2024-06-12 Nr. AB-9541-3-62-3-01466-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-417-602/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01466-2022-7

Procesinio sprendimo kategorija 24.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. B. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimo pagal pareiškėjos D. B. V. skundą atsakovui Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – K. J.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. B. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ (toliau – ir SĮ „Kapinių priežiūra“, atsakovas) 2022 m. birželio 8 d. raštą Nr. S-72 „Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl neteisėto kapavietės perrašymo pagal patikslintą reikalavimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad mirus P. V., ji 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į SĮ „Kapinių priežiūra“ gauti leidimą P. V. laidoti Vainatrakio viešųjų kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kapavietė), todėl jai buvo išduotas leidimas laidoti Nr. L-979 ir pareiškėja paskirta atsakingu už Kapavietės priežiūrą asmeniu.

3. Pareiškėjai nežinant K. J. 2019 metais kreipėsi į atsakovą dėl Kapavietės atsakingo asmens pakeitimo ir priežiūros perrašymo jos vardu. Dėl to buvo panaikinta pareiškėjos, kaip atsakingo asmens, teisė į Kapavietės priežiūrą, o atsakingu asmeniu buvo paskirta K. J.. Pareiškėja, sužinojusi, kad ji nėra atsakinga už Kapavietės priežiūrą, 2022 m. gegužės 13 d. kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl neteisėto Kapavietės perrašymo bei prašė Kapavietės priežiūrą įteisinti jos vardu, vėliau elektroniniu laišku prašymą patikslino ir prašė panaikinti dokumentą, pagal kurį K. J. buvo priskirta kapo, esančio Vainatrakio kapinėse Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame palaidotas jos tėvas P. V., priežiūra.

4. Pareiškėja nurodė, kad atsakovas ginčijamu Rašte visiškai nepasisakė dėl jos prašymo patikslinto reikalavimo, tik nurodė, kad joks teisės aktas nenurodo atkurti prieš tai galiojusias teises, t. y. skubotai priėmė sprendimą, neištyręs visų aplinkybių, nepasisakyta dėl dokumento, pagal kurį K. J. buvo priskirta Kapavietės priežiūra, panaikinimo.

5. Pareiškėja, vadovaudamasi kapinių tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais, pabrėžė, jog besąlygiškai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, išskyrus nustatytas išimtis. Mirus P. V., pareiškėja kreipėsi į atsakovą dėl leidimo P. V. laidoti Kapavietėje. Atsakovas 2015 m. balandžio 24 d. pareiškėjai išdavė leidimą laidoti Nr. L-979 ir jai buvo suteikta Kapavietės priežiūros teisė. Kadangi būtent pareiškėja laidojo P. V. ir jai buvo išduotas leidimas laidoti velionį Kapavietėje, akivaizdu, jog pareiškėja atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 20 punkte nurodytas sąlygas. Nepaisant to, Rašte nebuvo atsižvelgta, jog besąlygiškai už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti.

6. Pareiškėjos vertinimu, nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad Kapavietė yra neprižiūrima, kadangi ji papuošta gėlėmis, nėra jokių nenupjautų žolių, taip pat joje stovi medinis kryžius ant kurio, priešingai nei nurodoma ginčijamame akte, nėra jokių puvimo žymių. Pareiškėja tvirtino, kad Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų, todėl jis naikintinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

7. Atsakovas SĮ „Kapinių priežiūra“ atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas paaiškino, kad praėjus ketveriems metams po P. V. palaidojimo, prašymą pakeisti už Kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo K. J., kuriame nurodė, kad Kapavietė neprižiūrima; buvo prašoma susisiekti su atsakingu už kapavietę asmeniu ir pranešti apie K. J. norą prižiūrėti šią Kapavietę ir tapti už Kapavietę atsakingu asmeniu. Kartu su prašymu K. J. pateikė kitų dviejų P. V. vaikų rašytinius sutikimus dėl Kapavietės priežiūros paskyrimo jos vardu ir prisiėmė visą atsakomybę dėl prašyme pateiktų faktų bei nurodytų aplinkybių. Atsižvelgiant į gautą prašymą, atsakovas 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė registruotą laišką, tačiau su pareiškėja susisiekti nepavyko, todėl K. J. prašymas perrašyti Kapavietės priežiūrą jos vardu nebuvo tenkintas. Praėjus beveik dvejiems metams po pirmojo prašymo pateikimo, K. J. pateikė pakartotinį prašymą pakeisti už Kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį, nurodydama iš esmės analogiškas aplinkybes kaip pirmame prašyme ir prašymas buvo tenkintas – už Kauno miesto Vainatrakio viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J.. Dėl Kapavietės priežiūros kilus ginčui tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens, SĮ „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-10 (toliau – ir Įsakymas Nr. V-10) buvo pripažintas negaliojančiu įrašas, kuriuo už Vainatrakio viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J. ir palikta minėta kapavietė be prižiūrėtojo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuoti asmenys susitars raštu arba įsiteisės teismo sprendimas dėl atsakingo asmens paskyrimo.

9. Atsakovas pažymėjo, kad sprendimas pakeisti už Kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį priimtas vadovaujantis Taisyklių nuostatomis bei atsižvelgiant į K. J. pateiktą informaciją, gautus kitų velionio P. V. vaikų rašytinius sutikimus bei faktą, kad su pareiškėja oficialiu jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu susisiekti nepavyko. Įvertinus, jog nors pareiškėja nėra mirusi, bet galbūt dėl kitų priežasčių negali rūpintis Kapavietės priežiūra, vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, 2021 m. lapkričio 8 d. buvo tenkintas pakartotinis K. J. prašymas ir pakeistas už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo, taip pat 2022 m. balandžio 1 d. K. J. buvo išduotas kapavietės statinių statybą leidžiantis dokumentas Nr. KS-183, kurio pagrindu buvo atlikti Kapavietės sutvarkymo darbai.

10. Atsakovo vertinimu, ginčijamo įrašo panaikinimas nereiškia situacijos grąžinimo į iki tol buvusią padėtį, kas šiuo atveju reikštų kapavietės priežiūros atkūrimą pareiškėjos vardu, kadangi joks teisės aktas nenumato kapinių prižiūrėtojui teisės atkurti prieš tai galiojusias teises ir pareigas. Todėl ginčijamo įrašo panaikinimas palieka Kapavietę be atsakingo asmens ir įpareigoja visus, teisės aktų nuostatas atitinkančius suinteresuotus asmenis, tartis tarpusavyje arba dėl sprendimo priėmimo kreiptis į teismą. Atsakovo įsitikinimu, jeigu jis spręstų privačių suinteresuotų asmenų nesutarimus, jis ne tik akivaizdžiai pažeistų viešosios teisės principą „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, bet ir imtųsi teismo vaidmens.

II. 11. Regionų apygardos adminsitracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

12. Teismas nustatė šias bylos faktines aplinkybes:

12.1. Pareiškėja 2015 m. balandžio 24 d. kreipėsi į SĮ „Kapinių priežiūra“ prašydama skirti kapavietę Kauno miesto Vainatrakio viešosiose kapinėse palaidoti jos tėvą P. V.. Atsakovas skyrė kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), už jos priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta pareiškėja.

12.2. K. J. 2019 m. sausio 23 d. atsakovui pateikė prašymą (anketą) pakeisti už Kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį. Prašyme K. J. nurodė, kad Kapavietė neprižiūrima, kad su kapavietės savininke susisiekti nepavyko. K. J. prašė susisiekti su atsakingu už kapavietę asmeniu ir pranešti apie jos norą prižiūrėti šią kapavietę ir tapti už Kapavietę atsakingu asmeniu. Kartu su prašymu trečiasis suinteresuotas asmuo K. J. atsakovui pateikė kitų dviejų P. V. vaikų rašytinius sutikimus dėl Kapavietės priežiūros paskyrimo jos vardu ir prisiėmė visą atsakomybę dėl prašyme pateiktų faktų bei nurodytų aplinkybių.

12.3. Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. pareiškėjos nurodytu gyvenamosios vietos adresu išsiuntė registruotą laišką su prašymu susisiekti, tačiau šis laiškas nebuvo įteiktas pareiškėjai. Atsižvelgdama į tai, kad su pareiškėja susisiekti nepavyko ir susidariusi situacija aptarta nebuvo, atsakovas trečiojo suinteresuoto asmens K. J. prašymo perrašyti Kapavietės priežiūrą jos vardu netenkino.

12.4. K. J. 2021 m. spalio 27 d atsakovui pateikė pakartotinį prašymą pakeisti už Kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį. Prašyme nurodė, kad pareiškėja, jauniausia duktė, atsakinga už Kapavietę, nuo 2015 m. balandžio 22 d. su pareiškėja niekam iš likusių trijų P. V. vaikų susisiekti nepavyko iki šiol; Kapavietė nuo 2015 m. balandžio 22 d. palaidojimo dienos yra visiškai neprižiūrima, kad K. J. vienintelė lanko kapą, kiti vaikai kapo prižiūrėti galimybės neturi ir sutinka, kad kapą prižiūrėtų K. J.. Pažymėta, kad nuo palaidojimo dienos pareiškėjos nei vienam iš likusių vaikų rasti nepavyko, jos nėra Lietuvoje, per socialinius tinklus taip pat neranda, šešis su puse metų Kapavietė apleista. Prašyme išdėstytos informacijos tikslumą ir teisingumą K. J. patvirtino pasirašytinai bei buvo raštu informuota, jog paaiškėjus, kad informacija pateikta neišsamiai, netiksliai ar klaidingai, kapavietės prižiūrėtojo statusas gali būti vienašališkai panaikintas.

12.5. Atsižvelgdamas į K. J. prašymą, atsakovas 2021 m. lapkričio 8 d. šį prašymą tenkino ir už Kauno miesto Vainatrakio viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingu asmeniu paskyrė K. J..

12.6. Atsakovas 2022 m. gegužės 13 d. gavo pareiškėjos prašymą dėl neteisėto Kapavietės priežiūros perrašymo, kuriame nurodyta, kad su ja K. J. net nebandė susisiekti, taip pat negavo pareiškėjos sutikimo dėl kito atsakingo už Kapavietę asmens paskyrimo. Pareiškėja prašė atkurti teisingumą ir Kapavietės priežiūrą įteisinti jos vardu. Atsakovas 2022 m. gegužės 16 d. gavo pareiškėjos prašymą (elektroninį laišką) dėl 2022 m. kovo 13 d. pretenzijos reikalavimo patikslinimo, kuriuo prašoma „panaikinti dokumentą, pagal kurį K. J. buvo priskirta kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palaidotas jos tėvas P. V., priežiūra“.

12.7. Atsižvelgdamas į tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens kilusį ginčą dėl Kapavietės priežiūros, SĮ „Kapinių priežiūra“ direktorius 2022 m. birželio 8 d. Įsakymu Nr. V-10 pripažino negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J.; įpareigojo klientų aptarnavimo vadybininkę panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo informacinėje sistemoje esantį įrašą, jog už Kapavietės priežiūrą atsakinga K. J.; įpareigojo klientų aptarnavimo vadybininkę bei Kauno miesto Vainatrakio viešųjų kapinių vedėją panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose esantį įrašą, jog už Kapavietės priežiūrą yra atsakinga K. J.. Apie tai, kad atsakovas anuliavo kapavietės priežiūros teisę K. J. ir atsiradusią pareigą susitarti, pareiškėja buvo informuota ginčijamu Raštu.

13. Teismo vertinimu, ginčas kilo dėl to, ar atsakovui pripažinus negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J., teisėtai už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu nebuvo paskirta asmenį palaidojusi pareiškėja.

14. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymu (toliau – ir Įstatymas), Taisyklėmis, Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau – ir Kauno miesto taisyklės) ir Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 (atnaujinta 2021 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. V-01) patvirtinu Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas).

15. Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad Kauno miesto Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietės išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką.

16. Teismas atkreipė dėmesį, jog remiantis viešojoje teisėje galiojančiu teisėtumo principu, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu., pažymėta, jog priimami administraciniai sprendimai turi būti pagrįsti teisės aktų normomis ir motyvuoti.

17. Teismas nurodė, jog sistemiškai aiškinant Taisyklių nuostatas, akivaizdu, jog už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingais asmenimis gali būti: laidojant pirmą kartą, laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša (Taisyklių 20 p.); paskirtajam atsakingam asmeniui mirus arba dėl kitų priežasčių negalint rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra (Taisyklių 21 p.) (šiuo pagrindu atsakingu už kapavietės priežiūrą asmuo gali būti paskirtas tik tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: raštu susitarus atsakingo asmens giminaičiams ir sutuoktiniui arba raštu susitarus kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir sutuoktiniui); asmuo, kuriam nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę (Taisyklių 24 p.).

18. Bylos duomenys patvirtino, kad po P. V. mirties iki 2021 m. lapkričio 8 d. už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirta pareiškėja, iki 2022 m. birželio 8 d. už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu buvo paskirtas trečiasis suinteresuotas asmuo K. J., t. y. tik su mirusiuoju giminystės ryšiais susiję asmenys (dukros). Teismo vertinimu, bylos duomenys neginčijamai patvirtino, jog tarp pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens kilo ginčas dėl Kapavietės priežiūros, todėl SĮ „Kapinių priežiūra“ direktorius 2022 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-10 pripažino negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J.; ir, be kita ko, paliko minėtą kapavietę be prižiūrėtojo tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka suinteresuoti asmenys susitars raštu arba įsiteisės teismo sprendimas dėl atsakingo asmens paskyrimo, o apie tai, kad atsakovas anuliavo kapavietės priežiūros teisę K. J. ir atsiradusią pareigą susitarti, pareiškėją informavo skundžiamu Raštu, kaip tai numato Aprašo 5 punktas.

19. Teismas aptarė Taisyklių 21 punkte ir Kauno miesto taisyklių 41 punkte nustatytus atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo pagrindus, pabrėžė, kad tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Kauno miesto taisyklių 43 p.), o pagal Aprašo 7 punktą ginčai, kilę tarp giminaičių ir sutuoktinių, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

20. Teismo vertinimu, Taisyklėse atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusas yra siejamas su juridiniu faktu – tokio asmens įregistravimu laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Įvertinęs teisinį reguliavimą, teismas sprendė, kad kai paaiškėja, kad asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra (pareiškėjos įsitikinimu, K. J. atsakovui pateikė tikrovės neatitinkančią (melagingą) informaciją ar dokumentus apie Kapavietės nepriežiūrą), SĮ „Kapinių priežiūra” direktorius pagal Aprašo 4 punktą turi teisę vienašališkai anuliuoti savo sprendimą dėl oficialaus prižiūrėtojo paskyrimo (panaikinti laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose esantį įrašą) ir palikti kapavietę be atsakingo asmens tol, kol nebus pateiktas visų jos priežiūra suinteresuotų asmenų rašytinis susitarimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas.

21. Teismas konstatavo, jog atsakovas pagrįstai tenkino pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. (2022 m. gegužės 16 d. patikslinto) prašymo reikalavimą panaikinti dokumentą, pagal kurį K. J. buvo priskirta Kapavietės priežiūra, ir pagrįstai pagal 2022 m. gegužės 13 d. pareiškėjos prašymą neįteisino Kapavietės priežiūros pareiškėjos vardu 2022 m. birželio 8 d. Įsakymu Nr. V-10, kadangi ir Kauno miesto taisyklių 43 punktas, ir Aprašo 7 punktas numato, jog tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Teismo įsitikinimu, minėti teisės aktai nenustatė, kad tokių ginčų sprendimo teisė suteikiama kapinių prižiūrėtojui, t. y. joks įstatymas ar kitas teisės aktas nesuteikia teisės atsakovui spręsti tokius privačių asmenų ginčus. Buvo pabrėžta, jog nesutarimai tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų dėl kapavietės priežiūros, dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo yra privačių asmenų ginčai, kuriuos spręsti gali teismas civilinio proceso tvarka pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi.

22. Teismas nurodė, kad atsakovas, kaip kapinių prižiūrėtojas, Taisyklių 20, 21, 24 punktuose, Kauno miesto taisyklių 40, 41, 66 punktuose ir Aprašo 1, 2 punktuose nustatyta tvarka turi įgaliojimus tik įrašyti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmenį į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą, taip pat pakeisti įrašytus duomenis apie tokį asmenį kai jis miršta arba negali rūpintis kapaviete, o nurodytu Aprašo 4 punkte numatytu vieninteliu atveju gali anuliuoti tokį asmens statusą, jeigu paaiškėja, kas asmuo šį statusą įgijo pateikęs neteisingus duomenis. Tačiau joks teisės aktas nenumato kapinių prižiūrėtojui teisės atkurti prieš tai galiojusias teises ir pareigas kurio nors asmens naudai, kaip kad pareiškėja prašė 2022 m. gegužės 13 d. prašyme.

23. Pažymėjęs, jog teisę rūpintis artimųjų kapais išsaugo visi asmenys, tačiau draudžiama piktnaudžiauti teise, teismas darė išvadą, kad teisę prižiūrėti kapavietę turi kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė). Teismo vertinimu, pareiškėjos noras būti vienintelei atsakingai už kapavietės priežiūrą neatitiktų nei geros moralės nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

24. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad administracinis sprendimas yra naikinamas, kai jis visiškai nemotyvuotas. Įvertinęs tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdį, prašomo panaikinti Rašto turinį, teismas konstatavo, kad jis yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, todėl nenustatė pagrindo jį panaikinti ir pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad netenkinus reikalavimo panaikinti Raštą, nebuvo pagrindo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl neteisėto kapavietės perrašymo pagal patikslintą reikalavimą.

III. 25. Pareiškėja D. B. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

26. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ir akcentuoja, jog pagal aktualų teisinį reguliavimą besąlygiškai už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu yra laikomas laidojantis asmuo. Atsakovas Rašte pats pripažino, kad negalėjo būti atliekamas už Kapavietę atsakingo asmens pakeitimas, atsakovui K. J. jokių pretenzijų neturi.

27. Pareiškėja tvirtina, kad ginčijamu klausimu tapo viešojo administravimo subjekto veiksmai, faktiškai panaikinus savo paties neteisėtą sprendimą, nesugrąžinti situacijos į iki neteisėto sprendimo priėmimo buvusią padėtį. Atsakovas pripažino savo veiksmų neteisėtumą, tačiau situacijos neatkūrė į prieš tai buvusią padėtį. Tokie atsakovo veiksmai sąžiningai pareiškėjai sukūrė akivaizdžius neigiamus padarinius – kapavietės priežiūros teisės netekimą, kurie būtų neatsiradę Atsakovei elgiantis pagal poįstatyminių aktų reikalavimus - neperrašinėjant kapavietės priežiūros teisių suinteresuotam asmeniui, kai kapaviete rūpinasi laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė.

28. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi nepasisakė dėl pareiškėjos, kaip laidojančio asmens, Kapavietės priežiūros teisės besąlygiškumo, jos netekimo galimybės (ypatingai šiuo atveju, esant neteisėtam jos perrašymui), laidojančio asmens, kuriam suteikta Kapavietė, ir kitų giminaičių interesų pusiausvyros. Teismo pateikiamas vertinimas suponuoja išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir neįsigilinimą į ginčo esmę.

29. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja laikėsi pozicijos, kad anuliavus trečiojo asmens priežiūros teisės paskyrimą, iš viso jokių papildomų veiksmų nereikėjo atlikti, o atsakovo sprendimas Kapavietę palikti be priežiūros daro neigiamą įtaką pareiškėjos teisėms, be to, niekas neprašė tokio sprendimo priimti. Nagrinėjamu atveju tai būtų situacijos atkūrimas į iki teisėto įrašo panaikinimo buvusią padėtį – neteisėtai panaikinto įrašo atkūrimas. Atsakovas pasirinko pareiškėjos padėtį bloginantį sprendimą kuriuo nėra ginami nei pareiškėjos, nei K. J. interesai, o Kapavietė yra paliekama be priežiūros. Toks viešojo administravimo subjekto veikimas, kai sprendimai yra priimami neįsigilinus į situacijos aplinkybes ir jie neatitinka nė vienos šalies interesų, negali būti pripažįstami atitinkančiais gerą viešo administravimo ir kitus bendruosius teisės principus.

30. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad Raštas atitinka VAĮ nustatytus reikalavimus. Pareiškėja įsitikinusi, jog atsakovas turėtų turėti galimybę vertinti, kad panaikinus neteisėtai įvykusį priežiūros teisės perrašymą, lieka galioti prieš tai buvęs įrašas. Toks teisinis reguliavimas neriboja kitų suinteresuotų asmenų teisių teismine tvarka bylinėtis dėl priežiūros teisių į kapavietę bei užtikrina, kad dėl priešingo teisės aiškinimo nedaugės kapaviečių be priežiūros (šalys tiesiog nenori inicijuoti jokių papildomų ginčų civiline tvarka).

31. Pareiškėja pakartoja, kad Raštas priimtas neįsigilinus į tai, jog būtent pareiškėja laidojo P. V. ir jai buvo išduotas leidimas laidoti velionį Kapavietėje. Taigi, akivaizdu, jog pareiškėja atitinka Taisyklių 20 punkte nurodytas sąlygas, tačiau Rašte neatsižvelgta, kad besąlygiškai už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti. Teismo sprendime buvo visiškai ignoruotas teismų praktikos precedentas, sukurtas panašioje situacijoje (žr. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-550-402/2021). Pareiškėja pastebi, kad Aprašo nuostatos, tikėtina, prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės aktams.

32. Atsakovas SĮ “Kapinių priežiūra” atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palimti nepakeistą.

33. Pakartodamas faktines ir teisines aplinkybes, nurodytas pirmosios instancijos teismui, atsakovas pabrėžia, jog pagal teisinį reguliavimą už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens išrinkimo pareiga, susitariant tarpusavyje, nustatyta mirusiųjų asmenų giminaičiams, sutuoktiniams bei partneriams, bet ne kapinių prižiūrėtojui, t. y. atsakovui. Atsakovas, gavęs visų Taisyklėse nurodytų asmenų sutikimus, tik padaro atitinkamą įrašą laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnaluose bei kapinių informacinėje sistemoje, tačiau, esant suinteresuotų asmenų ginčui, neturi teisės nuspręsti, kuris iš jų vertas tapti kapavietės prižiūrėtoju.

34. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos akcentuojama sąvoka „besąlygiškai“ (nėra ginčo, kad pareiškėja tapo Kapavietės prižiūrėtoja, kaip laidojantis asmuo) galioja tik laidojančio asmens paskyrimo atveju (prievolė įrašyti jį už kapavietę atsakingu asmeniu), tačiau nėra absoliuti, nes toliau tame pačiame Taisyklių 20 punkte nurodoma ne tik galimybė tokį atsakingą asmenį pakeisti, kai tai atitinka Taisyklių 21 punktą, bet ir pareiga atsakingam asmeniui prižiūrėti kapavietę ir kolumbariumo nišą, kad jos būtų tvarkingos.

35. Atsakovas tvirtina, kad nei pareiškėja, nei pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir nesprendė Kapavietės priežiūros perrašymo teisėtumo, o ginčo dalykas buvo ne pats prižiūrėtojo pakeitimas, bet buvusio atsakingo asmens nesugrąžinimas, anuliavus naująjį Kapavietės prižiūrėtoją. Tačiau atsakovas, kai kyla su kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų ginčai, negali viršyti jam nustatytų kompetencijos ribų ir priimti kažkuriam iš suinteresuotų asmenų palankų sprendimą. Praktika kapavietę laikinai palikti be atsakingo asmens ne tik atitinka teisės aktų nuostatas ir administracinių teismų sprendimuose nuosekliai formuojamą praktiką, bet ir pateisina geros moralės nuostatas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei sudaro sąlygas suinteresuotiems asmenims kompromiso ieškoti tarpusavyje.

36. Atsakovas nurodo, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 37. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Rašto, kuriuo pareiškėja informuojama, jog atsakovas anuliuoja 2021 m. lapkričio 8 d. K. J. suteiktą Vainatrakio viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūros teisę, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens, teisėtumo ir pagrįstumo.

38. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių argumentus ir kitus bylos duomenis, konstatavo, jog atsakovas teisėtai ir pagrįsta sprendė, kad kilus velionio artimųjų nesutarimui ir panaikinus paskesnio už Kapavietę atsakingo asmens priežiūros teisę, atsakovas neturi teisės aktais suteiktų įgaliojimų atkurti pareiškėjai, kaip velionį laidojusiam asmeniui, Kapavietės priežiūros teisę, o tokio pobūdžio ginčas spręstinas tarpusavio susitarimu arba teisme.

39. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, akcentuoja, kad jai, kaip velionį laidojusiam asmeniui, teisė į Kapavietės priežiūrą turėjo būti atkurta, kadangi ši teisė trečiajam suinteresuotam asmeniui K. J. buvo perleista (atliktas įrašas) neteisėtai, t. y. atsakovas privalėjo atkurti buvusią padėtį ir nepalikti Kapavietės be už jos priežiūrą atsakingo asmens.

40. Byloje nenustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, sprendimo negaliojimo pagrindai. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, jog, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnio 1 dalimi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 str.), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta, įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017).

43. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas atsakovo atstovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, atsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl priėmė sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja, tačiau pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, juos papildo.

44. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir išsamiai aprašė esmines, ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ginčo nėra dėl to, jog pareiškėja, kaip P. V. laidojantis asmuo, buvo paskirta už Kapavietę atsakingu asmeniu; atsižvelgdamas į K. J. prašymą, 2021 m. lapkričio 8 d. SĮ “Kapinių priežiūra” direktorius rezoliucija šį prašymą tenkino, t. y. už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskyrė K. J.. Gavęs pareiškėjos 2022 m. gegužės 13 d. prašymą (pretenziją), SĮ „Kapinių priežiūra“ direktorius 2022 m. birželio 8 d. Įsakymu Nr. V-10 pripažino negaliojančiu 2021 m. lapkričio 8 d. įrašą, kuriuo už Kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu paskirta K. J..

45. Byloje ginčijamu Raštu pareiškėja informuota apie 2021 m. lapkričio 8 d. įrašo panaikinimą (kad anuliuojama K. J. Kapavietės priežiūros teisė) ir nurodoma, kad Kapavietė laikinai paliekama be atsakingo asmens. Rašte išdėstomos aplinkybės, susijusios su K. J. prašymais ir atsakingo už Kapavietę asmens pakeitimu, šio pakeitimo anuliavimu, pateikiamas Kauno miesto taisyklių 40 ir 43 punktuose nustatytas teisinis reguliavimas ir, vadovaujantis Aprašu, nurodyta, kad kapavietė laikinai paliekama be atsakingo asmens, o atsakingas asmuo vėl bus įtašytas tik gavus visų Kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių asmenų rašytinius sutikimus arba įsiteisėjus teismo sprendimui. Iš Rašto turinio matyti, kad atsakovas atsižvelgė į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-515-780/2021 pateiktą aiškinimą, jog atsakovui (kapinių prižiūrėtojui) teisės aktai nenumato teisės atkurti prieš tai galiojusias teises, kai paaiškėja, kad asmuo šį statusą įgijo pateikęs neteisingus duomenis.

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo byloje dalykas yra Rašto teisėtumas ir pagrįstumas, o ne atsakovo veiksmai (2021 m. lapkričio 8 d. rezoliucija išreikštas sprendimas), kuriais atsakingu už Kapavietę asmeniu paskirta K. J.. Priešingai nei teigia pareiškėja, byloje nebuvo konstatuotas minėtų veiksmų neteisėtumas, todėl pareiškėjos argumentai, jog atsakovas pats pripažino, kad atsakingą už Kapavietę asmenį pakeitė neteisėtai, yra nepagrįsti. Bylos duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog atsakovas anuliavo K. J., kaip už Kapavietę atsakingo asmens paskyrimą ne dėl to, kad ji buvo paskirta neteisėtai, o dėl to, jog paaiškėjo, kad visgi ir pareiškėja yra suinteresuota Kapavietės priežiūra, tarp velionio artimųjų kilo nesutarimas dėl už Kapavietę atsakingo asmens.

47. Dėl pareiškėjos pozicijos, kad ji, kaip velionį laidojęs asmuo, turi besąlygišką teisę būti (likti) už Kapavietę atsakingu asmeniu, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Taisyklių 20 punktą, už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam šių Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra. Atsakingo asmens duomenis (fizinio asmens vardą, pavardę, adresą, telefono numerį; juridinio asmens pavadinimą, teisinę formą, kodą, buveinę, telefono numerį) kapinių prižiūrėtojas įrašo laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnale. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas įtvirtintas ir Kauno miesto taisyklių 40 ir 41 punktuose.

48. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal Taisyklių 20 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, besąlygiškai už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu laikomas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša. Kitais atvejais asmuo gali būti pripažintas už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingu asmeniu, kai jis atitinka Kapinių tvarkymo taisyklių 21 arba 24 punktuose apibrėžtas sąlygas. Tai reiškia, kad tik nesant laidojančio asmens, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, tokiu asmeniu gali būti pripažintas minėtų taisyklių 21 arba 24 punktuose nustatyta tvarka (žr., pvz., .2022 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-38-756/2022).

49. Tačiau teisėjų kolegija pabrėžia, kad nei Taisyklėse, nei Kauno miesto taisyklėse nėra nustatyta, kad panaikinus už kapavietę atsakingo asmens paskyrimą (kaip nutiko nagrinėjamoje byloje), atsakovas privalo atkurti iki tol buvusią padėtį, t. y. atkurti atsakingo už kapavietę asmens statusą laidojusiam asmeniui. Pabrėžtina, kad ginčui aktualios Taisyklės ir Kauno miesto taisyklės tokios situacijos sprendimo detaliai nereguliuoja, o pareiškėja, deklaratyviai teigdama, kad ji išlaikė teisę būti (likti) už Kapavietę atsakingu asmeniu, savo procesiniuose dokumentuose nepagrindžia ir nenurodo jokios konkrečios teisės normos (taisyklės), kuri pagrįstų jos poziciją. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skundžiamas Raštas, iš kurio matyti, kad Kapavietė laikinai paliekama be atsakingo asmens, atitinka Kauno miesto taisyklių 37 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, kur nustatyta, kad tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir deklaratyvūs pareiškėjos teiginiai, kad Raštas pažeidžia jos teises, kadangi susiklosčius situacijai, kai Kapavietė paliekama be atsakingo asmens, nėra paneigiama suinteresuotų Kapavietės tvarkymu asmenų galimybė susitarti dėl atsakingo asmens paskyrimo ir / ar bendražmogiška suinteresuoto asmens teisė (pareiga) rūpintis Kapaviete, kad ji būtų tvarkinga.

51. Priešingai nei tvirtina pareiškėja, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas Raštas atitinka esminius Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintus reikalavimus, keliamus administracinio sprendimo turiniui, kadangi juo pasisakyta dėl pareiškėjos 2022 m. gegužės prašymo (pretenzijos) esmės ir išdėstyti pakankami motyvai bei teisiniai argumentai, kodėl negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas jai atkurti už Kapavietę atsakingo asmens statusą. Pareiškėjos nurodyta Regionų apygardos administracinio teismo praktika yra suformuota faktinėmis aplinkybėmis skirtingoje byloje, be to, pažymėtina, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.).

52. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, konstatuotina, kad ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjos D. B. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan