Legislator Case Law & Legislation
3789fe21-aa04-48db-8a8e-ea535ac74b0f AI generated

3789fe21-aa04-48db-8a8e-ea535ac74b0f · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 3789fe21-aa04-48db-8a8e-ea535ac74b0f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eina tam tikras pareigas; darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas vykdo tam tikrÄ rūšiniais požymiais apibrėžtÄ darbo funkcijÄ , o ne atlieka konkrečiÄ užduotį. Antrasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijÄ , nėra savarankiÅ¡kas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvardijo minėtus darbo sutarties turinį sudarančius požymius, bet padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jų Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvimo.

Legislator headnote

AI generated

3789fe21-aa04-48db-8a8e-ea535ac74b0f · Panevėžio apygardos teismas: Ä®raÅ¡ant duomenis, praneÅ¡imas 1-SD automatiÅ¡kai užregistruojamas Dokumentų valdymo sistemoje. UAB „Nevėžio žirgai“ pateiktas praneÅ¡imas 1-SD buvo užregistruotas 2013-05-28 PraneÅ¡imų apie valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ registre R21, registravimo Nr. 720. Vadovaujantis Taisyklių 17.1 punktu, praneÅ¡imo originalas, kurio duomenys turi atitikti 1-SD praneÅ¡imo elektroninės bylos duomenis, pateikiamas per 2 darbo dienas. Originalas atskirai neregistruojamas, ant jo perkeliamas elektroniniu paÅ¡tu atsiųsto dokumento registracijos data ir numeris.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla NrPirmosios instancijos teismo teisėja                             Civilinė byla Nr. 2A - 866 - 755 - 2014Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė                         Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02319-2014-5                                                      Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                        11.1; 11.11; 121.14; 121.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. K. – S. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3194-940/2014 pagal ieÅ¡kovės D. K. – S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Nevėžio žirgai“, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbinių iÅ¡mokų priteisimo,                                       n u s t a t ė : ieÅ¡kovė prašė pripažinti jos 2013-11-01 atleidimÄ iÅ¡ vadybininkės – trenerės pareigų UAB „Nevėžio žirgai“ neteisėtu, grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ ir priteisti 1000 Lt nesumokėto darbo užmokesčio bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Nurodė, kad nuo 2013-05-28 pas atsakovÄ UAB „Nevėžio žirgai“ buvo įdarbinta vadybininke – trenere, tačiau darbo sutarties neturi, nes atsakovas jai priklausančio sutarties egzemplioriaus neiÅ¡davė. 2014 m. kovo 4 d. ji kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių, norėdama gauti informacijÄ apie savo valstybinį socialinį draudimÄ . Sodrai iÅ¡davus pažymÄ paaiÅ¡kėjo, kad ji iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“ buvo atleista 2013 m. lapkričio 1 d.

Sodros pažymoje užfiksuotas atleidimo pagrindas – DK 127 str. 1 d., numatantis, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotÄ , taip pat ir terminuotÄ darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raÅ¡tu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieÅ¡ keturiolika darbo dienų. Pati jokio praÅ¡ymo atleisti iÅ¡ darbo nerašė, todėl mano, jog buvo atleista be jokio teisinio pagrindo. Mėnesio vidutinis darbo užmokestis 2013 metais sudarė 191,98 Lt, o 2014 metais – 193,83 Lt. IeÅ¡kovės vienos darbo dienos atlyginimas sudaro 9,23 Lt.

Laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo, t. y. 2013-11-01, iki 2014-05-16 (ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos) sudaro 6 mėn. ir 11 dienų (darbo), todėl ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienai (2014-05-16) ieÅ¡kovei priteistina suma: (191,98 x 2) + (193,83 x 4) + (9,23 x 11) = 1 260,81 Lt. DK 300 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iÅ¡ darbo, per vienÄ mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismÄ . IeÅ¡kovė nepraleido vieno mėnesio senaties termino, nes informacijÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ Sodros gavo tik 2014 m. kovo 4 d.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir jos atstovas papildomai paaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimo dėl grÄ Å¾inimo į ankstesnį darbÄ atsisako, kadangi nuo 2014-06-03 tapo Å«kininke ir dabar savarankiÅ¡kai verčiasi Å«kine veikla.              Atsakovas UAB „Nevėžio žirgai“ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė bei atsakovo atstovai direktorius A. V. ir advokatė I.Radinienė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniu nesutinka.

IeÅ¡kinys nepagrįstas, ieÅ¡kinio pagrindu nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Darbo teisiniai santykiai iÅ¡ esmės yra sutartiniai darbuotojo ir darbdavio teisiniai santykiai, grindžiami darbo teisinio santykio Å¡alių pasiraÅ¡yta darbo sutartimi bei darbo teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. IeÅ¡kovės ir atsakovo nesiejo darbo teisiniai santykiai. 2011 metų rudenį A. V. kartu su ieÅ¡kove nuvyko į UAB „Altervita“ pas ieÅ¡kovės draugę, kuri galėjo paruoÅ¡ti projektÄ paramai žirgų maniežo įrengimui gauti.

Tam, kad gautų minėtÄ paramÄ , A. V. su ieÅ¡kove įkÅ«rė įmonę UAB „Nevėžio žirgai“, bet paramos maniežo projektui Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra neskyrė. IeÅ¡kovė ir atsakovas nėra pasirašę darbo sutarties, t.y. ieÅ¡kovė nebuvo priimta į darbÄ UAB „Nevėžio žirgai“, ieÅ¡kovė UAB „Nevėžio žirgai“ neturėjo jokių pareigų ir neatliko jokių darbo funkcijų, su ieÅ¡kove nebuvo sutartas mokėtinas darbo užmokestis, darbo laikas, ieÅ¡kovė niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“.

Jokių nurodymų dėl darbo A. V. ieškovei nedavė. Ieškovė kaip iki įmonės įsteigimo laikė savo žirgus, taip ir toliau tai darė, o A. V. laiko savus. UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013 m. veiklos nevykdė ir jokio darbo suteikti ieškovei negalėjo. A. V. į UAB „Tik apskaita“ su ieškove buvo nuvykęs tartis dėl buhalterinės apskaitos, o ne dėl darbo sutarties sudarymo. D. K. – S. iki 2014 m. vasario mėnesio turėjo visus A. V. vardu išduotus elektroninės bankininkystės duomenis ir elektroninės bankininkystės generatorių bei naudojosi jais, kadangi A.

V. kompiuteriu nedirba. Pats ieÅ¡kovei perdavė Å¡ias priemones. IeÅ¡kovė, piktnaudžiaudama teise, neteisėtai valdant bendrovės dokumentus, antspaudus, su elektronine bankininkyste ir direktoriaus elektroniniu paraÅ¡u susijusius dokumentus ir įrenginius (banko kodų generatorius), nežinant direktoriui, atliko tam tikras Å«kines operacijas UAB „Nevėžio žirgai“ vardu imituojančias ieÅ¡kovės ir atsakovo darbo teisinius santykius. IeÅ¡kovė, nedirbdama bendrovėje, tačiau turėdama priėjimÄ prie UAB „Nevėžio žirgai“ internetinės bankininkystės duomenų, iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos AB SEB banke atliko lėšų pervedimo operacijas į VSDFV sÄ skaitÄ valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėti.

Tokiu bÅ«du buvo neteisėtai fiksuojami nesami darbo teisiniai santykiai. Per laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-10-31 ieÅ¡kovė sumokėjo (duomenys neskelbtini)34 Lt. Atsakovui nėra žinomas darbo užmokestis, kurio pagrindu buvo mokamos VSDFV įmokos, nes ieÅ¡kovei darbo užmokestis nebuvo mokamas. UAB „Nevėžio žirgai“ direktorius, sužinojęs, jog ieÅ¡kovė moka VSDFV įmokas, imituodama darbo teisinius santykius, 2013-11-01 pateikė VSDFV praneÅ¡imÄ apie darbo santykių nutraukimÄ , siekdamas iÅ¡vengti neigiamų neteisėtų ieÅ¡kovės veiksmų padarinių. 2013-12-19 nuvykęs į SodrÄ A.

V. atgaline 2013-05-27 data pasirašė 1SD formÄ , nes tam, kad bÅ«tų galima atleisti ieÅ¡kovę, pirmiausia reikėjo užpildyti minėtÄ priėmimo formÄ , o tik po to įforminti atleidimÄ . FormÄ pildė ir atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ â€“ DK 127 straipsnį – nurodė Sodros darbuotojos, o A. V. tik pasirašė. IeÅ¡kinys yra atmestinas dar ir todėl, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi vieno mėnesio ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčyti neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo (DK 300 str. 1 d.).            Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime nurodė ir trečiojo asmens atstovės teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad duomenys Skyriui apie apdraustuosius ir draudėjus pateikiami ir tikslinami vadovaujantis 2010 m. birželio 4 d.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-243 patvirtintomis taisyklėmis „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo praneÅ¡imų/praÅ¡ymo formų ir jų elektroninių duomenų struktÅ«ros aprašų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).UAB „Nevėžio žirgai“ teikė Skyriui praneÅ¡imus apie D. K. – S. priėmimÄ Ä¯ darbÄ (1-SD) nuo 2013-05-28, atleidimÄ iÅ¡ darbo (2-SD) nuo 2013-11-01 ir praneÅ¡imus SAM ir priedus SAM3SD (apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas) už 2013 m. gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, kuriuose buvo nurodytas per Å¡iuos mėnesius priskaičiuotas ieÅ¡kovei darbo užmokestis ir VSD įmokos.

Å iuos praneÅ¡imus draudėjas teikė per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemÄ (EDAS), pasiraÅ¡ytus saugiu kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u. Visi minėti praneÅ¡imai buvo pasiraÅ¡yti UAB „Nevėžio žirgai“ vadovo A. V. vardu. UAB „Nevėžio žirgai“ praneÅ¡imÄ 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Skyriui pateikė elektroniniu paÅ¡tu, nepasiraÅ¡ytÄ kvalifikuotu elektroniniu paraÅ¡u (FFData formato byla), 2013 m. gegužės 27 dienÄ 20.42 val. po Skyriaus darbo valandų, todėl duomenys į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registro duomenų bazę buvo įraÅ¡yti 2013 m. gegužės 28 dienÄ 08.03 val.

Ä®raÅ¡ant duomenis, praneÅ¡imas 1-SD automatiÅ¡kai užregistruojamas Dokumentų valdymo sistemoje. UAB „Nevėžio žirgai“ pateiktas praneÅ¡imas 1-SD buvo užregistruotas 2013-05-28 PraneÅ¡imų apie valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ registre R21, registravimo Nr. 720. Vadovaujantis Taisyklių 17.1 punktu, praneÅ¡imo originalas, kurio duomenys turi atitikti 1-SD praneÅ¡imo elektroninės bylos duomenis, pateikiamas per 2 darbo dienas. Originalas atskirai neregistruojamas, ant jo perkeliamas elektroniniu paÅ¡tu atsiųsto dokumento registracijos data ir numeris.

Jei dokumento originalas per 2 darbo dienas nepateikiamas, elektroninis praneÅ¡imas iÅ¡trinamas. PraneÅ¡imÄ iÅ¡trina Skyriaus darbuotojas, paspausdamas atitinkamÄ mygtukÄ . Skyriui buvo pateiktas popierinis praneÅ¡imas 1-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ , pasiraÅ¡ytas UAB „Nevėžio žirgai“ vadovo A. V. vardu. 2013-12-19 UAB „Nevėžio žirgai“ vadovas A. V. Skyriui pateikė raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ 2-SD apie D. K. – S. valstybinio socialinio draudimo pabaigÄ nuo 2013-11-01 ir paaiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ , kuriame nurodė priežastis, dėl kurių pavėluotai teikia 2-SD praneÅ¡imÄ .

Už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 pagal draudėjo UAB „Nevėžio žirgai“ Skyriui pateiktus pranešimus ieškovei iš viso buvo priskaičiuota 1036,36 Lt darbo užmokesčio ir 414,34 Lt VSD įmokų. UAB „Nevėžio žirgai“ VSD įmokas VSDFV biudžetui už apdraustuosius sumokėjo visiškai. D. K. – S. išmokos, susijusios su darbo santykiais laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01, nebuvo priskaičiuotos ir mokėtos. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Nustatė, kad ieÅ¡kovė ir A. V. 2011-11-24 kartu įsteigė UAB „Nevėžio žirgai“. Nuo įmonės įregistravimo jos vadovu paskirtas A. V.. 2011-11-21 AB SEB banko pažymoje Nr. 08.22.07.04 nurodyta, kad steigėjas A. V. įnešė 8 000 Lt, o steigėja D. K. – S. įnešė 2000 Lt. Ä®registravus įmonę, akcininkais tapo A. V. su 80 procentų akcijų ir D. K. – S. su 20 procentų akcijų. UAB „Nevėžio žirgai“ darbuotojų 2011-11-28 sÄ raÅ¡e nurodyta, jog bendrovėje dirba vienintelis darbuotojas – A.

V.. Teismo vertinimu, iÅ¡tyrus byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus bei iÅ¡klausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimus, nėra pagrindo daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad su ieÅ¡kove buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis ir Å¡alis siejo darbo teisiniai santykiai. Pažymėjo, jog apklaustų liudytojų R. P., A. Ž. teismui duoti paaiÅ¡kinimai bei į bylÄ pateiktas ginčo Å¡alių nepasiraÅ¡ytas 2013-05-27 darbo sutarties Nr. 02 projektas patvirtina tik tai, kad 2013 metų gegužės mėnesį A.

V. ir D. K. – S buvo nuvykę į UAB „Tik apskaita“ ir tarėsi dėl ieÅ¡kovės darbo, bet nesudaro pagrindo teigti, kad darbo sutartis tikrai buvo sudaryta. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo UAB „Nevėžio žirgai“ žirgus, tačiau Å¡iÄ ieÅ¡kovės veiklÄ identifikuoti kaip Å¡alių, t. y. darbuotojo (ieÅ¡kovės) ir darbdavio (UAB „Nevėžio žirgai“), darbo teisinius santykius pagrindo nėra, kadangi nei ieÅ¡kovės, nei teisme apklaustų liudytojų parodymai nepatvirtina, jog ginčo Å¡alys susitarė dėl bÅ«tinųjų darbo sÄ lygų bei darbo užmokesčio, o darbdavys – UAB „Nevėžio žirgai“ – organizavo ieÅ¡kovės darbÄ , juolab, kad ir pati ieÅ¡kovė bylos nagrinėjimo teisme metu, nors ir teigė, kad su A.

V. 2013-05-27 aptarė, kad darbo sutartyje įrašys, jog ieškovė dirba 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt, tačiau patvirtino, kad ir iki įmonės įsteigimo, ir įsteigus įmonę, ji dirbo tuos pačius darbus, t. y. prižiūrėjo žirgus, juos treniravo, nuomojo, nes darbas ir hobis sutapo; atlyginimas – 200 Lt buvo tik simbolinis, nes žirgų priežiūra yra ir darbas, ir pomėgis, o tokios darbo sutarties pasirašymas buvo tik formalumas, kad valstybinėms institucijoms nekiltų įtarimų dėl ieškovės darbo; be to, įmonė buvo registruota ieškovės gyvenamosios vietos adresu, Panevėžio r., Gitėnų k., kur UAB „Nevėžio žirgai“ priklausantys žirgai buvo laikomi kartu su ieškovės nuosavais žirgais;

A. V. nieko nedirbdavo įmonėje, jos darbo nekontroliuodavo, jokių nurodymų neduodavo, ieÅ¡kovė pati nuspręsdavo, kokius darbus ir kada turi dirbti; pati vykdė UAB „Nevėžio žirgai“ veiklÄ ir darė viskÄ , kad įmonė gautų pelno; dalis gautų lėšų buvo mokama į įmonės sÄ skaitÄ , dalis į jai asmeniÅ¡kai. Teismas vertino, kad darbas, kurį ieÅ¡kovė dirbo UAB „Nevėžio žirgai“, buvo dirbamas pačios ieÅ¡kovės iniciatyva ir laisva valia, nors ieÅ¡kovei realiai nei vienÄ mėnesį nebuvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis, jokie nurodymai, susiję su atliekamu darbu, ieÅ¡kovei nebuvo duodami, nebuvo apibrėžtos atliktinos darbo funkcijos.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad žirgus prižiÅ«rėjo savo lėšomis, nes įmonė pajamų beveik negaudavo, stengėsi, jog UAB „Nevėžio žirgai“ gautų kuo daugiau pelno. Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad deklaracijas Sodrai teikė kaip įmonės akcininkė. Liudytoja J. J. taip pat patvirtino, kad visus klausimus, tarp jų ir piniginius, derino ne su atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ vadovu A. V., o su D. K. – S. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje objektyvių duomenų apie įrodinėjimo dalyku Å¡ioje byloje esančio fakto, jog darbdavys – UAB „Nevėžio žirgai“ nuo 2013-05-28 buvo leidęs ieÅ¡kovei dirbti, organizavo jos darbÄ ir jam vadovavo, nėra, teismas ieÅ¡kovės darbÄ UAB „Nevėžio žirgai“ vertino ne kaip samdomos darbuotojos, paklÅ«stančios darbdavio nustatytai darbo tvarkai, o kaip vienos iÅ¡ įmonės bendraturčių (akcininkų), siekiančių vykdyti įmonės veiklÄ savo nuožiÅ«ra bei gauti pelno, veiklÄ .Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o apylinkės teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad byloje nustatyta, jog įmonės direktorius A. V. ir D. K. – S kreipėsi į UAB „Tik apskaita“ dėl darbo sutarties parengimo ir darbo santykių įregistravimo. Apklausti liudytojai patvirtino, kad darbo sutarties projektÄ parengė ir pateikė, jog įregistravo darbo santykius. BÅ«tent į pastarÄ sias aplinkybes teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir taip priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Tai, kad ieÅ¡kovė neturi daro sutarties kopijos, nereiÅ¡kia, jog tokia darbo sutartis nebuvo sudaryta, kad nebuvo susitarta dėl esminių darbo sÄ lygų.

Sprendime yra konstatuojamos esminės aplinkybės, jog D. K. – S prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi atsakovo žirgais, t. y. dirbo, tačiau visa tai paneigdamas teismas nemotyvuotai ieÅ¡kinį atmeta. Pats A. V. pripažino, kad tinkamam darbinių funkcijų atlikimui ieÅ¡kovei buvo patikėti elektroninės bankininkystės duomenys bei kiti įmonės daiktai. Teismas privalėjo nustatyti, koks buvo ieÅ¡kovės (darbuotojos) ir atsakovo (darbdavio) santykių pagrindas laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 ir dėl kokių priežasčių atsakovo atstovas nusprendė ieÅ¡kovę atleisti iÅ¡ darbo apie tai neinformavęs darbuotojos, kokios buvo ieÅ¡kovės darbo sÄ lygos.

Apeliantės teigimu, byloję esantys duomenys (pažymos, sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, liudytojų parodymai) leidžia teigti, jog tarp Å¡alių buvo sutartas 200 Lt atlyginimas per mėnesį. Akivaizdu, kad sudarydamos darbo sutartį abi Å¡alys laisva valia suderino sutarties sÄ lygas ir prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, t. y. mokėti ne tik mokesčius, kylančius iÅ¡ darbo sutarties, bet ir mokėti darbuotojui atlyginimÄ . Aplinkybės, kad buvo mokami mokesčiai Sodrai, kad ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi atsakovo žirgais bei papildomai prižiÅ«rėjo UAB „Nevėžio žirgai“ patikėtus žirgus, tik įrodo, kad ieÅ¡kovė dirbo įmonėje ir atliko darbines funkcijas vykdydama vadovo nurodymus (prižiÅ«rėti ir rÅ«pintis žirgais ir atlikti kitus bÅ«tinus veiksmus), užtikrino sklandžiÄ Ä¯monės veiklÄ .

Tai, kad ieškovė vykdydama darbdavio nurodymus ir pati priimdavo sprendimus (kaip geriau prižiūrėti žirgus remiantis asmenine patirtimi), nereiškia, kad nebuvo pavaldumo. Faktas, kad atsakovo atstovas A. V. atleido ieškovę iš darbo, įrodo, jog darbiniai santykiai buvo. Jei nebūtų buvę susitarimo dėl darbo funkcijų, užmokesčio, nebūtų mokami mokesčiai Sodrai, nebūtų atliekamos darbinės funkcijos, t. y. faktiškai nebūtų prižiūrimi žirgai, nebūtų vykdoma komercinė veikla (prižiūrint kitus žirgus).

Liudytojų R. P., A. Ž. parodymais vienintelė priežastis, dėl ko nebuvo atspausdinta darbo sutartis, buvo tik nežinojimas ieÅ¡kovės socialinio draudimo kodo, kas tik įrodo, jog visos bÅ«tinosios darbo sutarties sÄ lygos buvo aiÅ¡kiai aptartos ir nurodytos sutartyje. Å io fakto teismas visiÅ¡kai nevertino. Be to, teismas vertindamas priteisiamų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį rėmėsi tik Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovo atstovo veiksmai neatitinka įmonės vadovui keliamų griežtesnių reikalavimų, kas lėmė, kad kilo ginčas teisme.

Remiantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, jokios bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovo naudai neturėtų bÅ«ti priteisiamos.Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas nėra ir nebuvo pasirašę darbo sutarties, t. y. ieÅ¡kovė niekada nebuvo priimta į darbÄ UAB „Nevėžio žirgai“, ieÅ¡kovė UAB „Nevėžio žirgai“ neturėjo jokių pareigų ir neatliko jokių darbo funkcijų, su ieÅ¡kove nebuvo sutartas mokėtinas darbo užmokestis, darbo laikas, ieÅ¡kovė niekada nėra gavusi darbo užmokesčio iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“, ieÅ¡kovės ir atsakovo niekada nesiejo pavaldumo santykiai.

IeÅ¡kovės atlikti veiksmai, kiek tai susiję su rÅ«pinimusi žirgais, yra ieÅ¡kovės hobis, jai atlygis nebuvo reikalingas už jos atliktas Å«kines operacijas, kitÄ rÅ«pestį bendrovės naudai. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės nustatė, įvertinęs ir iÅ¡samiai iÅ¡tyręs raÅ¡ytinius įrodymus, liudytojų parodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, pirmosios instancijos teismas.Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Pagal CPK 320 str. 1 d., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).Byloje sprendžiamas klausimas, ar ieÅ¡kovę ir atsakovÄ UAB „Nevėžio žirgai“ laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 siejo darbo teisiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje surinkti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė darbo vietoje vykdė darbo funkcijas, dirbo atlygintinai, pakluso darbdavio – atsakovo nustatytai darbo tvarkai ir laikėsi darbdavio reikalavimų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka.DK 93 str. reglamentuojančiame darbo sutarties sÄ vokÄ , įtvirtinti darbo sutarties požymiai, įgalinantys darbuotojo ir darbdavio santykius identifikuoti kaip darbo teisinius santykius, patenkančius į darbo teisės reguliavimo sritį. Teisinių santykių kvalifikavimui, kaip darbo teisinių santykių, bÅ«tina nustatyti, kad jie atitinka visus DK 93 str. nustatytus darbo sutarties požymius. Esminiai DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, skiriantys jÄ nuo kitų atlygintinų sutarčių, yra Å¡ie:

1) darbuotojas dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbÄ arba eina tam tikras pareigas;

2) darbuotojas dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Pirmasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas vykdo tam tikrÄ rūšiniais požymiais apibrėžtÄ darbo funkcijÄ , o ne atlieka konkrečiÄ užduotį. Antrasis iÅ¡ paminėtų požymių reiÅ¡kia, kad darbuotojas, vykdydamas darbo funkcijÄ , nėra savarankiÅ¡kas, jis privalo paklusti teisėtiems darbdavio nurodymams.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai įvardijo minėtus darbo sutarties turinį sudarančius požymius, bet padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl jų Å¡iuo konkrečiu atveju nebuvimo.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog 2013-05-27 D. K.–S su A. V. nuvyko į UAB „Tik apskaita“, kur buhalterės R. P. padėjėja A. Ž. jų praÅ¡ymu tÄ pačiÄ dienÄ paruošė ieÅ¡kovės darbo sutarties projektÄ . Kartu su A. V. aptarė, kad ieÅ¡kovė dirbs 5 dienas per savaitę, po 2 valandas kasdien ir mėnesinis atlyginimas bus 200 Lt. Taigi, Å¡alių valiÄ sudaryti darbo sutartį įrodo ieÅ¡kovės ir atsakovo vadovo A. V. atvykimo sudaryti bÅ«tent darbo sutartį ir jos projekto parengimo, duomenų Sodrai apie priimÄ mÄ Ä¯ darbÄ asmenį perdavimo faktai.

Tai įrodyta liudytojų R. P. bei sutartį rengusios liudytojos A. Ž. parodymais. Abejonių dėl Å¡ių įrodymų patikimumo nenustatyta. Nors A. V. teigė, jog UAB “Tik apskaita“ yra buvęs tik tada, kai su ieÅ¡kove, norėdami gauti paramÄ maniežo įrengimui įsteigę bendrovę UAB „Nevėžio žirgai“ ir dėl paramos projekto parengimo kreipėsi į Å¡iÄ bendrovę, bet, kolegijos vertinimu,be minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimų tai paneigia aplinkybė, jog bendrovė įsteigta 2011 metų rudenį, tad mažai tikėtina, jog tik 2013 m. gegužę bÅ«tų kreiptasi dėl projekto rengimo, įrodymų, kad UAB “Tik apskaita“ bÅ«tų rengusi minėtÄ projektÄ nepateikta.   Pažymėtina, jog DK 99 str. 1 d. nustatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitarė dėl darbo sutarties sÄ lygų (Kodekso 95 str.).

Tokiu bÅ«du, pagal DK 99 str. 1 d. normÄ svarbu, kad bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia sudaryti darbo sutartį ir ji padaryta dėl darbo sutarties sÄ lygų, nustatytų DK 95 str. Å ioje normoje nustatyta, kad kiekvienoje darbo sutartyje Å¡alys privalo sulygti dėl bÅ«tinųjų sutarties sÄ lygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktÅ«rinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų, dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.) ir dėl kitų darbo sutarties sÄ lygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (iÅ¡bandymo, profesijų jungimo ir kt.).

Å iuo atveju iÅ¡ liudytojos A. Ž. paaiÅ¡kinimų matyti, jog ji pradėjo rengti sudęrintÄ darbo sutarties projektÄ , bet nebaigė jo pildyti, nes nežinojo ieÅ¡kovės socialinio draudimo numerio. Tokia aplinkybė leidžia spręsti, kad esminės darbo sutarties sÄ lygos buvo aptartos. Be to, buhalterė R. P. tÄ pačiÄ dienÄ užpildžiusi atitinkamÄ formÄ dėl D. K.– S įdarbinimo elektroniniu bÅ«du iÅ¡siuntė Sodrai praneÅ¡imÄ . Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog apklaustų liudytojų R.

P. ir A. Ž. teismui duoti paaiÅ¡kinimai bei į bylÄ pateiktas ginčo Å¡alių nepasiraÅ¡ytas 2013-05-27 darbo sutarties Nr. 02 projektas patvirtina tik tai, kad 2013 metų gegužės mėnesį A. V. ir D. K. – S buvo nuvykę į UAB „Tik apskaita“ ir tarėsi dėl ieÅ¡kovės darbo, bet nesudaro pagrindo teigti, kad darbo sutartis tikrai buvo sudaryta. PrieÅ¡ingai, nėra logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kad praneÅ¡imas apie ieÅ¡kovės įdarbinimÄ bÅ«tų iÅ¡siųstas R. P. savavaliÅ¡kai ir be A.

V. nurodymo(sutikimo), neketinant sudaryti darbo sutarties apskritai nebuvo reikalingumo kreiptis dėl jo parengimo, pagal aptartas sÄ lygas ruoÅ¡ti jos tekstÄ . Be to, sutarties sudarymo faktÄ rodo ir paties A. V. veiksmai, kai jis 2013 m. gruodį atvykęs į SodrÄ papildomai pateikė dar ir popierinį praneÅ¡imÄ apie ieÅ¡kovės priėmimÄ Ä¯ darbÄ . Kartu jis pateikė ir praneÅ¡imÄ apie darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimÄ nuo 2013-11-01. Kolegijos vertinimu, Å¡ie veiksmai rodo, jog darbo sutartis buvo sudaryta, prieÅ¡ingu atveju, nebÅ«tų galima praneÅ¡ti apie nutraukimÄ tokio susitarimo, kuris apskritai nebuvo sudarytas.

Sodra patvirtino, kad įdarbinimas buvo įformintas tinkamai, atsakovas neteikė savarankiÅ¡ko reikalavimu procesinio reikalavimo dėl darbo sutarties nuginčijimo. Pagal DK 99 str.3 d. už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys. Pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovo vadovo A. V. elgesys (savo elektroninio paraÅ¡o sertifikato perdavimas ieÅ¡kovei, nesidomėjimas įmonės veikla, įmonės turto, apskaitos, dokumentų netvarkymas) rodo jo neatsakingumÄ ir neatitinka nei įmonės vadovui keliamų griežtesnių reikalavimų, nei bonus pater familias standartų.

Dėl to labiausia tikėtina, jog dėl tų pačių priežasčių ir darbo sutarties sudarymo kai kurios procedÅ«ros                       ( raÅ¡ytinės sutarties pasiraÅ¡ymas, tinkamas Sodros informavimas) iÅ¡ darbdavio pusės nebuvo atliekamos tinkamai ir iÅ¡baigtai, bet tai nesudaro prielaidų nepaisyti darbuotojo interesų ir vengti darbdavio atsakomybės, nepripažinti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai.IÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2014-03-04 ir 2014-04-02 pažymų apie asmens socialinį draudimÄ matyti, kad D.

K. – S. UAB „Nevėžio žirgai“ dirbo nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01. Per šį laikotarpį Sodrai už ieÅ¡kovę sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų suma sudaro 414,34 Lt (t. 1, b. l. 4, 89-95). Ä®mokų už ieÅ¡kovės valstybinį socialinį draudimÄ mokėjimÄ Sodrai patvirtina ir į bylÄ pateikti praneÅ¡imai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį (t. 1, b. l. 57-71). Taip pat UAB „Nevėžio žirgai“ banko sÄ skaitos, esančios AB SEB banke, iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad per laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-10-31 minėtos 414,34 Lt dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedimo operacijos į VSDFV sÄ skaitÄ buvo atliktos iÅ¡ UAB „Nevėžio žirgai“ sÄ skaitos AB SEB banke (t. 1, b. l. 31-34).

Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, laikytina, jog nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01 ieÅ¡kovė dirbo UAB „Nevėžio žirgai“, t. y. tarp D. K.–S. ir UAB „Nevėžio žirgai“ buvo susiklostę realÅ«s darbo santykiai.Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai neatliko darbinių funkcijų. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo bendrovės valdomus (naudojamus, auginamus) žirgus, jais rÅ«pinosi, taip pat bendrovės vardu atliko mokėjimus, saugojo ir naudojo jai patikėtus bendrovės dokumentus, antspaudÄ , identifikavimo priemones.

Tokias aplinkybes iÅ¡ esmės nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Vertinant nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , kolegijos vertinimu, tai, jog Å¡iuo atveju, kad ieÅ¡kovei galimai nebuvo nustatytas konkretÅ«s darbo grafikas, darbo funkcijos, neparengtas pareigybės apraÅ¡as, neįteiktas darbo sutarties egzempliorius, ji pati planavo darbo procesÄ , neturi reikÅ¡mės darbo sutarties galiojimui, nes jos raÅ¡ytinis įforminimas ir kitų DK 99 str.4 d. nustatytų reikalavimų įvykdymas yra darbdavio pareiga.

Todėl tai, kad darbo sutartis nebuvo tinkamai įforminta, jos sudarymo ir vykdymo faktų nepaneigia. Priešingai nei sprendė teismas, neturi teisinės reikšmės ta aplinkybė, jog, pasak R. P., sutarties kopija buvo išsiųsta ieškovei. Nenuoseklumas ieškovės paaiškinimuose, jog sutartis buvo išsiųsta A. V., taip pat teisiškai nereikšmingas, kadangi pačios sutarties buvimo nepaneigia.Pastebėtina, jog UAB „Nevėžio žirgai“ vadovas neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo (tam asmuo nepaskirtas).

IeÅ¡kovės darbo laikotarpiu A. V. neteikė prieÅ¡taravimų dėl jos atliktų mokėjimo pavedimų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra veiksmai atsakovo interesais, nes jas sumokėjus neskaičiuojamos netesybos, netaikytos kitos sankcijos. Neabejotina, jog, kaip vadovas A. V. turėjo galimybę gauti norimÄ informacijÄ apie lėšų banko sÄ skaitoje tvarkymÄ . Kaip aukščiau jau minėta, atsakovo atstovo A. V. elgesys rodo jo neatsakingumÄ ir neatitinka įmonės vadovui keliamų griežtesnių reikalavimų.

Ä®rodyta, kad VSDFV Panevėžio skyriui apie ieÅ¡kovės įdarbinimÄ buvo praneÅ¡ta iÅ¡ esmės tinkamai, buvo mokamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ . Tai,jog elektroninės bankininkystės duomenys, elektorinio paraÅ¡o sertifikatas, įmonės antspaudas bei kiti įmonės dokumentai buvo pas ieÅ¡kovę rodo, jog atsakovo vadovas sutiko ir sudarė prielaidas, kad jas turintis asmuo bendrovės vardu veiktų ne tik kaip treneris-vadybininkas, bet ir atliktų platesnes funkcijas ( pvz. atliktų mokėjimus ir pan.).

IeÅ¡kovė jas ir vykdė , t.y. veikė bendrovės pavedimu ir jos interesais, kas rodo faktinę , o ne imitacinę darbinę veiklÄ . Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ ; teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu; teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ ; teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2012 ir kt.).

Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ , kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; kt.). Pagal CPK 12 ir 178 str. Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).

Taigi, įrodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė ir pareiga. Å ias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Sprendžiant nagrinėjamos bylos ginÄÄ ir atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ , t. y. kad atsakovo atstovas iÅ¡ esmės įmonės veikla nesirÅ«pino, tačiau žirgai buvo prižiÅ«rėti, taip pat papildomai įmonė teikė žirgų priežiÅ«ros paslaugas, mokėjo mokesčius už darbuotojÄ , be to, atsakovo atstovas pasirašė 1SD pažymÄ , nėra pagrindo nesutikti su apeliantės argumentais, kad UAB „Nevėžio žirgai“ vykdė veiklÄ , o ieÅ¡kovė joje dirbo.

Tai, kad ieÅ¡kovė yra bendrovės akcininkė ir suinteresuota pelninga bendrovės veikla, nereiÅ¡kia, jog ji apskritai negali dirbti ir pagal darbo sutartį. Atlyginimo nemokėjimo faktas darbo sutarties nepaneigia, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis yra nedidelis (tarp Å¡alių buvo sutartas 200 Lt atlyginimas per mėnesį), o tik galėtų bÅ«ti individualaus darbo ginčo nagrinėjimo objektu. Taip pat tai, kad ieÅ¡kovė ,vykdydama susitarimÄ su darbdaviu, prižiÅ«rėjo bendrovės žirgus, jo leidimu tvarkė mokėjimus ir pati priimdavo sprendimus dėl darbo režimo, vėlgi nereiÅ¡kia, jog nebuvo pavaldumo.

Nepaneigia darbo santykių galimumo ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė prižiÅ«rėjo ir savo nuosavybės teise valdomus arklius. Kaip jau minėta, tas faktas, kad atsakovo atstovas A. V. atleido darbuotojÄ (ieÅ¡kovę) iÅ¡ darbo, o nesiekė panaikinti duomenis VSFV teritorinio skyriaus apskaitoje kaip pateiktus dėl klaidos, nesÄ Å¾iningumo ar pan. tik patvirtina, jog darbiniai santykiai realiai buvo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, sprendžia, kad primos instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ (CPK 185 str.), klaidingai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, nustatančias darbo sutarties sÄ lygas (DK 93 str., 94 str., 95 str., 99 str.), dėl ko neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ .

Dėl pasakyto skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, byloje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys yra tenkintinas iÅ¡ dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidžiant iÅ¡ darbo darbuotojÄ D. K.–S. DK 127 str. 1 d. pagrindu nebuvo įvykdyti Å¡ios normos imperatyvÅ«s reikalavimai( darbo sutartis nutraukiama tik darbuotojo iniciatyva ir jo raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu), pripažįsta ieÅ¡kovės 2013-11-01 atleidimÄ iÅ¡ vadybininkės – trenerės pareigų UAB „Nevėžio žirgai“ neteisėtu.

Laikytinas pagrįstu reikalavimas priteisti 1000 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-11-01, t. y. kai ieÅ¡kovė dirbo UAB „Nevėžio žirgai“.Ginčo dėl Å¡ios sumos nesumokėjimo fakto nėra. Teismas praÅ¡ymÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos laikotarpio iki teismo sprendimo įvykdymo priteisimo tenkina dalinai.Pagal DK 300 str.3 d., jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumÄ už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.      Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ teisinio kvalifikavimo kasacinio teismo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktikÄ , kad kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ â€“ viena iÅ¡ įstatymo nustatytų darbuotojo garantijų, atliekančių socialinę funkcijÄ (saugo darbuotojus nuo pajamų       netekimo).

Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Å¡ios iÅ¡mokos paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo negautas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-133/2014; kt.). Kompensacija už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , mokėtina neteisėtai iÅ¡ darbo atleistam darbuotojui, užtikrina dėl neteisėtų darbdavio veiksmų negautų pragyvenimui bÅ«tinų lėšų kompensavimÄ , todėl pripažįstama, kad ji bÅ«tų adekvati, kompensavimas turi bÅ«ti proporcingas nukentėjusios Å¡alies       (darbuotojo) patirtiems netekimams (Lietuvos AukščiausiojoTeismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; kt.).

DK įtvirtintas reikalavimas darbdaviui iÅ¡mokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo susidariusį priverstinės pravaikÅ¡tos laikotarpį kasacinio teismo praktikoje taip pat vertinamas kaip įstatyme nustatyti neigiamo pobÅ«džio turtiniai padariniai (sankcija), taikytini darbdaviui už neteisėtus veiksmus prieÅ¡ darbuotojÄ Â (Lietuvos       Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012; kt.).

Taip siekiama prevenciÅ¡kai veikti darbdavius, kad jie neteisėtai neatleistų darbuotojų,įvertintų galimus savo neteisėtų veiksmų neigiamus padarinius.IÅ¡mokų už priverstinį pravaikÅ¡tos laikotarpį kvalifikavimas sankcija darbdaviui už padarytÄ darbo teisės normų pažeidimÄ nepaneigia tokių iÅ¡mokų kompensuojamojo pobÅ«džio ir jų atliekamos socialinės funkcijos, jos turi bÅ«ti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012),o sankcijos dydis turi bÅ«ti adekvatus pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2012).

Taigi iÅ¡mokÄ vertinant kaip kompensacijÄ darbuotojui ir sankcijÄ darbdaviui akcentuojamas ne Å¡io nubaudimas, tačiau visas atvejais vertinamas iÅ¡mokos proporcingumas pažeidimo pobÅ«džiui ir jo padariniams, adekvatumas darbuotojo netekimams. Kasacinio teismo konstatuota, kad tuo atveju, kai byloje keliamas  klausimas dėl DK 297 str. 3 dalyje ( pakeitus teisinį reglamentavimÄ tai Å¡iuo atveju tai atitinka DK 300 str.3 d.) įtvirtintos iÅ¡mokos dydžio, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia Å¡io instituto  socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių bÅ«tų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių Å¡alių sÄ Å¾iningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 str.1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2012; kt.).

Nustatęs, kad praÅ¡omos priteisti kompensacijos dydis prieÅ¡tarauja teisingumo principui, yra iÅ¡ esmės  neproporcingas ar sukelia sunkių neigiamų padarinių, teismas kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ dydį gali mažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2014).Å iuo atveju kolegija sprendžia, jog yra pagrindas mažinti praÅ¡omÄ priteisti vidutinį darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydį.Sprendžiant dėl jo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad ieÅ¡kovė dirbo neilgai, nustatytas nedidelis darbo užmokestis, galėdama tvarkyti ir tvarkydama bendrovės bankinius mokėjimus, todėl žinodama bendrovės finansinę padėtį, suvokdama ,kad bendrovės vadovas nusiÅ¡alino nuo bendrovės finansinių operacijų atlikimo, ji neatliko darbo užmokesčio mokėjimų sau kaip darbuotojai.

Kolegijos vertinimu dalinai ir pačios ieÅ¡kovės veiksmai trukdė reikiamiems mokėjimams atlikti, nes bendrovei priklausančios priemonės bankiniams mokėjimams atlikti iki 2014-02-06( kol buvo perduotos atitinkamu aktu) buvo pas jÄ pačiÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â ( t.1,b.l.22-23). IeÅ¡kovė netiekė įrodymų ar susidarė ir jeigu taip kiek ženklÅ«s praradimai susidarė dėl iÅ¡mokų jai nemokėjimo. ReikÅ¡minga tai, jog pati ieÅ¡kovė pripažįsta, jog iÅ¡ veiklos su bendrovės laikomais žirgais yra gavusi pajamų, kurių bendrovei iki Å¡iol neperdavė, netrukus po darbo sutarties nutraukimo ji tapo Å«kininke ir dabar savarankiÅ¡kai verčiasi Å«kine veikla.Dėl pasakytų priežasčių kolegija sprendžia, jog ieÅ¡kovei už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ vidutinio darbo užmokesčio iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisiama 100 Lt.IeÅ¡kinį patenkinus dalinai (patenkinti reikalavimai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio ir iÅ¡ dalies vidutinio darbo užmokesčio priteisimo) , kolegijos vertinimu, tai sudaro 3/4 reikalavimų.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas neperduoda bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, keičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas( CPK 93 str.5 d.).Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės patirtos advokato pagalbos iÅ¡laidos sudaro 1500 Lt bei 200 Lt, sumokėtų UAB „Tik apskaita“ už parengtÄ pažymÄ dėl vidutinio darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 137-139), kuri buvo parengta vykdant teismo 2014-04-07 ir 05-08 nutartis, todėl iÅ¡ atsakovo jos naudai priteistina 1125 Lt (3/4) advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir 150 Lt kitų iÅ¡laidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1 d.).

Viso 1275 Lt.Atsakovo turėtos iÅ¡laidos už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme sudarė 2800 Lt (t. 1, b. l. 83-84, 140). Pirmos instancijos teismas, vadovaujantis realumo, bÅ«tinumo, pagrįstumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, taip pat įvertinant byloje nagrinėtų teisinių klausimų pobÅ«dį, apimtį, ginčo pobÅ«dį, teisinės pagalbos laiko sÄ naudas, atsakovo atstovavimo iÅ¡laidos konkrečiu atveju pagrįstomis iÅ¡laidomis pripažino jas 1400 Lt sumai.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia iÅ¡vada pagrįsta. Atsakovas dėl jų dydžio skundo neteikė. IeÅ¡kovės teiginys,jog iÅ¡ jos apskritai neturėtų bÅ«ti priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos, nes tik atsakovo veiksmai lėmė ginÄÄ teisme teismo kolegijos vertinimu nepagrįstas. Bendra taisyklė nustato bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims( CPK 96 str.3 d.). Nenustatyta, kad atsakovo procesinis elgesys bÅ«tų buvęs netinkamas priežasčių.

Dalies ginčo ( dėl pavėluoto atsiskaitymo) kilimÄ dėl aukščiau jau nurodytų aplinkybių dalinai sÄ lygojo iÅ¡ ieÅ¡kovės veiksmai( elektroninės bankininkystės priemonių neperdavimas atsakovo vadovui iki 2014-02-06), todėl nenustatytas pagrindas nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Taip pat atsakovas turėjo 42 Lt papildomų iÅ¡laidų (t.1, b. l. 136). Viso atsakovo iÅ¡laidų pirmos instancijos teismo procese pagrįstomis pripažįstama 1442 Lt. IeÅ¡kinį dalinai-1/4 dalies atmetus, ieÅ¡kovė turėtų atlyginti atsakovui 360,5 Lt Å¡ių iÅ¡laidų.Atlikus prieÅ¡inių vienarūšių piniginių reikalavimų įskaitymÄ , iÅ¡ atsakovo UAB „Nevėžio žirgai“ ieÅ¡kovės D.

K. – S. naudai priteistina 914,5 Lt (1275-360,5) jos patirtų bylinėjimosi pirmos instancijos teisme iÅ¡laidų.Už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ atsakovas patyrė 1500 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 18-20). Kadangi apeliacinis skundas iÅ¡ esmės patenkintas, Å¡ių atsakovo patirtų iÅ¡laidų ieÅ¡kovė neturi atlyginti.Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 5 p. bei 82 str. 2 d., žyminis mokestis, skaičiuotinas už ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu sudaro 144 Lt, o už apeliacinį skundÄ â€“ 144 Lt.

IeÅ¡kovė pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl Å¡ios iÅ¡laidos-288 Lt , ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje patenkinus, priteistinos iÅ¡ atsakovo valstybei. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovei priteista 1000 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei 100 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo įvykdymo, mokėtino žyminio mokesčio dalis nuo priteistos sumos sudaro 33 Lt (1100x3 proc.), todėl iÅ¡ atsakovo valstybei priteistina viso 321 Lt (288+33).

Procesinių dokumentų iÅ¡laidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose sudaro viso 58,36 Lt (49+3+6,36) (t. 1, b. l. 2, t. 2, b. l. 2, 26). Atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovės, vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., valstybei priteistina 14,59 Lt, o iÅ¡ atsakovo – 43,77 Lt. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kovės D. K. – S. apeliacinį skundÄ tenkinti dalinai.Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti dalinai ir pripažinti D.

K. – S. 2013-11-01 atleidimÄ iÅ¡ vadybininkės – trenerės pareigų UAB „Nevėžio žirgai“ neteisėtu, priteisti jai iÅ¡ UAB “Nevėžio žirgai“, juridinio asmens kodas 302690738, 1000 Lt (289,62 euro) nesumokėto darbo užmokesčio, 100 Lt (28,96 euro) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 914,5 Lt (264,86 eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ UAB “Nevėžio žirgai“, juridinio asmens kodas 302690738, valstybės naudai 364,77 Lt (105,65 euro) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o iÅ¡ D.

K. – S, asmens kodas, (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 14,59 Lt (4,23 euro) bylinėjimosi iÅ¡laidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos FM, įmonės kodas 188659752, atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke ,,Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Teisėjai                                                                                      Eigirdas Činka                                                                                                    Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                            Birutė Valiulienė