2019-03-27 Nr. AB-7843-3-61-3-00293-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-208-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00293-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja J. N. kreipėsi į teismą su skundu dėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. S2018/(21.12-2101)-12-6689 panaikinimo ir įpareigojimo tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 19 d. skundą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos J. N. skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos (Lietuvos banko) atsisakymą nagrinėti vartojimo ginčą, todėl konstatavo, kad šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Teismas pažymėjo, kad pareiškėją galėjo suklaidinti 2018 m. gruodžio 20 d. Lietuvos banko sprendime nurodyta klaidinga šio sprendimo apskundimo tvarka.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjos J. N. skundą arba perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vartotojų gynimas yra prioritetinė valstybės ekonominės ir socialinės politikos dalis, konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas, kad vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ir skundžiamu procesiniu sprendimu teismas pažeidė nurodytą vartotojų teisių gynybos principinį reglamentavimą.

Pareiškėja teigia, kad skundžiama nutartimi konstatuota, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis bendrąją Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, bei netaikyti ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuri yra lex specialis (specialusis įstatymas) teismo nurodytos teisės normos atžvilgiu. Pažymėjo, kad teismo nurodyta ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata taikytina tais atvejais, kai skundas nėra teismingas, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismas yra iškėlęs rūšinio teismingumo klausimą. Pareiškėjai, ginančiai neįgalaus asmens teises ir teisėtus interesus, kuri remiantis skundžiamos teismo nutarties turiniu buvo sąmoningai suklaidinta Lietuvos Respublikos centrinės bankinės priežiūros institucijos, negali kilti atsakomybė už netinkamą atsakovui keliamos pareigos (t. y. detaliai ir aiškiai nurodyti priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarką) nevykdymą. Tokiu atveju, pareiškėjos nuomone, skundžiamą nutartį priėmęs teismas privalėjo spręsti dėl bylos perdavimo kitam teismui procedūros inicijavimo.

Pareiškėja teigia, nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvus pareiškėjos siekis teismine tvarka panaikinti atsakovo administracinį sprendimą, kuris, pareiškėjos įsitikinimu, pažeidžia jos neįgalaus globotinio teises ir įstatymų saugomus interesus, todėl teismui iškėlus rūšinio teismingumo abejonę, tai nesudaro teisinio pagrindo atsisakyti pradėti teisminį procesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad keliamas ginčas nagrinėtinas administraciniame teisme, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-341/2009; 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-404/2009; 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-54/2012 ir kt.).

Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nes sprendė, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjos siekiamas inicijuoti ginčas turi būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėja, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčija vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos (Lietuvos banko) atsisakymą nagrinėti vartojimo ginčą, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį byla perduodama pagal rūšinį teismingumą tuo atveju, kai skundas jau yra priimtas nagrinėti, tačiau šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai neperdavė bylos bendrosios kompetencijos teismui, laikytini nepagrįstais. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju pareiškėjai išlieka fundamentali teisė kreiptis teisminės gynybos, paduodant ieškinį bendrosios kompetencijos teismui.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Ričardas Piličiauskas