2022-12-21 Nr. AB-31555-3-62-3-00919-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-595-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00919-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 37.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Marijampolės PN), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. atliko bausmę Marijampolės PN Kybartų sektoriuje pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas ankštomis sąlygomis kamerose, kur laisvos erdvės tekdavo mažiau, nei tai numato teisės normos, nebuvo užtikrinama ploto norma, atėmus plotą, kurį užima baldai, sanitariniai įrenginiai. Taip pat nebuvo organizuojama socialinė reabilitacija, socialinio užimtumo programos, sporto, kultūros veikla, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė. Pasivaikščiojimo kiemelių kameros netinkamai įrengtos, nes nebuvo įrengta kritulių šalinimo sistemos ir priežiūrą vykdančio pareigūno pakylos. Kamerose nebuvo galimybės laisvai judėti, mankštintis, nes baldai užėmė didžiąją kameros dalį, todėl buvo priverstas sėdėti arba gulėti. Kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistemos, radijo taško, pačiose kamerose nebuvo ventiliacijos (ventiliacija yra tik tualete), vėdinama tik per langą, kai kuriose kamerose nebuvo galima atidaryti langų, nebuvo užtikrinamas kamerų apšvietimas, trūko arba nebuvo šviestuvų. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo išduodamas elektrinis virdulys vandeniui pašildyti, skalbimo milteliai, kameros buvo techniškai netvarkingos.

3. Pareiškėjas teigė, kad maistas buvo nešamas į kameras, tačiau jį gaudavo atšalusį, sąlygų eiti į valgyklą nebuvo. Drausmės grupės gyvenamosiose patalpose nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys ir vieta (patalpa) maisto produktams laikyti. Dušuose ne visada būdavo karštas vanduo, trūko inventoriaus, neužtikrinamas privatumas. Pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė dirbti.

4. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų pažeidimų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo jo sveikata, kamavo galvos skausmai. Jis kreipėsi į įstaigos psichologą dėl pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, lankėsi pas psichiatrą, šeimos gydytoją. Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertino 20 000 Eur, kurią prašė priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas atsiliepime nurodė gyvenamąsias patalpas, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, šių patalpų plotą, kiek jose įrengta miegamųjų vietų, koks plotas teko vienam asmeniui. Pažymėjo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. kovo 29 d. nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas, vienam asmeniui teko 3,31 kv. m. Nors minėtu laikotarpiu minimalus gyvenamųjų patalpų plotas buvo truputį mažesnis nei numatyta, tačiau šis pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio prasme, negali būti įvardinta kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas 2020 m. gegužės 27 d. Nr. 86/04K-106, kuriame yra numatytos priemonės, pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją ir panašiai, pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje užfiksuotos aplinkybės paneigia jo teiginius, kad jo atžvilgiu nebuvo vykdomos socialinės reabilitacijos programos.

8. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje nurodyta, jog nuteistieji BVK numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei nuteistasis pažeidžia Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Bausmę atliekant drausmės grupėje vadovaujamasi BVK 75 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Drausmės grupėje esantys nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti po dvi valandas ir ši teisė yra užtikrinama. Taigi pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko būti gryname ore.

9. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN (J. Biliūno g. 14) pradėti eksploatuoti 2006 m. birželio 15 d., po to kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ ir 2006 m. birželio 14 d. „Pripažinimo tinkamais naudoti aktu“ Nr. AS4-52. Po priėmimo pataisos namai nebuvo rekonstruoti, todėl, atsakovo vertinimu, atitinka teisės aktų reikalavimus. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), nenumatyta, kad pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengtos kritulių šalinimo sistemos, todėl pasivaikščiojimo kiemeliai yra įrengti tinkamai. Nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog pasivaikščiojimo kiemuose pilna vandens ir negalima vaikščioti, neatitinka tikrovės. Pasivaikščiojimų kiemelių grindys lygios ir vanduo nuteka savaime.

10. Radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema Marijampolės PN buvo atnaujinta 2016 m. pabaigoje, drausmės grupės visose gyvenamosiose kamerose buvo atlikta radijo programos transliacijos ir pareigūno iškvietimo sistemos rekonstrukcija, buvo sumontuoti nauji antivandaliniai įrenginiai ir jie veikė. Šiuo metu dalis įrenginių kamerose neveikia, nes yra sugadinti nuteistųjų. Atlikus įrenginių remonto paslaugos viešąjį pirkimą, pareigūno iškvietimo sistema bus suremontuota.

11. Atsakovas nurodė, kad Marijampolės PN esančios patalpos, sanitariniai mazgai, tualetai, ventiliaciniai įrenginiai yra įrengti pagal Taisykles ir atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (paskelbta 2015 m. rugpjūčio 14 d.) reikalavimus, taigi patalpos ir įrenginiai yra įrengti tinkamai.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nenustato reikalavimo sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato tik tai, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės PN kamerų tipo patalpose iki 15 parų ir nuteistųjų bendrabutyje yra įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ir ventiliacija per atvertus langus. Taisyklių 11.5 punktas nurodo, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Taisyklių 11.6. punkte taip pat numatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, kas atitinka minėtos higienos normos reikalavimus.

13. Marijampolės PN dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. lR-139„Dėl teisingumo ministro „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ (toliau – ir Patalpų aprūpinimo normos). Atkreipė dėmesį, jog Patalpų aprūpinimo normose nurodyti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius yra, o detalesnio dušo patalpos įrengimo šis teisės aktas nereglamentuoja. Lietuvos higienos normose HN 134:2015, Taisyklėse nėra numatyta dušo patalpose įrengti pertvaras. Nepaisant to, Marijampolės PN dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, todėl pareiškėjo teiginius dėl pertvarų nebuvimo vertino kaip deklaratyvius.

14. Atsakovas teigė, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprašas), 4 punktas numato, jog pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant Aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.

15. Marijampolės PN, esantiems J. Biliūno g. 14, Kybartai, laikomiems nuteistiesiems maistas visada yra gaminamas vietoje. Iki 2021 m. gegužės 9 d. nuteistųjų maitinimo paslauga buvo perkama, paskutinius dvejus metus paslaugą teikė viešoji įstaiga „Bruneros“, kuri iš pataisos namų nuomojosi virtuvės patalpas ir įrengimus. Nuo gegužės 9 d. maistas gaminamas ūkio būdu. Maistas pataisos namuose gaminamas tris kartus per dieną, nuteistieji maitinami pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintu grafiku. Nuteistųjų bendrabutyje gyvenantys asmenys maitinasi įstaigos valgykloje, kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (KTP ir drausmės grupė) gyvenantiems nuteistiesiems iš virtuvės maistas pristatomas į kameras. Maistas pristatomas termosuose ir iš karto išdalinamas asmeniškai kiekvienam nuteistajam į kamerą. Maistą į kameras dalina samdomas darbuotojas, kuris nedalyvauja maitinimo procese bendrabučio valgykloje, todėl maistas tik pagamintas (karštas) be trukdymų ar delsimo yra išvežiojamas ir išdalinamas į kameras.

16. Atsakovas pažymėjo, kad vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Vadovaujantis BVK 125 straipsnio 3 dalimi, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis BVK 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 str. 6 d.). Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui — išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.). Pareiškėjas buvo kreipęsis dėl įdarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi nebuvo darbo vietų, atitinkančių pareiškėjo kalinimo sąlygas.

17. Marijampolės PN neneigė fakto, kad pareiškėjas kreipėsi į psichologą, tačiau dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurias jam sukėlė neužtikrintos kalinimo sąlygos, nesikreipė.

18. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo kalinimo sąlygos atitiko visus galiojančius teisės aktus, todėl prašė pareiškėjo skundą atmesti.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. liepos 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. sausio 25 d. bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 13 kameroje, kurioje įrengtos 4 miegamos vietos, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2021 m. sausio 26 d. iki 2021 m. vasario 16 d. pareiškėjas bausmę atliko 1-ame nuteistųjų būryje, paprastoje grupėje, 125 kambaryje, kurio plotas yra 24,71 kv. m, įrengtos septynios miegamos vietos, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2021 m. vasario 17 d. iki 2021 m. kovo 8 d. pareiškėjas bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 13 kameroje, kurioje įrengtos keturios miegamos vietos ir pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. kovo 29 d. pareiškėjas bausmę atliko 6-ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 15 kameroje, kurioje įrengtos trys miegamos vietos ir pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (teko 3,31 kv. m gyvenamojo ploto); nuo 2021 m. kovo 30 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. pareiškėjas bausmę atliko 6 -ame nuteistųjų būryje, drausmės grupėje, 22 kameroje, kurioje įrengta keturios miegamos vietos ir pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

21. Vertindamas pareiškėjo teiginius dėl baldų ir kito inventoriaus užimamo ploto teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, iš atsakovo pateiktų duomenų bei atsiliepimo matyti, jog pareiškėjui nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. kovo 29 d. nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, o visą kitą ginčui aktualų laikotarpį nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Kamerose esantys baldai nevaržė pareiškėjo judėjimo laisvės, t. y. baldai neužėmė tiek vietos, kad pareiškėjui tektų mažiau negu minimalus plotas ar pareiškėjui trukdytų laisvai judėti, ir pareiškėjas nebuvo laikomas ankštomis sąlygomis, tai patvirtina kamerų fotonuotraukos, išskyrus paminėtą atveją. Teismas nekonstatavo atsakovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su baldais užimamu plotu.

22. Kadangi pareiškėjui laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 9 d. iki 2021 m. kovo 29 d. nebuvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, t. y. konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, teismas sprendė, kad 6-ame nuteistųjų būryje, kameroje Nr. 15 buvusių baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.

23. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad kamerose nebuvo ventiliacijos (ventiliacija yra tik tualete), vėdinama tik per langą, kai kuriose kamerose nebuvo galima atidaryti langų, nebuvo užtikrinamas kamerų apšvietimas, trūko arba nebuvo šviestuvų. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo išduodamas elektrinis virdulys vandeniui pašildyti, skalbimo milteliai, kameros buvo techniškai netvarkingos, nurodė, jog pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Taigi gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo sistema. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-80 (16.3.187.4.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 5 d.) matyti, kad Kybartų PN gyvenamąsias patalpas valo patys jose laikomi asmenys, tam jiems yra skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo apgyvendinti asmenys, jiems buvo skirtos valymo priemonės (atitinka HN 134:2015 37 p.). Tikrintose gyvenamosiose patalpose nėra įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema (patalpos vėdinamos per langus). Oro temperatūros ir santykinės oro drėgmės parametrai atitiko Lietuvos higienos normos 134:2015 16 punkto reikalavimus. Teismas sprendė, kad toks gyvenamųjų patalpų vėdinimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimų neatitinkančioje patalpoje. Teismas šiuo aspektu nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų.

24. Teismas nurodė, kad iš atsakovo atsiliepimų, kitų rašytinių įrodymų matyti, jog kamerose apšvietimo įrenginiai, langai yra nuolat remontuojami ir atnaujinami, patalpos, jose esantis inventorius ir įrengimai prižiūrimi ir remontuojami iš karto gavus informaciją, grotos nuo langų nenuimamos, siekiant užkardyti draudžiamų daiktų patekimą į kameras. Pagal Taisyklių 11.5 punktą, gyvenamuosiuose kambariuose turi būti skaidraus stiklo langai, ne mažesni kaip 80x80 m, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Langai iš lauko pusės gali būti apsaugomi grotomis. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Taisyklių 11.6 punkte nurodyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Marijampolės PN dirbtinis apšvietimas visose patalpose yra ne mažesnis nei 200 lx, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Iš byloje esančios Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo kortelės teismas nustatė, kad pareiškėjas aprūpintas higienos reikmenimis ir priemonėmis, tai jis patvirtino savo parašu. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokiomis konkrečiai higienos reikmenimis ir priemonėmis nebuvo aprūpintas. Taip pat teismas nustatė, kad kamerose yra vieta kiekvienam asmeniui atsisėsti, pakabos drabužiams pasikabinti, o drausmės kamerose dviem nuteistiesiems skiriama viena spintelė ir papildomos spintelės neišduodamos, valymo inventorius išduodamas į kameras kiekvieno mėnesio pradžioje. Teismas nurodė, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais ir atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip neįrodytus.

25. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad jam nebuvo išduodami skalbimo milteliai, nurodė, jog vadovaujantis 2021 m. kovo 17 d. patvirtinta Marijampolės PN, esančių J. Biliūno g. 14, Kybartai, buitinių paslaugų teikimo nuteistiesiems tvarka Nr. 14/07-393 bei anksčiau galiojusia 2018 m. vasario 12 d. Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-46 patvirtintos Dušinės, skalbyklos, kirpyklos, avalynės ir drabužių taisyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos 2 punktu, įstaigoje centralizuotai skalbiama patalynė, rankšluosčiai ir drabužiai. Drabužiai skalbiami nuteistiesiems, kuriems nesudaryta galimybė patiems skalbtis. Kamerų tipo patalpose gyvenančių nuteistųjų apatiniai drabužiai skalbiami vieną kartą per savaitę, o viršutiniai – vieną kartą per mėnesį. Nuteistiesiems, kuriems drabužiai skalbiami centralizuotai, skalbimo milteliai neišduodami. Pareiškėjui, kuriam centralizuotai skalbiami ir asmeniniai drabužiai, skalbimo milteliai neišduodami, tai patvirtina Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 14/07K-1020, todėl pareiškėjo argumentus aptariamu aspektu atmetė.

26. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl neišduoto elektrinio virdulio teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 20.4.6 papunktį, elektrinį virdulį gali įsigyti ir turėti tik lengvajai ir paprastajai grupėms priskirti nuteistieji. Pareiškėjas atliko bausmę drausmės grupės sąlygomis, todėl šioje grupėje laikomi nuteistieji negali įsigyti produktų, kuriems paruošti reikalingas karštas vanduo, negali įsigyti ir turėti elektros prietaisų, taip pat ir elektrinio virdulio. Todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

27. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad drausmės grupėje nėra įrengtas laisvalaikio kambarys ir patalpa maisto produktams laikyti, nurodė, jog Taisyklėse numatyta įrengti drausmės grupei priskirtų nuteistųjų gyvenamajame korpuse vietą maistui laikyti ir laisvalaikio kambarį, perplanavus šiame korpuse patalpų paskirtis ar atlikus patalpų rekonstrukciją, drausmės grupėje nurodytos patalpos bus įrengtos, todėl pareiškėjo argumentą atmetė.

28. Teismas dėl pareiškėjo argumento, jog jis nebuvo įdarbintas nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, kad pareiškėjas buvo kreipęsis dėl įdarbinimo galimybės, tačiau įdarbintas nebuvo, kadangi nebuvo darbo vietų atitinkančių pareiškėjo kalinimo sąlygas.

29. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl dušų įrengimo, dušuose ne visada bėga karštas vanduo, trūko inventoriaus, neužtikrinamas privatumas, teismas nurodė, kad Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte numatyta, jog karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, todėl šis reikalavimas Marijampolės PN, kaip nurodė atsakovas atsiliepime, yra visiškai užtikrinamas. Esant katilinės avarijų ir remontų atvejams nuteistiesiems būna sudaryta galimybė praustis duše iš karto po sutrikimų pašalinimo. Taip pat Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 nėra įtvirtintų reikalavimų, jog dušo patalpose turi būti pertvaros, tačiau Marijampolės PN dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurios užtikrina privatumą.

30. Ginčo laikotarpiu galiojusiose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, buvo įtvirtinti dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir kitas inventorius. Detalesnio dušo patalpos įrengimo minėtas teisės aktas nereglamentuoja ir nenustato, kad dušai turi būti atskirti pertvaromis ar užuolaidomis. Aprūpinimo normos tik numato, kad dušo patalpos prieškambaris aprūpinamas suolu, kilimėliu, veidrodžiu bei sienine pakaba drabužiams, o dušo patalpa aprūpinama dušo sieteliais, lentynėle higienos priemonėms bei guminiais kilimėliais. Teismas iš atsakovo pateiktų atsiliepimų, fotonuotraukų nustatė, kad Marijampolės PN dušo patalpose yra įrengtos pertvaros nuo 2018 m. birželio mėn., todėl sprendė, jog pareiškėjo privatumas bylai aktualiu laikotarpiu duše buvo užtikrintas.

31. Teismas nurodė, kad iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento 2017 m. balandžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA.4-80 (16.3.187.4.12) (patikrinimas atliktas 2017 m. balandžio 5 d.) matyti, jog kamerų tipo patalpose esanti dušinės patalpa buvo švari, išvalyta, persirengimo kambario ar dušo kabinos įrengimo dušinės patalpose Lietuvos higienos norma HN 134:2015 nereglamentuoja. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento 2020 m. sausio 28 d. patikrinimo akto Nr. (4-21 4.80)PA-208 matyti, kad dušo patalpos švarios, patalpų dezinfekcijai naudoja priemonę „Chlorinex 60“, įrenginiai techniškai tvarkingi, vizualiai matomų pelėsių neaptikta, tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Iš pateiktų dušo patalpos prieškambario fotonuotraukų teismas nustatė, kad patalpos švarios, tvarkingos, jose yra privalomas inventorius.

32. Teismas nurodė, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo tiek atsiliepimuose nurodytomis aplinkybėmis, tiek pateiktais rašytiniais įrodymais, kurie nėra paneigti, todėl teismas jais vadovavosi ir konstatavo, jog Marijampolės PN dušo patalpos įrengtos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jose inventorius – suolas, lentynėlės, grindų kilimėliai ir prausiklio dozatoriai nuolat atnaujinami, remontuojami, karšto vandens temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

33. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl to, kad jam nebuvo suteikta galimybė du kartus per savaitę pasinaudoti dušu, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde teismui poreikį praustis motyvavo ne sveikatos sutrikimu, o higienos palaikymu. Tačiau galiojantys teisės aktai nenustato pataisos įstaigai pareigos sudaryti galimybę nuteistiesiems pasinaudoti dušu kiekvieną kartą, kai jų nuomone, to reikia higienai palaikyti. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nesudarydami pareiškėjui galimybės duše su šiltu vandeniu praustis dažniau nei numato teisės aktai, todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.

34. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su maisto patiekimu, nurodė, kad iš Marijampolės PN Turto valdymo skyriaus 2021 m. liepos 7 d. tarnybinio pranešimo Nr. 14/07K-1020 matyti, jog Marijampolės PN (J. Biliūno g. 14, Kybartai) laikomiems nuteistiesiems maistas visada yra gaminamas vietoje, pataisos namuose. Iki 2021 m. gegužės 9 d. nuteistųjų maitinimo paslauga buvo perkama, paskutinius dvejus metus paslaugą teikė viešoji įstaiga „Bruneros“, kuri iš pataisos namų nuomojosi virtuvės patalpas ir įrengimus. Nuo gegužės 3 d. maistas gaminamas ūkio būdu.

Maistas pataisos namuose gaminamas tris kartus per dieną, nuteistieji maitinami pataisos namų direktoriaus įsakymu patvirtintu grafiku. Nuteistųjų bendrabutyje gyvenantys asmenys maitinasi įstaigos valgykloje, kamerų tipo gyvenamosiose patalpose (KTP ir drausmės grupėje) gyvenantiems nuteistiesiems iš virtuvės maistas pristatomas į kameras. Maistas pristatomas termosuose ir iš karto išdalinamas asmeniškai kiekvienam nuteistajam į kameras. Maistą į kameras dalina samdomas darbuotojas, kuris nedalyvauja maitinimo procese bendrabučio valgykloje, todėl maistas tik pagamintas (karštas) be trukdymų ar delsimo yra išvežiojamas ir išdalinamas į kameras.

Maitinimas vykdomas vadovaujantis Kalėjimų departamento 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis. Be to, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4/07-185 „Dėl Marijampolės pataisos namų nuteistųjų maitinimo organizavimo komisijos sudarymo“ sudaryta komisija, kuriai nurodyta ne rečiau kaip kartą per mėnesį tikrinti Maitinimo organizavimo tvarkos aprašo reikalavimus, maisto ruošimo, maisto išdalinimo, maisto laikymo sąlygas, darbo vietų higienos ir asmens higienos reikalavimų laikymosi maisto ruošimo ir maisto laikymo vietose.

Iš Marijampolės PN Nuteistiesiems tiekiamo maisto patikrinimo aktų išvadų teismas nustatė, kad patiekalai pagaminti pagal patiekalų receptūrą, atsižvelgiant į nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių, pagamintų ir į indus sudėtų patiekalų svoriai ne žemesni už nurodytus valgiaraštyje, patiekiamo karšto maisto temperatūra atitinka reikalavimus, maistas gaminamas reikiamomis sąlygomis, tvarkingose ir švariose patalpose, maitinimui patiekiamas švariuose ir tvarkinguose induose, maisto organoleptinės savybės geros.

35. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog maistą gaudavo atšalusį, todėl teismas pareiškėjo teiginį laikė subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurios nepatvirtino jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.

36. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumento, kad kamerose nebuvo įrengta pareigūnų iškvietimo sistemos, radijo taško, nurodė, jog atsakovas atsiliepime teigė, kad radijo transliacijos ir pareigūnų iškvietimo sistema Marijampolės PN buvo atnaujinta 2016 m. pabaigoje, drausmės grupės visose gyvenamosiose kamerose buvo atlikta radijo programos transliacijos ir pareigūno iškvietimo sistemos rekonstrukcija, buvo sumontuoti nauji antivandaliniai įrenginiai ir jie veikė, tačiau šiuo metu dalis įrenginių kamerose neveikia, nes yra sugadinti nuteistųjų, o atlikus įrenginių remonto paslaugos viešąjį pirkimą, pareigūno iškvietimo sistema bus suremontuota.

37. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų susidūręs su grėsme, kurios būtų buvę galima išvengti pasinaudojus iškvietimo mygtuku, ar dėl to patyręs kitokių nepatogumų. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo Marijampolės PN metu vertė pasinaudoti iškvietimo mygtuku, nes Marijampolės PN Kybartų sektoriuje laikomų asmenų priežiūrą nuolat vykdo budinčios pamainos pareigūnai, nelaimės atveju ar esant svarbiam reikalui, pareiškėjas visada gali kreiptis į šiuos pareigūnus, pabeldęs į duris. Teismas pareiškėjo teiginius, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti iškvietimo sistema, vertino kaip deklaratyvius, nesudarančius pagrindo pripažinti, jog dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus. Be to, atsakovas informavo pareiškėją, kad jo gyvenamosiose kamerose pareigūno iškvietimo mygtukai yra įrengti ir veikia, todėl pareiškėjas gali jais naudotis.

38. Pareiškėjo teiginį, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti radijo tašku, teismas vertino kaip deklaratyvų, nesudarantį pagrindo pripažinti, jog dėl to pareiškėjas patyrė išgyvenimus, sudarančius pagrindą neturtinei žalai atlyginti.

39. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su pasivaikščiojimų kiemelių įrengimu, neįrengta kritulių šalinimo sistema, nurodė, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 jokių specialių reikalavimų pasivaikščiojimų kiemelių įrengimui nenustato. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad Marijampolės PN su Kybartų sektoriumi buvo pradėti eksploatuoti nuo 2006 m. birželio 15 d., po to, kai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2006 m. birželio 14 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktais. Po priėmimo pataisos namai nebuvo rekonstruoti, todėl atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti atsakovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Pagal Taisyklių 16 punktą tik naujai įrengiamuose, rekonstruojamose, kapitališkai remontuojamuose pasivaikščiojimo kiemuose turi būti įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pareiškėjui ne kartą buvo pranešta, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose vanduo nesikaupia dėl kiemeliuose įrengto nuolydžio, o iškritęs sniegas yra nukasamas ir pasivaikščiojimo kiemeliai nebūna pilni vandens, šias aplinkybes patvirtina pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukos.

40. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 17 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, išskyrus kovinių sporto šakų inventorių ir sporto inventorių su papildomais svarmenimis (štangos, hanteliai, jėgos treniruokliai ir pan.), skirtais nuteistiesiems (suimtiesiems) mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus įkalinimo įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Drausmės grupėje pasivaikščiojimo kiemeliuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirta nuteistiesiems mankštintis gryname ore, tačiau neprivalo, kadangi pagal Marijampolės PN drausmės grupės pasivaikščiojimo kiemelių struktūrą neįmanoma sumontuoti sportinės įrangos, kad ji netrukdytų pareigūnų atliekamoms funkcijoms, nuteistųjų saugumui ar įstaigos saugumui. Drausmės grupės nuteistieji gali vaikščioti arba mankštintis, atliekant fizinius pratimus arba sportine įranga naudotis papildomo užimtumo metu, drausmės grupės lokalinio sektoriaus kieme, kur tokia įranga yra sumontuota. Teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamai įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių atmetė.

41. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad nebuvo organizuojama socialinė reabilitacija, socialinio užimtumo programos, sporto, kultūros veikla, nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė, teismas nurodė, kad atsakovas atsiliepime teigė, jog pareiškėjui yra sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas 2020 m. gegužės 27 d. Nr. 86/04K-106, kuriame yra numatytos priemonės, pareiškėjo individualaus darbo su nuteistuoju knygelėje yra užfiksuoti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją. Pagal Kalėjimų departamento 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymo Nr. V-313 „Dėl individualaus socialinės reabilitacijos plano formos ir jo rengimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika) 9 punktą, individualus socialinės reabilitacijos planas yra tęstinis dokumentas, nuolat peržiūrimas ir koreguojamas atsižvelgiant į jame numatytų prevencinių ir / ar intervencinių socialinės reabilitacijos priemonių įgyvendinimo rezultatus. Pagal Metodikos 10 punktą, individualaus socialinės reabilitacijos plano priemonės yra aptariamos su nuteistuoju, nustatomi jų įgyvendinimo terminai, išaiškinami priemonės įgyvendinimo vertinimo rezultatai. Nuteistasis savo susipažinimą su individualiu socialinės reabilitacijos planu patvirtina parašu. Pareiškėjas su 2020 m. gegužės 27 d. tęstiniu individualiu socialinės reabilitacijos planu Nr. 86/04K-106 supažindintas pasirašytinai. Tiek individualiame socialinės reabilitacijos plane, tiek individulaus darbo su nuteistuoju knygelėje nurodyti visi duomenys ir faktai apie sudarytas programas, socialinę reabilitaciją, pravestus pokalbius su Resocializacijos skyriaus specialistais, pateikti socialinės reabilitacijos priemonės įgyvendinimo rezultatai, rekomendacijos dėl priemonės taikymo tęstinumo, yra specialistų, atsakingų už socialinės reabilitacijos priemonės įgyvendinimo priežiūras vardas, pavardė, pareigų pavadinimas, parašas, kaip tai numatyta Metodikos 26, 27, 28 punktuose.

42. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. V-329 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą Valstybės lygio ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152, metu, patvirtinimo“ pakeitimo“ 16 punktą dėl COVID-19 viruso užkrato grėsmės rizikos sumažinimo, programų, kuriose dalyvauja daugiau nei du asmenys, vedimas yra sustabdomas iki tol, kol bus atšaukta ekstremali situacija. Pataisos namuose vykdomos tik individualios socialinės reabilitacijos programos: individuali motyvacinė programa – EPP (Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas); individuali kognityvinė programa – „Tik tu ir aš“; individuali programa „Pykčio valdymas“; individualios psichologo konsultacijos; individualios socialinio darbuotojo konsultacijos; leidžiama mokytis Vilkaviškio rajono suaugusiųjų mokykloje ir įgyti vidurinį išsilavinimą (pamokos vyksta nuotoliniu būdu); leidžiama mokytis Marijampolės profesinio rengimo centre ir įgyti suvirintojo elektra, staliaus bei apdailininko specialybes (pamokos vyksta nuotoliniu būdu); vykdoma laisvalaikio užimtumo programa, skirta drausmės grupės sąlygomis bausmę atliekantiems nuteistiesiems, siekiant gerinti jų laisvalaikį bei suteikiant papildomą išėjimą iš kameros žaisti lauko žaidimus, sportuoti. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos veikloje paremtas savanoriškumo principu, pareiškėjas apie visas programas buvo informuotas.

43. Teismas pažymėjo, kad iš 2020 m. spalio 29 d. Karantino sąlygomis laikomų, drausmės grupės ir kamerų tipo patalpose nuobaudas atliekančių nuteistųjų pasivaikščiojimo grafiko Nr. 4149-3715, 2020 m. rugsėjo 11 d. Drausmės grupėje laikomų nuteistųjų lankymosi koplytėlėje grafiko Nr. 14/07K-1542, Marijampolės PN direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymo „Dėl nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisyklių ir išvedimo grafiko patvirtinimo“ Nr. 7107-1337, Marijampolės PN 2021 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymo „Dėl nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, išvedimo iš kameros užimtumui gerinti taisyklių ir išvedimo grafiko patvirtinimo“ Nr. 7107-422 matyti, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji papildomai į drausmės grupės lokalinio sektoriaus kiemą buvo vedami pasivaikščioti pagal sudarytą grafiką, žaisti stalo žaidimus ar sportuoti. Iš Nuteistųjų individualių priėmimų apskaitos žurnalų išrašų matyti, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 26 d. ir 2021 m. kovo 3 d. konsultuotas psichologo dėl elgesio korekcinių programų lankymo, pasiūlytos konsultacijos savianalizei. Kviestas konsultacijai 2021 m. kovo 10 d. Pareiškėjas 2021 m. kovo 10 d. paaiškinime nurodė, kad jam nereikalingos psichologinio elgesio korekcijos programos nei savianalizės konsultacijos. Rašytinio atsakymo nepageidauja.

44. Atsakovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovavosi ir konstatavo, kad reabilitacijos programos ir užimtumas Marijampolės PN įgyvendinamos taip, kaip nustatyta teisės aktuose, teismas nekonstatavo Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.

45. Teismas dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su jo patirtais išgyvenimais, pažeminimu, nurodė, kad susipažinus su asmens sveikatos istorijos kopijomis matyti, jog pareiškėjas kreipėsi dėl galvos skausmo ir nemigos. Pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, kuriuos galėjo sukelti netinkamos kalinimo sąlygos, į psichologus nesikreipė. Vieną kartą kreipėsi į psichiatrą. Įvertinęs pareiškėjo asmens sveikatos istoriją teismas nenustatė, kad dėl Marijampolės PN kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nurodytus nepatogumus.

46. Teismas nurodė, kad į visus pareiškėjo rašytus skundus tiek Marijampolės PN, tiek Kalėjimų departamentas atsakė. Pažymėjo, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

47. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą, į tai, kad pareiškėjui minimali gyvenamojo ploto norma buvo pažeista nežymiai, pats pažeidimas truko neilgai (21 dieną). Teismas nenustatė, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigine išraiška. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog šiuo atveju 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti. Nesant įrodymų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti jo nurodyta suma.

III. 48. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 22 d. sprendimą ir pripažinti, kad pareiškėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygos buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti.

49. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su teismo priimto sprendimo dalimi dėl nustatyto pažeidimo vertinimo pinigais. Nors pareiškėjui gyvenamojo ploto norma ir nebuvo užtikrinta, tačiau šis pažeidimas buvo nežymus ir tik formalaus pobūdžio, truko labai neilgai – 21 dieną ir objektyviai negalėjo sukelti tokio lygio neigiamų pasekmių (išgyvenimų ir pan.), kurias būtų galima vertinti kaip neturtinę žalą Konvencijos 3 straipsnio prasme. Negali būti įvardintas kaip asmens kankinimas, nes objektyviai negalėjo pasiekti minimalaus žiaurumo lygio. Pareiškėjas nesikreipė į psichologą dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurias jam būtų sukėlę neužtikrintos kalinimo sąlygos.

50. Atsakovas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginti pinigine kompensacija. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Marijampolės PN vertinimu, pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad juos būtų galima įvertinti pinigais. Teismas, iš dalies patenkindamas pareiškėjo skundą bei priteisdamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, 100 Eur neturtinei žalai atlyginti, neatsižvelgė į visas faktines bylos aplinkybes.

51. Skunde pareiškėjas nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, tačiau nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala, jei tokia buvo, jam padaryta. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (sveikatos pablogėjimo, išgyvenimų) taip pat ir priežastinio ryšio. Nesant įrodymų, kad pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, nėra pagrindo vertinti, jog pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų įvertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Marijampolės PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

53. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs, kad Marijampolės PN 21 dieną neužtikrino pareiškėjui vienam asmeniui tenkančio teisės aktuose nustatyto gyvenamojo ploto, nenustatęs kitų pareiškėjo skunde nurodytų pažeidimų, skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

54. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjui priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, jog būtų įvertinti pinigais, pažeidimas truko tik 21 dieną, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

55. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

56. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

57. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

58. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjui už nustatytą pažeidimą priteisė neturtinės žalos atlyginimą pinigais, kadangi šiuo atveju yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu.

59. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliacinio skundo teiginių, susijusių su neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.

60. Pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

61. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas dėl nustatyto pažeidimo patyrė neturtinę žalą, pažeidimas neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau atsakovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju teisės aktuose nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus, t. y. kilti neturtinei žalai. Taigi tarp nurodyto atsakovo pažeidimo ir pareiškėjui kilusių neigiamų padarinių egzistuoja priežastinis ryšys. Byloje nustatytas pažeidimas sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

62. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos nustatytų faktinių aplinkybių bei jų vertinimo. Atsakovas apeliaciniame skunde jokių kitų argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nenurodė.

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė