2020-12-02 Nr. AB-22738-3-62-3-01544-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3467-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01544-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. T. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. T. su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 4 250 Eur neturtinę ir 250 Eur turtinę žalą bei 5 proc. metinių palūkanų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. buvo perkeltas iš 5 lokalinio sektoriaus 12 būrio į 10 lokalinio sektoriaus 2 būrį. Nuo pirmos paros būnant 2 būryje nuolat buvo sukandžiotas blakių. Pareiškėjas jas sugavo ir parodė pareigūnams, kurie jas nufilmavo. Buvo iškviesta įmonė, kuri atlieka dezinfekciją, patalpos buvo išpurkštos, tačiau ir po to blakės atsirado. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, kuri jam paskyrė gydymą. Po savaitės įmonė vėl atvyko dezinfekuoti patalpas, jas išpurškė, tačiau niekas nepasikeitė. Pareiškėjas turėjo vėl kreiptis į sveikatos priežiūros tarnybą. Jis naktimis negalėjo miegoti, todėl kreipėsi į psichiatrą. Taip pat kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris nustatė, jog buvo pažeisti higienos reikalavimai bei rado blakių. Pareiškėjas patyrė dideles kančias, buvo žeminamas jo orumas. Pareiškėjas nurodė, jog patalynė bei rūbai buvo sugadinta, todėl kartu patyrė ir turtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimo dienos (2019 m. rugpjūčio 1 d.) gyveno 2 būrio (10 lokaliniame sektoriuje) 7 miegamajame. Atsakovo teigimu, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras jokių pažeidimų nenustatė, o pareiškėjo gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu netikrino. Teigė, jog pareiškėjas nei į administraciją, nei į kitas institucijas dėl blakių nesikreipė. Nurodė, jog pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Atsakovas pažymėjo, jog 2019 m. liepos 23 d. 2 būryje, atliekant darbus, nuteistieji gyvenantys 7, 8, 6, 3, 2 ir 1 patalpose neleido darbuotojams šių patalpų dezinfekuoti.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo Ž. T. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Teismas nustatė, kad pagal ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos higienos normos (toliau – ir Higienos norma) 20 punktą Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

7. Alytaus PN nurodė, jog 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį su UAB „Alytaus profilaktine dezinfekcijos stotimi“ dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo. Atsakovas pateikė teismui paslaugų pagal sutartį atlikimo aktus. Pateikti duomenys patvirtino, jog Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Iš pateiktų aktų matyti, jog 2 būryje dezinfekcija buvo atliekama kelis kartus (balandžio mėn. – 2 kartus, gegužės mėn. – 1 kartą, birželio mėn. – 2 kartus, liepos mėn. – 2 kartus). Įvertinęs šiuos duomenis, teismas sprendė, kad Alytaus PN ėmėsi veiksmų siekiant užtikrinti, kad kamerose nebūtų graužikų ir buitinių parazitų.

8. Byloje esantys duomenys (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2019 m. gegužės 31 d. raštas pareiškėjui) patvirtino, jog įstaigoje buvo nustatyti Higienos normos 20 punkto pažeidimai. Gydytojo išrašai patvirtino, jog pareiškėjas dėl blakių įkandimo į Sveikatos priežiūros tarnybą kreipėsi ne kartą bei buvo skirtas ir gydymas. Teismo vertinimu, šie įrodymai paneigė atsakovo atstovo teiginius, jog pareiškėjas nesikreipė į administraciją bei kitas institucijas. Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog dezinsekcija buvo vykdoma nepakankamai, tačiau atkreipė dėmesį, kad pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tarp jų ir pareiškėjo) valinių veiksmų.

9. Įvertinęs tai, kad dėl blakių įkandimų pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Sveikatos priežiūros tarnybą ir jam buvo skirtas gydymas, teismas konstatavo, kad nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 100 Eur. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas pareiškėjui priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 10. Pareiškėjas Ž. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti 4 500 Eur neturtinę žalą.

11. Pareiškėjas teigia, jog teismas netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančią medžiagą. Pareiškėjas nurodo, kad dėl gyvenamojoje patalpoje esančių blakių jis kreipėsi į Alytaus visuomenės sveikatos centrą. Jo teigimu, patalpos nebuvo tinkamai dezinfekuojamos, todėl kaliniai patys turėjo pašalinti blakes iš baldų. Visus kartus buvo sudaromos sąlygos, kad patalpos būtų dezinfekuojamos.

12. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista 100 Eur neturtinė žala ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos.

13. Atsakovas nurodo, jog visa su skundu susijusi medžiaga buvo pateikta teismui, tačiau ji nebuvo objektyviai įvertinta. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai jis pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

14. Atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 28 d. Alytaus PN sudarė sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“, kuri pagal poreikį atlieka dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Šios įmonės paslaugomis Alytaus PN naudojasi pastoviai, pagal poreikį (sutartis ir paslaugų atlikimo pagal sutartį aktų kopijos teismui pateiktos). Teismas neįvertino, kad 2019 m. liepos 23 d. 2 būryje, atliekant darbus pagal šią sutartį, nuteistieji gyvenantys 7, 8, 6, 3, 2 ir 1 miegamuose neleido darbuotojams šių patalpų dezinfekuoti. Būtent nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d., po to nuo 2019 m. birželio 19 d. iki skundo padavimui teismui dienos pareiškėjas gyveno 2 būrio 7 miegamajame.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų, neužtikrinant jam saugios gyvenamosios aplinkos kalinimo metu laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 19 d. iki 2019 m. rugpjūčio 1 d, atlyginimo priteisimo.

16. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad Alytaus PN laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 11 d. iki 2019 m. birželio 12 d. ir nuo 2019 m. birželio 19 d. iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos neužtikrino pareiškėjui saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, pažeidė Higienos normos 20 punktą, todėl priteisė 100 Eur neturtinę žalą.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės teigia, kad jo patirta neturtinė žala įvertinta per maža suma ir prašo priteisti 4 500 Eur.

18. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, kadangi Alytaus PN jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų.

20. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo aplinkybių vertinimo, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

22. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo ir atsakovo atstovo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų vertinimu.

23. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka.

24. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė sutartį su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis“ dėl deratizacijos ir dezinfekcijos paslaugų pirkimo. Alytaus PN atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei nustačius buvimo pėdsakus, jie naikinami. Iš byloje esančių paslaugų atlikimo pagal sutartį aktų (b. l. 36–42) matyti, jog ginčo laikotarpiu 2 būryje dezinfekcija buvo atliekama net kelis kartus (balandžio mėn. – 2 kartus, gegužės mėn. – 1 kartą, birželio mėn. – 2 kartus, liepos mėn. – 2 kartus). Taigi byloje nepaneigta faktinė aplinkybė dėl parazitų buvimo Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, taip pat ir gyvenamojoje patalpoje Nr. 7, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą teisės normų taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, sutinka, kad Alytaus PN neįrodė, jog patalpose, kuriomis pareiškėjas naudojosi ginčui aktualiu laikotarpiu, buvo tinkamai atliekama dezinsekcija, nepaneigė pareiškėjo argumentų, kad Alytaus PN patalpose veisėsi parazitai (blakės).

26. Alytaus PN apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad įstaigoje nuolatos vykdomi patalpų deratizacijos, dezinfekcijos, dezinsekcijos darbai nepaneigia šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šiuo atveju yra pagrindas teigti, kad Alytaus PN buitinių parazitų kontrolė buvo vykdoma nepakankamai, patalpose veisėsi parazitai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Higienos normos 20 punktą, pareiškėjui nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. Alytaus PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti (CK 6.271 str. 1 d.), o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

27. Pareiškėjo pateikti gydytojo išrašai (b. l. 6–14) patvirtina, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

28. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjui priteistos neturtinės žalos, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taigi neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatytas pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nėra sunkus, netruko ilgą laiko tarpą (113 dienų), tuo tarpu Alytaus PN patalpose buvo atliekama deratizacija, dezinfekcija ir dezinsekcija, taigi įstaiga iš esmės ėmėsi priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į gydytojus dėl blakių įkandimo ir miego sutrikimo, tačiau nėra duomenų, kad jam būtent dėl nustatytų pažeidimų, o ne dėl kitų sveikatos sutrikimų, būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, dėl ko būtų pagrindas neturtinę žalą atlyginti pinigais.

30. Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, nustatyto pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2042-662/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-785-756/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-239-502/2020; 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-911-525/2020) ir kt.), teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Nors pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti nežymių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigais, atlyginimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais pareiškėjui nepriteistinas, atitinkamai pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. T. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti ir pareiškėjo Ž. T. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo Ž. T. teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas Alytaus pataisos namuose buvo pažeista. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė