendime dėl jų nepasisakė.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų ir dėl pareiškėjos patikslinto skundo argumento, kad pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis nuosavybės teisių į 1940 metais nacionalizuotą išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką yra Atkūrimo įstatymas. Pareiškėja pakartoja patikslinto skundo argumentus dėl šiame įstatyme nenustatyto ribojimo keisti valią dėl pasirinktos lygiaverčio žemės sklypo vietos iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo. NŽT nesant įstatyminio pagrindo netenkino pareiškėjos prašymo perkelti žemės sklypus į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę ir apribojo jos teisę pakeisti valią dėl sklypų vietos.

40. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo aplinkybę, kad atsakovas netenkindamas pareiškėjos prašymo perkelti žemės sklypus į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę tinkamai aiškino ir taikė Tvarkos nuostatas, kadangi šį teisės aktą turėjo vertinti ir taikyti sistemiškai su Atkūrimo įstatymu.

41. Pareiškėjos nuomone, tiek atsakovas, tiek teismas netinkamai taiko ir aiškina Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Tvarkos 29 punkto 4 dalis nedraudžia pačiam piliečiui iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo pakeisti valią dėl lygiaverčio žemės sklypo projektavimo vietos ir pasirinkti kitą kadastro vietovę, ši norma taip pat nedraudžia institucijai persiųsti išvadą dėl lygiaverčio žemės sklypo, vadinasi ir žemės sklypus perkelti į kitą kadastro vietovę, ir tuo atveju, kai piliečio anksčiau pasirinktos kadastro vietovės teritorijoje yra pakankamai laisvos žemės. Tvarkos 29 punkto 5 dalis šioje byloje iš viso netaikytina, nes pagal joje įtvirtintą teisinį reglamentavimą kitam žemėtvarkos skyriui, o ne į kitą kadastrinę vietovę gauta išvada gali būti persiųsta tik tuomet, kai kadastro vietovėje, kurios teritorijoje pilietis anksčiau yra išreiškęs valią gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį turėtajam žemės plotą, nėra pakankamai laisvos žemės fondo žemės. Taigi ši norma taikytina tik tuo atveju kai išvadą prašoma persiųsti į kitą kadastro vietovę, esančią kito žemėtvarkos skyriaus teritorijoje, o nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo sklypus perkelti (išvadą persiųsti) į kadastro vietovę, esančią to paties, t. y. Trakų žemėtvarkos skyriaus, teritorijoje.

42. Dėl atsakovo nenuoseklumo (nors teisinis reguliavimas nesikeitė) pareiškėja buvo priversta kreiptis teisminės gynybos, sugaišo laiko, patyrė išlaidų, pablogėjo jos sveikata. Be to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsisakoma kreiptis į Konstitucinį Teismą, visiškai nemotyvuota, todėl naikintina ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, kadangi neatsakyta į pareiškėjos procesinį reikalavimą. Atsižvelgiant į teisės aktų hierarchiją, žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose. Pareiškėja akcentuoja, jog Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nustatytos tik dvi sąlygos, pagal kurias kompensuojama lygiaverčiu žemės sklypu už žemę, kurios, kaip ir nagrinėjamu atveju, susigrąžinti natūra turėtoje vietoje pilietis nepageidauja: lygiavertis žemės sklypas perduodamas iš laisvos žemės fondo ir laikantis Žemės reformos įstatyme piliečiams nustatyto žemės įsigijimo eiliškumo. Šiame įstatyme nėra įtvirtinta jokių apribojimų piliečiui gauti lygiavertį žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, įskaitant, bet neapsiribojant – keisti valią dėl pasirinktos lygiaverčio žemės sklypo vietos, taip pat nėra suteikti Vyriausybei įgaliojimai dėl tokių apribojimų nustatymo.

43. Tuo tarpu Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse yra numatyti apribojimai piliečiui gauti lygiavertį žemės sklypą laisvos žemės fondo žemėje, t. y. įtvirtintas draudimas projektuoti lygiaverčius žemės sklypus kitos kadastro vietovės teritorijos laisvoje žemėje, jeigu asmuo išreiškė valią gauti žemės sklypą kitoje kadastro vietovėje, kurioje yra pakankamai laisvos žemės.

44. Darytina išvada, kad Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtinti apribojimai piliečiui pasirinkti lygiavertį žemės sklypą iš laisvos žemės fondo, kurių nenumato Atkūrimo įstatymas. Apibendrinant, konstatuotina, kad Tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas prieštarauja aukštesnę juridinę galią turintiems teisės aktams: Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, taip pat Atkūrimo įstatymo 16 straipsniui.

45. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

47. Dėl pareiškėjos argumento, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintas Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalis dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų negaliojo, atsakovas pažymi, jog NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 46VĮ-500-(14.46.2.) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtinto (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalinio patikslinimo“ buvo priimtas tikslu patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymą, jis laikomas neatskiriama minėto įsakymo dalimi bei nenurodyta, kad ankstesnis įsakymas negaliojantis.

48. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8909-(79) galioja, todėl ir pareiškėja, ir NŽT, vykdydama nuosavybės teisių atkūrimą pareiškėjai, privalo juo vadovautis. Pareiškėjos pasvarstymai apie minėto įsakymo panaikinimą administracine tvarka negali būti vertinami kaip pagrįsti.

49. NŽT pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir atkreipia dėmesį, kad ginčo situacijoje privalo vadovautis Tvarkos 29 punkto 4 dalimi. Be to, pagal ABTĮ 57 straipsnio nuostatas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje nustatyti faktai, kad pareiškėja pati pasirinko vietovę, kur projektuoti konkrečius sklypus, įgijo prejudicinę galią. NŽT pažymi, jog pareiškėjai pirmosios instancijos teisme atsisakius reikalavimo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441 ir Nr. 1441-1, šioje byloje skundžiami NŽT priimti administraciniai aktai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukelia. Teismui tenkinus apeliacinį skundą, pareiškėjos teisės nebus apgintos, kadangi teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų. Teismui tenkinus skundą ir įpareigojus NŽT Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, to nebūtų įmanoma įgyvendinti, kadangi žemės sklypai suprojektuoti Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme ir minėtas sprendimas nėra panaikintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimų: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1SS-2522-(7.5) priimtą sprendimą „Dėl skundo nagrinėjimo”; 2) įpareigoti atsakovą po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-518-492/2018, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo, jos nuosavybės teisių atkūrimui Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, t. y.: administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį dėl P. S. suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1; 2018 m. rugsėjo 17 d. prašymo suprojektuoti žemės sklypus (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. išvados Nr. 3686 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ pagrindu įtraukti P. S. į artimiausiam, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymui tvirtinamą Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Vilniaus apskrities Trakų rajono savivaldybės Trakų seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, sąrašą; 3) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

51. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, pareiškėja pateiktame apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka.

52. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

53. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

54. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56–57 str.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

55. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjos skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių iš esmės laikėsi. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjos skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

57. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įgyvendinant pareiškėjos valią (administracinė byla Nr. eA-518-492/2018, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties 35 pastraipa) Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 3686 pagrindu, Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintu Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymu pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuoti trys žemės sklypai: Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimu Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei P. S.“ pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus žemės sklypus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, iš dalies tenkinant pareiškėjos apeliacinį skundą, buvo panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje P. S.“ dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės ūkio paskirties žemės sklypus Nr. 1441 ir Nr. 1441-1 (administracinė byla Nr. eA-518-492/2018). Taigi, teismui panaikinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. 46S-193 dalį, liko nerealizuota pareiškėjos teisė į nuosavybės teisių atkūrimą pagal Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. išvadą (preliminariai ekvivalentine verte į valstybės išperkamą žemę už 543,4 Eur ir miško sklypą už 114,11 Eur).

58. Byloje taip pat nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintas Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui buvo suprojektuoti trys žemės sklypai: Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir Nr. 1441-2, priešingai nei teigia pareiškėja, yra galiojantis.

59. Šiuo metu pareiškėja pageidauja atkurti nuosavybės teises ne Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės, o Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje ir byloje reiškia reikalavimą, kuris laikytinas esminiu kilusio ginčo aspektu, – įpareigoti atsakovą pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę.

60. Sprendžiant dėl šio pareiškėjos reikalavimo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, šį įstatymą lydinti Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, Žemės reformos įstatymas, Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“, Lietuvos Respublikos Žemės ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodika – nenumato tokios galimybės, jog galiojančiame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti žemės sklypai galėtų būti perkeliami į kitą kadastro vietovę. Todėl konstatuotina, jog pareiškėjos reikalavimas, toks koks yra pareikštas nagrinėjamoje byloje, t. y. įpareigoti atsakovą pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimui Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotus lygiaverčius 1,0143 ha ir 5,2551 ha ploto žemės sklypus perkelti į Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę, nėra pagrįstas ir negali būti patenkintas.

61. Kita vertus, galiojantys teisės aktai leidžia asmenims laisvai pasirinkti kadastro vietovę, kurioje jie pageidauja atkurti nuosavybės teises, gaunant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus. Todėl pareiškėja, siekdama už valstybės išperkamą žemę (mišką) gauti lygiaverčius žemės sklypus (sklypą) jos pageidaujamoje kadastro vietovėje, turi teisę atsisakyti jai Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų Nr. 1441, Nr. 1441-1 ir atitinkamai reikšti prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. spalio 26 d. išvados Nr. 3686 realizavimą (o ne perkelti suprojektuotus žemės sklypus) vykdyti kitoje kadastro vietovėje.

62. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkto 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymui.

63. Šis pareiškėjos prašymas netenkintinas, nes nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 29 punkto nuostatos nėra aktualios ir nėra taikomos.

64. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. spalio 25 d. sprendimu nutraukė bylą dėl pareiškėjos reikalavimo įpareigoti atsakovą administracine tvarka panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8909-(79) patvirtintą Trakų rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo dalį, nes pareiškėja šio skundo reikalavimo atsisakė. Apeliaciniame skunde pareiškėja šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

65. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

66. Nagrinėjamoje byloje teismo procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos P. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskinenė