3796a67a-1afe-4bb6-a0af-1a3779f48e2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla <a href="paieska.aspx?card_id=B6C8684F-1240-45AB-B5D3-FFFFFDA59F53">Nr. eI2-2356-1047/2021</a>Administracinė byla Nr. eI2-2893-595/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01049-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 8.3.1; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 29 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Jolitos Rasiukevičienės, Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui T.B., atsakovo atstovei J.

I.-P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Zaskov-Group“, dėl sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė: PareiÅ¡kėjas A. K. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ Nr. (31-75/4U-1522/44U-300) „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės vizos panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ Ukrainos piliečiui A.

K.“ (toliau – ir Sprendimas), praÅ¡o įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡ naujo įvertinti jo praÅ¡ymÄ dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo. Nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai Sprendime konstatvo, jog jis, pateikdamas dokumentus siekiant gauti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Leidimas), teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ , kad formaliai atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Ä®statymas) reikalavimus ir tokiu bÅ«du įteisintų savo buvimÄ Å engeno valstybėse, taip pat esÄ kilo pagrįstų abejonių dėl jo tikrojo tikslo ir sÄ lygų, sÄ Å¾iningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, dėl ko gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad jis 2020 m. spalio 23 d. Ukrainoje, Mokymo ir gamybos centre „Profesinė sauga“ (toliau – ir Mokymo įstaiga) įgijo betonuotojo kvalifikacijÄ ir gavo tai patvirtinantį dokumentÄ - profesinę kvalifikacijÄ patvirtinantį LiudijimÄ Nr. 1387-1-2020 (toliau – ir Liudijimas, Pažymėjimas). 2020 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota viza. 2021 m. sausio 12 d. jis atvyko į Lietuvos RespublikÄ ir, baigęs buvimo izoliacijoje laikotarpį, 2021 m. sausio 26 d. pradėjo dirbti Lietuvos Respublikos įmonėje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Zaskov-Grup“ (toliau – ir Darbdavys, Bendrovė) betonuotoju.

PraÅ¡yme dėl Leidimo iÅ¡davimo nurodė, jog turi betonuotojo kvalifikacijÄ , įgytÄ 2020 m. spalio 23 d. mokymo gamybiniame centre „Profesijna Bezpeka“, bei daugiau, nei 12 mėnesių darbo patirtį pagal Å¡iÄ kvalifikacijÄ . Darbdavys tarpininkavimo raÅ¡te patvirtino, jog ketina įdarbinti pareiÅ¡kėjÄ pagal darbo sutartį pagal betonuotojo profesijÄ ne trumpiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui bei mokėti jam 721,00 EUR dydžio mėnesinį darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjas teigia, jog Sprendime pateikta informacija yra klaidinga, o Migracijos departamento daromos prielaidos prieÅ¡tarauja realioms faktinėms aplinkybėms ir teisės aktų nuostatoms.

Migracijos departamentas nesilaikė teisės aktais įtvirtintų procedūrų, taip pažeisdamas pareiškėjo teisėtus interesus bei pagrįstus lūkesčius ir priėmė napagrįstus bei pareiškėjo galimybes gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje neproporcingai ribojančius sprendimus. Migracijos departamento veiksmai turi piktnaudžiavimo valdžia požymių, pažeidžia teisinio tikrumo, teisinės aplinkos stabilumo, gero viešojo administravimo principus, taip pat pareiškėjo interesus ir pagrįstus lūkesčius ir prieštarauja esminiams viešojo administravimo principams, kildinamiems iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Viešojo administravimo įstatymo.

Nurodo, kad atsakovas priimdamas SprendimÄ , neįvykdė savo pareigos surinkti pakankamus įrodymus priimamam Sprendimui pagrįsti. IÅ¡ faktinių aplinkybių visumos galima spręsti, jog Migracijos departamentas SprendimÄ priėmė remdamasis neiÅ¡samia ir nepakankama informacija. Sprendime nurodyta, jog Migracijos departamentas 2021 m. sausio 26 d. iÅ¡siuntė paklausimÄ (toliau – ir Paklausimas) Kijevo m. Mokslo ir Å¡vietimo departamentui, nes nagrinėdamas kitų 8 Ukrainos piliečių praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus laikinai gyventi kaip ketinantiems dirbti pagal su statybų sritimi susijusiÄ darbininkiÅ¡kÄ profesijÄ ir kartu pateiktus dokumentus, nustatė, jog minėti Ukrainos piliečiai turimai kvalifikacijai patvirtinti taip pat pateikė Mokymo įstaigos iÅ¡duotus, jų kvalifikacijÄ patvirtinančius liudijimus.

Paklausimo adresato buvo teiraujamasi tik dėl su pareiÅ¡kėju nesusijusių asmenų pateiktų dokumentų autentiÅ¡kumo. PareiÅ¡kėjui nebuvo suteikta galimybė susipažinti su Kijevo Mokslo ir Å vietimo departamento 2021 m. sausio 28 d. raÅ¡tu, pateiktu kaip atsakymu į PaklausimÄ , turiniu bei įvertinti jo tikrumo bei oficialumo. Migracijos departamentas neatliko veiksmų, bÅ«tinų įsitikinti Liudijimo tikrumu: nesikreipė į Mokymo įstaigÄ su praÅ¡ymu patvirtinti ar paneigti pareiÅ¡kėjo turimo Liudijimo tikrumÄ bei pareiÅ¡kėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimo įgijimo faktÄ , nepateikė Liudijimo kartu su Paklausimu Kijevo m. mokslo ir Å¡vietimo departamentui, neorganizavo pareiÅ¡kėjo apklausos ir neprašė pateikti daugiau informacijos apie Liudijimo gavimo aplinkybes, jo galiojimo faktÄ ar Mokymo įstaigÄ , nors tokia galimybė yra numatoma Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvÅ«s, tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d.

įsakymu Nr. 1V-329 80.2 punkte. Nepakankamas Sprendimo pagrindimas, faktinių aplinkybių nenustatymas padaro įstatymo virÅ¡enybės principo įgyvendinimÄ neįmanomÄ , kadangi asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimas gali bÅ«ti pagrįstas įstatymais tik tada, kai yra žinomos faktinės aplinkybės, kurioms Å¡ie įstatymai turi bÅ«ti taikomi. Nurodo, kad Migracijos departamentas padarė nepagrįstÄ prielaidÄ , jog pareiÅ¡kėjas neturi ne mažesnės negu vienerių metų darbo patirties pagal turimÄ betonuotojo kvalifikacijÄ per pastaruosius penkerius metus remdamasis tik klaidinga prezumpcija, jog Pažymėjimas yra negaliojantis ir darbo patirtis buvo įgyta iki Pažymėjimo gavimo.

Atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, jog patikrintų pareiÅ¡kėjo darbo patirties pagal betonuotojo profesijÄ realumo faktÄ . Daro iÅ¡vadÄ , kad Migracijos departamento elgesys bei Sprendimo pagrindimo bÅ«das, remiantis vieninteliu dokumentu, gautu kreipiantis į Ukrainos valstybines institucijas dėl su pareiÅ¡kėju nesusijusių asmenų kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų, parodo, jog Sprendimas buvo priimtas skubotai, neiÅ¡samiai ir nepakankamai iÅ¡siaiÅ¡kinant Liudijimo galiojimo faktus bei pareiÅ¡kėjo darbo patirties pakankamumo faktui nustatyti reikalingas faktines aplinkybes, buvo užkirstas kelias įstatymo virÅ¡enybės principo įgyvedinimui.

Migracijos departamento veiksmai priimant SprendimÄ turėjo piktnaudžiavimo savo įgaliojimais požymių. Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ ir vykdydamas pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų bei informacijos vertinimÄ , iÅ¡ esmės pažeidė vieÅ¡ojo administravimo principus: įstatymo virÅ¡enybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, lygiateisiÅ¡kumo, atsakomybės už priimtus sprendimus bei iÅ¡samumo. Sprendime nebuvo pateiktas sprendimo pagrindimas bei cituojamų teisės aktų sÄ ryÅ¡is su faktinėmis aplinkybėmis, taip pat nebuvo iÅ¡aiÅ¡kintos Sprendimo priėmimui svarbios faktinės aplinkybės, tokiu bÅ«du pažeidžiant administracines procedÅ«ras reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei pamatinius principus.

Sprendime pateikiamas neproporcingai Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas iÅ¡plečiantis jų iÅ¡aiÅ¡kinimas, nepagrįstai nulemiantis itin ribojančių draudimų nustatymÄ pareiÅ¡kėjui. Apibendrinant ir atsižvelgiant į Å¡iame iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjas vertina, kad atsakovas nesilaikė gero administravimo ir atsakingo valdymo principo, piktnaudžiavo suteiktais įgaliojimais. Pažymi, kad Liudijimo tikrumo faktas yra įrodomas pareiÅ¡kėjo pateikiamais duomenimis bei dokumentais.

Atkreipia dėmesį, kad Mokymo įstaiga pareiÅ¡kėjui yra pateikusi Ukrainos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos iÅ¡duotos licencijos (toliau – ir Licencija) vykdyti veiklÄ profesinio-techninio mokymo, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos tobulinimo srityse (tarp jų – betonuotojo profesijai). Licencija Mokymo įstaigai suteikta 2014 m. lapkričio mėnesio 25 d. Akreditacijos komisijos protokolu Nr. 113 (Ukrainos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos 2014-12-05 įsakymas Nr. 3090l). Nors Licencijoje nurodyta, jog jos galiojimo terminas yra 2014 m. lapkričio 11 d.

– 2019 m. lapkričio 25 d., atkreipia dėmesį, jog po Licencijos iÅ¡davimo, 2015 m. kovo 2 d. Ukrainoje buvo priimtas įstatymas „Dėl Å«kinės veiklos rÅ«Å¡ių licencijavimo“, kurio 21 straipsnio „Baigiamosios ir pereinamojo laikotarpio nuostatos“ 6 dalyje buvo numatyta, jog „Ekonominės veiklos vykdymo licencijos, galiojančios Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ , galioja ir toliau. Å io įstatymo 7 straipsnyje nurodytų rÅ«Å¡ių ekonominės veiklos licencijos: siaurinamos ekonominės veiklos rÅ«Å¡ys turi bÅ«ti perregistruojamos licencijas iÅ¡duodančios įstaigos per tris dienas nemokamai, kurios galioja Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienÄ ir turi ribotÄ galiojimo laikÄ , tampa neterminuotos ir licencijos turėtojo praÅ¡ymu atitinkamos licencijas iÅ¡duodančios institucijos gali jas nemokamai iÅ¡leisti per savaitę“.

Ä®statymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte Å¡vietimo veikla nurodyta tarp licencijuojamų veiklos rÅ«Å¡ių. Be to, Mokymo įstaigos Licencijos galiojimo faktÄ galima patikrinti oficialiame Ukrainos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos tinklalapyje esančiame Licencijuotame Å¡vietimo subjektų registre. Å iame registre nurodyta, jog Mokymo įstaiga įtraukta tarp licencijuotų subjektų, vykdančių veiklÄ profesinio (profesinio-techninio) Å¡vietimo srityje, ir suteikiama prieiga prie informacijos apie subjekto teisę vykdyti veiklÄ profesinio (profesinio-techninio) Å¡vietimo srityje, tame tarpe, nuo 2014 m. gruodžio 5 d.

Ukrainos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos įsakymu – betonuotojo profesijai (vykdyti profesinį mokymÄ , perkvalifikavimÄ , kvalifikacijos kėlimÄ ). Å ios aplinkybės vienareikÅ¡miÅ¡kai įrodo, jog Mokymo įstaiga turi teisę vykdyti veiklÄ profesinio (profesinio-techninio) mokymo organizavimo srityje. Taigi, apibendrinant pareiÅ¡kėjas nurodo, kad Mokymo įstaiga turi licencijÄ dėl iÅ¡silavinimo veiklos profesinio (profesinio-techninio) iÅ¡silavinimo srityje organizavimo, Mokymo įstaiga turi teisę vykdyti profesinio (techninio – profesinio) iÅ¡silavinimo organizavimÄ betonuotojo kvalifikacijai įgyti.

PareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto Liudijimo tikrumo bei iÅ¡davimo fakto patikra neįeina į Kijevo miesto tarybos vykdomosios institucijos (Kijevo miesto valstybinės administracijos) Å vietimo ir mokslo departamento įgaliojimus. PareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto Liudijimo iÅ¡davimo faktÄ gali patvirtinti tik Mokymo įstaiga. PareiÅ¡kėjo patirties tikrumo faktas yra įrodomas pareiÅ¡kėjo pateikiamais dokumentais. PareiÅ¡kėjas 2021 m. sausio 19 d. atsakovui pateikė savo buvusio darbdavio - ribotos atsakomybės bendrovės „Lis-Ukraina“ direktoriaus paraÅ¡u bei įmonės antspaudu patvirtintÄ pažymÄ , kurioje nurodyta, jog pareiÅ¡kėjas dirbo minėtoje įmonėje betonuotoju nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d.

Sprendime nenustatyta jokių faktinių aplinkybių, galinčių leisti daryti prielaidÄ , jog Å¡is dokumentas yra neatitinkantis tikrovės. Taip pat Migracijos departamentas nesiėmė jokių veiksmų, galinčių leisti patvirtinti ar paneigti dokumente nurodytos informacijos atitikimÄ tikrovei – nebuvo kreiptasi nei į pareiÅ¡kėjÄ , nei į ribotos atsakomybės bendrovę „Lis-Ukraina“ su praÅ¡ymais patikslinti ar pagrįsti pateiktÄ informacijÄ . Teigia, kad jo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ pagrindų bei tikslų analizė buvo atlikta nesilaikant objektyvumo principo.

Sprendime atsakovas pateikė daugetÄ nepagrįstų ir klaidingų prielaidų apie pareiÅ¡kėjo motyvus bei ketinimus pateikiant PraÅ¡ymÄ , kuriais buvo grindžiamas pareiÅ¡kėjui paskirtų sankcijų proporcingumas, ir neobjektyviai vertino objektyvias aplinkybes, virÅ¡ydama teisės aktuose įtvirtintas tokių aplinkybių teisinio interpretavimo taisykles. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, atvykdamas į Lietuvos RespublikÄ su viza, o vėliau pateikdamas dokumentus dėl Leidimo iÅ¡davimo, siekė bÅ«tent to tikslo, kuris buvo indikuotas jo pateiktuose praÅ¡ymuose dėl vizos bei Leidimo iÅ¡davimo – atvykti į Lietuvos RespublikÄ bei dirbti pagal darbo sutartį betonuotoju.

Tai parodė ir faktas, jog, atvykęs į Lietuvos RespublikÄ , pareiÅ¡kėjas buvo įdarbintas Darbdavio iÅ¡ karto po to, kai pareiÅ¡kėjas baigė laikytis į Lietuvos RespublikÄ atvykstantiems Ukrainos piliečiams privalomo izoliacijos režimo, ir tebedirba pas Darbdavį. Toks elgesys nerodo pareiÅ¡kėjo piktnaudžiavimo nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, kadangi jo veiksmai rodė, jog jis sÄ Å¾iningai siekė dirbti Lietuvoje, nebuvo jokių aplinkybių, kurios galėtų sukurti pagrindÄ manyti, jog užsieniečio deklaruotas atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas skyrėsi nuo tikrojo jo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslo.

Migracijos departamentas nesikreipė į pareiÅ¡kėjÄ ar Darbdavį ir nepaprašė pateikti jokių dokumentų ar informacijos, galinčių padėti patvirtinti ar paneigti jo piktnaudžiavimo nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, faktÄ ar jo realaus įsidarbinimo ir darbo pas Darbdavį faktÄ . Todėl atsakovo veiksmai, priskiriant pareiÅ¡kėjo veiksmams tariamÄ siekį piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir veikla Lietuvos Respublikoje, turi piktnaudžiavimo valdžia bei įstatymo virÅ¡enybės nepaisymo požymių ir kelia įtarimÄ , jog pareiÅ¡kėjas buvo apkaltintas neva kitokio tikslo, nei atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir dirbti betonuotojo profesijoje, turėjimu tik tam, kad bÅ«tų galima teigti, jog kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė. 2021 m. gegužės 18 d. pareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir įrodymus.

Papildomai nurodo, jog Užimtumo tarnyba yra pateikusi iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , jog pareiÅ¡kėjo atveju dėl įgytos darbo patirties iki gaunat kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ , pareiÅ¡kėjas atitinka Ä®statymo 57 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , nepaisant to, kad kvalifikacija yra įgyta vėliau nei turima darbo patirtis. Todėl pareiÅ¡kėjas pateikdamas duomenis apie savo darbo patirtį pateikė tikrovę atitinkančius dokumentus. Taip pat nurodo ir tai, kad pareiÅ¡kėjas ėmėsi proporcingų ir pagrįstų veiksmų, kad įsitikintų Mokymo įstaigos galimybėmis vykdyti veiklÄ profesinio Å¡vietimo bei profesinės kvalifikacijos suteikimo srityse.

Teisinis reglamentavimas nenustato, kad kvalifikacijÄ patvirtinantys dokumentai privalo bÅ«ti valstybinio pavyzdžio ar patvirtinantys formaliojo iÅ¡silavinimo baigimÄ . Ukrainos Respublikoje teisines paslaugas teikiantis advokatas iÅ¡aiÅ¡kino Ukrainoje galiojnačius teisės aktus dėl Mokymo įstaigos jos vykdomos profesinio Å¡vietimo veiklos ir iÅ¡duodamų dokumentų teisinio statuso, nurodydamas, kad Licenzija suteikia Mokymo įstaigai profesinio-techninio mokymo veiklÄ , suteikiančiÄ kvalifikacijÄ . Ukrainos Respublikoje kvalifikacija gali bÅ«ti įgyjama tiek formaliojo, tiek neformaliojo mokymo metu.

Be to, Ukrainos teisės aktuose nėra nustatyto draudimo, pagal kurį Mokymo įstaigai bÅ«tų uždrausta iÅ¡duoti nevalstybinio pavyzdžio dokumentus, patvirtinančius profesinio mokymo baigimo faktÄ . Nurodo, kad sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos RespublikÄ 3 metus ir įvestas perspėjimas į C.SIS yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas pateikė nesuklastotus, nemelagingus duomenis, o jo tikrasis atvykimo tikslas buvo gyventi bei dirbti Lietuvos Respublikoje. PareiÅ¡kėjas ir Å¡iuo metu dirba Bendrovėje.

ApraÅ¡o nuostatose įtvirtinta, jog, vertinant nelegalios užsieniečio migracijos grėsmę, gali bÅ«ti vertinami ir ApraÅ¡e nenustatyti kriterijai, tokiu bÅ«du įvertinant realiÄ , faktinę situacijÄ ir nustatant, ar kyla konkretaus asmens nelegalios migracijos rizika. Tuo tarpu atsakovas teigia, kad tikrasis pareiÅ¡kėjo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas bei jį įrodančios faktinės aplinkybės neturi reikÅ¡mės Å¡ios nuostatos taikymui. Nei Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalyje bei jÄ Ä¯gyvendinančiuose teisės aktuose, nei SIS II Reglamento 24 straipsnyje nenumatytas besÄ lyginis draudimas atvykti į Lietuvos RespublikÄ , taip pat automatinis užsieniečio duomenų įraÅ¡ymas į Užsieniečių registrÄ bei perspėjimo į antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ Ä¯vedimas tuo atveju, jei užsieniečiui buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Å is faktas įtvirtintas ir LVAT praktikoje (2015 m. spalio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nėra nubaustas už jokiÄ nusikalstamÄ veikÄ Lietuvos Respublikoje, nėra padaręs sunkių nusikalstamų veikų bei nėra jokių įrodymų, kad jis tokias veikas ketina padaryti valstybės narės teritorijoje, ir laikėsi Lietuvos Respublikos nacionalinių teisės aktų atvykdamas į Lietuvos RespublikÄ dirbti turėdamas VizÄ . IÅ¡ bylos aplinkybių akivaizdu, jog atsakovas nesilaikė aukščiau pateiktų įstatymų reikalavimų bei suformuotos teismų praktikos nustatydamas pareiÅ¡kėjui draudimÄ atvykti į Lietuvos RespublikÄ 3 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II Reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis 3 metus nuo pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos, kadangi atsakovas vadovavosi vien formaliais teisiniais argumentais, atmesdamas pareiÅ¡kėjo argumentus, kuriais Å¡is pagrindė tikrÄ jį savo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslÄ .

Ginčijamame sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti siekiamo tikslo, t. y. užkirsti keliÄ nelegaliai migracijai, nepakanka vien leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neiÅ¡davimo, kodėl yra bÅ«tinos papildomos pakankamai reikÅ¡mingai jo judėjimo laisvę ribojančios priemonės. Atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, jei, atsakovo vertinimu, nevalstybinio pavyzdžio kvalifikacijÄ patvirtinantys dokumentai nėra laikomi tinkamais užsieniečių profesinę kvalifikacijÄ patvirtinančiais dokumentais, pareiÅ¡kėjo elgesys, jei Å¡is pateikia nepakankamai duomenų, jog bÅ«tų priimtas jam palankus sprendimas dėl Leidimo iÅ¡davimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas elgesys (LVAT 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-195-438/2021).

PareiÅ¡kėjo vertinimu, atsakovas nesilaikė VAÄ® įtvirtinto teisėtumo principo bei formaliai interpretavo pareiÅ¡kėjo veiksmus. 2021 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kėjas pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo Migracijos departamento jo naudai priteisti 1 450,00 EUR, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų (skundo, praÅ¡ymas dėl įrodymų prijungimo, praÅ¡ymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kt.) byloje parengimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . PaaiÅ¡kina, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi bei kartu pridėtus dokumentus ir siekdamas įvertinti, ar jis atitinka Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatytas leidimo laikinai gyventi sÄ lygas, paprašė pateikti pareiÅ¡kėjo turimÄ kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ . Kaip užsieniečio turimÄ betonuotojo kvalifikacijÄ patvirtinantis dokumentas buvo pateiktas Mokymo ir gamybos centro „Profesinė sauga“ (toliau – mokymo įstaiga) 2020-10-23 iÅ¡duotas pažymėjimas Nr. 1387-2-2020 (toliau – pažymėjimas), kuriame nurodyta, jog 2020 metais pareiÅ¡kėjui buvo suteikta 4-os kategorijos betonuotojo kvalifikacija.

Nagrinėjant kitų užsieniečių praÅ¡ymus iÅ¡duoti leidimus laikinai gyventi, kurie taip pat pateikė tos pačios mokymo įstaigos tariamai iÅ¡duotus jų profesinę kvalifikacijÄ patvirtinančius pažymėjimus, 2021 m. sausio 26 d. elektroniniu paÅ¡tu (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡siųstas paklausimas Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamentui, praÅ¡ant informuoti apie tai, ar iÅ¡ tikrųjų paklausime nurodytiems Ukrainos piliečiams buvo iÅ¡duoti jų pateikti profesinės kvalifikacijos suteikimo pažymėjimai, ar mokymo įstaigos iÅ¡duoti pažymėjimai atitinka Ukrainoje taikomus standartus tokio tipo dokumentams.

Gautame Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. oficialiame raÅ¡te Nr. 063-621, pasiraÅ¡ytame AukÅ¡tojo mokslo, profesinio mokymo ir tikslinių programų prognozavimo įstaigų katedros vedėjo, nurodyta, kad, pagal Ukrainos norminius teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę iÅ¡duoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį iÅ¡silavinimÄ (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡laikiusios atestacijÄ , ir kad mokymo įstaiga nėra atlikusi atestacijos procedÅ«rų, o pridėti kvalifikacijÄ patvirtinantys dokumentai (pažymėjimai) neatitinka Ukrainoje taikomų valstybinių standartų.

PareiÅ¡kėjo pateiktas pažymėjimas yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų Ukrainos piliečių pateikti pažymėjimai (yra tokios pat formos ir turinio), todėl yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas pažymėjimas neatitinka tikrovės (pažymėjime nurodyta mokymo įstaiga neturi teisės iÅ¡duoti profesinį-techninį iÅ¡silavinimÄ patvirtinančių dokumentų, pažymėjimas neatitinka Ukrainoje taikomų valstybinių standartų). Taigi, galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo turimÄ profesinę kvalifikacijÄ .

Bendrovės pateiktame 2021 m. sausio 19 d. tarpininkavimo raÅ¡te leidimui laikinai gyventi iÅ¡duoti/pakeisti yra nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas betonuotoju dirbo įmonėje „Lis – Ukraina“ nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn. ir nuo 2021 m. sausio mėn. dirba bendrovėje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas betonuotojo kvalifikacijÄ neva įgijo 2020 m. spalio mėn. (pažymėjimas iÅ¡duotas 2020 m. spalio 23 d.), o praÅ¡ymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi priimtas 2021 m. sausio 22 d., bei į tai, kad minėtas užsienietis apie savo profesinę kvalifikacijÄ pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, galima pagrįstai konstatuoti, kad jis taip pat neturi ne mažesnės negu vienerių metų darbo patirties pagal turimÄ betonuotojo kvalifikacijÄ per pastaruosius penkerius metus.

Migracijos departamentas nurodo, kad Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamento 2021 m. sausio 28 d. raÅ¡tas yra oficialus kompetentingos užsienio valstybės institucijos dokumentas, kuriuo aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai patvirtinama, kad mokymo įstaiga, kuri iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui pažymėjimÄ , nėra atlikusi atestacijos procedÅ«rų, todėl neturi teisės iÅ¡duoti valstybinio pavyzdžio dokumentų apie profesinį-techninį iÅ¡silavinimÄ . Nors Migracijos departamentas į Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamentÄ kreipėsi nagrinėdamas kitų užsieniečių praÅ¡ymus dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, tačiau pateikta informacija neabejotinai buvo aktuali ir reikÅ¡minga sprendžiant klausimÄ dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pareiÅ¡kėjui – įvertinus faktÄ , kad mokymo įstaiga neturi atestacijos ir negali iÅ¡duoti valstybės pripažįstamų profesinį-techninį iÅ¡silavinimÄ patvirtinančių dokumentų, pareiÅ¡kėjo pateiktas mokymo įstaigos iÅ¡duotas kvalifikacijÄ patvirtinantis dokumentas laikytinas negaliojančiu ir neteisėtu.

Pažymi, jog paties pareiÅ¡kėjo kartu su skundu pateiktame tos pačios Ukrainos institucijos – Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamento – 2021 m. kovo 22 d. raÅ¡te, adresuotame kitiems užsieniečiams, pateikta informacija neprieÅ¡tarauja aukščiau paminėtoms aplinkybėms apie mokymo įstaigÄ . Teigia, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas prieÅ¡ priimdamas ginčijamÄ SprendimÄ turėjo jį apklausti, kadangi tokios pareigos teisės aktai neįtvirtina ir užsieniečių apklausÄ Migracijos departamentas, spręsdamas dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo, turi diskrecijos teisę organizuoti tik tuomet, jei nustato, kad tai yra reikalinga ir tikslinga reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimui ir teisingo sprendimo priėmimui.

Å iuo atveju Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamento raÅ¡tas neabejotinai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo pateiktas pažymėjimas yra iÅ¡duotas neteisėtai ir neturi teisinės galios, todėl Migracijos departamentui papildomų klausimų dėl Å¡io dokumento nekilo ir pareiÅ¡kėjo apklausa nebuvo reikalinga, prieÅ¡ingai – apklausos organizavimas tik bÅ«tų nepagrįstai apsunkinęs administracinę procedÅ«rÄ . Migracijos departamentas taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais, kad ginčijamu sprendimu buvo netinkamai įvertinta pareiÅ¡kėjo darbo patirtis.

PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kad Ukrainoje asmuo neprivalo turėti formaliÄ kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento tam, kad galėtų dirbti pagal tam tikrÄ profesijÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės, kadangi Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas leidimÄ laikinai gyventi prašė jam iÅ¡duoti tuo pagrindu, jog jis ketino dirbti Lietuvos Respublikoje, o ne Ukrainoje, užsieniečio darbo patirtis pripažįstama tik tuomet, kai jis dirba pagal įgytÄ kvalifikacijÄ . Å iuo atveju negalima vertinti, kad pareiÅ¡kėjas įmonėje „Lis – Ukraina“ dirbo pagal kvalifikacijÄ , nes jam mokymo įstaigos iÅ¡duotas pažymėjimas yra negaliojantis.

Be to, pareiÅ¡kėjas minėtoje įmonėje dirbo nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2020 m. spalio mėn., kai pažymėjimas iÅ¡duotas tik 2020 m. spalio 23 d., todėl bet kokiu atveju (netgi jeigu kvalifikacijÄ patvirtinantis pažymėjimas bÅ«tų galiojantis) yra pakankamas pagrindas vertinti, kad pareiÅ¡kėjas nėra įgijęs įstatymo imperatyviai reikalaujamos vienerių metų darbo patirties pagal turimÄ kvalifikacijÄ . Tokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų anksčiau įgijęs betonuotojo profesijÄ , pareiÅ¡kėjas nepateikė ir Å¡ių aplinkybių neįrodinėja.

Pažymi ir tai, kad pareiÅ¡kėjas skunde nepagrįstai tvirtina, kad Migracijos departamentas pažeidė vieÅ¡ojo administravimo principus ir ginčijamÄ SprendimÄ priėmė remdamasis ne teisės aktais, o subjektyviais iÅ¡aiÅ¡kinimais, kad piktnaudžiavo jam suteiktais įgaliojimais. Å ie pareiÅ¡kėjo teiginiai visiÅ¡kai nemotyvuoti ir nesuprantami – pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai iÅ¡vardija vieÅ¡ojo administravimo principus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ , teigdamas, kad Migracijos departamentas juos pažeidė, tačiau neaiÅ¡ku, kuo remiantis taip teigiama.

IÅ¡ ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad Å¡is Sprendimas iÅ¡samus, motyvuotas, pagrįstas tiek konkrečiomis aukščiau paminėtomis faktinėmis aplinkybėmis dėl pareiÅ¡kėjo pateikto pažymėjimo atitikimo tikrovei bei jo darbo patirties, tiek teisės normomis, kurios buvo susietos su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Ginčijamame sprendime konstatuota ne tai, kad mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų, o tai, kad mokymo įstaiga nėra įvykdžiusi atestacijos procedÅ«rų, todėl negali iÅ¡duoti Ukrainos valstybinius standartus atitinkančių kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų, kas reiÅ¡kia, jog pažymėjimas pareiÅ¡kėjui negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas ir Å¡is pažymėjimas nepatvirtina, kad pareiÅ¡kėjas yra įgijęs betonuotojo kvalifikacijÄ .

Sprendimo priėmimui pakako Migracijos departamento nustatyto fakto, jog pareiÅ¡kėjo pateiktas pažymėjimas yra neteisėtas ir negaliojantis. Taigi, nepriklausomai nuo to, ar pareiÅ¡kėjas mokymosi įstaigoje mokėsi ir, ar mokymo įstaiga šį pažymėjimÄ iÅ¡davė (Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo nagrinėjimo metu negalėjo bÅ«ti patikrintos, nes mokymo įstaiga į Migracijos departamento paklausimus neatsakė), galima pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas, savo praÅ¡yme dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo patvirtindamas, kad jis turi betonuotojo kvalifikacijÄ bei vienerių metų darbo patirtį pagal kvalifikacijÄ , teikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu bÅ«du piktnaudžiavo migracijos procedÅ«romis bei siekė įgyti teisę gyventi Lietuvos Respublikoje neteisėtai.

Pažymi, jog bÅ«tent pareiÅ¡kėjas buvo atsakingas už tai, kad praÅ¡yme dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pateikta informacija ir kartu pateikiami dokumentai bÅ«tų teisingi. Siekdamas atitikti Ä®statymo reikalavimus, pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju privalėjo ne įrodyti, kad jis mokėsi betonuotojo profesijos, bet pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį, galiojantį kvalifikacijÄ patvirtinantį dokumentÄ . PareiÅ¡kėjas turėjo galimybę ir privalėjo įsitikinti pažymėjimo teisėtumu, tačiau to nepadarė, prieÅ¡ teikdamas pažymėjimÄ Migracijos departamentui, taip pat nesikreipė į atsakingas Ukrainos institucijas dėl Å¡io dokumento patvirtinimo pažyma (Apostille), todėl tikėtina, kad pareiÅ¡kėjas žinojo, kad pažymėjimas nepatvirtina jo kvalifikacijos ir jame įraÅ¡yti duomenys yra klaidingi.

Vien jau tai, kad pareiÅ¡kėjas pateikė Migracijos departamentui tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikacijÄ bei darbo patirtį, sudaro pakankamÄ pagrindÄ vertinti, kad jis siekė Lietuvos Respublikoje gyventi neteisėtai. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjas negalėjo turėti teisėto tikslo dirbti Lietuvos Respublikoje. Aplinkybę, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė, Migracijos departamentas nustatė remdamasis objektyviais ir visiems užsieniečiams vienodai taikomais kriterijais, įtvirtintais Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d.

įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir ApraÅ¡as). Nurodo, kad dėl tų pačių aplinkybių, dėl kurių pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, Migracijos departamentas, remdamasis imperatyviomis Ä®statymo nuostatomis panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ nacionalinę vizÄ Nr. 004406089, kuri pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duota tuo pagrindu, jog jis atvyko į Lietuvos RespublikÄ dirbti pagal profesijÄ , įtrauktÄ Ä¯ Profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä .

Vadovaujantis tuo, kad duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitiko tikrovės, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis, o taip pat įvertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas neturi Å¡eiminių bei ilgalaikių ekonominių ryÅ¡ių Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas pagrįstai ginčijamu Sprendimu nustatė pareiÅ¡kėjui 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį, uždraudė 3 metus atvykti į Å engeno erdvės valstybes. Ä®vertinęs, kad pareiÅ¡kėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nes pareiÅ¡kėjas apgaulės bÅ«du siekė pasilikti ir dirbti Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas priėjo iÅ¡vados, kad pareiÅ¡kėjas gali nesÄ Å¾iningu bÅ«du vykti į kitas Å engeno valstybes ir piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedÅ«romis, o draudimo atvykti instituto vienas iÅ¡ tikslų yra užkirsti keliÄ nesÄ Å¾iningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Å engeno erdvę.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Zaskov-Grup“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su juo sutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Darbdavys pažymi, jog, prieÅ¡ priimdamas pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ darbÄ ir pateikdamas tarpininkavimo raÅ¡tÄ dėl daugkartinės nacionalinės vizos pareiÅ¡kėjui iÅ¡davimo, ėmėsi veiksmų, reikalingų siekiant įsitikinti pareiÅ¡kėjo profesinę betonuotojo kvalifikacijÄ Ä¯rodančio dokumento bei pareiÅ¡kėjo darbo patirties pagal betonuotojo profesijÄ tikrumu.

Atliko Ukrainos Respublikos teisės aktų analizę bei įsitikino, jog Licencija yra galiojanti. Susisiekė su buvusio pareiÅ¡kėjo darbdavio - „Lis-Ukraina“ – atstovu, siekdamas įsitikinti pareiÅ¡kėjo patirties tikrumu bei sužinoti, kaip pareiÅ¡kėjo ankstesnysis darbdavys įvertino jo darbÄ . „Lis-Ukraina“ atstovas informavo Darbdavį, jog pareiÅ¡kėjas tikrai dirbo bendrovėje „Lis-Ukraina“ betonuotoju, o jo darbo rezultatus įvertino itin gerai. Darbdavys pažymi, jog pareiÅ¡kėjas, pradėjęs darbÄ , savo pareigas vykdo profesionaliai ir kokybiÅ¡kai.

PareiÅ¡kėjas demonstravo gilias profesines žinias, įgytas realios ankstesnės darbo patirties metu, buvo drausmingas, tvarkingas ir gerai dirbo Darbdavio darbuotojų komandoje. Nuo pareiÅ¡kėjo darbo pradžios jis atliko pamatų, perdangų ir sienų betonavimo darbus Darbdavio statomuose objektuose. Nurodo, kad Ä®statymo nuostatos nenustato, jog užsieniečiai, ketinantys dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo turėti ir pateikti valstybinio pavyzdžio dokumentus, įrodančius jų turimÄ profesinę kvalifikacijÄ .

Mokymo įstaigos Licencija įrodo, jog Mokymo įstaiga turi teisę vykdyti veiklÄ profesinio-techninio mokymo, perkvalifikavimo bei kvalifikacijos tobulinimo srityse (tarp jų – betonuotojo profesijai) bei iÅ¡duoti ne valstybinio pavyzdžio dokumentus, patvirtinančius profesinio mokymo kursų baigimÄ . Ä®statyme nėra nustatyta ir tai, jog darbo patirtis pagal kvalifikacijÄ turi bÅ«ti įgyjama tik po kvalifikacijÄ patvirtinančio dokumento įgijimo Bendrovė pažymi, kad pareiÅ¡kėjas Bendrovėje dirba ir Å¡iuo metu bei nesuteikia pagrindo manyti, jog tikrasis jo atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas yra ne dirbti Lietuvos Respublikoje, o įteisinti savo buvimÄ Å engeno valstybėse.

PareiÅ¡kėjas niekada nepraleidžia darbo be pateisinamos priežasties, be Bendrovės žinios nėra iÅ¡vykęs iÅ¡ vietos, kurioje tuo metu vykdomi darbai. Darbdavys pareiÅ¡kėjui patiki darbo drabužius, darbui reikalingus instrumentus ir naudojimÄ si darbdaviui priklausančia darbine transporto priemone ir neturėjo nusiskundimų pareiÅ¡kėjo darbu ar pareigingumu. Trečiasis suinteresuotas asmuo 2021 m. birželio 1 d. pateikė teismui praÅ¡ymÄ priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo Migracijos departamento UAB „Zaskov-Grup“ naudai priteisti 121,00 EUR, kurias sudaro iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų (atsiliepimas į ieÅ¡kinį) byloje parengimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo ir trečiojo suintersuoto asmens atstovas skundÄ palaikė jame nurodytais argumentais, prašė tenkinti. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismas konstatuoja: Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. kovo 18 d. sprendimo Nr. 31-75/44U-15224U-300, kuriuo pareiÅ¡kėjui A. K. atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinta nacionalinė viza, taikytas draudimas pareiÅ¡kėjui 3 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos RespublikÄ bei nuspręsta įvesti į C.SIS perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis 3 metus nuo jo iÅ¡vykimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui nacionalinę vizÄ Nr. 004406089, galiojančiÄ iki 2021 m. balandžio 4 d. Bendrovė 2021 m. sausio 19 d. Migracijos departamentui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui A. K. LeidimÄ tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, Bendrovėje, betonuotoju (Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas bei Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaip pareiÅ¡kėjo turimÄ kvalifikacijÄ patvirtinantis dokumentas Migracijos departamentui buvo pateiktas Mokymo ir gamybos centro „Profesinė sauga“ 2020 m. spalio 23 d. pažymėjimas Nr. 1387-2-2020, kuriame nurodyta, kad A.

K. 2020 metais buvo suteikta 4-os kategorijos betonuotojo kvalifikacija. Kaip darbo patirtį patvirtinantis dokumentas buvo pateikta Ribotos atsakomybės bendrovės „Lis – Ukraina“ 2020 m. gruodžio 21 d. pažyma Nr. 25, kurioje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas tikrai dirbo Ribotos atsakomybės bendrovėje „Lis – Ukraina“ nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2020 m. spalio 30 d. betonuotoju. Departamentas 2021 m. sausio 26 d. raÅ¡tu „Dėl informacijos“ kreipėsi į Kijevo miesto tarybos vykdomojo organo Å vietimo ir mokslo departamentÄ , praÅ¡ydamas pateikti duomenis, ar Mokymo įstaigoje mokėsi raÅ¡te nurodyti asmenys (tarp jų – pareiÅ¡kėjas nėra nurodytas), ar Mokymo įstaiga yra iÅ¡davusi sertifikatus, pridėtus prie aptariamo paklausimo, taip pat ar pridedami dokumentai atitinka standarto reikalavimus, ar yra galimybė pateikti dokumento, kurį iÅ¡duoda Mokymo įstaiga, pavyzdį, ir kaip jis turi atrodyti, taip pat kokia numeracija suteikiama, ar dokumente klijuojama nuotrauka ir kokie dar rekvizitai turi bÅ«ti iÅ¡duotuose diplomuose.

Kijevo miesto tarybos vykdomojo komiteto Å vietimo ir mokslo departamentas 2021 m. sausio 28 d. pateikė atsakymÄ , kuriame nurodė, kad Mokymo įstaiga turi licencijas organizuoti mokymo veiklÄ profesinio (profesinio techninio) mokymo srityje pagal Ukrainos Å vietimo ir mokslo ministerijos įsakymus. Tačiau pagal Ukrainos teisės aktus mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos, įstaigos turi teisę iÅ¡duoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytÄ profesinį techninį iÅ¡silavinimÄ (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos, o Mokymo įstaigos atestacijos procedÅ«ra nėra atlikta, tad iÅ¡duoti dokumentai (liudijimai) nėra numatyti standartų reikalavimais. 2021 m. kovo 18 d.

Migracijos departamentas įvertinęs pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo argumentus bei pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus priėmė SprendimÄ , kuriuo nusprendė:

1) atsisakyti iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui LeidimÄ ;

2) uždrausti pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 3 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos;

3) įvesti į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kurioms taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje);

4) panaikinti pareiÅ¡kėjui vizÄ Nr. 004406089. Migracijos departamentas Sprendime konstatavo, jog pareiÅ¡kėjo kvalifikacijÄ patvirtinantis dokumentas – Mokymo gamybinio centro „Profesinė sauga“ 2020 m. spalio 23 d. iÅ¡duotas liudijimas Nr. 1387-2-2020, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas mokėsi grupėje ir baigė pilnutinį mokymo kursÄ , iÅ¡laikė kvalifikacijos egzaminÄ Ä¯vertinus: teorinis mokymas: labai gerai, gamybinis mokymas: labai gerai. Kvalifikacijos komisija patikrino žinias, mokėjimus ir įgÅ«džius pagal profesijÄ betonuotojas ir suteikė betonuotojo profesijos 4 (ketvirtosios) kategorijos kvalifikacijÄ .

Sprendime nurodė, kad A. K. pateiktas Pažymėjimas yra įformintas tokiame pačiame blanke kaip ir kitų 8 Ukrainos piliečių pateikti pažymėjimai (yra tokios pat formos ir turinio), dėl kurių 2021 m. sausio 26 d. Migracijos departamentas kreipėsi į Kijevo miesto tarybos vykdomojo organo Å vietimo ir mokslo departamentÄ . Atsakovas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti LeidimÄ , pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo kvalifikacijÄ , tad pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyto Leidimo iÅ¡davimo sÄ lygos.

Be to, sprendė, jog pareiÅ¡kėjas neturi ne mažesnės negu vienerių metų darbo patirties pagal turimÄ betonuotojo kvalifikacijÄ per pastaruosius penkerius metus. Pagal nustatytų aplinkybių visumÄ Migracijos departamentas laikė, kad yra pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas siekė tik formaliai atitikti Ä®statymo nustatytas sÄ lygas Leidimui gauti teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir jo atvykimo į LietuvÄ tikslas yra legalizuoti savo buvimÄ Å engeno erdvėje. Kyla pagrįstų abejonių dėl nelegalios migracijos grėsmės. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai (atvyko į LietuvÄ ir dirba tik nuo 2021 m. sausio 26 d., nenustatyta Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, ir nepaisant to, kad nėra duomenų, kad jis keltų grėsmę vieÅ¡Ä jai tvarkai ir visuomenei, nustatytų faktinių aplinkybių laikė pakankamomis konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas tyčiniais nesÄ Å¾iningais veiksmais siekė piktnaudžiauti migracijos procedÅ«romis, nustatė draudimÄ užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ tris metus bei į C.

SIS įvedė perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kurioms taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje). Pagal Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nacionalinę vizÄ atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Å engeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų reikalavimų.

Todėl pareiÅ¡kėjui buvo panaikinta jo viza. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja.

Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto padaryti iÅ¡vadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę reikia nustatyti, koks jo ryÅ¡ys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, kt.).

Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas, kurio 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Ä®statymo 44 straipsnio nuostatas. Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka Å¡ias sÄ lygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiami dokumentai, patvirtinantys užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius dvejus metus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus;

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimÄ , kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Ä®statymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sÄ lyga ir Å¡io straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sÄ lyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymÄ si pagal profesinio mokymo programÄ , ketina dirbti ir dėl leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo Å¡io Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu kreipėsi nepraėjus dvejiems metams nuo studijų ar mokymosi pagal profesinio mokymo programÄ baigimo.

Å io straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sÄ lyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is. Pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, iÅ¡duoti ar pakeisti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu, duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kuriÄ užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė.

Pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktÄ iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktÄ jeigu jis neatitinka sÄ lygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Ä®statyme nustatytu pagrindu. Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama: jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sÄ lygų (2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (10 punktas).

Pažymėtina, kad Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, nustato, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmÄ , bÅ«tina teisiÅ¡kai užtikrinti veiksmingÄ neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos bÅ«dais galimybes (piktnaudžiavimÄ Å¡eimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių 12.5.3, 12.5.3.3 punktai).

Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54, ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiÅ¡kėjo atveju buvo nustatyti kriterijus, sudarantis rimtÄ pagrindÄ manyti, kad gali kilti pareiÅ¡kėjo nelegalios migracijos grėsmė: pareiÅ¡kėjas, norėdamas gauti leidimÄ laikinai gyventi, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LVAT pripažįsta, kad vertinant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę, teismai pagrįstai atsižvelgia į anksčiau nurodytas Lietuvos migracijos politikos gaires. Lietuvos migracijos politikos gairės nustato, kad atsisakymas iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo laikinai gyventi iÅ¡davimo pagrindus, yra viena iÅ¡ nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Taigi, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas pagrįsti savo turimÄ betonuotojo kvalifikacijÄ , Migracijos departamentui pateikė Mokymo įstaigos LiudijimÄ , kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas „<...> mokėsi grupėje ir baigė pilnutinį mokymo kursÄ , iÅ¡laikė kvalifikacijos egzaminÄ Ä¯vertinus: labai gerai, gamybinis mokymas: labai gerai.

Kvalifikacijos komisija patikrino žinias, mokėjimus ir įgÅ«džius pagal profesijÄ betonuotojas ir suteikė betonuotojo profesijos 4 (ketvirtos) kategorijos kvalifikacijÄ â€œ. Atsakovas, nustatęs, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo kilmės valstybės atvykę asmenys teikia tos pačios Mokymo įstaigos pažymėjimus, paklausimu kreipėsi į Kijevo miesto tarybos vykdomojo organo Å vietimo ir mokslo departamentÄ , kuris raÅ¡tu pateikė atsakymÄ , nurodydamas, kad mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos, įstaigos turi teisę iÅ¡duoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie įgytÄ profesinį techninį iÅ¡silavinimÄ (diplomus, liudijimus), jei jos yra atestuotos, o Å¡iuo atveju Mokymo įstaiga atestacijos neatliko, jos iÅ¡duoti dokumentai nėra numatyti standartų.

Å iame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad skundžiamame Sprendime konstatuota ne tai, kad Mokymo įstaiga neturi licencijos ir negali vykdyti atitinkamų mokymų ir (ar) tai, kad pareiÅ¡kėjas Mokymo įstaigoje nesimokė, o tai, kad Mokymo įstaiga nėra įvykdžiusi atestacijos procedÅ«rų, todėl negali iÅ¡duoti Ukrainos valstybinius standartus atitinkančių kvalifikacijÄ patvirtinančių dokumentų. PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Sprendimu, nurodo, kad Departamentas kreipėsi ne dėl pareiÅ¡kėjo, o dėl kitų asmenų pateiktų pažymėjimų.

Pažymėtina, kad Migracijos departamentas yra nurodęs, jog A. K. pateiktas Liudijimas identiÅ¡kas buvo tapataus tiek turinio, tiek formos prasme, dėl ko kilo abejonė ir buvo remtasi Kijevo miesto tarybos vykdomojo organo Å vietimo ir mokslo departamento atsakymu, pateiktu Migracijos departamentui dėl kitų asmenų pažymėjimų tikrumo. PareiÅ¡kėjas Å¡ių aplinkybių nepaneigė. Paklausimu atsakovas siekė iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes dėl Mokymo įstaigos, jos įgaliojimų, todėl, net jei paklausime ir nėra nurodytas pareiÅ¡kėjas, vertintina, kad paklausimas turėjo įtakos ir pareiÅ¡kėjui, kadangi bÅ«tent Mokymo įstaigos pažymėjimu jis grindžia savo profesinę kvalifikacijÄ .

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktas atsakymas į paklausimÄ , nesudaro pagrindo abejoti jo tikrumu, ypač atsižvelgiant į tai, kad paneigiančių argumentų ir (ar) įrodymų, kaip minėta, pareiÅ¡kėjas nenurodė ir nepateikė. PareiÅ¡kėjas nurodo ir tai, kad Migracijos departamentas nesikreipė į Mokymo įstaigÄ su praÅ¡ymu patvirtinti ar paneigti pareiÅ¡kėjo turimo pažymėjimo tikrumÄ bei pareiÅ¡kėjo profesinės kvalifikacijos patvirtinimo įgijimo faktÄ , nepateikė pažymėjimo kartu su paklausimu, neorganizavo pareiÅ¡kėjo apklausos ir neprašė pateikti daugiau informacijos.

Teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju atsakovas neturėjo pagrindo atlikti nurodytus veiksmus, kadangi atsakyme aiÅ¡kiai nurodyta, kad Mokymo įstaigos iÅ¡duoti dokumentai (pažymėjimai) nenumatyti valstybinių standartų, Mokymo įstaigos atestacijos procedÅ«ra nėra atlikta. Be to, Å¡iame kontekste paminėtina, kad atsakovas turi diskrecijos teisę organizuoti užsieniečio apklausÄ tik jei nustato, kad tai yra reikalinga ir tikslinga reikÅ¡mingų aplinkybių įvertinimui ir teisingo sprendimo priėmimui.

Å iuo atveju, teismo įsitikinimu, Departamentas gavęs atsakymÄ su konkrečiai ir tikra informacija apie Mokymo įstaigÄ , pagrįstai vertino, jog netikslinga atlikti pareiÅ¡kėjo apklausÄ ir (ar) tikslinti duomenis. Nustatyta aplinkybė dėl Liudijimo buvo aiÅ¡ki ir nedviprasmiÅ¡ka. Teismas pažymi, kad prie pareiÅ¡kėjo skundo pridėtuose dokumentuose nurodyta informacija neprieÅ¡tarauja atsakyme pateiktai. Kijevo miesto Å vietimo ir mokslo departamento 2021 m. kovo 22 d. raÅ¡te Nr. 063-2034 nurodyta, kad Mokymo įstaigos iÅ¡duotų pažymėjimų forma nenumatyta pagal standartų reikalavimus.

Dokumentų užsakymas ir iÅ¡davimas formuojamas Bendroje valstybinėje elektroninėje bazėje Å¡vietimo klausimais, remiantis Ukrainos Å¡vietimo ir mokslo ministerijos 2015 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 387 „Dėl valstybinio pavyzdžio profesinio-techninio Å¡vietimo dokumentų užsakymo, iÅ¡davimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“, atlikus atestavimo procedÅ«rÄ . Atitinkamai nėra pagrindo sutikti ir su pareiÅ¡kėjo teiginiais dėl to, jog jo pateikti dokumentai paneigia atsakovo nustatytus faktus.

Aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoto pažymėjimo tikrumo bei iÅ¡davimo fakto patikra neįeina į Kijevo miesto tarybos vykdomosios institucijos (Kijevo miesto valstybinės administracijos) Å vietimo ir mokslo departamento įgaliojimus, nepaneigia aplinkybės, kad Å¡i institucija gali teikti informacijÄ jos kompetencijos sferoje, o bÅ«tent – dėl Mokymo įstaigos (ne)atestacijos. PareiÅ¡kėjas savo skundÄ taip pat grindžia LVAT iÅ¡aiÅ¡kinimais 2020 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2400-756/2020.

Tačiau teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo pateiktais argumentais ir pažymi, kad minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi. PareiÅ¡kėjo nurodytoje byloje buvo susiklosčiusi situacija, kai Migracijos departamentas netinkamai įvertino el. laiÅ¡kÄ , kadangi jame nebuvo kontaktinių duomenų, o teismas nurodė, kad tai buvo padaryta nepagrįstai ir nustatė, jog tai galėjo bÅ«ti mokymo įstaigos atstovo el. laiÅ¡kas, patvirtinantis, kad pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duotas tinkamas ir teisėtas kvalifikacijÄ patvirtinantis dokumentas.

Å iuo gi atveju, Migracijos departamentas nustatė, kad Mokymo įstaigos iÅ¡duotas dokumentas nepatvirtina pareiÅ¡kėjo kvalifikacijos, kadangi Mokymo įstaiga nebuvo atestuota. Teismas sutinka su atsakovo vertinimu, kad nepriklausomai nuo to, ar pareiÅ¡kėjas Mokymosi įstaigoje mokėsi ir, ar mokymo įstaiga šį pažymėjimÄ iÅ¡davė, yra pagrindas pripažinti, kad Mokymo įstaigos iÅ¡duotas pažymėjimas neatitiko tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, nes įstaiga neturėjo reikiamų atestacijos dokumentų.

Remiantis LVAT praktika (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2412-556/2021), aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nežinojo apie pažymėjimo neatitikimÄ teisės aktams, Å¡iuo atveju negali turėti lemiamos teisinės reikÅ¡mės. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl tinkamo dokumentų, kurie nekeltų abejonių dėl užsieniečio ketinimų gyventi ir dirbti Lietuvoje, sutvarkymo ir jų pateikimo Migracijos departamentui yra atsakingas pats užsienietis.

Minėta, kad Leidimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai, be kita ko, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimÄ kvalifikacijÄ , jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimÄ kvalifikacijÄ per pastaruosius penkerius metus, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 ir 21 dalyse nurodytus atvejus (Ä®statymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktis). Kadangi nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo pateikti dokumentai neatitiko nustatytų standartų (pareiÅ¡kėjas nepaneigė aplinkybių, kad pagal jo kilmės Å¡alies teisės aktus, mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos ir kitos įstaigos turi teisę iÅ¡duoti valstybinio pavyzdžio dokumentus apie profesinį-techninį iÅ¡silavinimÄ (diplomus, pažymėjimus) tik tuo atveju, jeigu yra iÅ¡laikiusios atestacijÄ , o pareiÅ¡kėjo Mokymo įstaiga tokios procedÅ«ros nėra atlikusi), laikytina, kad Å¡iuo atveju Ä®statymo 44 straipsnį 1 dalies 3 punkto b papunkčio nuostata yra neįvykdyta, todėl pareiÅ¡kėjui pagrįstai atsisakyta iÅ¡duoti LeidimÄ , vadovaujantis Ä®statymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Atitinkamai Å¡ioje dalyje skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. PareiÅ¡kėjas nurodo ir tai, kad jis sÄ Å¾iningai siekė dirbti Lietuvoje, nebuvo aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindÄ manyti, kad jo deklaruotas atvykimo į Lietuvos RespublikÄ tikslas skyrėsi nuo tikrojo atvykimo tikslo. Tuo tarpu atsakovas konstatavo, kad kyla abejonių dėl pareiÅ¡kėjo tikslo ir sÄ lygų, jo sÄ Å¾iningo siekio dirbti Lietuvos Respublikoje, nurodė, kad pareiÅ¡kėjas siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedÅ«romis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, o jo tikslas – ne dirbti Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimÄ Å engeno valstybėse.

Å iame kontekste pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjas pateikė dokumentÄ (PažymÄ ), kad jis mokėsi Mokymo įstaigoje, kuriÄ baigė ir gavo tai patvirtinantį dokumentÄ , t. y. pareiÅ¡kėjas pateikė nesuklastotÄ dokumentÄ , patvirtinantį (pareiÅ¡kėjo manymu) jo kompetencijÄ tarptautiniu lygmeniu. Matyti, kad pareiÅ¡kėjas baigė mokslus/kursus savo kilmės valstybėje, įgijo tai patvirtinantį dokumentÄ bei siekė dirbti Lietuvos Respublikoje pagal įgytÄ specialybę. Aplinkybė, kad pateiktas dokumentas neatitiko pareiÅ¡kėjo kilmės valstybės standartų, negali reikÅ¡ti, jog pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus ir (ar) siekė suklaidinti Dmigracijos departamentÄ .

Å iame kontekste pažymėtina, jog Ä®statymu bei jį įgyvendinančiais teisės aktais nėra pavesta kitiems subjektams, be kita ko, Migracijos departamentui, nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujamasi nustatant pagrindus priimti sprendimÄ dėl draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ ar tokio draudimo laikotarpį, tačiau Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį arba iÅ¡braukiant duomenis apie užsienietį iÅ¡ Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka) administracinių teismų praktikoje vertinama kaip pavyzdinė (žr.

LVAT 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3495-520/2020), t. y. iÅ¡ esmės kaip gairės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad analogiÅ¡komis ar panaÅ¡iomis aplinkybėmis sprendimai dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ ir draudimo laikotarpio bÅ«tų vienodi. Tvarkos 11 punkte nurodyta, kad priimant sprendimÄ uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindÄ , dėl kurio buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1 papunktis); esamus Å¡eiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryÅ¡ius su Lietuvos Respublika (11.2 papunktis); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos (11.3 papunktis): jau buvo atsisakyta užsieniečiui iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1. papunktis), užsieniečiui buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas iÅ¡vykti, grÄ Å¾intas, iÅ¡siųstas ar neteisėtai iÅ¡vyko (11.3.2 papunktis).

Pagal Tvarkos 12 punktÄ , Å¡eiminių ryÅ¡ių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimÄ gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Ä®statymo 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti vizÄ ar ji buvo panaikinta, ar atÅ¡aukta Å engeno viza arba kuriam buvo atsisakyta iÅ¡duoti leidimÄ gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos RespublikÄ , įpareigotas iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, grÄ Å¾intas į užsienio valstybę, perduotas užsienio valstybei pagal Lietuvos Respublikos sudarytÄ tarptautinę sutartį dėl neteisėtai esančių asmenų grÄ Å¾inimo (readmisijos) arba bandė neteisėtai iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos Respublikos ar iÅ¡vyko iÅ¡ jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali bÅ«ti uždrausta atvykti į Lietuvos RespublikÄ ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.

Ä®statymo 133 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinį sÄ raÅ¡Ä sudaro, tvarko ir duomenis iÅ¡ Å¡io sÄ raÅ¡o skelbia ir centrinei antrosios kartos Å engeno informacinei sistemai teikia Departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. To paties straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad sprendimÄ uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba, jeigu ji priėmė Å¡io Ä®statymo 127 straipsnio 5 dalyje nurodytÄ sprendimÄ , arba Migracijos departamentas.

SprendimÄ uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais užsienio reikalų ministro siÅ«lymu priima vidaus reikalų ministras. Draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes. Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas Bendrovėje dirba nuo 2021 m. sausio 26 d., todėl atsakovas vertino, kad pareiÅ¡kėjo ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika nėra ilgalaikiai. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodė, jog pareiÅ¡kėjas, pradėjęs darbÄ , savo pareigas vykdo profesionaliai ir kokybiÅ¡kai.

Pareiškėjas demonstruoja gilias profesines žinias, įgytas realios ankstesnės darbo patirties metu, buvo drausmingas, tvarkingas ir gerai dirbo darbdavio darbuotojų komandoje, niekada nepraleidžia darbo be pateisinamos priežasties, be Bendrovės žinios nėra išvykęs iš vietos, kurioje tuo metu vykdomi darbai, Darbdavys neturėjo nusiskundimų pareiškėjo darbu ar pareigingumu. Pareiškėjas Bendrovėje dirbo ir atsiliepimo pateikimo metu, taigi, Darbdavys siekia nenutraukti darbo sutarties su pareiškėju.

Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas pateikė duomenis, neatitinkančius tikrovės, taigi, apgaulės bÅ«du siekė gauti LeidimÄ . Atsakovas nurodė, kad nors pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenei, tačiau nustatytų faktinių aplinkybių pakanka konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas savo tyčiniais ir nesÄ Å¾iningais veiksmais, pažeisdamas Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, siekė piktnaudžiauti migracijos procedÅ«romis. Atsakovas, įvertinęs iÅ¡dėstytus argumentus ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiÅ¡kėjo su Lietuvos Respublika nesiejo Å¡eiminiai ryÅ¡iai, vadovaudamasis Tvarkos 12 punktu, nustatė 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį.

Teismas nesutinka su Å¡iais atsakovo argumentais ir pažymi, kad pareiÅ¡kėjas neteikė tikrovės neatitinkančių (padirbtų, netikrų) dokumentų, o pateikė dokumentÄ , kurį iÅ¡davė Mokymo įstaiga, t. y. įstaiga, kuri turėjo teisę iÅ¡duoti tokio pobÅ«džio dokumentÄ , bet jis nebuvo patvirtintas migracijos teisės nuostatų kontekste. Tačiau Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo vertinti, kad pats dokumentas buvo padirbtas, kad Mokymo įstaigos neegzistuoja ar kad pareiÅ¡kėjas joje nesimokė.

Nustatyta ir nepaneigta, jog pareiÅ¡kėjo Mokymo įstaiga veikia jo kilmės Å¡alyje, o pareiÅ¡kėjo pateiktų dokumentų pagrindu galima daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas mokėsi Mokymo įstaigoje bei jÄ baigė. Atitinkamai vertinti, kad pareiÅ¡kėjas sÄ moningai pateikė tikrovės neatitinkančius dokumentus, ar kad jo veiksmuose buvo apgaulės (nesÄ Å¾iningumo/siekio tyčia suklaidinti DepartamentÄ ) požymių, nėra teisinio pagrindo. Å iuo atveju atsakovas itin formaliai ir neargumentuotai konstatavo, kad yra Tvarkos 12 punkte įtvirtintų pagrindų nustatyti 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ laikotarpį.

Atitinkamai Å¡ioje dalyje skundžiamas Sprendimas naikintinas. Vadovaujantis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos RespublikÄ , nacionalinio sÄ raÅ¡o sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu, duomenys iÅ¡ Nacionalinio sÄ raÅ¡o teikiami centrinei Å engeno informacinei sistemai (toliau – C. SIS II), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ , kurio pagrindu duomenys įraÅ¡yti į sÄ raÅ¡Ä , atitinka 2006 m. gruodžio 20 d.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p.

4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. SprendimÄ Ä¯traukti į C.SIS įspėjimÄ dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos RespublikÄ . Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų Å¡alių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu.

SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad perspėjimas taip pat gali bÅ«ti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios Å¡alies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė, kaip iÅ¡siuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atÅ¡aukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su ne įleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečio atvykimÄ ar apsigyvenimÄ .

Ä®vertinus byloje pateiktus argumentus, nustatytas faktines aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimÄ bei nekartojant Å¡iame teismo sprendime nurodytų argumentų (dėl to, kad byloje nenustatyta, jog pareiÅ¡kėjas savo veiksmais bÅ«tų siekęs suklaidinti ir (ar) apgauti Migracijos departament, tyčia nesÄ Å¾iningai siekė tik formaliai legalizuoti savo buvimÄ Å¡engeno valstybėse) spręstina, kad Å¡iuo atveju atsakovas nepagrįstai nusprendė įvesti į C.SIS įspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo jo savanoriÅ¡ko iÅ¡vykimo ir (ar) iÅ¡siuntimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos, todėl Å¡ioje dalyje Sprendimas taip pat naikintinas.

Ä®statymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nacionalinę vizÄ užsieniečiui atsisakoma iÅ¡duoti, o iÅ¡duota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Å engeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sÄ lygų. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimÄ per sienas, SÄ jungos kodekso (toliau – Å engeno sienų kodeksas) 6 straipsnyje įtvirtintos trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimo sÄ lygos.

Å io straipsnio 1 dalies nustatyti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė nevirÅ¡ija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį, trečiųjų Å¡alių piliečių atvykimo sÄ lygos. Nurodytos dalies d papunktyje įtvirtinta, kad užsienietis (užsieniečiai) nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti. Kadangi Å¡iuo atveju nustatyta, kad įspėjimas į minėtÄ sistemÄ buvo įtrauktas nepagrįstai, konstatuotina, kad Departamentas nepagrįstai panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ vizÄ .

Atitinkamai ir Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas yra pagrįstas. Teismas apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatupja, kad skundžiamame Sprendime Migracijos departamentas pateikė iÅ¡ esmės aiÅ¡kius ir teisiÅ¡kai pagrįstus argumentus dėl atsisakymo iÅ¡duoti LeidimÄ , t. y. vertintina, kad Sprendimas dalyje, kurioje pareiÅ¡kėjui atsisakyta iÅ¡duoti LeidimÄ , yra teisėtas ir pagrįstas. Tačiau Å¡iuo atveju Migracijos departamentas nepagrįstai vertino ir neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir siekė suklaidinti bei kad pareiÅ¡kėjo tikrasis tikslas – ne darbas Lietuvoje, o tik o buvimo Å engeno valstybėse formalus įteisinimas.

Atitinkamai likusioje dalyje Sprendimas naikintinas. Pažymėtina, kad, teismo vertinimu, kadangi nustatyta, kad iÅ¡duoti LeidimÄ atsisakyta pagrįstai, nėra teisinio pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ ir įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Leidimo Lietuvos Respublikoje iÅ¡davimo. Teismas pažymi, kad ginčo Å¡alys procesiniuose dokumentuose nurodė ir kitus argumentus, susijusius su skundžiamu Sprendimu, tačiau, kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant Å¡iÄ administracinę bylÄ ir nekeičia Å¡iame sprendime padarytos iÅ¡vados.

Paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ ; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieÅ¡ SuomijÄ ; 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). PareiÅ¡kėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė praÅ¡ymus atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo 1450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. IÅ¡ prie praÅ¡ymo pridėtos 2021 m. balandžio 1 d. sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 2021-04-01-2 matyti, kad už skundo parengimÄ praÅ¡oma atlyginti 710 Eur. IÅ¡ 2021 m. gegužės 27 d. sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 2021-05-27 matyti, kad už pasirengimÄ bylos nagrinėjimui ir atstovavimÄ praÅ¡oma atlyginti 400 Eur.

IÅ¡ 2021 m. gegužės 20 d. sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 2021-05-20-2 už praÅ¡ymo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimÄ , įrodymų surinkimÄ praÅ¡oma priteisti 340 Eur. Mokėjimo realumÄ patvirtina 2021 m. balandžio 7 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1077751 ir 2021 m. birželio 1 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 1077759. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å ios iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, Å¡io straipsnio 2 dalis nustato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus.

Teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Taigi, teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017).

PareiÅ¡kėjas už skundo parengimÄ praÅ¡o priteisti 710 Eur. PareiÅ¡kėjo skundas teisme gautas 2021 m. balandžio 1 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1524,2 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikytinas koeficientas – 2.5. Atitinkamai maksimaliai už skundo parengimÄ Å¡iuo atveju gali bÅ«ti priteista 3 810,5 Eur (1524,2 Eur x 2,5).

Už praÅ¡ymÄ dėl įrodymų prijungimo, dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir kt.) parengimÄ , pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose praÅ¡oma atlyginti 740 Eur. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas 2021 m. balandžio 15 d. pateikė raÅ¡tÄ dėl bylos nagrinėjimo bÅ«do, 2021 m. gegužės 18 d. pateikė papildomus dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, 2021 m. birželio 2 d. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Å iuo atveju taip pat aktualus 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis.

Rekomendacijų 8.16 punkte įtvirtinta, kad už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai, taikytinas koeficientas – 0,4. Atitinkamai už vienÄ dokumentÄ gali bÅ«ti priteista 609,68 Eur (1524,2 Eur x 0,4), už du dokumentus – 1 219, 36 Eur (pareiÅ¡kėjo visa praÅ¡oma suma už raÅ¡tų parengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdyje suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytos vien už minėtų raÅ¡tų/paaiÅ¡kinimų parengimÄ ). Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytų, todėl gali bÅ«ti priteista.

Tačiau Å¡iuo atveju sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ bÅ«tina nustatyti, kokia apimtimi buvo patenkintas pareiÅ¡kėjo skundas. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjo skunde buvo keliami du materialiniai reikalavimai:

1) panaikinti SprendimÄ (50 proc. reikalavimo);

2) įpareigoti atsakovÄ iÅ¡ naujo įvertinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl Leidimo iÅ¡davimo (50 proc. reikalavimo). Kadangi teismas atmetė antrÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, vertintina kita pareiÅ¡kėjo skundo dalis – dėl Sprendimo panaikinimo. Kadangi teismas paliko galioti Sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta iÅ¡duoti LeidimÄ , o kitas tris Sprendimo dalis panaikino, laikytina, kad teismas patenkino ¾ pareiÅ¡kėjo reikalavimo panaikinti SprendimÄ . Atitinkamai Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti maksimaliai priteistina 543,75 Eur suma (1450 Eur/2/4x3).

Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pareiÅ¡kėjo atstovo procesinių dokumentų pobÅ«dį ir apimtį, nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ , taip pat patenkintų pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dalį, konstatuoja, jog Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistina 543,75 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma. PraÅ¡ymÄ atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pateikė ir trečiasis suinteresuotas asmuo, praÅ¡ydamas atlyginti jam 121 Eur už atsiliepimo į skundÄ parengimÄ bei pasirengimÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ teisme.

Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 3 dalį, kai iÅ¡nagrinėjus bylÄ yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, Å¡ie asmenys turi tokias pačias teises į iÅ¡laidų atlyginimÄ , kaip ir proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Å iuo atveju akivaizdu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ , todėl jam gali bÅ«ti priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (jų atitinkama dalis, atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo patenkintų reikalavimų dalį).

Prie praÅ¡ymo Bendrovė pridėjo sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2021-05-21-2, kurioje už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ rengimÄ praÅ¡oma atlyginti 121 Eur. Mokėjimo realumÄ patvirtina AB SEB banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymÄ Ä¯ kliento sÄ skaitÄ . Atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo skundÄ pateiktas 2021 m. gegužės 21 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus jau minėtas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2020 m. IV ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1524,2 Eur.

Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, kad už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikytinas koeficientas – 2,5. Å iuo atveju praÅ¡oma priteisti bylinėjimosi suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodytos, tačiau, atsižvelgiant į patenkintų pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dalį, bylos pobÅ«dį ir sudėtingumÄ , trečiajam suinteresuotam asmeniui iÅ¡ atsakovo Å¡iuo atveju priteistina 45,37 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo A. K. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. kovo 18 d. sprendimÄ Nr. 31-75/44U-15224U-300 „Dėl atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės vizos panaikinimo ir draudimo atvykti į Lietuvos RespublikÄ Ukrainos piliečiui A. K.“ dalyse (atsakovo sprendimo 2–4 punktai), kuriose atsakovas:

1) panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ daugkartinę nacionalinę vizÄ Nr. 004406089;

2) uždraudė pareiÅ¡kėjui atvykti į Lietuvos RespublikÄ 3 metus nuo jo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos dienos;

3) įvedė į centrinę antrosios kartos Å engeno informacinę sistemÄ perspėjimÄ dėl draudimo pareiÅ¡kėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Å engeno informacinės sistemos (SIS II) sukÅ«rimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio 1 ir 3 dalis (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos SÄ jungos valstybių narių ir Europos SÄ jungai nepriklausančių valstybių, kurioms taikomas Å engeno acquis (Å veicarija, Norvegijos Karalystė, LichtenÅ¡teinas, Islandija), teritorijoje) 3 metus nuo pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos.

Priteisti pareiškėjui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 543,75 eurų (penkis šimtus keturiascdešimt tris eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Zaskov-Grup“, j. a. k. 302282786, iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 45,37 eurus (keturiasdešimt penkis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjos Egidija Puzinskaitė Jolita Rasiukevičienė Vita Valeckaitė