Legislator Case Law & Legislation
37855737-e54a-402f-b5f9-ae4d16f21755 AI generated

37855737-e54a-402f-b5f9-ae4d16f21755 · Å iaulių apygardos teismas

Case Number 37855737-e54a-402f-b5f9-ae4d16f21755
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5494-394/2013 pagal ieÅ¡kovo J. L. ieÅ¡kinį atsakovei G. K., tretiesiems asmenims be savarankiÅ¡kų reikalavimų J. K., Å iaulių rajono savivaldybės administracijai, E. P., dėl žalos atlyginimo,           n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 2500,00 Lt žalos bei jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.IeÅ¡kovas nurodė, kad G. ir J.

Legislator headnote

AI generated

37855737-e54a-402f-b5f9-ae4d16f21755 · Å iaulių apygardos teismas: Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡samiai neįvertinęs susidariusios situacijos. Turtinė žala esamai kapavietei sutvarkyti pagrįsta pateikta sÄ mata. Be to, teismo procese yra esminių netikslumų. Teismas net nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur buvo panaudoti kiti 250 Lt, nes tik 50 Lt Z. J. perdavė E. P. už leidimÄ sumažinti kapavietę. Z. J. teiginys, jog kapavietė sumažinta 10-15cm. neatitinka tikrovės, o teismas apie ieÅ¡kovo parodymus tuo klausimu net neužsiminė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                                                                                                                                                                                                                Civilinė byla Nr. 2A-280-357/2014                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04370-2013-2                                                             Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1.;44.5.2.3.;121.21. (S)                                                                               ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 22 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa BartaÅ¡ienė, teismo posėdyje, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

L. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5494-394/2013 pagal ieÅ¡kovo J. L. ieÅ¡kinį atsakovei G. K., tretiesiems asmenims be savarankiÅ¡kų reikalavimų J. K., Å iaulių rajono savivaldybės administracijai, E. P., dėl žalos atlyginimo,           n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 2500,00 Lt žalos bei jo sumokėtÄ Å¾yminį mokestį.IeÅ¡kovas nurodė, kad G. ir J.

K. Å iaulių rajono Micaičių kapinėse, bÅ«dami gyvi, neturėdami savo Å¡eimos kapavietės, neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis įsirengė kapavietę, pasistatė sau paminklÄ , tuo suniokodami Å¡alia esančiÄ L. kapavietę. IeÅ¡kovas savo kapavietės sÄ skaita sumažino kapavietę, nugriovė kapavietės tvorelę, dalį akmeninės tvorelės iÅ¡metė. ŽalÄ ieÅ¡kovas įvertino pagal Å¡iuo metu esančias kainas. IeÅ¡kovas kvietė atvykti į kapines iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybes, tačiau atsakovė neatvyko, paskambinus telefonu, ignoravo padėtį.Atsakovė G.

K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad gavę L. kapavietę prižiÅ«rinčio asmens E. P., sutikimÄ , bei Z. J. sumažinus L. kapavietės ribas, 2008 m. pabaigoje iÅ¡siliejo kapavietės ribas žyminčius pamatus, o 2009 m. pavasarį pastatė paminklÄ . Darbus atliko su sutuoktiniu J. K., tačiau L. kapavietei jokios žalos nepadarė, jokios tvorelės nenugriovė, nes klojant pamatus jos nebuvo, aplink kapÄ jau buvo sumontuota tvorelė. J. L. nėra L. kapÄ prižiÅ«rintis asmuo, todėl neaiÅ¡ku, kodėl bÅ«tent jis reiÅ¡kia pretenzijas.

IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės 2500,00 Lt žalÄ yra nepagrįstas, nes realios žalos nepatyrė, ieÅ¡kovas neįrodė kitų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. Ji taip pat nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, nes viskÄ padarė L. kapavietę prižiÅ«rintis asmuo Z. J.. Prašė priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Trečiasis asmuo J. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.Trečiasis asmuo Å iaulių rajono savivaldybės administracija su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Trečiasis asmuo E. P. su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.                                                                                                                        II.                        Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.Priteisė iš ieškovo J.

L. atsakovei G. K. 420,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti bei 24,50 Lt procesinių dokumentų persiuntimo išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad Šiaulių rajone, Micaičių kaimo kapinėse, L. šeimos kapavietę prižiūri L. dukra E. P., J. L. ir Z. J., o vienintelio kapo prižiūrėtojo seniūnija nustatyti negali, nes nėra išlikusio Micaičių kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo. Šalia 2009 metais įrengta Jono ir G. K. kapavietė, teismas laikė, kad ieškovo ieškinį paneigė atsakovės G.

K., trečiųjų asmenų J. K. ir E. P., liudytojų Z. J. ir K. P. A. parodymai. Å ie asmenys paaiÅ¡kino, kad L. kapavietę sumažino Z. J., turėdama tetos E. P. sutikimÄ , nes nebebuvo kam tvarkyti L. kapo, kapavietės mažinimo darbus betarpiÅ¡kai atliko pati Z. J. su savo Å¡eimos nariais, jie iÅ¡ardė ir perkėlė bortus, nugriovė Å¡oninius stulpus, ant kurių kažkada laikėsi metalinės grandinės, kurių jau nebebuvo, kapavietę sumažino iÅ¡ kiekvienos pusės gal po 10-15 cm, o K. savo kapavietę įsirengė Å¡alia, tuščioje vietoje.

Už tai, kad E. P. leido sumažinti L. kapÄ , K. davė Z. J. 300,00 Lt, kuriuos Å¡i perdavusi E. P.. Savo sutikimÄ sumažinti tėvų kapÄ E. P. patvirtino raÅ¡tu. IÅ¡ Å iaulių rajono savivaldybės administracijos pateiktų dokumentų teismas sprendė, kad Kuršėnų kaimiÅ¡koji seniÅ«nija nėra iÅ¡davusi leidimo laidoti ir įrengti kapavietę K., apie J. ir G. K. kapavietėje palaidotus asmenis kapinių priežiÅ«ros žurnale įrašų nėra. G. K. veiksmai įsirengiant kapavietę Micaičių kapinėse Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos teismo įvertinti kaip neteisėti, 2013-09-26 suraÅ¡ant administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodyta, kad G.

K. be leidimo įsirengė kapavietę Å¡alia J. L. kapavietės, nesilaikydama Kapinių tvarkymo taisyklių ir tuo pažeidė LR ATPK 162¹ str. 1 d., už kÄ administraciniu nurodymu pasiÅ«lyta sumokėti 25,00 Lt dydžio baudÄ . Å iÄ baudÄ atsakovė G. K. yra sumokėjusi 2013-09-26. Teismas sprendė, nors atsakovės G. K. veiksmai, įsirengiant savo kapavietę pripažinti neteisėtais, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė Å¡iais savo veiksmais padarė žalos L. kapavietei ir kad G.

K. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p., kuriame kalbama apie žalos, padarytos kitai kapavietei, atlyginimÄ . Taigi, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir L. kapavietei padarytos žalos, taip pat neįrodė ir L.ų kapavietei padarytos žalos dydžio, nes ieÅ¡kiniui pagrįsti pateikė tik fotonuotraukas ir savo padarytÄ paskaičiavimÄ . Be to, sužinojęs apie senelių kapavietės sumažinimÄ 2009 metų rudenį, į teismÄ ieÅ¡kovas kreipėsi tik 2013 m. birželio 19 d., t.y. praleidęs LR CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ieÅ¡kinį teismas atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ bei iÅ¡sprendė bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ .                       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas J. L. praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkinant pilnumoje.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Apeliantas nurodo, kad teismas sprendimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė vienaÅ¡aliÅ¡kai, iÅ¡samiai neįvertinęs susidariusios situacijos. Turtinė žala esamai kapavietei sutvarkyti pagrįsta pateikta sÄ mata. Be to, teismo procese yra esminių netikslumų. Teismas net nebandė iÅ¡siaiÅ¡kinti, kur buvo panaudoti kiti 250 Lt, nes tik 50 Lt Z. J. perdavė E. P. už leidimÄ sumažinti kapavietę. Z. J. teiginys, jog kapavietė sumažinta 10-15cm. neatitinka tikrovės, o teismas apie ieÅ¡kovo parodymus tuo klausimu net neužsiminė.

Apelianto manymu, teismas turėjo įvertinti neteisėtus atsakovo veiksmus bei teiginius apie giminystės ryÅ¡ius.           2. Teismas neteisingai taikė LR CK 6.246 str. 1 d. Apelianto teigimu, atsakovas bendrai veikdamas su Z. J. suniokojo L. kapavietę, padarydami žalÄ . K. įsirengiant neteisėtai sau kapavietę ir bendrai veikiant su Z. J. buvo padarytas tiesioginis žalingas poveikis, yra tiesioginis ryÅ¡ys dėl L. kapavietės suniokojimo. Teismas privalėjo taikyti LR Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1207 kapinių tvarkymo taisyklių 20 punktÄ .

Atsakovės veiksmai įsirengiant kapavietę Micaičių kaimo kapinėse Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos, įvertinti kaip neteisėti, suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teismas privalėjo vertinti kapinių priežiÅ«ros taisyklių pažeidimÄ , atsižvelgiant ir į Å iaulių rajono savivaldybės Kuršėnų kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos įvertinimÄ , kad atsakovės įrengta kapavietė be leidimo, tai yra neteisėtai.

3. Teismas neturėjo taikyti LR CK 1.125 str. 8 d. numatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino. Teismas turėjo atsižvelgti ir į padarytÄ pažeidimÄ ir ieÅ¡kovui netaikyti LR CPK 98 str., tai yra nepriteisti atsakovui advokato patirtų iÅ¡laidų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė G. K. praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ ir Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas neįrodė visų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti. Atkreipė dėmesį, kad ji nėra tinkama atsakovė Å¡ioje civilinėje byloje, nes tarpusavyje ginčijasi ieÅ¡kovas su savo seserimi Z. J., kuri ir sumažino L. kapavietę. Pagrįsta teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir L. kapavietei galimai padarytos žalos, taip pat neįrodė ir L. kapavietei padarytos žalos dydžio, ieÅ¡kiniui pagrįsti pateikė tik fotonuotraukas ir savo padarytus paskaičiavimus.

Be to, ieÅ¡kovas praleido trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . J. L. lokalinė sÄ mata neįrodo, kad apeliantas už savo lėšas sutvarkė L. kapavietę ir dėl to patyrė realias iÅ¡laidas. Be to, apeliantas turėjo galimybę pateikti šį įrodymÄ anksčiau, todėl su apeliaciniu skundu pateikė nepagrįstai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Å iaulių rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , nes ieÅ¡kovas neįrodė visų privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo E. P. praÅ¡o patenkinti apeliacinį skundÄ , nes atsakovė veikė savo tikslais, į procesÄ Ä¯traukdama ir Z.

J.. Paveda ieÅ¡kovui J. L. atstatyti ir tinkamai sutvarkyti jos Å¡eimos kapavietę. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas atmestinas.            Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.                       Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir iš pateiktų byloje įrodymų matyti, kad ginčas kilo dėl Šiaulių rajone, Micaičių kaimo kapinėse įrengtos L.

Å¡eimos kapavietės sumažinimo. Kuršėnų kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos pateikti raÅ¡tai įrodo, kad Å¡iÄ kapavietę prižiÅ«ri velionių L. dukra E. P., ieÅ¡kovas J. L. ir trečiasis asmuo Z. J., vienintelio kapo prižiÅ«rėtojo seniÅ«nija nustatyti negali, nes nėra iÅ¡likusio Micaičių kapinių laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalo.           Atsakovas Å¡alia L. kapavietės 2009 metais įrengė kapavietę, kuri tuščia. Å iaulių rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis iÅ¡ kurių matyti, kad Kuršėnų kaimiÅ¡koji seniÅ«nija nėra ieÅ¡kovui iÅ¡davusi leidimo laidoti ir įrengti kapavietę, apie Jono ir G.

K. kapavietėje palaidotus asmenis kapinių priežiÅ«ros žurnale įrašų nėra. Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Kuršėnų kaimiÅ¡koji seniÅ«nija 2013-09-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , kuriame nurodyta, kad G. K. be leidimo įsirengė kapavietę Å¡alia J. L. kapavietės, nesilaikydama Kapinių tvarkymo taisyklių ir tuo pažeidė LR ATPK 162¹ str. 1 d., už kÄ atsakovė G. K. yra 2013-09-26 sumokėjusi 25,00 Lt dydžio baudÄ (b.l.63).           Byloje vertinant raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, trečiųjų asmenų ir liudytojų parodymus nustatyta, kad L. kapavietę sumažino prižiÅ«rintis asmuo Z.

J., nes nebebuvo kam tvarkyti L. kapo. RaÅ¡ytinis įrodymas – E. P.sutikimas patvirtina, kad Å¡ie veiksmai atlikti turint kito kapus prižiÅ«rinčio asmens sutikimÄ .            Teismas pagrįstai konstatavo, kad kapavietės sumažinimo darbus atliko Z. J. su savo Å¡eimos nariais, jie iÅ¡ardė ir perkėlė bortus, nugriovė Å¡oninius stulpus, ant kurių laikėsi metalinės grandinės, kurių jau nebebuvo, kapavietę sumažino iÅ¡ kiekvienos pusės apie 10-15 cm, o K. savo kapavietę įsirengė Å¡alia, tuščioje vietoje, o už tai, kad E. P. leido sumažinti L. kapÄ , K. mokėjo Z.

J. 300,00 Lt, kuriuos Å¡i perdavusi E. P.. Apelianto įsitikinimu, teismo sprendimas nėra pagrįstas, nes teismas sprendimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu priėmė iÅ¡samiai neįvertinęs susidariusios situacijos. Teigiama, kad yra esminių netikslumų, neatsižvelgta į kapavietės sutvarkymo sÄ matÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kinta kur panaudoti visi pinigai už leidimÄ sumažinti kapavietę, nesidomėta kiek realiai buvo sumažinta kapavietė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra ne kartÄ pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamÄ faktÄ buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus ir nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai ieÅ¡kinį atmetė. Teismo nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas apeliacinio skundo motyvais turėtų bÅ«ti keičiamas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, Å¡iuo aspektu naujų, apylinkės teisme neiÅ¡dėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tai, kad apeliantas turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas.

               Dėl LR CK 6.246 str. 1 d., Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p. taikymo              Apeliantas teigia, kad teismas neteisingai taikė LR CK 6.246 str. 1 d., privalėjo taikyti Kapinių tvarkymo taisyklių 20 p., privalėjo vertinti kapinių priežiÅ«ros taisyklių pažeidimÄ , atsižvelgiant ir į Å iaulių rajono savivaldybės Kuršėnų kaimiÅ¡kosios seniÅ«nijos įvertinimÄ , kad atsakovės įrengta kapavietė be leidimo, tai yra neteisėtai.              Teismas pažymi, kad LR CK 6.246 str. 1 d. yra įtvirtintas vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, straipsnyje teigiama, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Pasak apelianto, Å iaulių apylinkės teismas klaidingai taikė šį straipsnį 2013 m. lapkričio 19 d. sprendime. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iuo teiginiu nesutinka, nes apeliantas nepagrįstai remiasi viena iÅ¡ atsakomybės kilimo sÄ lygų, neatsižvelgdamas į faktÄ , kad civilinei atsakomybei atsirasti yra bÅ«tina sÄ lygų visuma t.y. priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų asmens veiksmų ir žalos padarymo, žalos faktas, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 str.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo tai, kad atsakovės G. K. veiksmai įsirengiant kapavietę pripažinti neteisėtais, tačiau ieÅ¡kovas neįrodė, jog atsakovė Å¡iais savo veiksmais padarė žalÄ bÅ«tent ieÅ¡kovui, sugadino jo prižiÅ«rimÄ kapavietę, neįrodė, kad G. K. atžvilgiu bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę.            Pažymėtina, kad apelianto įrodinėjamas žalos dydis, kaip ir pateikta žalos paskaičiavimo sÄ mata, nėra reikÅ¡minga atsakovės G.

K. atžvilgiu pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio reikalavimui. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja tai, kad apeliantas neįrodė kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų buvimo t.y. priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir galimos žalos padarymo, žalos atsiradimo fakto, atsakovės kaltės ne administracinio teisės pažeidimo aspektu, bet dėl galimos žalos fakto. Kapinių tvarkymo taisyklių 20 punkte nurodoma, kad atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«rÄ asmuo privalo paÅ¡alinti pažeidimus ar atlyginti žalÄ , kuriuos jis, įrengdamas kapo paminklÄ , antkapį ar atlikdamas kitus kapavietės ar kolumbariumo niÅ¡os priežiÅ«ros darbus, padarė kapinėms, kitoms kapavietėms ar kolumbariumo niÅ¡oms, kolumbariumui ar kitiems statiniams.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų sÄ lygų, bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti, pagrįstai nagrinėjamoje byloje netaikė įstatyme numatytos pareigos.                                 Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Apeliantas mano, kad teismas neturėjo taikyti LR CK 1.125 str. 8 d. numatyto ieÅ¡kinio senaties termino, nes turėjo atsižvelgti į atsakovės padarytÄ nusižengimÄ . Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios momento nustatymas ir ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos vertinimas yra fakto klausimai, kurie sprendžiami pagal teismui Å¡alių pateiktus įrodymus.

Teismo vertinimu, J. L. apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai taikytos ieÅ¡kinio senaties yra nepagrįsti, Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmos instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Bylos duomenimis nustatyta, kad sužinojęs apie senelių kapavietės sumažinimÄ 2009 metų rudenį, ieÅ¡kovas teisminės gynybos kreipėsi tik 2013 m. birželio 19 d., t.y. praleidęs LR CK 1.125 str. 8 d. numatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .          Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-536/2010; ir kt.). Remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

                   Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iÅ¡ Å¡alių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios iÅ¡laidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad CPK 93, 98 straipsnių pagrindu bei vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl priteistinų atstovavimo išlaidų, atsakovės teisinės pagalbos išlaidų mažinti ar jų nepriteisti nėra pagrindo (CK 1.5. straipsnis, CPK 93 straipsnis).     Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                                                                                                                              Teisėja                                                                                Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Â