2013-09-26 Nr. AB-5412-3-63-3-00668-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-1198/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00668-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. K. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su prašymu (b. l. 4–5) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (toliau – ir atsakovas, Pagėgių rinktinė) vado 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymą Nr. 3-843 „Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš N. K. darbo užmokesčio“.

Pareiškėjas nurodė, kad Pagėgių rinktinės vadas ginčijamu įsakymu, su kuriuo buvo supažindintas 2012 m. lapkričio 28 d., nurodė iš jo darbo užmokesčio išskaičiuoti 1 995,35 Lt žalos atlyginimą už sugadintą radijo stotį „Motorola MTP 850“ (inv. Nr. 000188R014). Pareiškėjas su priimtu įsakymu nesutiko ir teigė, kad 2012 m. birželio 6 d., vykdydamas tarnybą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2010 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 3-750 patvirtintos Skaitmeninio mobiliojo radijo ryšio terminalų panaudojimo Pagėgių rinktinėje ir jos padaliniuose instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 30.5 punkto nepažeidė; tarnybos metu naudotos radijo stoties „Motorola MTP 850“ negadino ir neatliko jokių kitų tyčinių veiksmų, sąlygojančių jos sugadinimą. Nurodė, jog baigęs tarnybą šią radijo stotį 2012 m. birželio 6 d. apie 9 val. 15 min. pridavė pareigūnei V. M., kuri ją patikrinusi pasakė, kad radijo stotis veikia gerai, nors pareigūnę buvo įspėjęs, kad radijo stotis buvo įkritusi į vandenį. Teigė, jog radijo stotis į vandenį įkrito, kai kateriu mėgino prisišvartuoti prie kranto, kuris tam nėra pritaikytas (nėra specialios prieplaukos, prie kurios būtų galima saugiai prisišvartuoti ir išlipti iš katerio). Bandydamas išmesti inkarą, paslydo, ir tuo metu į vandenį įkrito radijo stotis, kuri buvo prikabinta prie diržo, kaip to reikalauja Instrukcijos 30.10.3 punktas. Norėdamas išsaugoti nepažeistą radijo stotį, jis ėmėsi tam tikrų veiksmų, t. y. greitai atjungė radijo stoties bateriją ir sausai išvalė jos korpuso vidų, bei apie šias aplinkybes nedelsdamas informavo Plaškių užkardos pamainos vyresnįjį I. F. Po atliktų veiksmų radijo stotis veikė, todėl, pareiškėjo nuomone, atliko viską, kas priklausė nuo jo valios, tam, kad būtų išsaugota radijo stotis.

Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b. l. 9–11) prašė atmesti prašymą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2012 m. birželio 12 d. buvo gautas Pagėgių rinktinės Plaškių užkardos vado tarnybinis pranešimas dėl radijo stoties gedimo, kuriame nurodyta, jog 2012 m. birželio 6 d. vyresnysis pasienietis N. K., baigdamas tarnybą, lipdamas iš katerio, paslydo, ir radijo stotis „Motorola MTP 850“ įkrito į vandenį. Ištraukus radijo stotį iš vandens ir išdžiovinus, ji veikė, tačiau po kurio laiko nustojo veikti garso reguliavimo ir pokalbio mygtukai. Todėl buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl galbūt netinkamų pareiškėjo veiksmų.

Pažymėjo, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 59, 59.5 punktuose nurodyta, kad, vykdydami tarnybinę užduotį, pasienio sargybos pareigūnai privalo saugoti, tinkamai prižiūrėti ir laikyti parengtus naudoti ginklus ir kitas tarnybines priemones. Pagal Instrukcijos 5 punktą, už išduotus tarnybiniam naudojimui terminalus materialiai atsako juos gavęs pareigūnas. Už terminalų praradimą ir sugadinimą kaltininkai atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas turėjo laikytis ne tik paminėtų teisės aktų, tačiau ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2010 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 3-643 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų būrio vyresniojo pasieniečio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 8.11 punkto, numatančio pareigą tinkamai saugoti materialines vertybes. Tarp radijo stoties „Motorola MTP 850“ įkritimo į vandenį ir jos gedimo egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys.

Pažymėjo, jog Instrukcijos 30.10.3 punkte nurodyta, jog pareigūnai, nešiojantys vakarinę uniformą, terminalą privalo laikyti pritvirtintą prie kelnių diržo priekyje. Pareiškėjas tarnybiniame pranešime paaiškino, kad jis radijo stotį laikė prikabintą prie diržo, bet, paslydus kojai, radijo stotis nusimovė ir įkrito į vandenį. Tarnybinio patikrinimo metu buvo atliktas eksperimentas, ir, atliekant įvairius judesius, radijo stotis, kuri buvo prikabinta prie kelnių diržo, nenukrito ir net sunkiai pavyko ją ištraukti jėga. Todėl pareiškėjo teiginys, jog radijo stotis nusimovė, nors buvo prikabinta prie diržo, laikytinas nepagrįstu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2012 m. liepos 2 d. buvo priimta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas, 2012 m. birželio 6 d. vykdydamas tarnybinę užduotį, netinkamai saugojo tarnybai išduotą tarnybinę priemonę ir šiais veiksmais pažeidė Instrukcijos 30.10.3 punktą, Nuostatų 59.5 punktą, Pareigybės aprašymo 2.11 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, jog tarnybinis nusižengimas padarytas neatsargiai, ir į tai, jog pareiškėjas charakterizuojamas teigiamai, buvo pasiūlyta jį atleisti nuo tarnybinės atsakomybės. Tačiau dėl paminėtų pareiškėjo veiksmų atsirado materialinė žala, kurią buvo nurodyta jam atlyginti.

Žalos dydis turėjo būti nustatytas vėliau, nes radijo stotis tuo metu buvo išvežta remontuoti į „Motorola“ GMBH serviso centrą Vokietijoje ir jos remontas nebuvo dar baigtas. Radijo stoties remontas buvo baigtas 2012 m. spalio 26 d. bei pateiktas atliktų darbų aktas ir išrašyta sąskaita faktūra apmokėti 1 995,35 Lt. Pareiškėjui buvo pasiūlyta per 14 dienų sumokėti nurodytą sumą arba pateikti prašymą išskaičiuoti šią sumą iš darbo užmokesčio norimomis dalimis, tačiau 2012 m. lapkričio 16 d. buvo gautas jo tarnybinis pranešimas, kuriame pranešė atsisakantis apmokėti pateiktą sąskaitą.

Todėl, nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyto 1 mėnesio termino, 2012 m. lapkričio 19 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 3-843 „Dėl žalos atlyginimo išskaitymo iš N. K. darbo užmokesčio“.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 18 d. sprendimu (b. l. 67–73) atmetė pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl materialinės atsakomybės taikymo sąlygų ir tvarkos, kuri kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių bei kuri yra reglamentuojama Valstybės tarnybos įstatyme bei kituose teisės aktuose. Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, Darbo kodekso (toliau – ir DK) 246 straipsniu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-2120/2011.

Teismas pažymėjo, jog priimant sprendimą dėl valstybės tarnautojo padarytos žalos atlyginimo turi būti įvertintos ir nustatytos materialinės atsakomybės kilimo sąlygos (padaroma žala; žala padaroma neteisėta veika; yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; yra pažeidėjo kaltė; pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla). Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo išvada patvirtina, jog materialinės žalos atsiradimas kildinamas iš pareiškėjo veiksmų – pareiškėjas netinkamai saugojo tarnybai išduotą tarnybinę priemonę – radijo stotį „Motorola MTP 850“ (inv.

Nr. 000188R014) – ir šiais veiksmais pažeidė Instrukcijos 30.5 punktą, Nuostatų 59.5 punktą, Pareigybės aprašymo 8.11 punktą (atsakovo atstovės paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, jog patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje nurodytas Pareigybės aprašymo 2.11 punkto pažeidimas yra rašymo apsirikimo klaida). Teismas taip pat vadovavosi Instrukcijos 5, 30.5 punktais, Nuostatų 59.5 punktu, Pareigybės aprašymo 8.11 punktu. Pažymėjo, jog būtina nustatyti, ar pareiškėjas laikėsi paminėtų nuostatų ir tinkamai saugojo radijo stotį.

Pareiškėjo teigimu, bandydamas išmesti inkarą, paslydo, ir tuo metu nusimovė bei į vandenį įkrito radijo stotis, kuri buvo prikabinta prie diržo, kaip to reikalauja Instrukcijos 30.10.3 punktas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad radijo stoties „Motorola MTP 850“ laikiklio užlenkta dalis buvo apgadinta, todėl radijo stotis galėjo lengvai atsikabinti. Tačiau šis pareiškėjo aiškinimas paneigtas atsakovo atstovės paaiškinimu, kuri nurodė, kad, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl radijo stoties gedimo aplinkybių, pati apžiūrėjo būtent šią radijo stotį ir su ja atliko eksperimentą, t. y. radijo stotį prikabino prie diržo ir atliko įvairius judesius, tačiau radijo stotis nenukrito ir net jėga ją reikėjo atkabinti.

Atstovė paaiškino, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo remiamasi ir Logistikos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. (J. K.) paaiškinimu, kuris nurodė, kad radijo stotis prikabinama prie diržo labai tvirtai ir atsikabinti neturėtų, net jei asmuo parkrinta ant žemės. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei 2012 m. birželio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl radijo stoties gedimo aplinkybių, nei prašyme teismui nenurodė, kad buvo apgadinta jo naudotos radijo stoties laikiklio užlenkta dalis, o teismo posėdyje savo teiginio nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus, nusprendė, jog radijo stotis, jei ji būtų buvusi prikabinta prie kelnių, kaip to reikalauja Instrukcijos 30.10.3 punktas, pareiškėjui paslydus, nebūtų išsimovusi ir įkritusi į vandenį. Vadinasi, pareiškėjas nesilaikė Instrukcijos 30.10.3 punkto reikalavimų, dėl to radijo stotis įkrito į vandenį. Pareiškėjas pažeidė Instrukcijos 30.5 punkte, Nuostatų 59.5 punkte ir Pareigybės aprašymo 8.11 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. tinkamai saugoti tarnybines priemones ir kitas materialines vertybes.

Be to, pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdyje pažymėjo, kad galbūt radijo stotis buvo apgadinta kitų asmenų, nes, ištraukus iš vandens, ji veikė, o atliktų darbų akte nurodyti mechaniniai pažeidimai. Remdamasis Plaškių užkardos vado 2012 m. birželio 12 d. tarnybiniu pranešimu, teismas nustatė, kad radijo stoties „Motorola MTP 850“ gedimas paaiškėjo tik po kurio laiko. Logistikos skyriaus vyresniojo specialisto J. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad nukritus skaitmeniniam mobiliojo radijo ryšio terminalui „Motorola MTP 850“ į vandenį ir išdžiovinus jį, kurį laiką gali veikti gerai.

Po kiek laiko, patekus vandeniui į vidų ant pagrindinės plokštės ar kitų stoties dalių, vyksta dalių oksidavimas ir galimi darbinių parametrų pakeitimai ar neveikimai. Atsakovo atstovės paaiškinimu bei rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog J. K. turi aukštąjį išsilavinimą: 1984 m. baigė Vilniaus aukštąją priešlėktuvinę gynybos radioelektronikos vadų mokyklą ir įgijo radioelektronikos priemonių eksploatavimo inžinieriaus kvalifikaciją, todėl turi kompetenciją spręsti mobiliojo radijo ryšio terminalo gedimo priežastis.

Remdamasis PVM sąskaita faktūra, teismas nustatė, kad buvo atliekamas radijo stoties garsiakalbio ir displėjaus keitimas, o tai atitinka po įkritimo į vandenį dėl vykstančio oksidavimosi darbinių parametrų pakitimus ir gedimus. Vadinasi, tarp pareiškėjo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios materialinės žalos buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog yra visi būtini materialinės atsakomybės elementai, dėl kurių pareiškėjui galima taikyti materialinę atsakomybę, t. y. padaryta žala, žala padaryta neteisėtais pareiškėjo veiksmais (pasireiškusiais neatsargumu), tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų pareiškėjo veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, pareiškėjo kaltė, žala atsirado dėl valstybės tarnautojo veiksmų, atliekant jam priskirtas pareigas.

Teismas, atsižvelgdamas į Statuto 25 straipsnio 2 dalyje ir Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, nurodė, kad šio straipsnio 4 dalis dėl žalos atlyginimo statutiniam valstybės tarnautojui gali būti taikoma tik tada, kai yra nustatomi aptariamo straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (statutinis valstybės tarnautojas neteisėta kalta veika padarė tiesioginę materialinę žalą vidaus reikalų įstaigai) ir jis žalos neatlygina savo noru. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2012 m. lapkričio 15 d. tarnybiniu pranešimu atsisakė savo noru atlyginti žalą.

Teismas, be to, nurodė, kad, pareiškėjo teigimu, buvo pažeistas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas, nes jis turėjo būti skaičiuojamas nuo tarnybinio patikrinimo dėl radijo stoties gedimo išvados priėmimo dienos, t. y. 2012 m. liepos 2 d. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1562/2012 ir 2008 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A502-304/2008, teismas pažymėjo, jog žalos paaiškėjimo diena pagal Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies prasmę laikytina visumos aplinkybių, kurios patvirtina žalos įstaigos turtui padarymo faktą ir jos dydį, pagrįstą dokumentais, paaiškėjimo diena.

Teismas nustatė, kad radijo stotis „Motorola MTP 850“ į vandenį įkrito 2012 m. birželio 6 d. ir pareiškėjas apie įvykį pranešė užkardos pamainos vyresniajam, jos gedimas Plaškių užkardos budėtojo darbo registre užfiksuotas 2012 m. birželio 9 d. 2012 m. birželio 12 d. buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl radijo stoties gedimo, kuriuo pasiūlyta atlikti tarnybinį patikrinimą, o 2012 m. liepos 2 d. atliktas tarnybinis patikrinimas ir surašyta patikrinimo išvada, kurioje nustatyta, kad dėl radijo stoties sugadinimo kaltas N. K., todėl jam kyla pareiga atlyginti padarytą žalą, kurios atlyginimas bus sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, gavus sąskaitos faktūros kopiją.

PVM sąskaitą faktūrą serija LIT Nr. 005384 dėl 1 995,35 Lt apmokėjimo už radijo stoties „Motorola MTP 850“ remontą atsakovas gavo 2012 m. spalio 26 d. Taigi atsakovui visuma aplinkybių apie žalos padarymo faktą ir dydį tapo žinoma tik 2012 m. spalio 26 d., kai buvo gauta PVM sąskaita faktūra už sugadintos radijo stoties remontą. Skundžiamas įsakymas priimtas 2012 m. lapkričio 19 d., t. y. nepraleidus Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje numatyto vieno mėnesio termino, skaičiuojamo nuo žalos paaiškėjimo dienos.

Šiuo įsakymu buvo įsakyta išskaičiuoti iš pareiškėjo darbo užmokesčio 1 995,35 Lt žalos atlyginimui už sugadintą radijo stotį, po 20 procentų priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, jog pareiškėjo vidutinis darbo užmokestis yra 2 037,37 Lt, todėl išskaitoma žalos atlyginimo suma iš pareiškėjo darbo užmokesčio nustatyta nepažeidžiant Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatų. Teismas nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymą pripažino nepagrįstu, todėl jo nepatenkino.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75–76) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išsiaiškino faktines aplinkybes. Jis nekaltas dėl paminėtos radijo stoties sugedimo. Priduodant radijo stotį, ji veikė, nors ir buvo įkritusi į vandenį (apie tai jis informavo). Apie tai, kad radijo stotis po trijų dienų nustojo veikti, sužinojo tik 2012 m. birželio 26 d., gavęs pranešimą dėl inkriminuoto tarnybinio nusižengimo. Iš pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad radijo stoties remontas buvo atliktas po jos mechaninio pažeidimo, o ne dėl cheminės reakcijos – detalių oksidacijos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad radijo stotis sugedo būtent dėl jo kaltės. Teismas nesiaiškino, ar radijo stotimi nebuvo naudotasi po to, kai ją nustatyta tvarka pridavė atsakingai pareigūnei.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 80–83) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis visų teisės aktų nustatytų reikalavimų ir jo pagrindu priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymi, jog nebuvo daugiau veiksnių, galėjusių pakenkti radijo stoties funkcionavimui. Tarp radijo stoties įkritimo į vandenį ir jos gedimo buvo nustatytas priežastinis ryšys, o pareiškėjo teiginys, kad radijo stotį galbūt galėjo sugadinti kas nors kitas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Remdamasis PVM sąskaita faktūra, pareiškėjas nurodė nepagrįstus teiginius, nes jis neturi reikiamos kvalifikacijos. Tarnybinio patikrinimo išvadoje remtasi Pagėgių rinktinės specialisto paaiškinimu, o radijo stoties remontas, jai sugedus po įkritimo į vandenį, buvo atliktas specializuotame „Motorola“ GMBH serviso centre. Atsakovo nuomone, teismo sprendimas priimtas visapusiškai, objektyviai išnagrinėjus nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamo administracinio ginčo esmė – pareiškėjo patraukimo materialinėn atsakomybėn klausimas. Todėl šiam ginčui išspręsti yra aktualu (ABTĮ 86 str. 2 d. dalies taikymo požiūriu reikšminga) teisingai nustatyti taikytinas materialinės teisės normas bei išaiškinti šių teisės normų taikymo požiūriu reikšmingas faktines bylos aplinkybes.

Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2012 m. lapkričio 19 d. įsakymo bei 2012 m. liepos 2 d. surašytos tarnybinio patikrinimo išvados (kuria grindžiamas šis atsakovo įsakymas ir kuri pagal administracinių teismų praktiką laikytina sudedamąja šio įsakymo dalimi) matyti, kad pareiškėjas yra traukiamas materialinėn atsakomybėn už tarnybinės užduoties vykdymo metu jam priskirtos radijo stoties „Motorola MTP 850“ (inv. Nr. 000188R014) sugadinimą. Teisiniu pagrindu tokiai atsakomybei atsirasti yra nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnis.

Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra statutinis pareigūnas, todėl, sprendžiant klausimą dėl jo materialinės atsakomybės, turi būti taikomas Statuto 25 straipsnis, kuris reglamentuoja statutinio pareigūno atsakomybės institutą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už vidaus reikalų įstaigai, kitai valstybės ar savivaldybių institucijai padarytą žalą pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka traukiami materialinėn atsakomybėn. Kolegija akcentuoja, kad ši teisės norma reglamentuoja materialinės atsakomybės santykius tarp vidaus reikalų įstaigos (šiuo atveju atsakovo) ir šioje įstaigoje tarnaujančio vidaus tarnybos sistemos pareigūno (pareiškėjo). Todėl, ją taikant, būtina nustatyti, ar šiuo teisiniu pagrindu prašoma atlyginti materialinė žala atsirado tarnybinių teisinių santykių metu, t. y. išaiškinti, kiek nurodytos žalos atsiradimas yra sietinas su konkrečiais tarnybiniais teisiniais santykiais tarp dviejų šioje teisės normoje nurodytų subjektų. Antra vertus, kolegija pažymi, kad aptariama materialinės teisės norma yra blanketinė. Todėl jos taikymas yra sietinas su kitomis materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis kitas materialinės atsakomybės instituto taikymo būtinas sąlygas: priežastinį ryšį tarp prašomos atlyginti žalos atsiradimo ir asmens, iš kurio reikalaujama atlyginti žalą, veiksmų ar neveikimo, šių veiksmų ar neveikimo neteisėtumą, nurodyto asmens kaltę bei atlygintinos žalos dydžio nustatymą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomas šio įstatymo 32 straipsnis, kuris reglamentuoja materialinės atsakomybės sąlygas ir žalos atlyginimo tvarką, todėl šioje byloje nagrinėjamoje situacijoje turi būti taikomos Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika valstybės ir savivaldybės institucijai ir įstaigai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas vidaus administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jei valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio; sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos; neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

Pasisakydama dėl Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies taikymo, kolegija pažymi, kad joje nurodytos sąlygos atlyginti valstybės tarnautojo padarytą žalą (tarnautojo veikos neteisėtumas, tarnautojo kaltė, prievolė atlyginti tik tiesioginę žalą bei priežastinis ryšys tarp tarnautojo neteisėtos kaltos veikos ir žalos atsiradimo) nustatytos pačioje šioje teisės normoje, todėl, taikant šią normą, nėra būtinumo taikyti kitų (darbo ar civilinės) teisės normų. Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 4 dalis yra aktuali nagrinėjamai bylai tuo aspektu, kad atsiradus šalių ginčui dėl žalos atlyginimo jis yra nagrinėtinas teismine tvarka.

Pasisakydama dėl šio Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 2 dalies taikymo, kolegija pažymi, kad joje nustatyta ribota (iki 6 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių dydžio) materialinė atsakomybė yra siejama tik su valstybės tarnautojo (pareigūno) vidaus administravimo veiklos atlikimu. Byloje nėra ginčijama, kad aukščiau nurodyta radijo stotis buvo išduota pareiškėjui tarnybinės užduoties vykdymui ir kad ji buvo įkritusi į vandenį būtent šios užduoties vykdymo (šio vykdymo pabaigos) metu. Todėl ABTĮ 2 straipsnio 2 dalies („Vidaus administravimas - veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą“) taikymo požiūriu ši pareiškėjo veikla patenka į vidaus administravimo sampratą.

Pasisakydama dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymo, kolegija pirmiausia pažymi, kad (kaip jau buvo pasakyta aukščiau) pareiškėjas neginčija jam priskirtos radijo stoties įkritimo į vandenį fakto. Nesutikimą su jam pritaikyta materialine atsakomybe jis grindžia tuo, kad tai įvyko ne dėl jo kaltės (pareiškėjas nurodo, kad paminėta radijo stotis jo buvo tinkamai pritvirtinta prie kelnių diržo priekyje, kaip to reikalauja Instrukcijos 30.10.3 punktas), tuo, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp radijo stoties įkritimo į vandenį ir jos sugadinimo (pareiškėjas nurodo, kad iš karto po įkritimo į vandenį ir jos pridavimo po tarnybinės užduoties įvykdymo ji veikė, todėl paminėtas sugedimas galėjo atsirasti vėliau dėl kitokios priežasties). Taigi konstatuotina, kad lemiamą reikšmę teisingam bylos (ginčo) išsprendimui turi faktinių aplinkybių, sietinų su šiais pareiškėjo argumentais, nustatymas.

Kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys tarnybiniai pranešimai, pažymos, taip pat ir paties pareiškėjo tarnybinio tyrimo metu duoti paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarąją straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, jog pareiškėjo argumentai dėl jo kaltės bei priežastinio ryšio nebuvimo yra paneigti pirmosios instancijos teismo aptartais ir įvertintais įrodymais. Kolegija, sutikdama su teismo pateiktu byloje esančių įrodymų įvertinimu ir jo nekartodama, pritaria teismo išvadoms dėl šių pareiškėjo argumentų atmetimo. Apeliaciniame skunde pareiškėjo nurodyti argumentai yra prielaidų pobūdžio. Be to, pareiškėjas nenurodė įrodymų, kurie galėtų paneigti teismo padarytas išvadas arba leistų suabejoti jų pagrįstumu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius