378d1d96-64db-4d5f-83f2-4d23caa0b5df · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-18094-592/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12478-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.5; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S U Ž A K I Ų LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugsėjo 24 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieÅ¡kinį atsakovei A. K. dėl skolos priteisimo, priimdamas sprendimÄ už akių.

Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 300 Eur negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , 49,85 palÅ«kanų, 24,96 proc. metinių palÅ«kanų nuo kreipimosi į teismÄ iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 81 Eur administravimo mokestį, 9,90 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-dzxj8jdp, kuria atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 300 mėnesių laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti 129,12 Eur palÅ«kanų bei 81 Eur administravimo mokestį.

Nurodo, kad 2018 m. liepos 31 d. pradinis kreditorius su ieÅ¡kove pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį ir Bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 11 pagrindu 2019 m. vasario 28 d. pradinis kreditorius perdavė ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ . Atsakovui ieÅ¡kinio, jo priedų kopija ir teismo praneÅ¡imas įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieÅ¡kovės praÅ¡ymui, teismas priima sprendimÄ už akių.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 3 d. d. tarp pradinio kreditoriaus AB „BnP Finance“ ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis) Nr. BOB-dzxj8jdp, kuria atsakovui buvo suteiktas 300 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių laikotarpiui, atsakovas įsipareigojo grÄ Å¾inti suteiktÄ kreditÄ ir sumokėti bendrÄ vartojimo kredito kainÄ â€“ 129,12 Eur palÅ«kanas (metinė palÅ«kanų norma: 24,96 proc.) ir 81 Eur administravimo mokestį. 2019 m. sausio 2 d. pradinis kreditorius AB „BnP Finance“ Sutartį nutraukė. 2018 m. liepos 31 d. reikalavimo perleidimo sutarties ir Bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 11 pagrindu 2019 m. vasario 28 d. pradinis kreditorius perdavė ieÅ¡kovei reikalavimo teisę į atsakovo skolÄ .

Apie reikalavimo perleidimÄ atsakovui praneÅ¡ta elektroniniu paÅ¡tu iÅ¡siuntus jam 2019 m. kovo 1 d. praneÅ¡imÄ dėl kreditoriaus pasikeitimo. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovas prievolės nevykdo. Atsakovo įsiskolinimas ieÅ¡kovei sudaro 300 Eur negrÄ Å¾intas vartojimo kreditas, 49,85 Eur palÅ«kanų, 24,96 proc. metinių palÅ«kanų nuo kreipimosi į teismÄ iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 81 Eur administravimo mokestis, 9,90 Eur delspinigių. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovei susidariusį įsiskolinimÄ , nėra (CPK 178 straipsnis.).

CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali bÅ«ti panaudotas prieÅ¡ trečiuosius asmenis ir skolininkÄ tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas bÅ«tų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktÄ patvirtinančio dokumento kopijÄ arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymÄ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju apie reikalavimo perleidimÄ atsakovui praneÅ¡ta 2019 m. kovo 1 d. praneÅ¡imu, t. y. tinkamai. Papildomai pažymėtina, jog kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos bÅ«du įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikÅ¡tas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimÄ ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Pagal CK 6.881 straipsnį kredito gavėjas privalo grÄ Å¾inti kreditoriui gautÄ sumÄ ir mokėti palÅ«kanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditÄ atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panaÅ¡iu finansiniu bÅ«du, iÅ¡skyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rÅ«Å¡ies paslaugų teikimo ar tos pačios rÅ«Å¡ies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis).

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienaÅ¡aliÅ¡kai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeisti jos įvykdymo sÄ lygas, iÅ¡skyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieÅ¡kove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, 6.38 straipsnio 1 dalimi, ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 300 Eur negrÄ Å¾into vartojimo kredito, 49,85 Eur palÅ«kanų (40,19 Eur iki reikalavimo perleidimo sutarties bei 9,66 Eur palÅ«kanų nuo reikalavimo perleidimo sutarties iki kreipimosi į teismÄ ) iki kreipimosi į teismÄ dienos (2019 m. balandžio 24 d.) bei 24,96 proc. metinių palÅ«kanų (Sutarties specialiosios sÄ lygos) už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kredito sumÄ (300 Eur) nuo kreipimosi į teismÄ - 2019 m. balandžio 24 d. - iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo.

Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sÄ vokos apibrėžtos CK 6.2281 straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.2281 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainÄ . Å io straipsnio 2 dalyje vartotojas apibÅ«dinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis;

Å¡io straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali bÅ«ti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formÄ . CK 6.2284 straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties raÅ¡ytinė sÄ lyga turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta aiÅ¡kiai ir suprantamai.

Å io reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. NesÄ Å¾iningų sÄ lygų kontrolė, pirma, taikoma tokioms sutarčių sÄ lygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.2284 straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sÄ lygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sÄ lygos nustatytos iÅ¡ anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iÅ¡ anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sÄ lygos buvo aptartos individualiai, Å¡io straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sÄ lygoms.

Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sÄ lyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Atsižvelgiant į ESTT Direktyvos taikymo aspektu suformuotÄ praktikÄ vartotojui ne tik svarbu, kad prieÅ¡ sudarant sutartį jam bÅ«tų pateikta informacija dėl įsipareigojimo sÄ lygų, bet ir aiÅ¡kiai bei suprantamai iÅ¡dėstytos sutarties sÄ lygos tam, kad vartotojas remdamasis aiÅ¡kiais ir suprantamais kriterijais galėtų įvertinti dėl to jam kylančius ekonominius padarinius ir nuspręsti, ar nori sudaryti sutartį su verslininku priimdamas iÅ¡ anksto jo suformuluotas sÄ lygas.

ESTT yra pažymėjęs, kad net jei sutarties sÄ lyga gramatiÅ¡kai suformuluota teisingai, vartotojas galėjo nesuprasti sÄ lygos reikÅ¡mės. KlausimÄ , ar vartotojas galėjo suprasti sutarties sÄ lygÄ , teismas turi spręsti atsižvelgdamas į visas faktines aplinkybes ir į pastabumo lygį, kurio galima tikėtis iÅ¡ vidutinio, pakankamai informuoto ir protingai pastabaus bei nuovokaus vartotojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2017 m. gegužės 16 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-227-916/2018) Pagal CK 6.2284 straipsnio 5 dalį, ar vartojimo sutarties sÄ lyga nesÄ Å¾ininga, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sÄ lygas.

Taigi, sutarties sÄ lyga gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga tiek įvertinus patį sutarties turinį, tiek sutarties sudarymo aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taip pat reikia atsižvelgti į sÄ lygų tarpusavio ryšį, nes viena sutarties sÄ lyga, vertinama atskirai, gali bÅ«ti pripažinta sÄ Å¾ininga, tačiau, atsižvelgiant į jos santykį bei ryšį su kitomis sutarties sÄ lygomis, ji gali bÅ«ti pripažinta nesÄ Å¾ininga, ir atvirkščiai. CK 6.2284 straipsnio 6 ir 8 dalys nustato teisines pasekmes, kai sutarčių sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos.

CK 6.2284 straipsnio 6 dalis nustato, kad aiÅ¡kumo ir suprantamumo reikalavimo neatitinkančios sÄ lygos laikomos nesÄ Å¾iningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sÄ lygų turinio, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos vartotojų naudai. CK 6.2284 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai teismas sutarties sÄ lygÄ (sÄ lygas) pripažįsta nesÄ Å¾ininga (nesÄ Å¾iningomis), Å¡i sÄ lyga (Å¡ios sÄ lygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sÄ lygos Å¡alims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesÄ Å¾iningas sÄ lygas.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad tarp Å¡alių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, ir, vartotojas (atsakovas), bÅ«damas silpnesnioji sutarties Å¡alis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panaÅ¡ių priežasčių turėjo ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugÄ ir daryti įtakÄ sutarties sÄ lygų turiniui, todėl verslininkas (ieÅ¡kovė) sutarties sÄ lygų pagrindu, akivaizdu, kad įgijo nepateisinamÄ pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ vartotojÄ (atsakovÄ ).

Dėl Å¡ių priežasčių teisingai sutarties Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrai vartojimo sutartyse užtikrinti reikalingas specialusis, tik vartojimo sutartims taikomas įstatyme nustatytas reglamentavimas. Vienas vartojimo sutarties sÄ lygų atitikties bendriesiems sÄ Å¾iningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sÄ lygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kios ir suprantamos vartotojui ir ar verslininkas pateikė vartotojui visÄ sutarčiai sudaryti reikÅ¡mingÄ informacijÄ .

Neskaidrios sutarties sÄ lygos negali bÅ«ti laikomos sÄ Å¾iningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos apsispręsti reikalingos informacijos, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant iÅ¡laikyti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 81 Eur administravimo mokestį. Paskolos sutarties specialiosiose sÄ lygose numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – 81 Eur.

Vartojimo kredito Bendrųjų sÄ lygų 1.18 punkte numatyta, kad sutarties administravimo mokestis – mėnesinis kliento bendrovei mokamas mokestis už sutarties priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ bei paskirstymÄ . Sutarties administravimo mokestis yra skaičiuojamas nuo vartojimo kredito iÅ¡mokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiÅ¡kai grÄ Å¾inamas vartojimo kredito davėjui. Sutarties administravimo mokestis yra apskaičiuojamas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos ir nurodomas sutarties specialiosiose sÄ lygose.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju specialiosiose Sutarties sÄ lygose nėra nurodyta pagal kÄ toks mokestis turėtų bÅ«ti apskaičiuojamas, todėl nėra aiÅ¡ku kaip Å¡iuo atveju administravimo mokestis buvo paskaičiuotas ir ar tinkamai. Be to, iÅ¡ minėto Vartojimo kredito Bendrųjų sÄ lygų 1.18 punkte esančio administravimo mokesčio apibrėžimo (sÄ vokos) nėra aiÅ¡ki tokio mokesčio paskirtis, t.y. nėra aiÅ¡ku, kokiu pagrindu nutraukus Vartojimo kredito sutartį (2019 m. sausio 2 d.), vartotojas (atsakovas) turi toliau mokėti mokestį už sutarties priežiÅ«rÄ , įmokų surinkimÄ , paskirstymÄ bei pan.; kodėl Å¡is mokestis nekinta sutarties tinkamo ar netinkamo vykdymo atveju ar po jos nutraukimo.

Pagal CK 6.2284 straipsnio 9 dalį bylÄ nagrinėjantis teismas turi pareigÄ vartojimo sutarčių sÄ lygų atitiktį nesÄ Å¾iningumo kriterijams vertinti ex officio, todėl remiantis iÅ¡dėstytu, taip pat įvertinus ir tai, jog atsakovei praÅ¡omo priteisti administravimo mokesčio paskirtis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiÅ¡ki, todėl visiÅ¡kai neskaidri ir nesÄ Å¾ininga vartotojo atžvilgiu, teismas Vartojimo kredito sutarties sÄ lygas dėl administravimo mokesčių atsakovui taikymo pripažįsta nesÄ Å¾iningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimÄ dėl tokių mokesčių priteisimo atmeta kaip nepagrįstÄ .

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Vartojimo kredito sutartimi (6.2 punktu) atsakovas įsipareigojo pažeidęs prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, vartojimo kredito davėjas turi teisę taikyti 0,05 procento dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ sumokėti dienÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminÄ piniginei prievolei įvykdyti, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 9,90 Eur delspinigių tenkintinas iÅ¡ dalies, t.y. ieÅ¡kovei priteisiama 8 Eur delspinigių suma, paskaičiuota nuo negrÄ Å¾into kredito dalies ir palÅ«kanų dalies (9,90 Eur - (81 Eur administravimo mokestis x 0,05 proc. x 47 d). Reikalavimas dėl 1,90 Eur delspinigių sumos, apskaičiuotos nuo administravimo mokesčio, atmetamas kaip nepagrįstas, nes pati sutarties sÄ lyga dėl administravimo mokesčio pripažinta negaliojanti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 357,85 Eur sumÄ nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (patenkinta 81 proc. ieÅ¡kinio reikalavimų), ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 6 Eur žyminio mokesčio (8 Eur x 81 proc.) ir 98 Eur už advokato pagalbÄ (121 Eur x 81 proc.), į valstybės biudžetÄ â€“ 3 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (3,72 Eur x 81 proc.) (CPK 88, 93, 96, 98 straipsniai ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 11 07 įsakymu Nr. 1R-261/ 1K-355).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Patenkinti ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, j. a. k. 302528679, iÅ¡ atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) negrÄ Å¾into vartojimo kredito, 49,85 Eur (keturiasdeÅ¡imt devynis eurus 85 ct) palÅ«kanų, 24,96 proc. metinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ vartojimo kreditÄ (300 Eur) nuo 2019 m. balandžio 24 d. iki visiÅ¡ko kredito grÄ Å¾inimo, 8 Eur (aÅ¡tuonis eurus) delspinigių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 357,85 Eur sumÄ nuo 2019 m. gegužės 20 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 104 Eur (vienÄ Å¡imtÄ keturis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti iÅ¡ A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 3 Eur (tris eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atmesti kitÄ ieÅ¡kinio dalį. IÅ¡aiÅ¡kinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę teismui paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo peržiÅ«rėjimo. Å alis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali Å¡io sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimÄ Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Igoris Kasimovas