2021-03-24 Nr. AB-6103-3-62-3-00142-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-175-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00142-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Z. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. Z. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių PN-AK, atlyginti už laikotarpį nuo 2017 m. sausio mėn.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2017 m. sausio mėn. pareiškėjas buvo atvežtas į Pravieniškių PN-AK 1-ąjį sektorių atlikti laisvės atėmimo bausmės ir buvo paskirtas gyventi į 4-ąjį nuteistųjų būrį, kuris yra dirbančiųjų būrys. 2018 m. gegužės mėn. pakartotinai buvo paskirtas gyventi į minėtą būrį.

2.2. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) procentų darbingas, judėti gali tik invalido vežimėlyje, neapsitarnauja savęs, todėl turėjo būti paskirtas į būrį, kuriame kali nedarbingi nuteistieji, kadangi tokiame būryje buities sąlygos yra pritaikytos asmenims su negalia.

2.3. Naudodamasis invalido vežimėliu dėl aukštų slenksčių negalėdavo išvažiuoti iš gyvenamosios patalpos, patekti į dušą, valgyklą, tualetą, parduotuvę, prie telefono. Šių nepatogumų pareiškėjas nepatirtų, jei Pravieniškių PN-AK būtų paskyrę pareiškėją gyventi į tinkamą būrį.

2.4. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę 4-ajame būryje kentė fizinį skausmą, jautė diskomfortą, orumo pažeminimą, nuolat buvo alkanas, nes negalėdavo patekti į valgyklą.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Regionų apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-10905-283/2018, kurioje pareiškėjas taip pat skundžia gyvenamųjų patalpų nepritaikymą neįgaliems nuteistiesiems Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje, todėl laikotarpis, kuomet pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę minėtame sektoriuje turėtų būti išskaičiuotas iš laikotarpio, kuris skundžiamas šioje administracinėje byloje.

3.2. Pareiškėjas nevažinėjo invalido vežimėliu, o vaikščiojo pats, todėl įkalinimo įstaigoje galėjo patekti ten, kur buvo poreikis. Be to, Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare yra įrengtas keltuvas, kuris pajungiamas esant būtinumui. Kadangi pareiškėjas vaikščiodavo savarankiškai (be neįgaliojo vežimėlio), todėl šis keltuvas nebūdavo pajungiamas.

3.3. Pareiškėjas buvo laikomas Sveikatos priežiūros tarnybos stacionare, o ne jam paskirtame būryje, todėl pareiškėjo teiginiai dėl netinkamų gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų nepritaikymo yra deklaratyvaus pobūdžio.

3.4. Nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. pareiškėjo darbingumas buvo (duomenys neskelbtini) procentų, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. – (duomenys neskelbtini) procentai, todėl darytina išvada, jog pareiškėjo teiginiai dėl blogų gyvenimo sąlygų nulemtos pablogėjusios sveikatos yra nepagrįsti.

4. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad gali nueiti trumpus atstumas (iki 50 m), o ilgesniems atstumams įveikti reikalingas neįgaliojo vežimėlis. Pravieniškių PN-AK 1-ajame sektoriuje nei viename gyvenamajame pastate nėra įrengtas keltuvas, be to, Pravieniškių PN-AK nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK teiginys, jog pareiškėjas niekada negyveno paskirtame 4-ajame būryje neatitinka tikrovės.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė. Teismas taip pat nutraukė administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dėl nuteistojo A. Z. sveikatos būklę ir nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį neatitinkančių gyvenimo sąlygų sudarymo Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4-ajame būryje, atlyginimo.

6. Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje dėl netinkamų laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygų.

7. Atsižvelgęs į bylos medžiagą, teismas nustatė, kad:

7.1. Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, padarytą neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4-ajame būryje, nenurodydamas konkretaus ginčo laikotarpio.

7.2. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4-ajame būryje bausmę atliko nuo 2017 m. sausio 17 d. iki 2019 m. sausio 15 d. Nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. sausio 16 d. pareiškėjas buvo laikomas karantino patalpoje, tačiau pareiškėjas bausmės atlikimo sąlygų šioje patalpoje neginčija.

7.3. Iš Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2276-283/2019 matyti, kad šioje byloje buvo nagrinėjamas A. Z. skundas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d., kuriame pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK sanitarinis mazgas, dušas, gyvenamosios ir kitos patalpos nepritaikytos neįgaliesiems, todėl pareiškėjui, galinčiam judėti neįgaliojo vežimėliu, buvo sunku ir nepatogu naudotis tualetu, praustis duše, jis pats savarankiškai negalėjo pasigaminti valgyti, patekti į lauką.

7.4. Iš Specialiųjų poreikių nustatymo pažymos Nr. 021218 kopijos matyti, kad pareiškėjui nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis

7.5. Iš Darbingumo lygio pažymos Nr. 0864962 kopijos matyti, jog pareiškėjui nuo 2015 m. vasario 5 d. iki 2017 m. kovo 31 d. nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis.

7.6. Medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-123 kopija patvirtina, kad nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. spalio 29 d. pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini)procentų darbingumas, nuo 2017 m. spalio 30 d. iki 2019 m. spalio 29 d. – (duomenys neskelbtini) poreikis.

8. Atsižvelgęs į tai, kad yra priimtas teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, administracinės bylos dalį dėl neturtinės žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. dėl pareiškėjo sveikatos būklę ir nustatytą specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį atitinkančių gyvenimo sąlygų nesudarymo Pravieniškių PN-AK, atlyginimo teismas nutraukė. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas konstatavo, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpis yra nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. sausio 15 d.

9. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatas (173 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatas (2 str. 8 d., 3 str. 5 p. ir 6 p.), Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas (15 str.), Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

10. Išanalizavęs byloje esančius duomenis ir dokumentus, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK nepateikė duomenų apie patalpų, į kurias pareiškėjas buvo paskirtas, pritaikymą neįgaliam asmeniui, taip pat nenurodė ar sanitarinis mazgas ir jo įrenginiai, dušas buvo pritaikyti neįgaliesiems, ar yra sudarytos galimybės neįgaliojo vežimėliu iš pastato pateikti į lauką, virtuvę, prie telefono, ar buvo paskirti asmenys pareiškėjui padėti apsitarnauti. Atsiliepime ir papildomuose dokumentuose atsakovo atstovas nurodė, jog negaliam asmeniui, besinaudojančiam neįgaliojo vežimėliu, yra sudaryta galimybė naudotis keltuvu. Pareiškėjas ginčijo minėtą aplinkybę ir teigė, kad toks keltuvas nėra įrengtas. Pravieniškių PN-AK nepateikė jokių įrodymų (fotonuotraukų ar kt.), jog minėtas keltuvas yra įrengtas ir nuteistiesiems, turintiems negalią, sudaryta galimybė šiuo keltuvu naudotis.

11. Atsižvelgęs į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo tokio pobūdžio bylose (dėl netinkamų kalinimo sąlygų), taip pat įvertinęs administracinėje byloje kilusio ginčo pobūdį ir pareiškėjo statusą, teismas padarė išvadą, kad Pravieniškių PN-AK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl nurodytų pažeidimų, t. y. įrodyti, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4-ajame būryje A. Z. buvo teikiama jo (kaip neįgaliojo) statusui būtina atitinkama pagalba ir priemonės pastarajam einant į pasivaikščiojimo kiemelius, valgyklą, prie telefono, būnant dušuose. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų iš kurių vienareikšmiškai būtų galima spręsti ar pareiškėjo teisės būdavo užtikrinamos, ar ne, ar kalinimo sąlygos atitiko teisės aktų reikalavimus.

12. Teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjo galimybės savarankiškai naudotis dušu, tualetu, virtuve, pasivaikščiojimo kiemu, telefonu buvo apribotos. Atsakovo atstovas, turėdamas kompetentingų institucijų pateiktą informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę, jo darbingumo lygį, nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį ir ribotas galimybes judėti, privalėjo sudaryti nuteistojo sveikatos būklę atitinkančias kalinimo sąlygas. Pravieniškių PN-AK, neužtikrinę pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Įstatyme įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus.

13. Teismas, įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, atsižvelgęs į kalinimo neįgaliesiems nepritaikytose patalpose trukmę, sukeltų nepatogumų pobūdį, pareiškėjo nurodytus patirtus išgyvenimus, ginamų vertybių pobūdį, bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda gali būti atlyginta skundą tenkinant iš dalies ir priteisiant mažesnę nei pareiškėjo nurodyta 8 000 Eur sumą.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

15. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pravieniškių PN-AK nepagrįstai paskyrė pareiškėją į 1-ojo sektoriaus 4-ąjį būrį, kuris yra dirbančiųjų būrys ir visiškai nepritaikytas neįgaliesiems.

15.2. Pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nepertraukiamas, dėl atsakovo atstovo veiksmų pareiškėjas negalėjo patekti į tualetą, į lauką, į valgyklą į biblioteka, prie taksofono, lankyti mokyklos ir kitų užsiėmimų, negalėdavo patekti pas gydytojus ir psichologus, negalėjo nueiti apsipirkti, o jei ir pavykdavo apsipirkti su kitų pagalba, tai negalėdavo parsinešti nusipirktų produktų.

15.3. Pravieniškių PN-AK turėjo imtis veiksmų, kad pareiškėjui būtų sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos ir pareiškėjas būtų perkeltas į Slaugos skyrių, tačiau dėl savo aplaidumo to nepadarė.

15.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį.

15.5. Įrodinėjimo pareiga nagrinėjamu atveju tenka atsakovo atstovui, o pareiškėjas privalo tik nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas.

16. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pakartoja savo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

17. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti. Atsakovo atstovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes, nebuvo pakankamai aktyvus, rinkdamas įrodymus, nes neįpareigojo atsakovo pateikti reikiamų duomenų. Atsakovo atstovas buvo nurodęs, kad yra įrengtas keltuvas, taip pat nurodė, kad pareiškėjas vaikščiojo su ramentais, o ne važinėjo neįgaliųjų vežimėliu, tačiau į šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė.

17.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjas gyveno patalpoje, kurioje sanitarinis mazgas pritaikytas neįgaliesiems, pareiškėjas nejuto neigiamų išgyvenimų, kad gyvenamosios ir bendrojo naudojimo patalpos nėra pritaikytos neįgaliesiems.

17.3. Pareiškėjas Pravieniškių PN-AK buvo kalinamas remiantis rašytinėmis rekomendacijomis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nutarimais.

17.4. Kitose bylose atsakovo atstovas yra pateikęs įrodymus, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus laikino stebėjimo patalpoje yra įrengtas keltuvas, taip pat pateikė įrodymus, kad yra įrengtas sanitarinis mazgas, pritaikytas neįgaliesiems.

17.5. Neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija.

18. Pareiškėjas atsiliepime į Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pareiškėjo apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas atsiliepimą į Pravieniškių PN-AK apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pravieniškių PN-AK apeliaciniame skunde prašo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti, t. y. iš esmės pripažįsta savo neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atstovo argumentai, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus, yra nepagrįsti, be to, atsakovo atstovas, nuolat dalyvaudamas teismo posėdžiuose tokio pobūdžio bylose turėtų žinoti apie įrodinėjimo pareigos paskirstymą.

18.2. Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą nurodė, kad keltuvas pajungiamas esant būtinumui, o apeliaciniame skunde, nurodė, kad keltuvas buvo įrengtas, t. y. neaišku kas ir kada sprendžia apie būtinybę įjungti keltuvą, nepateikti jokie įrodymai, kad toks keltuvas buvo.

18.3. Pravieniškių PN-AK teiginiai, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4-ajame būryje įrengta patalpa-palata su neįgaliesiems pritaikytu sanitariniu mazgu yra neteisingi, nes 4-asis būrys yra dirbančiųjų nuteistųjų, todėl nėra jokios logikos įrengti ten neįgaliesiems pritaikytą sanitarinį mazgą.

18.4. Pravieniškių PN-AK argumentai, kad pareiškėjas galėjo vaikščioti su ramentais, o ne naudojosi neįgaliųjų vežimėliu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neturi teisinės reikšmės BVK 173 straipsnio 5 dalies ir Įstatymo 3 straipsnio 5 ir 6 dalių pažeidimams konstatuoti, nes pareiškėjui, kaip neįgaliajam, nebuvo sudarytos geresnės gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, kurios būtų pritaikytos prie pareiškėjo neįgalumo taip, kad jis, turėdamas atitinkamas sąlygas ir gaudamas atitinkamą pagalbą, galėtų veikti, kiek įmanoma savarankiškai nepatirdamas nepagrįstai daugiau nepatogumų, nei tai įprastai yra patiriama kalint laisvės atėmimo vietose.

18.5. Neaišku kieno ir kokiomis rašytinėmis rekomendacijomis ir kokiais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos nutarimais vadovavosi Pravieniškių PN-AK.

18.6. Nustatyti pažeidimai (BVK 173 str. 5 d., Įstatymo 3 str. 5 ir 6 p.) pažeidimai yra sunkaus pobūdžio, nepertraukiamai tęsėsi 571 parą, todėl pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankama kompensacija už patirtus nepatogumus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK, neužtikrinę pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidė BVK 173 straipsnio 5 dalies nuostatas ir Įstatyme įtvirtintus neįgaliųjų socialinės integracijos principus, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį.

22. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, taip pat nepagrįstai priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nors nagrinėjamu atveju, Pravieniškių PN-AK nuomone, teisės pažeidimo pripažinimas būtų pakankama satisfakcija.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo argumentų, kad šiai bylai aktualūs įrodymai apie keltuvą ir sanitarinių mazgų pritaikymą neįgaliesiems yra kitose bylose, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 142 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakovo atstovas nenurodė jokių priežasčių, kodėl jis negalėjo minėtų įrodymų pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl šie atsakovo atstovo argumentai atmetami.

25. Kai yra pagrindas pripažinti, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-524-822/2021ir kt.).

26. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

27. Įvertinus šioje byloje apeliacinės instancijos teismui bylos šalių pateiktus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, darytina išvada, kad priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo laikomasi ABTĮ 56 ir 86 straipsnių reikalavimų. Atsakovo atstovo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neišsireikalavo visų bylai reikalingų įrodymų vertinti kritiškai, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos (b. l. 10, 40, 54), pirmosios instancijos teismas net 3 kartus prašė atsakovo atstovo pateikti visą su ginču susijusią medžiagą, tačiau atsakovo atstovas to nepadarė.

28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas iš esmės neginčija nustatytų pažeidimų. Tokią išvadą suponuoja atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį, neįvertino pareiškėjo patirtų nepatogumų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti pakeistas, pareiškėjo skundą tenkinant visiškai. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai kuriais atvejais pažeistos asmens teisės teismo gali būti apgintos nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, nes pats teisės pažeidimo pripažinimas yra taip pat savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99).

30. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

31. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

32. Atsižvelgiant į nustatytus BVK 173 straipsnio 5 dalies pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, konstatuotina, kad Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus moralinius (dvasinius) išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas faktines bylos aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir dydžio, konstatuoja, kad atsakovo atstovas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturėjo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, todėl pripažintina, kad šioje byloje buvo pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais pareiškėjui. Atsižvelgusi į nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5078-968/2019), įvertinusi tai, kad pareiškėjas buvo neįgalus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista 1 200 Eur suma pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti yra per maža ir turi būti padidinta iki 2 000 Eur.

34. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, tačiau už nustatytą pareiškėjo teisių pažeidimą priteisė jam iš atsakovo per mažą neturtinės žalos atlyginimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsakovo atstovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. Z. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui A. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechanvičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius