3790ecc2-beed-41b3-887c-cd3f868320e4 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-652-565/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11069-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 113.6.2.4.; 122.4.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. kovo 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja RÅ«ta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ieÅ¡kovo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ atliktus įskaitymus ir priteisti žalos atlyginimÄ regreso tvarka. IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas neturėjo pagrindo atlikti įskaitymų: pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 16 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 25 punktÄ draudimo iÅ¡moka dėl velkama transporto priemone padarytos žalos (kai pagal teisės aktus velkamos transporto priemonės vairuotojas nebÅ«tinas) mokama pagal velkančiosios transporto priemonės draudimo sutartį, kai velkama transporto priemonė eismo įvykio metu buvo sukabinta su velkančia transporto priemone.

Pasak ieÅ¡kovo, nagrinėjamu atveju žalÄ , padarytÄ Vokietijoje įvykusiuose eismo įvykiuose, turi atlyginti atsakovas, kaip vilkikų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, o ieÅ¡kovas, kaip vilkikų priekabų valdytojų civilinės atsakomybės draudikas, tokios pareigos neturi. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad, nustatant tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo atsakomybės apimtį, turi bÅ«ti vadovaujamasi Vokietijos teisės aktai, nes atsakovo reikalavimai yra kilę iÅ¡ Vokietijoje įvykusių eismo įvykių.Atsakovas prašė sustabdyti civilinę bylÄ , kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-4569-294/2013 pagal ieÅ¡kovo ASS Gjensidige Baltic ieÅ¡kinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Vokietijos teisingumo ministerijÄ , praÅ¡ydamas informacijos dėl Vokietijos teisės turinio.

Civilinė byla Nr. 2-4569-294/2013 yra sustabdyta, kol bus gautas atsakymas į Vilniaus miesto apylinkės teismo kreipimÄ si dėl informacijos apie Vokietijos teisę, taikytinÄ , nagrinėjant ir Å¡iÄ civilinę bylÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi sustabdė civilinę bylÄ iki kol Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje Nr.2-4569-294/2013 bus gautas atsakymas į kreipimÄ si dėl Vokietijos teisės turinio.Teismas bylÄ sustabdė atsižvelgęs į procesinę situacijÄ , kad yra trys iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylos (civilinė byla Nr.2-4569-294/2013, civilinė byla Nr.2-27951-432/2013, civilinė byla Nr.2-22567-433/2013), kuriose sprendžiami draudimo bendrovių tarpusavio ginčai dėl atgręžtinių reikalavimų, grindžiamų žalos dėl eismo įvykių, įvykusių užsienio valstybėse, atlyginimu, ir kurios yra sustabdytos dėl to, kad kreiptasi į kompetentingÄ Vokietijos institucijÄ informacijos apie nurodytos užsienio valstybės teisės turinį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o panaikinti 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti civilinę bylÄ toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad jeigu laikysime, jog tarptautiniu elementu civilinėje byloje tarp apelianto ir atsakovo yra Vokietijoje įvykę eismo įvykiai kaip juridiniai faktai, kurių pagrindu atsirado ginčo Å¡alis siejantys teisiniai santykiai, akcentuotina, kad kilus eismo įvykiams Vokietijoje tarp Å¡ios bylos Å¡alių deliktinių teisinių santykių neatsirado.

Nagrinėjamo ginčo Å¡alys yra ne eismo įvykio metu nukentėję asmenys ir eismo įvykio kaltininkai, bet dvi eismo įvykių kaltininkų draudimo bendrovės, apdraudusios eismo įvykio kaltininkų vilkikus ir puspriekabes. CK 1.43 str. 1 d. minimas žalos atlyginimo reikalavimo teisę turintis subjektas - tai nukentėjęs asmuo. Jeigu eismo įvykių metu Vokietijoje nukentėję asmenys dėl padarytos žalos bÅ«tų pareiÅ¡kę reikalavimus tiesiogiai žalÄ padariusiems asmenims, tokiu atveju neabejotinai bÅ«tų taikomos deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos.

Tačiau, kai nukentėjęs asmuo su reikalavimu atlyginti žalÄ kreipiasi į draudikÄ , tai tarp jo susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytini draudimo sutarties teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Nurodo, kad draudimo įstaiga, perėmusi nukentėjusiojo teises ir pareigas (iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokas) ir pareikÅ¡dama reikalavimÄ kitam draudikui Å¡ias iÅ¡mokas grÄ Å¾inti, tampa draudimo teisinio santykio dalyviu ir jai turi bÅ«ti taikomas draudimo teisinių santykių reguliavimas.

Deliktinė atsakomybė pagal žalos atsiradimo vietos valstybės teisę galėtų kilti tik tiesiogiai žalÄ sukėlusiam asmeniui, jeigu į jį kreiptųsi nukentėjęs asmuo, o ne eismo įvykio kaltininko draudikui. Net jei ginčo Å¡alys bÅ«tų ne draudimo kompanijos, o nukentėjęs asmuo ir eismo įvykio kaltininkas, tokiu atveju vis tiek CK 1.43 str. 1 d. nuostata nebÅ«tų taikytina, nes taikytinÄ teisę dėl eismo įvykių metu padarytos žalos atlyginimo reglamentuoja CK 1.44 str. Pastarasis straipsnis yra specialioji kolizinė norma CK 1.43 str. atžvilgiu, taikytina tik kai žala padaryta per eismo įvykį.

CK 1.44 str. norma numato, kad reikalavimams atlyginti žalÄ , padarytÄ eismo įvykio metu, taikytina teisė nustatoma pagal 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencijÄ dėl eismo įvykiams taikytinos teisės. Hagos konvencijos 3 str. įtvirtinta, jog nustatant civilinę deliktinę atsakomybę už eismo įvykius taikytina valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, vidaus teisė. Tačiau Hagos konvencijos 2 str. 4 d., 5 d. įtvirtinta, kad konvencija netaikoma atgręžtiniams reikalavimams tarp privalančių atsakyti asmenų, taip pat atgręžtiniams reikalavimams ir subrogacijai, kiek tai susiję su draudimo bendrovėmis.

Å iuo atveju ginčas tarp Å¡alių kilo ne dėl žalos atlyginimo, o bÅ«tent dėl teisės į atgręžtinį reikalavimÄ . Todėl bylos stabdymas pažeidžia ieÅ¡kovo teisę į operatyvų ginčo iÅ¡sprendimÄ , nes bylos stabdyti nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje užsienio teisės turinys visiÅ¡kai nėra svarbus, nes Å¡iuo atveju sprendžiant ginÄÄ tarp Å¡alių turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis, kuriomis ir buvo grindžiamas ieÅ¡kinys.

Pavienis Vokietijos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-27 sprendimas civilinėje byloje IV ZR 279/08 nėra laikytinas precedentine taisykle ir nesukuria teisių ir pareigų trečiosioms Å¡alims, tai tėra antrinis teisės Å¡altinis. Vokietijos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas draudikų tarpusavio prievoles, rėmėsi ne žalos atlyginimÄ reglamentuojančiais, bet draudimo teisinių santykių turinį ir draudikų tarpusavio santykius apibrėžiančiais Vokietijos teisės aktais, kurie netaikytini Lietuvos Respublikos rezidentams, veikiantiems Lietuvos Respublikos teritorijoje.Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ atsiliepimu praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad apeliantas iÅ¡ esmės praÅ¡o aukÅ¡tesnės instancijos teismo iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės - tai yra pasisakyti, kaip (kokiomis teisės normomis - Lietuvos ar Vokietijos - vadovaujantis) turi bÅ«ti iÅ¡spręsta Å¡i civilinė byla. IeÅ¡kovas nurodo motyvus, kodėl byloje turėtų bÅ«ti taikoma Lietuvos, o ne Vokietijos teisė - tačiau tai ir yra Å¡io ginčo esminis dalykas, kurį turės iÅ¡spręsti Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjamoje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas savo pozicijÄ byloje grindžia Vokietijos teise, bylÄ nagrinėjančiam teisėjui gali kilti įvairių klausimų bylos Å¡alims - nežinant gi užsienio teisės turinio, dėl kurio ir vyks ginčas Å¡ioje byloje, ji nebus iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai.

Pats apeliantas daro prielaidÄ , kad byla gali bÅ«ti nagrinėjama pagal Vokietijos teisę, tačiau teigia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas neturėtų bÅ«ti taikomas ir kad Vokietijos teisės aktai nenumato atsakomybės tarp draudimų padalinimo. BÅ«tent dėl Å¡ių neaiÅ¡kumų ir buvo nutarta kreiptis civilinėje byloje Nr. 2-4569-294/2013 į Vokietijos Federacinės Respublikos teisingumo ministerijÄ oficialaus iÅ¡aiÅ¡kinimo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Byloje keliamas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo klausimas.Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – paÅ¡alinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliÅ«tis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 164 straipsnio 4 p. pagrindu, t.y. teismui pripažinus, kad bylÄ sustabdyti yra bÅ«tina.

Bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindÄ sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendžiant dėl bylos sustabdymo fakultatyviuoju pagrindu, net formaliai esant įstatyme nurodytam bylos sustabdymo pagrindui, turi bÅ«ti atsižvelgiama į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, nes, sustabdžius bylÄ be pakankamo pagrindo, vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali bÅ«ti pažeidžiami byloje dalyvaujančių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartis, c.b.

Nr. 3K-3-94/2005, 2008 m. balandžio 8 d. nutartis c.b. Nr.3K-3-221/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama byla Nr. -4569-294/2013, kurios ratio decidendi yra analogiÅ¡kas Å¡iai civilinei bylai, 2013-10-09 nutartimi buvo sustabdyta dėl kreipimosi į Vokietijos teisingumo ministerijÄ , siekiant gauti informacijÄ apie Vokietijos teisę, taikytinÄ nagrinėjant draudikų atgręžtinius reikalavimus, kai žala padaryta dėl transporto priemonių junginio valdytojo kaltės. Taip pat dar dviejose iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (civilinė byla Nr.2-27951-432/2013 ir civilinė byla Nr.2-22567-433/2013) teismai konstatavo, kad, nagrinėjant bylÄ , teks spręsti pagal Vokietijos teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , kai tokiÄ Å¾alÄ padaro transporto priemonių junginiai, apdrausti skirtingų draudikų.

Kaip matyti teismai pripažino užsienio teisės taikymo poreikį ir nurodė, kad toliau nagrinėti bylos, nežinant Vokietijos teisės oficialaus išaiškinimo, jos taikymo praktikos ir doktrinos, nėra galimybės. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pritarė teismų minėtose bylose išsakytam poreikiui dėl užsienio teisės taikymo. Nustačius, kad byloje taikytina užsienio valstybės teisė, teismas turi aiškinti ir nustatyti taikytinos teisės turinį (CK 1.12 str.).

Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nusprendęs iÅ¡siaiÅ¡kinti taikytinos užsienio teisės turinį ir aiÅ¡kinimÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo teisę sustabdyti bylos nagrinėjimÄ CPK 164 str. 4 p. pagrindu. IeÅ¡kovas nesutikimÄ dėl bylos sustabdymo iÅ¡ esmės grindžia argumentu, jog ginčo santykiams turi bÅ«ti taikoma tik Lietuvos Respublikos teisė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikytinos teisės klausimas nėra apeliacijos dalykas nagrinėjamojoje byloje.

Sprendžiant dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrįstumo teismui pakanka įsitikinti, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių teismas negali iÅ¡nagrinėti civilinės bylos. Å alies argumentai dėl taikytinos teisės byloje gali bÅ«ti nurodomi apeliaciniame skunde teismui iÅ¡sprendus ginÄÄ iÅ¡ esmės.Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri iÅ¡ esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p.,                           n u t a r i a:Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                        RÅ«ta Burdulienė         Â