2022-01-27 Nr. AB-2194-4-52-3-00657-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1182-575/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00657-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant užsieniečiui (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. I. B., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. N.,

vertėjui Abdulmecit Zengin,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio B. H. I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. I. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Migracijos skyrius (toliau – ir Migracijos skyrius) kreipėsi į teismą su teikimu dėl (duomenys neskelbtini) piliečiui B. H. I. B. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

2. Migracijos skyrius nurodė, jog VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai 2021 m. liepos 5 d. Varėnos rajone, Kaniavos seniūnijoje, Kalvių kaimo ribose sulaikė 14 asmenų grupę, neteisėtai kirtusią Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Užsienietis prisistatė (duomenys neskelbtini) piliečiu ir pateikė (duomenys neskelbtini) pasą. Sulaikytas užsienietis VSAT pareigūnams pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. 21S35439 užsieniečiui nuspręsta nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 (penkis) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C. SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 (trims) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Užsienietis su sprendimu buvo supažindintas 2021 m. lapkričio 3 d. Migracijos skyrius teikime nurodė, jog prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus išspręstas klausimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, trims mėnesiams iki 2022 m. balandžio 5 d.

3. Užsienietis posėdžio metu su teikimu sutiko, tačiau užsieniečio atstovė advokatė teismo posėdžio metu teigė, kad asmens sutikimas išreikštas netinkamai supratus teikimo turinį. Nurodė, jog užsieniečio atžvilgiu nėra priimtas galutinis Migracijos departamento sprendimas, t. y. užsienietis yra prieglobsčio prašytojas. Prašė teikimą atmesti, taikyti švelnesnes alternatyvias sulaikymui priemones, kadangi gyvendamas konteineryje, jis turi tokį laisvės apribojimą, kuris turėtų vertinamas kaip sulaikymas.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2022 m. sausio 4 d. sprendimu Migracijos skyriaus teikimą tenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y., ne per pasienio kontrolės punktą, o kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Pabrėžė, jog užsienietis Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ar ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Nurodė, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis pakartotinai nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, duomenų, kad jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai teismui pateiktoje medžiagoje nėra, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas, todėl jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 5 punktas.

6. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog užsieniečio atstovė teismo posėdžio metu akcentavo, kad Užsieniečių registracijos centre gyvenimo sąlygos labiau atitinkančios sulaikymo nei alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas. Nurodė, kad nagrinėjant teikimus pagal Įstatymą, apylinkės teismas parenka teisinį režimą, kuriame prieglobsčio prašytojas bus apgyvendintas Lietuvos Respublikoje iki bus išspręstas jo teisinės padėties klausimas. Pažymėjo, kad konkrečias apgyvendinimo sąlygas pagal apylinkės teismo parinktą režimą turi užtikrinti apylinkės teismo sprendimą vykdanti institucija.

7. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 115 straipsnio 1, 2 dalies 5 punktu, 4 dalimi, 116 straipsnio 3 dalimi, 117 straipsnio 1 dalimi.

III. 8. Užsienietis apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. ir priimti naują sprendimą, prašymą tenkinti. Taip pat, skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – nustatyti jog jis elektroninių ryšių priemonėmis, nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba VSAT apie savo buvimo vietą ir leisti užsieniečiui apsigyventi jo pasirinktoje vietoje.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

9.1. Visiškai atmestinas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog užsienietis sutiko su jo atžvilgiu po pusmečio dar kartą pratęsiamu sulaikymo terminu. Pabrėžia, jog formalus sutikimas buvo išreikštas tą pačią dieną nagrinėtoje jo sesers byloje, bet ne šio užsieniečio byloje. Taip pat, bylose dalyvavo du vertėjai, kurie akcentavo pareiškėjo gimtąja kalba, jog tai bus ne sulaikymas, o apgyvendinimas leidžiant judėti. Teigia, jog tik vėliau užsieniečiui tapo aišku, jog judėti šiuo atveju bus galima tik ribotoje apgyvendinimo vietos teritorijoje, o ne laisvai už tvoros. Mano, jog užsieniečio sesers sutikimas buvo vertimo klaidos pasekmė, visiškai nereiškianti tikrosios jos valios, nes iš jos pasisakymo labai aiškiai galima buvo suprasti, jog ilgalaikis jos sulaikymas paveikė itin slegiančiai, o tuo tarpu pats užsienietis su teikimu aiškiai išreiškė nesutikimą.

9.2. Užsienietis teigia, jog netinkamai buvo pritaikyta Įstatymo 5 straipsnio 6 dalis, kuri dabar yra panaikinta nuo 2022 m. sausio 1 d. Pažymi, jog panaikinus tokį ribojimą įstatyme, bei atsižvelgiant į konstitucinio asmens laisvės principo reikšmę, nebeliko įstatymiškai apibrėžtos pareigos taikyti užsieniečio atžvilgiu su laisvės ribojimu susijusią alternatyvią sulaikymui priemonę.

9.3. Užsienietis nurodo, kad jo atžvilgiu nėra priimtas galutinis teismo sprendimas dėl prieglobsčio nesuteikimo, o pasisakydamas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, remiantis Įstatymo (115 str.) pirmosios instancijos teismas gali rinktis tik iš Įstatymo 115 straipsnio 1-3 dalyse numatytų priemonių. Teigia, jog įstatymų leidėjas labai aiškiai pasisakė, kad neesant galutinio teismo sprendimo dėl prieglobsčio nesuteikimo, užsieniečiui išbuvus faktinio sulaikymo sąlygomis ilgiau nei Įstatyme numatyti 6 mėnesiai, jo atžvilgiu gali būti taikomos tik 115 straipsnio 1-3 dalyse numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės, nesusijusios su laisvės ribojimais.

9.4. Užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo prielaida, jog jis gali pabėgti ar pasislėpti. Mano, kad ši prielaida nėra pakankamai individualizuota, pagrįsta ar tuo labiau įrodyta. Užsienietis savo asmeniniu elgesiu nėra niekaip sudaręs pagrindo tikėtis, jog jis iki šiol pažeidinėjo ar ateityje ketina pažeisti jo atžvilgiu Lietuvoje taikytas priemones ar ribojimus, o pirmosios instancijos teismas ignoravo Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, kurioje labai aiškiai apibrėžta, kokias atvejais yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti.

9.5. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog užsieniečio tapatybė nėra nustatyta, tačiau net jei užsieniečio asmenybė formaliai ir būtų laikoma nenustatyta, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tai nėra esminė priežastis, nulemianti alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo negalimumą. Nurodoma, jog byloje nėra ginčo, kad asmuo yra būtent tas, kuriuo prisistato, tik nebuvo pateiktas originalus asmens užsienio kelionėms skirtas dokumentas, bet tokios aplinkybės nėra lygiavertės ir negali būti aiškinamos plečiamai tokia apimtimi, vertinant, jog jo asmenybė nėra nustatyta. Be to, nebuvo pateikta jokių duomenų, jog institucijos dėl asmenybės nustatymo atliktų kokius veiksmus šiuo tikslu, ir būtent tam būtų reikalingas asmens sulaikymas.

9.6. Užsienietis akcentuoja, jog jis yra iš esmės sulaikytas pusmetį, o tai yra itin ilgas laikotarpis prieglobsčio prašytojo atžvilgiu, valstybei sąžiningai siekiant deklaruojamų tikslų ir įvertinus tai, jog užsienietis bendradarbiauja su institucijomis, turi finansines galimybes su artimųjų pagalba išsilaikyti pats, jokios nusikalstamos veikos nepadarė, jo atžvilgiu pritaikyti ribojimai yra neproporcingi ir neadekvatūs.

10. Pareiškėjas Migracijos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime pažymima:

10.1. Užsienietis, būdamas pilnametis ir veiksnus, turėjo suvokti, kad vykstant į užsienio valstybę reikalinga turėti asmens tapatybę patvirtinančius bei kitus reikalingus kelionės dokumentus, kuriuos turi pateikti pareigūnams pasienio kontrolės punkte. Atvykimas į užsienio valstybę ne per valstybės sienos kirtimo punktus negali būti vertinamas kaip bendradarbiavimas su valdžios institucijomis. Migracijos skyrius nesutinka, jog skundžiamame pirmosios instancijos sprendime užsieniečio atstovo teikiamas prašymas remiantis Įstatymo (115 straipsnio 2 d. 4 p.) taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, t. y. nustatytu laiku elektroninių ryšio priemonėmis pranešti savo buvimo vietą ir leisti apsigyventi jo pasirinktoje vietoje yra pagrįstas. Mano, kad pritaikius aukščiau minėtą prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, bei neribojant apelianto judėjimo laisvės, kyla reali rizika, kad užsieniečio išvykimas iš Medininkų užsieniečių registracijos centro trukdys įvykdyti Migracijos departamento priimtą sprendimą, be to užsienietis nenurodo, kur planuoja apsigyventi.

10.2. Migracijos skyrius nurodo, jog užsieniečio atžvilgiu yra priimti tokie Migracijos departamento sprendimai – sprendimu Nr. 21S35439, nusprendė užsieniečiui, nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir išsiųsti į kilmės šalį, su šiuo sprendimu užsienietis nesutiko ir jį skundė, taip pat, Migracijos departamento prieglobsčio sprendimų komisija užsieniečio apskųstą sprendimą atmetė kaip nepagrįstą.

10.3. Pažymi, kad užsienietis gyvena VSAT Medininkų užsieniečių registracijos centre šildomuose moduliniuose nameliuose, kurie suskirstyti į atskiras zonas pagal ten apgyvendintų užsieniečių lytį, amžių, kitas demografines charakteristikas. Teigia, jog Medininkų užsieniečių registracijos centre gyvenantiems užsieniečiams užtikrinamos visos materialinės priėmimo sąlygos, galima naudotis ryšio priemonėmis, pagal nustatytą grafiką ir poreikius teikiamos socialinės ir sveikatos priežiūros paslaugos, kita pagalba. Mano, kad užsieniečiui yra užtikrinamos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos, tenkinančios būtiniausius poreikius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje kilo ginčas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo užsieniečiui.

12. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.).

13. Įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nustatyta, jog prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

14. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas 2021 m. spalio 28 d. priemė sprendimą Nr. 21S35439, kuriuo nuspręsta nesuteikti užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos bei išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį, į Lietuvos Respubliką uždraudžiant atvykti penkerius metus nuo išsiuntimo dienos. Užsienietis minėtą sprendimą buvo apskundęs Migracijos departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, kuri sprendimu Nr. IQ475 užsieniečio skundą dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 28 d. sprendimo atmetė. Užsienietis sprendimą yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog užsienietis turi prieglobsčio prašytojo statusą.

15. Įstatymo 113 straipsnyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas, be kita ko, gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir, įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 4 d. 2 p.).

16. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, jog užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Alternatyvios sulaikymui priemonės nustatytos to paties straipsnio 2 dalyje, tarp jų – užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą (2 p.) ir užsieniečio apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.). Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodytos alternatyvios sulaikymui priemonės gali būti skirtos tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 st. 5 d.).

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kurias kiekvienu konkrečiu atveju teismas gali pripažinti pakankamomis taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N143-3565/2008, 2010 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N575-6127/2010 ir kt.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui gali būti skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017, 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018).

18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4270-492/2021 pažymėjo, jog, nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai išspręsti užsieniečio teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą ir priimti bei įvykdyti atitinkamą sprendimą. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą. Vertinant užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti atsižvelgiama į tai, ar šia priemone siekiami tikslai negalėtų būti pasiekti pritaikius švelnesnę priemonę. Šiuo tikslu reikšmingomis gali būti aplinkybės, inter alia (be kita ko) charakterizuojančios prieglobsčio prašytojo asmenybę, atskleidžiančios tam tikrus specialius asmens poreikius (be kita ko, prieglobsčio prašytojo, kaip pažeidžiamo asmens, turimas statusas), įvairių medicininių ar kitokių būtinųjų paslaugų, kurių nėra galimybės suteikti prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo vietoje, poreikis ir pan. Toje pačioje nutartyje pažymėta, kad tik išimtiniais atvejais nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visumos pagrindu gali būti sprendžiama dėl švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo būtinybės.

19. Byloje nustatyta, kad užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, neturi gyvenamosios vietos. Užsienietis neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje. Yra pagrindas manyti, jog užsieniečiui pritaikius švelnesnę sulaikymui priemonę, jis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, taikant judėjimo laisvės apribojimus. Šiuo atveju ši sulaikymui alternatyvi priemonė yra proporcinga esamiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog nėra pagrindo taikyti užsieniečio prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį nėra pagrindo keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio B. H. I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius