2021-10-06 Nr. AB-20411-3-61-3-02291-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-51-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02291-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.8; 60.3.10; 60.3.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2558-552/2021 pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-242(AG-186/04/2018) ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo P. J. (toliau – ir pareiškėjas) skundą.

2. Atsakovas nurodė, kad Komisija, pasisakydama dėl pareiškėjo P. J. pateiktos 2015 m. gruodžio 14 d. paramos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ (toliau – ir Paraiška) atitikties Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 3D-807 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų 2015 metais pateiktoms paraiškoms, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 15.1 papunkčiui, nurodė, jog, siekiant nustatyti, ar pareiškėjas veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, būtina atsižvelgti į tai, ar jį su kitais ekonominę veiklą vykdančiais subjektais sieja teisiniai ir ekonominiai ryšiai, susiklostę per fizinį asmenį. Atsakovas pabrėžė, kad ekonominę veiklą vykdantys subjektai turi verstis tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje (gretimoje) rinkoje ar susijusiose rinkose.

3. Nurodė, kad pareiškėjas Paraišką teikė kaip fizinis asmuo. Komisija konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog Paraiškos pateikimo metu pareiškėjas buvo ūkio subjektas, kurio veikla yra susijusi su jam priklausančios individualios įmonės veikla. NMA nesutinka su minėtais Komisijos motyvais, nes, patvirtinus Paraišką ir pareiškėjui suteikus paramą, jis nebūtų laikomas savarankišku Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) prasme. Paraiškos III skyriaus 7 punkte pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykdyti veterinarijos veiklą. Verslo plane pareiškėjas pažymėjo, jog turi ilgametę veterinarijos veiklos patirtį, teiks paslaugas ne tik projekto įgyvendinimo vietoje, bet ir aplinkiniuose kaimuose. Vadovaudamasi valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenimis, NMA nustatė, kad pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. yra įsteigęs individualią įmonę (toliau – ir IĮ) – P. J. veterinarijos įmonę, kurios savininkas ir vadovas yra pareiškėjas, o pagrindinė įmonės veikla – veterinarijos veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose).

4. Atsakovo teigimu, pareiškėjas nuo 1993 m. yra įmonės savininkas ir vadovas. Veterinarijos veiklą jis vykdys ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo. Taigi yra pažeidžiamas SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punktas. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 9.2 ir 15.1 papunkčiuose nustatytų reikalavimų.

5. Komisija, pasisakydama dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio, nurodė, jog NMA sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas ekonominio gyvybingumo rodiklių skaičiavimas, ir pripažino, kad ši NMA sprendimo dalis neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovo teigimu, pareiškėjas pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose visos reikšmės lygios 0. Kai visos reikšmės lygios 0, detalaus apskaičiavimo pateikti nereikia, nes rezultatas nesikeis. Atsakovas teigia, kad NMA įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

6. Atsakovas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į Agentūros skundą prašė spręsti NMA skunde nurodytus reikalavimus teismo nuožiūra.

7. Nurodė, kad pritarė Komisijos pozicijai, jog pareiškėjas, kuris Paraiškos pateikimo metu nevykdo veiklos kaip fizinis asmuo, negali atitikti susijusios įmonės apibrėžimo. Pareiškėjas Paraiškoje patvirtino, kad užtikrina, jog jos pateikimo momentu yra savarankiškas ūkio subjektas ir įsipareigojo iki projekto kontrolės laikotarpio pabaigos išlikti savarankišku ūkio subjektu, kaip nurodyta SVVPĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Ministerijos vertinimu, NMA įsakyme neturėjo papildomai nurodyti formulės, pagal kurią skaičiuojamas grynojo pelno rodiklis, kadangi pareiškėjo pateiktose ataskaitose nurodytos reikšmės lygios 0.

8. Pareiškėjas P. J. atsiliepime į atsakovo skundą prašė jį atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą.

9. Pareiškėjas nurodė, kad palaiko Komisijos sprendime išdėstytą poziciją, jog NMA ir Ministerijos sprendimai priimti pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Teigė, kad yra finansiškai pajėgus vykdyti veiką, tai patvirtina kredito unijos (duomenys neskelbtini) 2018 m. liepos 31 d. garantinis raštas Nr. 11-SR.

10. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad Įgyvendinimo taisyklių 16.1 ir 16.2 papunkčiuose nurodyti reikalavimai ir sąlygos pareiškėjams netaikomi tais atvejais, kai jie projekte numato užsiimti tik remiama veterinarine veikla. Šiuo atveju pareiškėjui jie negalėjo būti taikomi. Be to, pareiškėjo balanso ir pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog pareiškėjo ūkio ekonominis gyvybingumas pagrįstas 94,88 procentai Pareiškėjo vykdoma veterinarinė veikla (85.2 – veterinarinė veikla) yra nesusijusi su projekte numatoma užsiimti ir remiama veterinarine veikla (75 – veterinarinė veikla, numatyta pagal Ekonominės veiklos rūšį (nurodoma pagal EVRK)). Tai patvirtina ir verslo planas. Projekto veikla yra nesusijusi su pareiškėjo teikiamomis privačios įmonės paslaugomis. Paskyrus pareiškėjui jo prašomą paskirti paramą, jo individuali veterinarijos įmonės veikla ir pasirašyta sutartis bus nutrauktos.

11. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad NMA direktoriaus 2018 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. BR1-92 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2015 metais pateiktoms paraiškoms, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas, 2018 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. BR1-92) priimtas nekompetentingo administravimo subjekto, nes Įsakymą ir juo patvirtintą sąrašą turėjo priimti NMA direktorius, o ne Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorius. Be to, Įsakymas pasirašytas praleidus terminą, jame nenurodyta apskundimo tvarka.

12. Pareiškėjas pažymėjo, kad NMA ir Ministerijos sprendimai yra nemotyvuoti, nepasisakyta dėl pareiškėjo reikalavimų, sprendimuose nenurodyta jų apskundimo tvarka, juos priėmė neįgalioti subjektai, sprendimai priimti pažeidžiant nustatytus terminus. Ministerija ir NMA neatliko Paraiškos atrankos, skaičiavimų Paraiškos ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatyti.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu tenkino atsakovo NMA skundą ir panaikino Komisijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimą Nr. 3R-242(AG-186/04-2018), o pareiškėjo P. J. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 14 d. pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ projektui „P. J. veterinarinės gydyklos įrengimas“ (toliau – ir Projektas) įgyvendinti. Paraiškos III skyriaus 7 punkte pareiškėjas nurodė, kad planuoja vykdyti veterinarijos veiklą. Verslo plane pareiškėjas nurodė, jog turi ilgametę veterinarijos veiklos patirtį, paslaugas teiks ne tik Projekto įgyvendinimo vietoje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), bet ir aplinkiniuose (duomenys neskelbtini) kaimuose.

15. VĮ Registrų centro duomenimis, pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. yra įsteigęs IĮ – P. J. veterinarijos įmonę, kurios savininkas ir vadovas yra pareiškėjas, pagrindinė įmonės veikla – veterinarinė veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose). Įmonė įsikūrusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

16. Agentūros direktorius 2018 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. BR1-92 Paraišką atmetė. Agentūra 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. BRK-1588 informavo pareiškėją apie priimtą Įsakymą. Ministerija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2018 m. gegužės 23 d. raštu Nr. 3IN-642(8.1) jį atmetė ir sprendė, kad Agentūros priimtas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio nustatytus reikalavimus, pasirašytas kompetentingo subjekto.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjas šiuos sprendimus apskundė Komisijai, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu panaikino Agentūros 2018 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. BR1-92, NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-1588, Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1) ir įpareigojo NMA P. J. Paraišką vertinti iš naujo, skundo dalį dėl teisės pasirašyti dokumentą atmetė kaip nepagrįstą. Komisija sprendė, kad, siekdamas gauti paramą jo veterinarinės gydyklos įrengimui, pareiškėjas siekė plėsti jau vykdomą individualios įmonės veiklą, kurią vykdė vienas, neturėdamas partnerių.

Komisijos vertinimu, nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas, paduodamas Paraišką, buvo nesavarankiškas. Aplinkybė, kad vienas asmuo, neturėdamas partnerių, vykdo veiklą dviejose srityse, o Paraišką paramai gauti paduoda kaip fizinis asmuo, patvirtina, jog visa pareiškėjo veikla turėtų būti vertinama kaip vieno ūkinio vieneto veikla. Vertinant, ar pareiškėjas yra tinkamas gauti paramą, turėjo būti vertinama, ar visa pareiškėjo vykdoma veikla atitinka Įgyvendinimo taisyklių 9.1 papunktyje keliamus reikalavimus – pareiškėjas nuo Paraiškos pateikimo iki paramos sutarties pasirašymo turėjo atitikti labai mažos įmonės reikalavimus, t. y. atitikti SVVPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nurodytus reikalavimus.

Nustatė, kad Paraiškos vertinimas yra užsitęsęs neproporcingai ilgai ne tik dėl to, kad pareiškėjo pateikta Paraiška yra užpildyta nepakankamai kvalifikuotai, tačiau ir dėl sprendimą priimančios institucijos delsimo priimti sprendimą šiuo pagrindu (Paraiška paduota 2015 m. gruodžio 14 d., sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 5 d.). Be to, Paraiškos nagrinėjimo vilkinimas pareiškėjui sukėlė teisines pasekmes, t. y. jis tikėjosi teigiamo sprendimo, o tai sukliudė dėl paramos šiai veiklai pakartotinai kreiptis 2016 ir 2017 metais.

Komisija įpareigojo NMA Paraišką vertinti iš naujo ir, pareiškėjui išsireikalavus duomenis apie įsipareigojimus išlikti savarankišku ūkiniu subjektu, įgyvendinus Projektą, arba leisti pareiškėjui patikslinti Paraišką aiškiai išlaikant jos pildymo formalumus nurodant, ar ja siekiama plėsti individualios įmonės veiklą, ar siekiama individualiai įmonei įkurti paralelinį ūkinį vienetą, vykdantį analogišką veiklą. Taip pat sprendimuose nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas paskaičiavimas, kad būtų galima vertinti, ar paskaičiavimas atliktas teisingai.

Be to, įvertinus skundžiamų sprendimų turinį, sprendimo dalis dėl ekonominio gyvybingumo paskaičiavimo neatitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamų reikalavimų.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 1993 m. yra įmonės savininkas ir vadovas, todėl tai, jog jis veterinarijos veiklą vykdys ir kaip fizinis, ir kaip juridinis asmuo, pažeidžia SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punktą, nes nustatyti santykiai pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1 punktą neužtikrina atitikties Įgyvendinimo taisyklių 9.2 papunktyje nustatytam galimo pareiškėjo reikalavimui. Pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunktyje įtvirtinto tinkamumo gauti paramą reikalavimo.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas priėmė Įsakymą, remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčiais, t. y. NMA nesirėmė pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomais 16.1, 16.2, 16.3 papunkčiais. Įgyvendinimo taisyklių 9 punktas (atitinkamai ir jo visi papunkčiai) taikomas ir ūkininkams, nes minėtų taisyklių 9 punkte nustatyta, kad dėl paramos gali kreiptis kaimo gyventojas, įskaitant ūkininką, arba privatus juridinis asmuo. Įgyvendinimo taisyklių 15 punktas (atitinkamai ir jo visi papunkčiai) taikomas visiems paramos siekiantiems asmenims, numatytiems minėtų taisyklių 9 punkte. Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte numatyti reikalavimai yra papildomi specialieji reikalavimai ūkininkams ir juridiniams asmenims. Teisma konstatavo, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, kad, Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčių nuostatos jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos, nėra pagrįsti.

20. Teismas nustatė, kad NMA, vertindama pareiškėjo Paraišką, vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis ir nustatė, jog pareiškėjas nuo 1993 m. birželio 30 d. yra įsteigęs IĮ P. J. veterinarijos įmonę, kurios savininkas ir vadovas yra pareiškėjas, pagrindinė įmonės veikla – veterinarinė veikla (ši įmonė verčiasi tokia pačia veikla ar tokios pačios veiklos dalimi toje pačioje atitinkamoje rinkoje ar susijusiose rinkose). Pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi teiginiai, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis jo veterinarinė veikla žymima indeksu 85.2, o Paraiškoje nurodyta veterinarinė veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymima indeksu 75, neturi teisinės reikšmės, nes bet kuriuo atveju pareiškėjas užsiimtų iš esmės ta pačia ekonomine veikla, t. y. veterinarine veikla, kuri ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių žymima tik indeksu 75. Kadangi pareiškėjas pildė Paraišką savo, kaip fizinio asmens (ūkininko), o ne individualios įmonės vardu, NMA turėjo įvertinti būtent šių dviejų ūkio subjektų sąsają Įgyvendinimo taisyklių ir kitų teisės aktų nustatyto teisinio reguliavimo kontekste. NMA tai darė itin aktyviai, prašydama pareiškėjo pateikti papildomus duomenis.

21. Teismas nurodė, kad Komisijos suvestiniame pranešime dėl jurisdikcijos pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (2008/C 95/01) (toliau – ir Suvestinis pranešimas) 54 punkte nurodyta, jog vienvaldė kontrolė įgyjama tada, kai viena įmonė gali daryti lemiamą įtaką kitai įmonei. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas turi lemiamo sprendimo įtaką ir veto teises tiek veikdamas kaip fizinis asmuo, tiek veikdamas savo įmonėje. Be to, lemiamos (esminės) įtakos apibrėžtis yra pateikiama Europos komisijos mažų, labai mažų ir vidutinių įmonių vadove (toliau – ir MVĮ vadovas) – esminę įtaką darančios įmonės samprata apima viešąsias įstaigas, privačius subjektus (nepriklausomai nuo jų teisinis statusas) ir fizinius asmenis. Ryšių, kuriais gali būti daroma esminė įtaka, pavyzdžiai pateikiami MVĮ vadove (remiantis Suvestiniu pranešimu). Atsižvelgiant į tai, net ir smulkieji akcininkai, turintys daugiau nei 25 procentus įmonės akcijų / balsų, gali turėti teisę vetuoti sprendimus ir turėti lemiamą įtaką įmonei (Suvestinio pranešimo 67 ir 68 punktai). Tiek Suvestiniame pranešime, tiek MVĮ vadove akcentuojama, kad nors 50 procentų akcijų turintis akcininkas ir negali savarankiškai (vienvaldiškai) priimti strateginių įmonės sprendimų, tačiau faktiškai jis vis tiek turi veto teises ir lemiamą įtaką įmonės valdyme.

22. Šiuo atveju pareiškėjas yra įmonės vadovas ir savininkas, todėl nėra pagrindo abejoti jo esmine įtaka įmonės valdyme. Pareiškėjas pateikė Paraišką kaip fizinis asmuo, todėl akivaizdu, kad, jeigu jis gautų paramą veiklai vykdyti, jis turėtų esminę įtaką veiklos vykdyme. Įvertinęs teisės aktų nuostatas ir išaiškinimus, teismas nusprendė, kad Įgyvendinimo taisyklių 9.2 punkto nuostatos reiškia, jog asmuo būtų tinkamas kreiptis dėl paramos, jeigu pareiškėjas būtų savarankiškas ūkio subjektas.

23. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog, NMA priimant Įsakymą dėl paramos neskyrimo, buvo analizuojami geografiniai, ekonominiai, funkciniai ir teisiniai bei asmeniniai pareiškėjo ryšiai, t. y. vertinamos objektyviosios ir subjektyviosios aplinkybės. NMA nustatė, kokioje vietoje pareiškėjo įmonė teikia veterinarijos paslaugas, be to, pareiškėjo prie Paraiškos pateiktame verslo plane buvo nurodyta, kokioje vietoje jis vykdys veiklą kaip fizinis asmuo. Taip pat NMA išanalizavo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis apie pareiškėjo finansinę padėtį, taip pat išanalizavo pareiškėjo statusą bei jo funkcijos.

24. Teismas konstatavo, kad tai, jog bendrovės vadovas ir savininkas yra pareiškėjas, pareiškėjas Paraišką pateikė kaip fizinis asmuo, reiškia, kad pareiškėjas veiklą vykdys ir kaip fizinis asmuo, ir kaip juridinis asmuo, todėl tiek įmonėje, tiek individualiai veiktų tas pats asmuo, o jo veikla būtų tokia pati – veterinarinė veikla. Taigi tai nėra savarankiškos įmonės, kaip reikalaujama pagal tinkamumo gauti paramą kriterijus. Šiuo atveju nėra abejonių, kad pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, ir jam priklausanti įmonė yra susiję, pareiškėjas derina savo, kaip fizinio asmens, interesus su įmones interesais. Tai, kad pareiškėjo individualios įmonės ir pareiškėjo veiklos procesas atskirtas, neleidžia teigti, jog jie yra savarankiški ir nepriklausomai vienas nuo kito veikiantys subjektai.

25. Teismas sprendė, kad Komisijos sprendimo teiginys, jog nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas, paduodamas Paraišką, buvo nesavarankiškas, yra nepagrįstas. Teismas panaikino Komisijos sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad Agentūros Įsakyme netinkamai pritaikytos Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 papunkčių nuostatos.

26. Teismas nurodė, kad NMA, skaičiuodama ekonominio gyvybingumo rodiklius, Įsakyme vertino pareiškėjo pateiktus finansinius duomenis, t. y. tai, kad 2014 m. (ataskaitinių) metų pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės lygios nuliui. NMA, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą. Teismas nevertino pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų finansinių duomenų, nurodė, kad pareiškėjas juos turėjo teikti NMA Paraiškos vertinimu metu.

27. Teismas pažymėjo, kad Komisija, pasisakydama dėl Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio, nurodė, jog NMA sprendime nėra aiškiai nurodyta, kokiais skaičiais ir kokia formule buvo atliktas ekonominio gyvybingumo rodiklių skaičiavimas, kad būtų galima vertinti, ar apskaičiuota teisingai, ir pripažino, jog ši NMA sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas pats pateikė pelno (nuostolių) ataskaitas, kuriose visos reikšmės lygios 0. Teismas sutiko su NMA pozicija, kad, kai visos reikšmės lygios 0, detalaus apskaičiavimo įsakyme pateikti nereikia, nes atliekant aritmetinius veiksmus su 0 rezultatas nesikeis. Todėl teismas panaikino Komisijos sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad NMA Įsakyme netinkamai pritaikytos Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčio nuostatos.

28. Teismas konstatavo, kad NMA, išanalizavusi geografinį, ekonominį, funkcinį ir asmeninį ryšį bei išnagrinėjusi visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, Įsakyme, kuriame netenkino pareiškėjo Paraiškos, pateikė teisėtą ir pagrįstą jų vertinimą. Todėl Komisijos sprendimas panaikinti NMA Įsakymą neturi teisinio ir faktinio pagrindo. Teismas sprendė, kad Komisija neteisėtai ir nepagrįstai panaikino NMA Įsakymą, NMA 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. BRK-1588 ir Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1).

III. 29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir atsakovo skundą atmesti, palikti Komisijos sprendimą galioti. Nesant galimybės tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, prašė panaikinti NMA 2018 m. balandžio 5 d. raštą Nr. BRK-1588, NMA 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. BR1-92 dalį dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklas kurti ir plėtoti“ veiklos „parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, taikomas 2015 metais pateiktoms paraiškoms, sąrašo eilės Nr. (paraiškos registracijos Nr. 19VK-KL-15-1-07256_PR001) dėl paramos neskyrimo P. J.“, Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. 3IN-642(8.1), įpareigoti NMA pareiškėjo Paraišką vertinti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nenagrinėjo ginčo esmės, kad NMA sprendimas ir Įsakymas pasirašytas ne NMA direktoriaus, todėl ginčijami sprendimas ir Įsakymas priimti nekompetentingų viešojo administravimo subjektų. Šios aplinkybės nepaneigė ir Ministerija. Pareiškėjui nebuvo pateikti sprendimą ir Įsakymą pasirašiusių asmenų įgaliojimai, skundžiamuose aktuose nenurodyta jų apskundimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė.

31. Pareiškėjas Komisijos ir pirmosios instancijos teismo veiksmus vertino kaip Komisijos ir teismo šališkumą valstybinės institucijos naudai. Teigė, kad nagrinėjamu atveju NMA ir Ministerija privalėjo faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už priimtą ginčijamą sprendimą, bet ir pareiškėjui.

32. Pareiškėjas nurodė, kad ginčijamas teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų. Pirmosios instancijos teismas nesigilino į pareiškėjo nurodytas bylos aplinkybes, jų nevertino, dėl jų nepasisakė.

33. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju jis siekia gauti paramą ne kaip fizinis asmuo, o kaip ūkininkas, Projekte numatydamas užsiimti tik remiama veterinarine veikla, todėl jis atitinka visus teisės aktuose keliamus reikalavimus ir sąlygas gauti paramą. Teigė, kad jo teikiamos paslaugos visiškai nesusijusios su jo teikiamomis privačios įmonės paslaugomis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui paskyrus prašomą paramą, jo individuali veterinarijos įmonės veikla bei pasirašyta sutartis bus nutrauktos. Šiuo atveju nėra abejonių, kad jo, kaip ūkininko, ūkis ir jam priklausanti įmonė, kurios veikla bus nutraukta, kai bus gauta parama, yra visiškai nesusiję, jie yra savarankiški ir nepriklausomai vienas nuo kito veikiantys subjektai.

34. Pareiškėjas akcentavo, kad Paraiškos pateikimo metu buvo ir yra ūkio subjektas, kurio veikla nėra susijusi su jo individualios įmonės veikla. Patvirtinus Paraišką ir suteikus paramą, jis būtų savarankiškas SVVPĮ prasme.

35. Pareiškėjas nurodė, kad, pagal VAĮ 8 straipsnį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Iš atsakovų ginčijamo sprendimo, Įsakymo ir Įsakymu patvirtino sąrašo duomenų matyti, kad juose nėra pateikti aiškūs ir vienareikšmiški paskaičiavimai, kodėl Paraiška neatitinka ekonominio gyvybingumo kriterijų, nenurodyta, kokius faktinius duomenis atsakovai taikė, skaičiuodami Paraiškos ekonominio gyvybingumo kriterijus. Dėl to pareiškėjas neturi galimybės patikrinti skaičiavimų teisingumo.

36. Pareiškėjo nuomone, NMA ir Ministerija neatliko Paraiškos atrankos, skaičiavimų Paraiškos ekonominio gyvybingumo kriterijams nustatyti, nes pareiškėjui šie duomenys nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad papildomos dokumentacijos buvimas viešojo administravimo subjekto žinioje savaime nereiškia, jog jo priimtas individualus administracinis aktas yra pagrįstas. Svarbu, kad papildoma dokumentacija būtų pateikta pareiškėjui, individualiame administraciniame akte būtų daroma aiški nuoroda į ją. Priešingu atveju, tokia dokumentacija negali būti laikoma individualaus administracinio akto sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi. Paraiškos vertinimo metu atsakovai nesurinko pakankamos informacijos ginčijamoms išvadoms pagrįsti.

37. Pareiškėjas, remdamasis Įgyvendinimo taisyklių 16, 16.1, 16.2, 16.3, 17, 17.1 ir 17.2 punktais, teigė, kad atsakovų ginčijami sprendimai, Įsakymas ir Įsakymu patvirtintas sąrašas laikytini nepagrįstais. Jie turi būti panaikinti, nes nagrinėjamu atveju negali būti taikomi Įgyvendinimo taisyklių 9.2 ir 15.1. punktai.

38. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

39. Atsakovas atsiliepime pakartojo faktines aplinkybes, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nuoseklus, detalus ir motyvuotas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti. Sprendime konkrečiai apibrėžtas ginčo dalykas, pagrindai, kuriais remdamasi NMA priėmė sprendimą, jame pasisakyta dėl visų svarbių aplinkybių.

40. Teismas teisingai akcentavo, kad NMA sprendime remtasi būtent Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčiais, o ne 16.1, 16.2, 16.3 papunkčiais. Teismas sprendime išnagrinėjo visus rašytinius įrodymus ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo interpretacijos, kurios akivaizdžiai neatitinka sprendimo turinio, yra nepagrįstos. Teisinga sprendimo išvada, kad Įgyvendinimo taisyklių 9 punktas taikomas ir ūkininkams (dėl paramos gali kreiptis kaimo gyventojas, įskaitant ūkininką, arba privatus juridinis asmuo), o Įgyvendinimo taisyklių 15 punktas taikomas visiems paramos siekiantiems asmenims, numatytiems Įgyvendinimo taisyklių 9 punkte. Įgyvendinimo taisyklių 16 punkte numatyti reikalavimai yra papildomi specialieji reikalavimai ūkininkams ir juridiniams asmenims. Atsakovas pritarė teismo sprendimo išvadoms, kad pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose pateikti argumentai, jog Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.12 papunkčių nuostatos jo atžvilgiu neturėjo būti taikomos, yra nepagrįsti. Teismas, išnagrinėjęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai sprendė, kad NMA, skaičiuodama ekonominio gyvybingumo rodiklius, tinkamai vertino pareiškėjo pateiktus finansinius duomenis. Teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų finansinių duomenų, nes jis juos turėjo pateikti NMA Paraiškos vertinimu metu. Teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą, priėmė išsamų bei motyvuotą sprendimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti.

41. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teismas nesigilino į jo nurodytas aplinkybes ir jų nevertino, dėl jų nepasisakė. Įvertinus teismo sprendimo turinį, yra aišku, jog teismas nagrinėjo visus pareiškėjo teiginius bei 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinius paaiškinimus ir pažymėjo, kodėl juose nurodyti teiginiai yra nepagrįsti.

42. Atsakovas pažymėjo, kad lydraštis nėra ir negali būti prilyginamas administraciniam sprendimui. Lydraščiu buvo persiųstas sprendimas, tačiau lydraštis negali būti ir nėra laikomas savarankišku administraciniu aktu.

43. NMA nurodė, kad klausimas dėl Sprendimo pasirašymo jau buvo nagrinėjamas Komisijoje, pirmosios instancijos teisme ir LVAT, pareiškėjui nekilo jokių klausimų šiuo aspektu. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3P-20 NMA direktoriaus funkcijoms atlikti buvo paskirtas V. T. (NMA Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktorius). Taigi sprendimas buvo pasirašytas įgalioto asmens, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti.

44. Pažymėjo, kad NMA jokia forma nebuvo nurodžiusi pareiškėjui, kad parama bus skirta, nesuteikė jam jokių teisėtų lūkesčių. Pareiškėjai, teikdami paraiškas, visuomet prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų neatitiktis, gali būti atsisakoma skirti paramą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad, sprendžiant dėl teisėtų lūkesčių principo pažeidimo, institucijos turi būti suteikusios asmenims konkrečias garantijas, dėl kurių neįvykdymo gali atsirasti tam tikros teisinės pasekmės. NMA tokių garantijų nesuteikė, todėl pareiškėjas negalėjo turėti jokių pagrįstų ir teisėtų lūkesčių.

45. NMA nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad ginčijamame Įsakyme ir prie jo priedų nepateikta tiksli informacija apie Įsakymo apskundimo tvarką. Lydraštyje aiškiai nurodoma, kad yra siunčiamas Įsakymas, detaliai paaiškinta jo apskundimo tvarka ir terminai. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama dėl sprendimo, akivaizdu, kad pareiškėjui buvo suprantama jo apskundimo tvarka.

46. Atsakovo nuomone, NMA sprendime yra aiškiai nurodyta, kokiais pagrindais bei teisės aktų nuostatomis remtasi priimant sprendimą.

47. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio, tačiau nepaaiškino ir nenurodė, kokios aplinkybės sprendime buvo išnagrinėtos netinkamai.

48. NMA nurodė, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia argumentus, kad jis atitiko keliamus ekonominio gyvybingumo reikalavimus. Nors pareiškėjas teikia paskaičiavimus, pagrįsdamas 94,88 procentų gyvybingumo kriterijų, tačiau Paraiškos vertinimas jau yra baigtas, dėl to jau yra priimtas sprendimas, todėl pareiškėjo pateikti argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Be to, pareiškėjas jokia forma nepaaiškino, kaip apskaičiavo jo nurodomą 94,88 procentų gyvybingumo kriterijų.

49. NMA atkreipė dėmesį, kad MVĮ vadove verslininkams ir kitiems suinteresuotiesiems subjektams pateikiamos bendros gairės, kuriomis vertėtų vadovautis taikant MVĮ apibrėžtį. MVĮ vadovo apibrėžties tikslas – užtikrinti, kad paramos priemonėmis galėtų naudotis tik tos įmonės, kurioms tokios paramos iš tikrųjų reikia. Pareiškėjas vykdydamas individualią veiklą, būdamas vienintelis veiklos vadovas ir steigėjas, atitinka visus susijusios įmonės kriterijus.

50. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes.

IV. 51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartimi pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą paliko nepakeistą.

52. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl NMA 2018 m. balandžio 5 d. įsakymo ir Ministerijos 2018 m. gegužės 23 d. rašto pagrįstumo ir teisėtumo.

53. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su skundžiamų NMA ir Ministerijos sprendimų priėmimo ir pasirašymo aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymėjo, kad šiuos argumentus pareiškėjas teikė skųsdamas NMA ir Ministerijos sprendimus Komisijai, juos pakartojo teikdamas procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismui, jie buvo aptariami teismo posėdžių metu. Nors apeliantas teigia, jog šie argumentai neišnagrinėti, teisėjų kolegija su tuo nesutinka, nes šie pareiškėjo nusiskundimai bei Komisijos pozicija dėl jų išdėstyti Komisijos sprendimo atskiroje pastraipoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Įsakymas pasirašytas Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus, kuriam nuo 2018 m. sausio 19 d. Žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr.3P-20 buvo pavesta atlikti NMA direktoriaus funkcijas. Kartu su Įsakymo išrašu pareiškėjui buvo išsiųstas 2018 m. balandžio 5 d. NMA raštas Nr. BRK-1588, kurį pasirašė tokius lydraščius įgaliotas pasirašyti NMA darbuotojas. Žemės ūkio ministerijos atsakymą pareiškėjui pasirašė Ministerijos kanclerė, kuriai tokią teisę suteikia Ministerijos vidiniai teisės aktai. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti minėtų dokumentų popierinių variantų originalai, nėra pakankama pripažinti, kad ginčijami sprendimai priimti ir pasirašyti nekompetentingų asmenų.

54. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apeliantas neneigia, jog asmeniškai gavo Įsakymo išrašą, susijusį su jo teiktos Paraiškos įvertinimu, bei šio dokumento lydraštį, kuriame detaliai nurodyta Įsakymo apskundimo tvarka. Kaip matyti iš pareiškėjo teiktų argumentų Komisijai (be kita ko, 2018 m. gegužės 29 d. patikslinto skundo) ir tolesnio proceso, jam buvo suprantama viešojo administravimo subjekto valia nepripažinti jo tinkamu subjektu paramai gauti dėl to, kad jis neatitiko Įgyvendinimo taisyklių 15.1 ir 15.12 punktų reikalavimų – nebuvo savarankiškas ūkio subjektas ir nepagrindė atitikimo ekonominio gyvybingumo kriterijams. Pareiškėjas savo skunduose bei kitokiuose procesiniuose dokumentuose ginčijo NMA poziciją šiais aspektais, papildydamas savo argumentus VAĮ 8 straipsnio nuostatomis.

55. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ginčijami sprendimai iš esmės atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, juose nurodyti konkretūs faktiniai duomenys ir teisės normos, sąlygojusios sprendimų priėmimą, nurodyta jų apskundimo tvarka, pareiškėjas teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka gynė savo galbūt pažeistas teises tiek ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijose, tiek administraciniuose teismuose. Taigi pareiškėjo nurodyti ginčijamų sprendimų trūkumai neribojo jo teisių į teisminę gynybą, netrukdė suprasti ir apibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį ar visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti ginčą.

56. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems argumentams, susijusiems su pareiškėjo, kaip savarankiško ūkio subjekto, vertinimu. Teismas nustatė, kad nėra ginčo, jog pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, kaimo gyventojas, kreipėsi dėl paramos skyrimo veterinarinei veiklai vystyti – veterinarinės gydyklos statybai ir įrengimui. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra individualios įmonės, ilgą laiką besiverčiančios veterinarine veikla toje pačioje geografinėje teritorijoje, savininkas ir vienintelis darbuotojas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, ir jo individuali įmonė laikytini susijusiais verslo subjektais ar ūkiniais vienetais. NMA vertino objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, apibrėžiančias pareiškėjo ir jo individualios įmonės ryšius, ir teisingai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 15.1 papunkčio reikalavimų. Situacijos nekeičia ir hipotetiniai pareiškėjo pažadai nutraukti individualios įmonės veiklą gavus paramą. Ūkio subjektas, pretenduojantis gauti paramą, privalo būti savarankiškas ir paraiškos pateikimo momentu, ir visu projekto vykdymo bei kontrolės laikotarpiu.

57. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde, skirtingai nuo ankstesniuose ginčo etapuose užimtos pozicijos, teigė, jog paramos prašė kaip ūkininkas ir teismui teikė jo ūkininko ūkio finansinius duomenis. Tai papildomai patvirtina NMA pozicijos teisingumą, jog pareiškėjas nėra savarankiškas ūkio subjektas. Pareiškėjo pozicijos prieštaringumą atskleidžia ir tie argumentai, kuriais jis pageidauja, kad jam būtų taikomi tik Įgyvendinimo taisyklių 16–17 punktų reikalavimai su išimtimis veterinarijos veiklai, tačiau kartu nesutinka dėl Įgyvendinimo taisyklių 15 punkto reikalavimų taikymo. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad Įgyvendinimo taisyklių 15 punkto reikalavimai taikomi visiems pareiškėjams, o 16–17 punktuose išdėstytos papildomos sąlygos pareiškėjams – atitinkamai juridiniams asmenims, ūkininkams arba kaimo gyventojams.

58. Apeliantas taip pat teigė, jog NMA netinkamai vertino jo atitikimą Įgyvendinimo taisyklių 15.12 papunkčiui. Ši teisės norma reikalauja, jog pateiktame verslo plane pareiškėjas įrodytų, kad ūkio subjektas atitinka ir projekto įgyvendinimo metu bei projekto kontrolės laikotarpiu atitiks ekonominio gyvybingumo kriterijus, kaip nurodyta Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“. Tais atvejais, kai paramos prašantis asmuo anksčiau vykdė ūkinę veiklą, pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles reikalaujama, kad paraiškos vertinimui būtų pateiktos ataskaitinių ar praėjusių ataskaitinių metų finansinės atskaitomybės ataskaitos, iš kurių turėtų būti skaičiuojami grynasis pelningumas (ne mažiau kaip 2 procentai) ir skolos rodiklis (ne mažiau kaip 0,6 procento). Pareiškėjas NMA pateikė 2014 ir 2015 metų finansinės atskaitomybės ataskaitas, kuriose pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės nurodytos lygios nuliui, taigi akivaizdu, jog pareiškėjas neatitiko Įgyvendinimo taisyklių reikalavimų, nebuvo reikalinga atlikti papildomus aritmetinius skaičiavimus.

59. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su įrodymų priėmimu ir rungimosi principo laikymusi, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Agentūra 2017 metų vasario – gegužės mėnesiais prašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus, pagrindžiančius, be kita ko, jo nuosavų lėšų turėjimą, paskolos suteikimo galimybę, pinigų srautų ataskaitas už 2015 metus ir pan. Pareiškėjas pateikė Agentūrai dokumentus, jie buvo vertinami. Pareiškėjo su 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateikti finansiniai duomenys nebuvo teikti NMA Paraiškos vertinimo metu, todėl negali turėti įtakos priimto NMA sprendimo pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjo teiktus dokumentus, suteikė jam galimybę išdėstyti savo argumentus, sprendime pažymėjo, kodėl nesiremia šiais duomenimis, todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistas rungimosi principas.

60. Apeliantas taip pat teigė, kad Agentūra itin užvilkino paramos suteikimo klausimą, pažeidė jo teisėtus lūkesčius ir užkirto jam kelią pateikti naujas paraiškas 2016–2017 metais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, jog pareiškėjo Paraiškos vertinimo ir paramos skyrimo procesas užtruko, tačiau tam turėjo įtakos ir pareiškėjo netinkamai pateikta Paraiška, kurią reikėjo pildyti ir tikslinti. Pateikęs Paraišką, pareiškėjas galėjo turėti tik tokius teisėtus lūkesčius, kad Paraiška bus įvertinta per protingą terminą, bet negalėjo būti užtikrintas, kad jam bus skirta parama. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad jei pareiškėjas mano, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai vilkino jo Paraiškos vertinimą, jis turi teisę naudotis žalos atlyginimo institutu, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra pakankamas pagrindas pripažinti skundžiamus administracinius aktus neteisėtais.

61. Apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Agentūra pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 9.2 ,15.1. ir 15.12 punktų reikalavimų, todėl Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, yra padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus bei nustačius teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas.

V. 62. Pareiškėjas P. J. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą: 1) atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2558-552/2021; 2) panaikinti 2021 m. vasario 17 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį; 3) patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą – panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-5674-815/2021. Pareiškėjas taip pat prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

63. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis yra be motyvų. Pareiškėjas pažymi, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu teismas nusprendė, kad NMA direktoriaus Įsakymas pasirašytas Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus, kuriam nuo 2018 m. sausio 19 d. Žemės ūkio ministro 2018 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. 3P-20 buvo pavesta atlikti NMA direktoriaus funkcijas. Žemės ūkio ministerijos atsakymą pareiškėjui pasirašė Ministerijos kanclerė, kuriai tokią teisę suteikia Ministerijos vidiniai teisės aktai, tačiau nepasisakoma, kokie tai aktai. Pareiškėjo vertinimu, teismo nurodytas motyvas, jog vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti minėtų dokumentų popierinių variantų originalai, nėra pakankama pripažinti, kad ginčijami sprendimai priimti ir pasirašyti nekompetentingų asmenų, yra pagrįstas subjektyvia teismo nuomone bei prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai. Teismas nenagrinėjo, kad atsakovo priimtas 2018 m. balandžio 5 d. sprendimas Nr. BRK-1588 pasirašytas ne NMA direktoriaus, o Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Pirmojo projektų vertinimo ir administravimo skyriaus vedėjo E. K., 2018 m. balandžio 5 d. įsakymas Nr. BR1-92 pasirašytas ne NMA direktoriaus, o Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento direktoriaus V. T. Nurodo, kad šios aplinkybės nepaneigė ir ikiteismine tvarka pareiškėjo skundą išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerija 2018 m. gegužės 23 d. priimtu ginčijamu sprendimu Nr. 3IN-642(8.1). Pareiškėjas pažymi, kad jis yra akivaizdžiai diskriminuojamas, jo teisėti interesai laikomi mažiau svarbiais, yra pažeidžiami lygybės, įstatymo viršenybės, objektyvumo principai, mažinamas pasitikėjimas valstybės institucijomis ir valstybe.

64. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus, kadangi sudarė atsakovams NMA ir Ministerijai sąlygas pateikti papildomą medžiagą, kuri nenurodyta atsakovų ginčijamuose sprendimuose ir Įsakyme, o pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų nevertino, nurodydamas, kad juos reikėjo pateikti Paraiškos vertinimo metu.

65. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė didžiulę turtinę žalą dėl atsakovo NMA perteklinių reikalavimų, klaidinimo, klaidingos konsultacijos teikimo, vilkinimo priimti sprendimą nuo 2015 iki 2018 metų, nes reikėjo patikslinti Projektą, statybos darbų sąmatas, kurias atliko ekspertai ir specialistai.

66. Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui, kaip ūkininkui, yra netaikomos Įgyvendinimo taisyklių 16.1 ir 16.21 papunkčių nuostatos.

67. Pareiškėjas pažymi, kad iš nutarties turinio nėra aišku, kokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu remiantis teismai ir atsakovai nusprendė, jog pareiškėjo veikla yra susijusi su P. J. individualia veterinarine įmonės veikla. Nurodo, kad, paskyrus prašomą paramą, pareiškėjo P. J. individuali veterinarijos įmonės veikla bus nutraukta.

68. Pareiškėjo vertinimu, savarankišką pagrindą atnaujinti procesą sudaro tai, jog nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

69. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

70. Atsakovas NMA prašo pareiškėjo prašymą atnaujinti administracinės bylos Nr. eA-2558-552/2021 procesą atmesti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

71. NMA vertinimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje pasisakė dėl visų svarbių aplinkybių. NMA nesutinka su pareiškėjo interpretacija, jog nutartis yra be motyvų. Nurodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo visus ginčui svarbius aspektus ir dėl jų pateikė aiškų teisinį vertinimą.

72. NMA nuomone, įvertinus pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinį, pareiškėjas neteisingai supranta proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir iš esmės siekia pakartotinai bylą nagrinėti apeliacine tvarka, nepateikia naujų (teisme dar nevertintų) ir teisės normomis bei teismų praktika pagrįstų argumentų dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindų buvimo nepatvirtina pareiškėjo pateikta argumentacija – prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų.

73. NMA nurodo, kad lydraščiu buvo persiųstas Įsakymas, tačiau lydraštis negali būti ir nėra laikomas savarankišku administraciniu aktu. VAĮ taikymo požiūriu minėtas lydraštis nėra administracinis aktas (sprendimas), nes jame nėra tokiam aktui būtino požymio – viešojo administravimo subjekto konkrečiam asmeniui ar jų grupei nustatytų arba suteikiamų teisių ir pareigų. Nurodo, kad lydraštis pareiškėjui nesukėlė teisinių pasekmių, nes juo buvo persiųstas Įsakymas.

74. NMA vertinimu, neaišku, kodėl nei prašyme, nei ankstesniame apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos sprendimo pareiškėjas nepateikė jokių teisės aktų nuostatų, kuriose nurodyta, kad kartu su sprendimu turi būti pateikiamas įgaliojimas.

75. NMA nurodo, kad jeigu pareiškėjas mano, kad jo paties teikta Paraiška NMA turėjo būti vertinama kitos institucijos, lieka neaišku, kodėl nėra įvardijama institucija, kuri, pareiškėjo manymu, turėjo vertinti Paraišką ir priimti sprendimą. Nebuvo pažeistos jokios procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių vertinimą.

76. NMA pažymi, kad nors pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo nurodyta apskundimo tvarka ir terminai (šie aspektai aiškiai nurodyti lydraštyje), tačiau iš visos įvykių eigos yra matoma, kad pareiškėjui buvo ir yra suprantamas apskundimo mechanizmas – byla nagrinėta ir Komisijoje, ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme, ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, todėl pareiškėjui nebuvo apribota teisė skųsti aktus, su kuriais jis nesutinka.

77. NMA nurodo, kad ji nebuvo nurodžiusi pareiškėjui, kad parama bus skirta, ar kitaip nesuteikė jam jokių teisėtų lūkesčių. Pažymi, kad pareiškėjai, teikdami paraiškas, visuomet prisiima riziką, kad, nustačius teisės aktų nuostatų neatitiktis, gali būti atsisakoma skirti paramą.

78. Dėl pareiškėjo argumentų, kad NMA po Paraiškos vertinimo ir priimto Įsakymo turėjo vertinti jo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinius paaiškinimus, nurodė, kad, Įsakyme remtasi Įgyvendinimo taisyklių 9.2, 15.1 ir 15.2 papunkčiais, o ne Įgyvendinimo taisyklių 16.1, 16.2, 16.3 papunkčiais. Vilniaus apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai nevertino 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniais paaiškinimais pateiktų finansinių duomenų, nes juos pareiškėjas turėjo teikti Paraiškos vertinimo metu. Ginčo nagrinėjimo metu Paraiškos vertinimo procesas buvo baigtas, todėl NMA neturėjo prievolės atnaujinti Paraiškos vertinimą tik dėl pareiškėjo deklaratyvių interpretacijų, nurodytų jo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytiniuose paaiškinimuose.

79. NMA taip pat nurodo, kad, skaičiuodama ekonominio gyvybingumo rodiklius, vertino, jog pareiškėjo pateikti finansiniai duomenys, t. y. 2014 m. (ataskaitinių) metų pardavimo pajamų ir grynojo pelno (nuostolių) reikšmės lygios nuliui, todėl grynojo pelningumo rodiklis nėra lygus ar didesnis nei 2 procentai. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas teikia paskaičiavimus, nurodydamas 94,88 procentų gyvybingumą, tačiau Paraiškos vertinimas jau yra baigtas ir priimtas Įsakymas, todėl pareiškėjo pateikti argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Pareiškėjas jokia forma nepaaiškina, kaip apskaičiavo jo nurodomą 94,88 procentų gyvybingumą.

80. NMA pažymi, kad pareiškėjo interpretacijos dėl ateityje ketinamos vykdyti ar nevykdyti veiklos neturi jokios teisinės reikšmės.

81. NMA paaiškina, kad negali pareiškėjui skirti paramos dėl jo įsitikinimo, kad jis atitinka keliamus reikalavimus. Laikantis pareiškėjo logikos, susidarytų teisiškai ydinga situacija, kad pareiškėjams būtų netaikomos Įgyvendinimo taisyklių nuostatos, o būtų remiamasi pasižadėjimais išlikti savarankiškais, nors jau Paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas toks nebuvo.

82. NMA teigia, kad prašyme nėra jokių konkrečių ir aiškų argumentų, kodėl byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

83. Atsakovas Žemės ūkio ministerija prašo atsisakyti atnaujinti procesą. Jei būtų priimta nutartis dėl proceso atnaujinimo, prašo atmesti prašymą, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

84. Ministerija teigia, kad pareiškėjas pateikė tik deklaratyvius teiginius, bendro pobūdžio samprotavimus, bei neįrodė, kad buvo padarytas materialiosios teisės normos pažeidimas. Ministerijos nuomone, pareiškėjas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu.

85. Ministerija pažymi, kad NMA 2018 m. balandžio 15 d. raštas Nr. BRK-1588 yra lydraštis, kuriuo buvo persiųstas sprendimas, lydraštis pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė ir nesukūrė jam teisių bei pareigų.

86. Ministerija atkreipia dėmesį, jog, pagal NMA nuostatų 28.1 papunktį, NMA direktorius, vadovaudamasis teisės aktais, priima sprendimus dėl paramos suteikimo ir sankcijų taikymo arba įgalioja NMA direktoriaus pavaduotoją, NMA direktoriaus vyriausiąjį patarėją arba kitą NMA administracijos padalinio vadovą. Taigi sprendimą pasirašė įgaliotas jį pasirašyti asmuo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 87. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, bet atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

88. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

89. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta, jog proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus nagrinėjant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu.

90. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pateikdamas argumentus dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama jos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reguliavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimą byloje Brumarescu prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 28342/95), 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02)).

91. Aptariamu atveju, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2021 m. vasario 17 d. nutartį, administracinė byla Nr. eA-2558-552/2021 buvo užbaigta, minėtas procesinis sprendimas įgijo res judicata galią, t. y. šalių ginčas buvo išspręstas visiškai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Procesas šioje baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos ir proceso atnaujinimo pagrindų.

92. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Proceso atnaujinimo institutą reguliuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl proceso šalies nurodytų aplinkybių, kurias ji įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar proceso šalies nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu.

93. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2558-552/2021 buvo paskelbta 2021 m. vasario 17 d., todėl pareiškėjas, 2021 m. gegužės 17 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, nepraleido trijų mėnesių termino, nustatyto ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje.

94. Pareiškėjo P. J. prašymas yra grindžiamas aplinkybėmis, susijusiomis su proceso atnaujinimo pagrindais, nustatytais ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punktuose.

95. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimas ar nutartis yra be motyvų.

96. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, teismams tenkanti pareiga motyvuoti priimamą sprendimą negali būti aiškinama kaip reikalaujanti pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną šalies argumentą (žr., pvz. Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimo byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.). Motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir gali būti nustatyta tik nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimo byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 18390/91) 29 p.).

97. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, formuojamoje atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, nuosekliai pabrėžiama, kad minėtu įstatyme numatytu pagrindu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų) procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas (nutartis) apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš procesinio dokumento turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., 2015 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-87-556/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-40-602/2016, 2017 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-822/2017 ir kt.).

98. Prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 17 d. nutartyje nevertino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo, sudarydamas atsakovams NMA ir Ministerijai galimybę pateikti papildomą medžiagą, kuri nenurodyta ginčijamuose sprendimuose ir Įsakyme, o pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų su rašytiniais įrodymais nevertino. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad teismo motyvas, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pateikti minėtų dokumentų popierinių variantų originalai, nėra pakankama pripažinti, kad ginčijami sprendimai priimti nekompetentingų asmenų, yra teismo subjektyvi nuomonė, akivaizdžiai prieštaraujanti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

99. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tam tikrų įrodymų ar argumentų neaptarimas teismo procesiniame dokumente savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu teismo procesiniame sprendime apskritai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas įvertino byloje kilusio ginčo esmę ir detaliai ją aptarė. Nutartyje iš esmės pasisakyta dėl visų reikšmingų bylai aplinkybių, kurios turi būti vertinamos sprendžiant, ar Komisijos 2018 m. birželio 7 d. sprendimas Nr. 3R-242(AG-186/04/2018) yra teisėtas ir pagrįstas, motyvuotas, įvertintos VAĮ, ABTĮ, Įgyvendinimo taisyklių, Europos Komisijos Rekomendacijų 2003/361/EB, Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. 3D-440 „Dėl Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos, susijusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pasisakyta dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, išspręsti pareiškėjo procesiniai klausimai. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

100. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Šiuo pagrindu procesas atnaujinimas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas ją taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtintą abstrakčią elgesio taisyklę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010; 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

101. Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu. Tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

102. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas gali būti suprantamas kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir panašūs atvejai.

103. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu grindžia argumentais, kad teismas pažeidė rungimosi ir lygiateisiškumo principus, kadangi sudarė atsakovams NMA ir Ministerijai sąlygas pateikti papildomą medžiagą, kuri nenurodyta atsakovų ginčijamuose sprendimuose ir Įsakyme, o pareiškėjo 2020 m. gruodžio 2 d. rašytinių paaiškinimų nevertino.

104. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią prašymo atnaujinti procesą dalį, susipažinusi su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi, konstatuoja, kad pareiškėjo nurodyti argumentai dėl rungimosi ir lygiateisiškumo principų pažeidimo yra paremti subjektyvia pareiškėjo nuomone dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo. Pareiškėjas iš esmės siekia, kad byla būtų nagrinėjama iš naujo, nes nesutinka su teismo pateiktu teisės normų aiškinimu. Akcentuotina, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015).

105. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

106. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Taigi šis proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu. Prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, kad administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-10/2012). Atnaujinti procesą šiuo pagrindu galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P143-127/2011; 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nustatęs, jog administracinių teismų praktika prieštaringa, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi į tai reaguoti ir imtis teisės aktuose nustatytų priemonių ją suvienodinti, nes tik unifikuojant teismų praktiką galima veiksmingai užtikrinti konstitucinio imperatyvo, kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos taip pat, laikymąsi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-59/2011).

107. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų ir argumentų, o, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tai yra pagrindas jį panaikinti. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo išdėstyti motyvai ir argumentai yra neaiškūs ir netikslūs, dviprasmiški ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms.

108. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė argumentų, jog administracinių teismų praktika ginčui aktualiais klausimais yra nevienoda. Vien tik pareiškėjo subjektyvūs teiginiai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.

109. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2558-552/2021 atmetamas ir atsisakoma atnaujinti procesą minėtoje byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. J. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-2558-552/2021 pagal pareiškėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. J. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė