379224b2-9e64-452b-a4d5-ecc01ec000bd · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr             Civilinė byla Nr. e2A-1665-538/2017                          Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10453-2016-3                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                             2.6.10.5.2.8; 3.3.1.18.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 24 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡Â teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos MisiÅ«nienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei „Klaipėdos regiono keliai“, tretieji asmenys A.

N., uždaroji akcinė bendrovė „ALD Automotive“, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, ADB „Gjensidige“, uždaroji akcinė bendrovė „Lemminkainen Lietuva“, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:                                                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės 1485,62 Eur turtinės žalos atlyginimo, 110,14 Eur palÅ«kanų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2015-03-18 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) važiuodama valstybinės reikÅ¡mės rajoniniu keliu Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) maždaug 1 km nuo (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę. Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nai iÅ¡tyrę eismo įvykio aplinkybes vairuotojos A. N. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė. Ä®vykio metu transporto priemonė ieÅ¡kovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021 (2012-11-28 redakcija, galioja nuo 2013-01-01, toliau – Taisyklės). Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5 punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. IeÅ¡kovei pateikta:

1) PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija SOL Nr. 065824 1735,2 Eur sumai patvirtina remonto iÅ¡laidas;

2) PVM sÄ skaita-faktÅ«ra serija AA-15 Nr. 0648 62,4 Eur sumai patvirtina transportavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė kompensavo draudėjui atsiradusiÄ Å¾alÄ iÅ¡mokėdama 1485,62 Eur (iÅ¡skaitytas 311,98 Eur PVM) draudimo iÅ¡mokÄ . Pakeistos dalys nenuvertintos dėl nusidėvėjimo, kadangi įvykio metu transporto priemonė buvo eksploatuojama mažiau nei vienerius metus. Pagal Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä (patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 284 redakcija) 423 punktÄ valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. LR susisiekimo ministras 2004-08-31 įsakymu Nr. 3-447 „Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ įgaliojo Kelių direkcijÄ Ä¯gyvendinti valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčių valstybės įmonių, tarp jų ir VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“, savininko teises ir pareigas.

VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių ir jų statinių priežiÅ«rÄ , eksploatacijÄ , remontÄ , todėl atsakovė turėjo užtikrinti valstybinės reikÅ¡mės rajoninio kelio Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) priežiÅ«rÄ . To atsakovei nepadarius, atsakovei tenka pareiga atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-12 sprendimu tenkino ieÅ¡kinį.

Priteisė ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iÅ¡ atsakovės Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ 1485,62 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , 110,14 Eur palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 1595,76 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2016-08-09 iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir 491,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Priteisė trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“ 600 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo iÅ¡ atsakovo Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“.Nurodė, kad ieÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ draudėjui, įgijo subrogacijos teisę į atsakingÄ už žalÄ atsakovę ir perėmė draudėjos teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo per trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas konstatavo, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiÅ«rÄ , saugų eismÄ ir kelio ženklinimÄ yra atsakinga atsakovė, todėl jai tenka atsakomybė dėl kelio trÅ«kumų atsiradusios žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad žala atsirado dėl trečiojo asmens A. N. kaltės ir dėl jos pažeistų kelių eismo taisyklių, ji įvažiavo į duobę kelyje, dėl to apgadino automobilį. Nurodė, kad atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus apie po eismo automobiliui užfiksuotus apgadinimus ir iÅ¡laidas pagrindžiančius raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡omas priteisti 1485,62 Eur žalos dydis iÅ¡ atsakovės yra įrodytas ir pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimÄ bei priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis tik trečiojo asmens UAB „Lemminkainen Lietuva“ pateiktu žemėlapiu, kuriame yra pažymėta kelio Nr. 2212 atkarpa, nepagrįstai paneigdamas atsakovės teiktus į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus, padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais.

Pažymi, kad prieÅ¡ingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, byloje nėra duomenų, kad kelyje Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) 6 - ajame kilometre buvo atliekami kelio darbai, o į bylÄ pateiktoje eismo įvykio schemoje užfiksuota keturÅ¡alė sankryža, pažymėta kelio ženklu Nr. 203 „Duoti keliÄ â€œ, tačiau kelyje Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) nuo 5 km iki 7 km tokios sankryžos apskritai nėra, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktas žemėlapis, todėl labiau tikėtina, kad Å¡ioje eismo įvykio schemoje yra nubraižyta kelio Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) ir kelio Nr. 2212 (duomenys neskelbtini) sankryža, kuri yra 3,7 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) ir kurioje kelio darbus atliko trečiasis asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ pagal 2014-09-09 tarp Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį dėl kelio Nr. 2212 (duomenys neskelbtini) rekonstravimo.

Teigia, kad akivaizdu, jog atsakovė VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ nėra atsakinga už eismo įvykio metu trečiojo asmens A. N. patirtÄ Å¾alÄ , nes reikalavimÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovė turėtų reikÅ¡ti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“. Apeliantės manymu, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra neiÅ¡samus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų, teismas neanalizavo atsakovės pateikto atsiliepimo į ieÅ¡kinį, papildomų motyvų pateiktų prie ieÅ¡kinio, teismo posėdžio metu iÅ¡sakytų argumentų bei pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, todėl pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir motyvuotai atsakyti į visus Å¡alių argumentus.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o atmesti VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ apeliacinį skundÄ ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-12 sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-280-889/2017 nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiÅ«rÄ , saugų eismÄ ir kelio ženklinimÄ yra atsakinga atsakovė. Pažymi, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama eismo įvykio aplinkybės, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byla.

Teigia, kad VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių ir jų statinių priežiÅ«rÄ , eksploatacijÄ , remontÄ , taigi atsakovė, bÅ«dama Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių ir jų statinių valdytoja, yra atsakinga už žalos atsiradimÄ CK 6.266 straipsnio pagrindu. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :           IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, sprendžia, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Nustatyta, kad 2015-03-18 transporto priemonė (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančiÄ duobę.

Klaipėdos apskrities VPK pareigÅ«nai vairuotojos A. N. atžvilgiu 2015-03-25 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisenÄ nutraukė. Ä®vykio metu transporto priemonė ieÅ¡kovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Vadovaujantis draudimo sutartimi įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sÄ lygos“ 9.5 punktÄ transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. 2015-03-18 Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos II-ojo bÅ«rio specialisto tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 18:52 val. iÅ¡ Klaipėdos AVPK OVS budėtojų dalies buvo gautas praneÅ¡imas, kad kelyje (duomenys neskelbtini), maždaug apie 1 km nuo (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, automobilio vairuotoja apgadino automobilį įvažiavusi į duobę. 2015-03-18 18:00 val. eismo įvykio vietos schemoje pažymėtas automobilis (duomenys neskelbtini) stovintis už 42 metrų nuo duobės, atsiradusios dėl kelio darbų.

Pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį motyvuodamas tuo, kad 2015-03-18 eismo įvykis yra įvykęs kelyje Nr. 2219, už kurio priežiÅ«rÄ , saugų eismÄ ir kelio ženklinimÄ yra atsakinga atsakovė VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“, todėl jai tenka atsakomybė dėl kelio trÅ«kumų atsiradusios žalos atlyginimo. Apeliantė su teismo sprendimu nesutinka, argumentuoja, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais, todėl mano, kad ieÅ¡kovė reikalavimus turėtų reikÅ¡ti ne atsakovei, o trečiajam asmeniui UAB „Lemminkainen Lietuva“.

Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip byloje nustatyta, ieškovė, įrodinėdama eismo įvykio aplinkybes, rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byla, 2015-03-25 nutarime nurodyta, kad 2015-03-18 apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), maždaug 1 km. nuo (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. N., kelio atkarpoje, kur vykdomi kelio darbai, įvažiavo į kelio duobę ir apgadino transporto priemonę. Taip pat policijos nutarime nurodoma, kad eismo įvykio metu buvo sutemos, nebuvo darbų vietoje apšviesta, vairuotojai nebuvo galimybės įvertinti kelio dangos. 2015-03-18 policijos pareigūnų sudarytoje eismo įvykio vietos schemoje nurodyta, kad eismo įvykio vieta yra Klaipėdos rajono savivaldybės rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini) 6,00 km.

Schemoje kelyje pažymėtas automobilis, kelio darbai ir duobė, kelio ženklai “Sankryža su pagrindiniu keliu”, „Nelygus kelias“ ir „Ribotas greitis 50km/h”, taigi akivaizdu, kad atsakovė teigdama, jog eismo įvykis įvyko kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km ruože nurodo ne tÄ autoįvykio vietÄ , todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje nėra duomenų, kad eismo įvykio metu padaryta žala yra susijusi su kelio Nr. 2212 10,63 -14,78 km. ruože trečiojo asmens vykdytais rekonstrukcijos darbais (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostatas, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam Å«kinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali bÅ«ti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ar tvarkyti objektÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

S. v. Tauragės rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-7-365/2005; teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „If draudimas“ v. Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-62/2009). AiÅ¡kindamas aptariamos normos reglamentavimÄ Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti rizikÄ ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trÅ«kumų padarytÄ Å¾alÄ net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rÅ«pestingi ir atidÅ«s, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Tai reiÅ¡kia, kad minėtai normai taikyti bÅ«tina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trÅ«kumų, valdymo faktÄ , žalos asmeniui padarymÄ ir objekto sugriuvimo ar kitokių trÅ«kumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Taigi kelio valdytojas atsako be kaltės ir yra tik dvi sÄ lygos, atleidžiančios kelio valdytojÄ nuo atsakomybės, tai yra, jei žala padaryta dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusio asmens neteisėtų veiksmų, tačiau tokių aplinkybių Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 178, 185 straipsniai).

Pagal Valstybinės reikÅ¡mės automobilių kelių sÄ raÅ¡Ä , patvirtintÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 757 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. 284 redakcija) 423 punktÄ valstybinės reikÅ¡mės rajoninį keliÄ Nr. 2219 (duomenys neskelbtini) valdo, naudoja ir juo disponuoja Susisiekimo ministerijos įsteigtos valstybės įmonės. LR susisiekimo ministras 2004-08-31 įsakymu Nr. 3-447 „Dėl įgaliojimų suteikimo Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos“ įgaliojo Kelių direkcijÄ Ä¯gyvendinti valstybinės reikÅ¡mės kelius prižiÅ«rinčių valstybės įmonių, tarp jų ir VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“, savininko teises ir pareigas.

VÄ® „Klaipėdos regiono keliai“ vykdo Klaipėdos apskrityje esančių valstybinės reikÅ¡mės kelių ir jų statinių priežiÅ«rÄ , eksploatacijÄ , remontÄ . Taigi remiantis nurodytomis aplinkybėmis, nustatytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika dėl CK 6.266 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo, atsakovė UAB „Klaipėdos regiono keliai“ pripažintina kelio, kurioje įvyko autoįvykis, valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme, kuriam pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti objektÄ , taigi nepriklausomai nuo to, kurioje kelio vietoje įvyko autoįvykis, atsakovė, kaip teisėta kelio valdytoja, yra atsakinga ir Å¡iuo atveju turi pareigÄ atlyginti žalÄ (CK 6.266 straipsnis).

Tuo atveju, jeigu atsakovė mano, kad dėl įvykio yra ir kito asmens kaltė, Å¡ias aplinkybes ji turi teisę įrodinėti pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį CPK nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ (nutartį) neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61), todėl pripažintini nepagrįstais ir apeliacinio skundo argumentai, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų.

Kiti apeliacinio skundo argumentai, kurie nebuvo iÅ¡analizuoti Å¡iame procesiniame sprendime, neturi teisinės reikÅ¡mės teisingai iÅ¡spręsti Å¡iÄ bylÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako ir jų neanalizuoja nagrinėjamos bylos kontekste.Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės teisėtas, todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :                          Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjai                                                                                                        Irma Čuchraj                                                     Erika Misiūnienė                                                     Almantas Padvelskis