37809f5b-5317-4e30-a4cf-8a714a3e2a13 · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2749-1052/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22398-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; (S) 3.2.6.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 6 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų teisėja Asta Bundonė, sekretoriaujant S. M., R. G., dalyvaujant ieÅ¡kovams J. P., E. S., J. K., jų atstovei advokatei G. G., atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei A. K., tretiesiems asmenims R. S. ir S. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų J. P., E. S., J. K. ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Aplinkos apsaugos ministerijos, tretieji asmenys R. S. ir S. P., dėl nuosavybės teisių pripažinimo ir turto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas nustatė: ieÅ¡kovai 2018 m. birželio 7 d. patikslintu ieÅ¡kiniu ir teismo posėdyje prašė:

1) pripažinti negaliojančiu kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo - priėmimo aktÄ (duomenys neskelbtini) dalyse dėl: gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-8; gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-9, gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-6; X-2;

2) ieÅ¡kovui J. P. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«sio patalpÄ , esančiÄ gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-8;

3) ieÅ¡kovui E. S. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«sio patalpÄ , esančiÄ gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-9;

4) ieÅ¡kovei J. K. pripažinti nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«sio patalpÄ , esančiÄ gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-6; X-2.

5) ieÅ¡kovams J. P., E. S., J. K. ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Aplinkos ministerijos, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovui J. P., asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini). MinėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ J. P. įgijo pateikęs 1991 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Buto techniniame pase nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su rÅ«siu.

Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu Nr. 19534 buvo įkainotas privatizuojamas butas bei 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasiraÅ¡yta privatizavimo sutartis. IeÅ¡kovui E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini). MinėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovas E. S. įgijo pateikęs 1992 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Kaunas. Buto techniniame pase nurodyta, kad butas, esantis Ged(duomenys neskelbtini), yra su rÅ«siu.

Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įkainotas privatizuojamas butas bei 1993 m. kovo 18 d. buvo pasiraÅ¡yta privatizavimo sutartis. IeÅ¡kovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaunas. MinėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovė J. K. įgijo 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kuria ieÅ¡kovė įsigijo butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas yra įsigyjamas su rÅ«siu.

Vėliau 1994 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovė J. K. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus 1997 m. balandžio 8 d. leidimu Nr. 164 ieÅ¡kovei J. K. buvo leista savo lėšomis neatlygintinai įsirengti gyvenamÄ sias patalpas ir atlikti buto rekonstrukcijÄ , todėl ieÅ¡kovei priklausę butai buvo sujungti į vienÄ butÄ . Butų techninės bylos apskaitos bylose, sutartyse ir nekilnojamojo turto registre nėra konkrečiai nurodyta kokiu rÅ«siu (nurodant vietÄ ir patalpos Å¡ifrÄ ) naudojasi ieÅ¡kovai.

Žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra 3 pastatai, kurių paskirtis nekilnojamojo turto registre nurodyta „Gyvenamieji namai“, t. y. gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (namo adresas (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (namo adresas (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (namo adresas (duomenys neskelbtini)). Gyvenamieji namai 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra ieÅ¡kovams priklausantys butai iÅ¡viso neturi rÅ«sio patalpų, o Å¡ių abiejų namų butų savininkai naudojosi rÅ«sio patalpomis, esančiomis pastate 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). t.y., projektavimo ir originalios statybos metu 1900 - 1905 metais, visi trys dabartiniai namai (2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo vienu pastatu ir turėjo vienÄ adresÄ : (duomenys neskelbtini).

FaktiÅ¡kai butų savininkai, ieÅ¡kovai, naudojasi Å¡iomis rÅ«sio patalpomis, esančiomis pastate 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): J. K. - patalpa, pažymėta plane Å¡ifru R-6; X-2; J. P. - patalpa, pažymėta plane Å¡ifru R-8; E. S. - patalpa, pažymėta plane Å¡ifru R-9. RÅ«sio patalpos yra funkciniu ryÅ¡iu susijusios su gyvenamuoju namu, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausantys butai, kadangi: Å¡ie statiniai sukurti vienodu laikotarpiu; pastatai yra sujungti ir sudaro vienÄ U formos pastatÄ . Sandėliukas, esantis to pat namo rÅ«syje, yra funkciÅ¡kai susijęs su nuolatiniu ryÅ¡iu su jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis vien dėl iÅ¡sidėstymo, kadangi buvo sumontuotas tarnauti kaip konstrukcija ir turint tikslÄ nuolat patenkinti tos namų valdos gyventojų poreikius.

Jeigu tos namų valdos naudotojams tokio priklausinio laikinai nereikia naudoti, jis gali būti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Pagal funkcines ir konstrukcines savybes tarnavimo santykiai su pagrindiniu daiktu nesikeičia, bet pakinta tik naudojimas, nes daiktas paskiriamas naudotis kitam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju rūsiai, esantys kitame gyvenamajame name nei ieškovams priklausantys butai, yra funkciniu ryšiu susiję su ieškovų butais, todėl laikytini ieškovams priklausančių butų priklausiniais.

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovams yra pripažintinos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«sius, esančius po gyvenamuoju namu, plane pažymėtu 3A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). IeÅ¡kovai Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė pasiÅ«lymÄ dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrius atsisakyta įgyvendinti pasiÅ«lyme pateiktus praÅ¡ymus. Nustačius, jog yra praleistas terminas, praÅ¡o teismo atnaujinti senaties terminÄ , kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių.

IeÅ¡kovė J. K. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 2016 ar 2015 metais į kiemÄ atėjo savivaldybės atstovai, paaiÅ¡kino kad bus vykdoma privatizacija ir nurodė, kad ieÅ¡kovų naudojami rÅ«siai ieÅ¡kovams nepriklauso, nes dokumentai to neatspindi. Ji butÄ Ä¯sigijo su rÅ«siu, nes dokumentuose buvo nurodyta, kad butas yra su rÅ«siu, ankstesnė savininkė padavė rÅ«sio raktÄ ir parodė rÅ«sio vietÄ , nepaaiÅ¡kino kodėl kitame pastate rÅ«siai. Namas, kuriame naudojasi rÅ«siais, negyvenamas, todėl negyvenamosiomis patalpomis antrame aukÅ¡te taip pat naudojosi, tačiau žinojo, kad jos jiems nepriklauso, todėl be pretenzijų iÅ¡sikraustė.

Jiems abejonių nekilo, kad rÅ«siai priklauso. Kreipėsi privatizavimo komisijÄ dėl rÅ«sių, kuri taip pat paaiÅ¡kino, kad nemato, kad rÅ«siai buvo privatizuoti. Jų namas buvo U formos, tam tikru laiku pastatui, kuriame yra rÅ«siai buvo suteikiamas indeksas A(24 A), kitais laikotarpiais pastatas neturėjo indekso A. Tai, kad pastatai buvo vienas nekilnojamasis objektas patvirtina ir į bylÄ pateikta sÄ skaita, bei tai, kad visuose pastatuose buvo vieninga numeracija. RÅ«sio patalpas valdo nuo 1994 metų, priežiÅ«rÄ atliko patys, raÅ¡tu jokių pretenzijų dėl valdomo rÅ«sio nėra gavę.

Tarp kaimynų nėra ginčo dėl naudojimosi rÅ«siais. IeÅ¡kovas J. P. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad rÅ«sio patalpomis naudojosi nuo sovietų laikų. Visuomet turėjo rÅ«sius, niekas pretenzijų nereiÅ¡kė. Perkant butÄ buvo perkamas ir rÅ«sys, buto rÅ«siais buvo pasiskirstė patys, jam atiteko viduryje. VisÄ laikÄ naudojosi tuo pačiu rÅ«siu, tarp gyventojų ginčų nekilo. RaÅ¡ytinių susitarimų dėl rÅ«sių nėra. IeÅ¡kovas E. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad bute gyvena nuo 1962 metų, gerai pamena, kad rÅ«siai kiekvienai Å¡eimai buvo įaugę, rÅ«siais rÅ«pinosi.

Pagal pirminį orderį, kuriuo suteiktas butas, Å¡ioam butui rÅ«sys priklauso. Buto byloje taip pat buvo nurodyta, kad butas yra su rÅ«siu. kai Å¡ie rÅ«siai buvo sunumeruoti, apie tai ieÅ¡kovams nebuvo praneÅ¡ta. Privatizuojant butus, rÅ«siai buvo jau sunumeruoti, ir jų nebuvo leista iÅ¡sipirkti. Nori ir toliau naudotis rÅ«siais. Namas po kuriuo yra rÅ«siai - 24 B, buvo nubrauktas kaip neegzistuojantis. Kai pirko butÄ , jį įsigijo su rÅ«siu, kadastrinėje byloje taip pat nurodyta, kad butas su rÅ«siu, tik nenurodytas patalpos Å¡ifras.

Visi gerai žino, kur kieno rÅ«sys, nesutarimų nekyla, jei pasikeičia buto savininkas, naujas savininkas naudojasi iki tol naudotu rÅ«siu. IeÅ¡kovų atstovė advokatė G. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė prašė jį tenkinti, atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jei teismas manys, kad jis praleistas, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra 3 pastatai, kurių paskirtis nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. 1. 68-72) nurodyta „Gyvenamieji namai“, t. y. gyvenamasis namas 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (namo adresas (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (namo adresas (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (namo adresas (duomenys neskelbtini)).

Gyvenamieji namai 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose yra ieÅ¡kovams priklausantys butai iÅ¡ viso neturi rÅ«sio patalpų, o Å¡ių abiejų namų butų savininkai naudojosi rÅ«sio patalpomis, esančiomis pastate 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Projektavimo ir originalios statybos metu 1900 - 1905 metais, visi trys dabartiniai namai (2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo vienu pastatu ir turėjo vienÄ adresÄ : (duomenys neskelbtini).

Minėti 3 gyvenamieji namai, Å¡iuo metu įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, tačiau gyvenamieji namai 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2A3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir lA2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti ir laikomi vienu gyvenamuoju namu. Visuose dokumentuose (įskaitant nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us, yra nurodyta, jog ieÅ¡kovams priklausantys butai yra su rÅ«siais, o rÅ«siai (duomenys neskelbtini)namų valdoje yra tik vienoje jos dalyje - statinyje 3A2P, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog privatizavimo dokumentuose, butų pirkimo sutartyse) ir Nekilnojamo turto Registrų centro pažymose nurodyti namų valdos (duomenys neskelbtini)butų rÅ«siai visada buvo ir Å¡iuo metu yra tik po statiniu 3A2p ir bÅ«tent jais, naudojasi namų valdos (duomenys neskelbtini)butų gyventojai.

Pagal registrų duomenis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 94,52 kv. m. ploto, priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kadangi 2015-08-25 priėmimo - perdavimo aktu visas pastatas 3A2p buvo perduotas Kauno miesto savivaldybei, Å¡is perdavimo - priėmimo aktas pripažintinas negaliojančiu dalyje dėl ginčo rÅ«sio patalpų. Trys statiniai sudaro U formos pastatÄ , rÅ«siai name, priklausančiame Kauno miesto savivaldybei, 3A2p, yra funkciniu ryÅ¡iu susiję su gyvenamuoju namu, kuriame yra ieÅ¡kovams priklausantys butai, nes statiniai sukurti vienodu laikotarpiu; pastatai yra sujungti ir sudaro vienÄ pastatÄ .

Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovams yra pripažintinos nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , rÅ«sius, esančius po gyvenamuoju namu, plane pažymėtu 3A2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Buto privatizavimo sandoriai bei pirkimo - pardavimo sandoriai sudaryti atitinkamai 1992 m. rugpjūčio 25 d., 1993 m. kovo 18 d., 1994 m. spalio 10 d., 1994 m. spalio 20 d., todėl teisiniams santykiams kvalifikuoti taikomos 1964 m. CK 153 straipsnio nuostatos dėl priklausinio. Pagal CK 153 straipsnį priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra Å«kine paskirtimi: tarnaujantis daiktas turi bÅ«ti skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius.

Kad funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu. Sandėliukas, esantis to pat namo rÅ«syje, yra funkciÅ¡kai susijęs su nuolatiniu ryÅ¡iu su jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis vien dėl iÅ¡sidėstymo, kadangi buvo sumontuotas tarnauti kaip konstrukcija ir turint tikslÄ nuolat patenkinti tos namų valdos gyventojų poreikius. Jeigu tos namų valdos naudotojams tokio priklausinio laikinai nereikia naudoti, jis gali bÅ«ti suteikiamas naudotis kitiems asmenims.

Pagal funkcines ir konstrukcines savybes tarnavimo santykiai su pagrindiniu daiktu nesikeičia, bet pakinta tik naudojimas, nes daiktas paskiriamas naudotis kitam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju rūsiai, esantys kitame gyvenamajame name nei ieškovams priklausantys butai, yra funkciniu ryšiu susiję su ieškovų butais, todėl laikytini ieškovams priklausančių butų priklausiniais. Iš byloje esančių ieškovų butų įkainavimų aktų matyti, kad šių butų 1 kv. metro bendrojo (naudingojo) galiojančios kainos sumažintos dėl butų nusidėvėjimo.

Ä®vertinus butų įkainavimo duomenis, darytina iÅ¡vada, kad buto kaina paskaičiuota, parduodant butus su rÅ«siais. Centrinės privatizavimo komisijos 1992 m. balandžio 3 d. posėdžio protokole Nr. 37, 4.2 punkte pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl negyvenamųjų patalpų, esančių privatizuojamų pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymÄ gyvenamųjų namų rÅ«siuose, pusrÅ«siuose ir palėpėse, privatizavimo tvarkos ir sÄ lygų. Å iame punkte nurodyta, kokiomis sÄ lygomis Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka gali bÅ«ti parduodamos negyvenamosios patalpos nuomininkams asmeninės nuosavybės teise kartu su privatizuojamu butu.

IÅ¡aiÅ¡kinimo 4.2.P. 1 punkte paminėti rÅ«siuose įrengti sandėliukai, jeigu jie įtraukti į buto inventorizavimo bylÄ kaip buto priklausiniai. BÅ«tent Å¡iuo iÅ¡aiÅ¡kinimu grindžiami ieÅ¡kovų reikalavimai ir argumentai, kad ieÅ¡kovai turi nuosavybės teises į ginčo rÅ«sių patalpas. IeÅ¡kovai, atsižvelgiant į rÅ«sio patalpų iÅ¡sidėstymÄ ir lokalizacijÄ , yra susitarę dėl ginčo nekilnojamojo turto, rÅ«sio, patalpų naudojimo priskyrimo konkretiems butams. Teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo tuo atveju, jei teismas laikytų, jog ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Byloje kilusiam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 1 dalyje numatytas 10 metų bendrasis senaties terminas. Šiuo konkrečiu atveju, Kauno miesto savivaldybės administracijai buvo pateiktas pasiūlymas dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo bei buvo gautas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atsisakyta įgyvendinti pasiūlyme pateiktus prašymus. Todėl laikytina, kad ieškovai apie savo pažeistas teises bei teisėtus interesus sužinojo nuo minėto rašto gavimo.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju senaties terminas nėra praleistas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovai neturėjo jokių objektyvių galimybių žinoti, kad ieÅ¡kovams priklausančiam nekilnojamajam turtui, butams, nepriklauso rÅ«sio patalpos. Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose , buto įsigijimo sutartyse , inventorinėse bylos visur buvo nurodyta, kad butai su rÅ«siais. Taigi, ieÅ¡kovai tik gavus Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) sužinojo apie savo pažeistas teises bei teisėtus interesus, iki minėto laikotarpio ieÅ¡kovai neturėjo jokių objektyvių galimybių žinoti, kad butams rÅ«siai nepriklauso.

Todėl, neturėdami teisinio iÅ¡silavinimo bei neturėdami jokių objektyvių duomenų apie butų rÅ«sių priklausomybę, ieÅ¡kovai negalėjo ginti savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai pagrindžia, kad tuo atveju, jei teismas laikytų, kad ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, jis buvo praleistas dėl objektyvių ir ne nuo ieÅ¡kovų priklausančių aplinkybių. Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir motyvus, su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutinka prašė jį atmesti, kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime nurodė, kad ieškovų teigimu nekilnojamasis turtas - butai iš valstybės privačia nuosavybe buvo įsigyti privatizavimo sandorių pagrindu. Tai reiškia, kad šių butų savininkas ir pardavėjas buvo valstybė, o Kauno miesto valdybai teko tik privatizavimo procedūros vykdytojos funkcija. Ieškovų teigimu, butai buvo privatizuoti su priklausiniais rūsiais, t. y. pardavėjas (valstybė) pardavė patalpas su rūsiais, kurie yra gyvenamajame name 3A2p, kuris 2015 m. rugpjūčio 25 d.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės priėmimo - perdavimo aktu buvo perduotas nuosavybės teisėmis Kauno miesto savivaldybei. IeÅ¡kovų nuomone, valstybė perdavė Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn turtÄ â€“ namÄ su rÅ«sio patalpomis, kurių dalis jau yra privatizuota, t. y. nuosavybės teise neva priklauso ieÅ¡kovams. Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai jau kelia reikalavimÄ panaikinti 2015 m. rugpjūčio 25 d. priėmimo – perdavimo aktÄ , kuriuo visas gyvenamasis namas 3A2p, kartu su ieÅ¡kovams neva priklausančiomis rÅ«sio patalpomis buvo perduotas nuosavybės teise Kauno miesto savivaldybei, tačiau Å¡io savo reikalavimo absoliučiai neargumentuoja, nenurodo, kokiems teisės aktams jis prieÅ¡tarauja, kokios teisės normas jis pažeidžia.

IeÅ¡kovų teigimu, kadangi pagal sutartis buvo neįmanoma identifikuoti rÅ«sių buvimo vietos, o kadangi rÅ«siai buvo tik po pastatu 3A2p, todėl ieÅ¡kovai ėmė faktiÅ¡kai naudotis rÅ«siais, esančiais name 3A2p ir tokia padėtis iÅ¡silaikė nepakitusi beveik 30 metų, kol 2016 metų gruodžio 27 d. Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė projektui parduoti šį statinį VieÅ¡ame aukcione. Taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovai nuo pat butų įsigijimo momento 1992-1994 metais negalėjo įregistruoti dalies neva įsigyto turto butų priklausinių - rÅ«sių, tačiau Å¡ios savo pažeistos teisės niekaip negynė: nei kreipėsi į butų pardavėjÄ dėl sutarčių pakeitimo, nei į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo.

Å iuo atveju ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . PraÅ¡o remtis Kasacinio teismo praktika, kad pagal kuriÄ Ä¯sigijus butÄ pagal standartines buto privatizavimo sutartis, neiÅ¡braukus žodžio rÅ«sys, neįkainavus rÅ«sio buto įkainojimo akte, standartinėse sÄ lygose neiÅ¡brauktas žodis rÅ«sys nereiÅ¡kia, kad butas buvo įgytas su rÅ«siu. Be to, namas 2A2p yra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, kuris savininko – valstybės buvo perduotas savivaldybei, ginčo patalpos niekada nebuvo perduotos ieÅ¡kovams, jie Å¡iomis patalpomis naudojosi savavaliÅ¡kai.

Prie pastato 3A2p suformuotas žemės sklypas su ieÅ¡kovų sutikimu, todėl ieÅ¡kovai neturi prie pastato jokio priėjimo, ir negali faktiÅ¡kai naudotis pastate esančiomis ginčo patalpomis. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos aplinkos apsaugos ministerijos atstovas atsiliepime nurodė, kad 1951 m. sausio 13 d. dienÄ Kauno miesto Stalino rajono Darbo žmonių Deputatų Tarybos Komunalinio Å«kio skyriaus Registracijos komisija, veikianti Kauno miesto 1949 m. rugpjūčio 4 d. Vykdomojo komiteto sprendimu, iÅ¡nagrinėjusi Kauno miesto Komunalinio Å«kio valdybos Nr.42 pristatytus (duomenys neskelbtini)valdos dokumentus, įregistravo valstybės nuosavybės teisėmis Kauno miesto Vykdomojo komiteto Butų Å«kio valdybos vardu valdyti pastatus ir teisę naudotis žemės sklypu, esančius Kauno miesto Stalino rajono Gedimino g. 24 namų valdoje, susidedančioje iÅ¡ trijų statinių ir 3 Å«kinių pastatų ant 725 m2 žemės sklypo ploto.

Buvusių Å«kinių pastatų vietoje 2017 m. pastatyti keturi garažai. IeÅ¡kovų teigimu sandėliukai, esantys to pat namo rÅ«syje, yra funkciÅ¡kai susijęs su nuolatiniu ryÅ¡iu su jame esančiomis gyvenamosiomis patalpomis vien dėl iÅ¡sidėstymo, kadangi buvo sumontuoti tarnauti kaip konstrukcija ir turint tikslÄ nuolat patenkinti tos namų valdos gyventojų poreikius. Jeigu tos namų valdos naudotojams tokio priklausinio laikinai nereikia naudoti, jis gali bÅ«ti suteikiamas naudotis kitiems asmenims. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , patalpos, turinčios su butais bendrÄ funkcinį ryšį, buvo laikomos savarankiÅ¡kais privatizavimo objektais, jos buvo įkainojamos ir atitinkamai perleidžiamos privačion nuosavybėn už jas sumokėjus teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsakovės vertinimu, ieškovų nurodoma aplinkybė, kad butų techniniuose pasuose yra nurodyta, kad butai yra su rūsiais, taip pat nepatvirtina, rūsio patalpų, esančių atskirame gyvenamajame name 3A2p, privatizavimo fakto, juolab patys ieškovai nurodo, kad ginčo patalpos yra neidentifikuotos ir nenurodytos privatizavimo dokumentuose. Faktinė aplinkybė, kad butų techniniuose pasuose nurodyta, kad butai yra su rūsiais, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais gali tik reikšti, kad šios pagalbinės patalpos galėjo būti privatizavimo objektu, tačiau jokiu būdu nereiškia jų privatizavimo fakto.

Pažymėtina ir tai, kad ieÅ¡kovai nėra pateikę į bylÄ jokių kompetentingų institucijų sprendimų/leidimų naudoti ginčo patalpas, taip pat įrodymų, kad ginčo patalpos buvo įkainotos ir įsigytos už jas apmokėjus. Reikalavimas dėl namo perdavimo akto nuginčijimo atmestinas, nes sudarydamas ginčo patalpų perdavimo aktÄ Å¡alys neturėjo pagrindo spręsti, kad dalis perduodamų patalpų yra privatizuota. Trečiasis asmuo S. P. teismo posėdžio metu parodė, kad kai atsikėlė į butÄ , gavo buto raktus ir rÅ«sio raktus ir nuolatos naudojosi.

RÅ«siu naudojosi kaip pagalbine patalpa. Namas buvo vienas iÅ¡ kelių pastatų, rÅ«siai buvo tik po vienu pastatu, po pastatu 24A, kuriame yra butai rÅ«sių nėra. Kai buvo privatizacija, privatizavo butÄ su rÅ«siu, ir naudojosi visÄ laikÄ atvirai, namo numeracija buvo vieninga, kaip tapo namas 24A, nežino. IÅ¡kilo ginčas tik tuomet, kai namas, kuriame yra rÅ«siai, buvo ruoÅ¡iamas privatizuoti. Tame bute gyveno iki privatizavimo, butÄ iÅ¡sipirko su rÅ«siu. Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad palaiko ieÅ¡kinį, butas yra bendra sutuoktinių jungtinė nuosavybė, jai net nekilo minties, kad rÅ«sys, kuriuo naudojasi, yra kitame pastate.

ButÄ pirko iÅ¡ valstybės, rÅ«siais pradėjo naudotis iÅ¡ karto, kai nusipirko, niekas jokių pretenzijų nereiÅ¡kė. Pirkimo pardavimo sutartyje buvo nurodytos butų patalpos, taip pat kad butas įsigytas su rÅ«siu. Liudytojas V. K. parodė, kad jis yra K sutuoktinis. Sužinojo, kad namas, kuriame yra rÅ«sys, ruoÅ¡iamas į aukcionÄ ir liepė iÅ¡sikraustyti. BÅ«stas įsigytas santuokos metu. Apie kilusį ginÄÄ sužinojo 2016 m. pabaigoje ar 2017 m. pradžioje. Nusipirko butÄ su rÅ«siu, gavo pažymÄ iÅ¡ inventorizacijos biuro, kad butas su rÅ«siu, buvo sudaryta ir notarės patvirtinta buto pirkimo sutartis.

Visuomet adresas buvo vienas (duomenys neskelbtini), dabar pervadino namÄ , kuriame yra butai į 24 A. Butus pirko su rÅ«siais, jų savavaliÅ¡kai neužėmė. IeÅ¡kinys atmestinas. IeÅ¡kovų, jų atstovės, atsakovės atstovo, liudytojo V. K. paaiÅ¡kinimais, raÅ¡ytiniais byloje iÅ¡tirtais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovui J. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 59). Šį butÄ ieÅ¡kovas įgijo pateikęs 1991 m. gruodžio 30 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma parduoti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) (Å¡iuo metu buto adresas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 8), buto techniniame pase nurodyta, kad butas yra su rÅ«siu (1 t., b. l. 10-11).

Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu (1 t., b. l. 12-13) buvo įkainotas privatizuojamas butas bei 1992 m. rugpjūčio 25 d. buvo pasiraÅ¡yta privatizavimo sutartis (1 t., b. l. 14-15). IeÅ¡kovui E. S. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 60-61). Šį butÄ ieÅ¡kovas įgijo pateikęs 1992 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kimÄ , kuriuo buvo praÅ¡oma parduoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16), buto techniniame pase nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra su rÅ«siu (1 t., b. l. 18-19).

Gyvenamojo namo, buto įkainojimo aktu (1 t., b. l. 20-21) buvo įkainotas butas bei 1993 m. kovo 18 d. buvo pasiraÅ¡yta privatizavimo sutartis (1 t., b. l. 22-23). IeÅ¡kovei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62-63, 2 t., b. l. 36-37). Šį butÄ ieÅ¡kovė įgijo 1994 m. spalio 10 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu (1 t., b. l. 24-25). Nurodytoje pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta, kad butas yra įsigyjamas su rÅ«siu. 1994 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovė sudarė pirkimo - pardavimo sutartį, kuria buvo įgytas butas, esantis Gedimino g. 24-4A (1 t., b. l. 26-27).

Kauno miesto savivaldybės Turto skyriaus 1997 m. balandžio 8 d. leidimu Nr. 164 (1 t., b. l. 28-34) ieÅ¡kovei J. K. buvo leista savo lėšomis neatlygintinai įsirengti gyvenamÄ sias patalpas ir atlikti buto rekonstrukcijÄ , todėl ieÅ¡kovei priklausę butai buvo sujungti į vienÄ butÄ . Nėra ginčo, kad J. P. faktiÅ¡kai naudojasi rÅ«sio patalpa, esančia gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-8; ieÅ¡kovas E. S. – rÅ«sio patalpa, esančia gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-9, ieÅ¡kovė J.

K. – rÅ«sio patalpa, esančia gyvenamajame name 3A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rÅ«sio patalpos Å¡ifras R-6; X-2, tÄ patvirtina ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytojo V. K. parodymai. 2017 m. kovo 23 d. ieÅ¡kovai pateikė Kauno miesto savivaldybei praÅ¡ymÄ dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo (papildymo) (1 t., b. l. 73-74). Kauno miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo (papildymo) atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ (1 t., b. l. 76-77), nurodydami, kad Kauno miesto savivaldybė nesuteikė butų savininkams teisės naudotis patalpomis, esančiomis gyvenamajame name, pažymėtame plane 3A2p, adresu Gedimino g. 24, Kaunas.

VĮ „Turto bankas“ 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštas dėl nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo nuomos ir pardavimo (1 t., b. l. 131-132), Nacionalinės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 1 d. įsakymas dėl kitos paskirties žemės sklypo Gedimino g. 24, Kaune, dalių nustatymo (1 t., b. l. 133-134) ir Žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas (1 t., b. l. 135-136) patvirtina, jog prie ginčo pastato suformuotas žemės sklypas pastatui 3A2p naudoti ir ieškovai nebeturi priėjimo prie ginčo rūsio patalpų.

Dėl nuosavybės teisės į rūsio patalpas pripažinimo ir ginčo patalpų perdavimo akto dalies pripažinimo negaliojančiu Byloje kilo ginčas dėl negyvenamųjų patalpų R-9, R6, X-2 ir R-8, esančių pastate, Gedimino g. 24, Kaunas, plane pažymėtame 3A2p, pripažinimo ieškovų butų priklausiniais ir butų savininkų nuosavybe. Byloje nustatyta, kad ieškovai J. P., E. S., J. K. 1992-1994 metais įsigijo butus gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)(šiandien adresas (duomenys neskelbtini)).

Visų butų įsigijimo sutartyse ir kadastro bylose buvo nurodyta, kad butai įsigyti su rÅ«siu (el. b. t. 1, 8, 9, 16, 17,12-13, 14, 15, 35-58, 60-61, 62-63) . Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenimis, gyvenamuosiuose pastatuose 1A2p ir 2A3p nėra rÅ«sio patalpų. RÅ«sio patalpos, kuriomis faktiÅ¡kai ilgus metus naudojosi ieÅ¡kovai yra pastate, plane pažymėtame 3A2p, adresu Gedimino g. 24, Kaunas. Lietuvos Respublika, veikdama per Aplinkos ministerijÄ , Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn, 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo ir priėmimo aktu (1 t., b. l. 82-83) perdavė pastatÄ , plane pažymėtÄ 3A2p, adresu Gedimino g. 24, Kaunas, Kauno miesto savivaldybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2012 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant klausimÄ dėl konkrečių negyvenamųjų patalpų pripažinimo gyvenamojo namo butų priklausiniais, svarbÅ«s du aspektai. Pirma, kasacinis teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryÅ¡io su pagrindiniu daiktu ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra Å«kine paskirtimi; konstatuojant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priklausinio sÄ sajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryÅ¡ys (geografinė padėtis, buvimas vieno Å¡alia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryÅ¡ys bÅ«tų pripažintas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingu, jis turi bÅ«ti nuolatinio pobÅ«džio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje A.

D. v. J. A. M. , bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-1002/2003;2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Klausimas, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu.

Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindÄ , jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,MÅ«sų laikas“ v. UAB ,,Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v.

AB „Enifas“, bylos Nr.3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Antra, kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad aplinkybė, jog negyvenamÄ ja patalpa naudojasi namo gyventojai, gali bÅ«ti vienas kriterijų sprendžiant, ar tai yra buto ar butų priklausinys, tačiau taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad negyvenamoji patalpa buvo naudojama teisėtai, t. y. buto ar namo gyventojams buvo suteikta ar ja leista naudotis nustatyta tvarka ir tuo pagrindu susiklostė nuolatinio pobÅ«džio funkcinis ryÅ¡ys, bÅ«dingas priklausiniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Vilniaus miesto savivaldybės pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-422/2011).

Nesant teisinio pagrindo, suteikiančio teisę į pagalbines patalpas, techninis ir funkcinis patalpos ryÅ¡ys su butu nesuteikia teisės butų savininkams reikalauti pripažinti tokias negyvenamÄ sias patalpas (pavyzdžiui, rÅ«sio patalpas) jų buto priklausiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v. G. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003). Faktinio pobÅ«džio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iÅ¡ privatizavimo sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės valdyba v.

G. Å . ir kt., bylos Nr. 3K-3-451/2003, 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybės taryba v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-418/2004). Apibendrinant pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , techninis rÅ«sio ar kitų patalpų ryÅ¡ys su butu nėra besÄ lygiÅ¡kas pagrindas suteikti tokiai patalpai teisinį priklausinio statusÄ . Patalpai pripažinti buto priklausiniu bÅ«tina nustatyti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų sudėtį, t. y. kad:

1) tos patalpos paskirtis buvo susijusi su gyvenamosios patalpos naudojimu ir šios patalpos tarnavo bendram tikslui – bute gyvenančių asmenų poreikiams tenkinti;

2) gyvenamosios patalpos savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į pagalbines patalpas. Iš byloje esančių butų pirkimo-pardavimo sutarčių, butų kadastro bylų duomenų matyti, kad nebuvo konkretizuoti įrašai, kad ieškovų butai įgyjami su rūsiu (patalpos neįdetinfikuotos šifru, nenurodyta jų vieta, ir plotas, kiti duomenys). Be to, pastatuose 1A2p ir 2A3p, kuriuose yra ieškovų butai, nėra rūsio ir jokių kitų patalpų, kurios galėtų būti prilygintos privatizavimo sutartyse nurodytiems rūsiams.

Valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose privatizavimas vyko pagal 1991 m. birželio 20 d. įsigaliojusį Butų privatizavimo įstatymÄ , kuris visa apimtimi galiojo iki 1998 m. liepos 1 d. Ä®statyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo imperatyviai nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo - pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti.

Ä®statymo 2 straipsnyje nurodyta, kad pirkimo – pardavimo objektas yra butai. Buto nuomininkai, kurie naudojosi ne tik gyvenamosiomis, bet ir negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis privatizuojamų pagal Butų privatizavimo įstatymÄ butų daugiabučiuose namuose priklausiniais, turėjo teisę Å¡ias patalpas įsigyti asmenine nuosavybe kartu su privatizuojamu butu, jeigu tai atitiko bendrosiose ir specialiosiose teisės normose įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ Pagal 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 7 punkto 12 pastraipos nuostatas, privatizuojamo gyvenamojo namo, buto priklausiniai – pagalbiniai Å«kiniai pastatai ir statiniai – turėjo bÅ«ti įkainojami atskirai, vadovaujantis Lietuvos ministrų tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis.

Aplinkybių, kad ginčo patalpos būtų įkainotos ir kad už jas butus privatizavę asmenys būtų sumokėję, ieškovai neįrodinėjo ir nepateikė. Duomenų, kad privatizuojant butus, kartu buvo įkainoti ir sandėliukai, byloje taip pat nepateikta. Ieškovų ieškinyje teisingai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ patvirtintos valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklės (toliau - Taisyklės).

Taisyklių 6-11 punktuose nustatyta parduodamų namų, butų įkainojimo tvarka. 7 punkte nurodyta: „Buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kÅ«rybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrÄ jį funkcinį ryšį, plotas. <...> rÅ«siuose įrengtų sandėliukų plotas į namo, buto bendrÄ jį (naudingÄ jį) plotÄ neįskaičiuojamas. <...> Gyvenamojo namo (buto) kaina mažinama (procentais), jeigu: nėra vandentiekio - 4; nėra kanalizacijos - 4, nėra karÅ¡to vandens - 5; nėra centrinio Å¡ildymo - 8; <...> gyvenamųjų patalpų aukÅ¡tis mažesnis negu 2,5 metro - 2; nepatogus buto iÅ¡planavimas (yra nors vienas pereinamasis kambarys, įėjimas į virtuvę per gyvenamÄ jį kambarį, vonia su tualetu įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rÅ«syje - sandėliuko) - 2; <...>“ .

Atsižvelgiant į tai, kad pastatai, kuriuose yra butai, iÅ¡ viso neturi rÅ«sio, o butų įsigijimo sutartyse nenurodyta, kad ieÅ¡kovai įsigijo kito pastato dalį, vien aplinkybė, jog standartinėje privatizavimo sandorių formoje buvo įraÅ¡ai dėl rÅ«sių, neįrodo, kad kitame pastate esantys rÅ«siai buvo privatizuoti kartu su ieÅ¡kovų įsigytais butais. Pažymėtina, kad kitame pastate 3A2p esančios rÅ«sio patalpos galėjo bÅ«ti parduodamos ieÅ¡kovams, tačiau tam jos turėjo bÅ«ti suformuotos, kaip atskiras turto vienetas, jį identifikuojant, nurodant plotÄ , lokalizacijÄ pastate, iÅ¡skiriant viso pastato dalį ir pirkimo pardavimo sutartyje, įkainojimo akte nurodant, kad įsigyjamos patalpos kitame pastate.

Teismas nesutinka su ieškovų nuomone, kad trys pastatai 1A2p, 2A3p ir 3A2p gali būti vertinami, kaip vienas namas. Taip jis buvo pastatyti vienoje namų valdoje, tačiau nuo pat pradžių buvo skirtingi statiniai, turinys savo indentifikacinius numerius. Kiekvieno iš šių statinių paskirtis buvo gyvenamosios paskirties, todėl pagal paskirtį pastatas 3A2p neturi funkcinio ryšio su pastatais 1A2p ir 2A3p ir nėra skirtas tarnauti šiems pastatams. Nėra pagrindo teigti, kad įsigydami butus pastate 1A2p ir 2A3p ieškovai įsigijo ir pastato 3A2p dalį.

IÅ¡ butų įkainojimo aktų matyti, kad butų privatizavimo sandoriuose formaliai nurodyti rÅ«siai nebuvo įkainoti, nors jie turėjo bÅ«ti nurodyti ir įkainoti atskira eilute, kadangi yra kitame pastate, todėl byloje neįrodyta, jog ieÅ¡kovai, privatizuodami butus, taip pat mokėjo ir už rÅ«sius. Taigi Å¡iuo atveju, nėra įrodyta bÅ«tina sÄ lyga daiktui buto priklausiniu pripažinti, jog ieÅ¡kovai teisėtai įgijo teisę į rÅ«sius, esančius pastate 3A2p. Teismas mano, kad nėra pagrindo pripažinti egzistuojant ir funkcinį rÅ«sių ryšį su ieÅ¡kovų nuosavybės teise valdomais butais.

IeÅ¡kovai paaiÅ¡kino, kad jie jau daug metų naudojasi pastate 3A2p esančiais rÅ«siais, tačiau jie nepateikė įrodymų, kad ginčo patalpos skirtos tarnauti jų butams kaip priklausiniai, statiniai tarpysavyje susieti. PanaÅ¡ios aplinkybės taip pat aiÅ¡kinamos ir teismų praktikoje (2015 m. gruodžio 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2670-450/2015). Å iuo atveju pastato 3A2p rÅ«siai kvalifikuotini, kaip atskirai nuo pastatų 1A2p ir 2A3p funkcionuojančios patalpos. Å iuo atveju teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįgijo nuosavybės teisių pastato 3A2p negyvenamÄ sias patalpas (rÅ«sius) kaip priklausinius, ir pastato 3A2p rÅ«sio patalpos liko neprivatizuotos, t. y. netapo butų savininkų nuosavybe, todėl liko valstybės nuosavybe.

Kadangi 3A2p rÅ«sio patalpos liko valstybės nuosavybe Kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn 2015 m. rugpjūčio 25 d. perdavimo - priėmimo aktu Nr. (9-4)-291K ginčo patalpos buvo teisėtai ir pagrįstai perduotos Kauno miesto savivaldybei. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio, todėl jis atmestinas. Dėl senaties termino taikymo Atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o taikyti senaties terminÄ ir tuo pagrindu atmesti ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį.

Nurodė, kad ieÅ¡kovai nuo 1992-1994 metų nesiėmė jokių veiksmų, neva įsigytų rÅ«sių teisiam statusui nustatyti, t. y. nustatyti jų identifikacinius duomenis ir atlikti teisinę registracijÄ , nors nuo įsigijimo momento nežinojo kur ir kokio dydžio yra įsigyti nekilnojamieji daiktai - butų priklausiniai - rÅ«siai. Mano, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovai yra praleidę ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje Nr. 3K-3-440/2007 nurodė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra laiko tarpas, per kurį asmuo gali priverstinai įgyvendinti savo pažeistas teises.

Pagal 1964 metų civilinį kodeksÄ buvo taikomas bendras 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pagal 2000 metų civilinį kodekso 1.125 straipsnį taikomas bendras 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Vadovaujantis 1964 metų CK 86 straipsniu ir Å¡iuo metu galiojančio CK 1.125 straipsniu teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo, ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ . IeÅ¡kovai nesiekė ginti tariamai pažeistų teisių per nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o turėjo tai daryti, jei manė, kad privatizavimo sutartys pažeidžia jų kaip savininkų teises teisėtai ir pagrįstai naudotis nuosavybės teise įsigytu turtu - ieÅ¡kinyje nurodytais rÅ«siais.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo, kai ginčo Å¡alis ieÅ¡kinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-761/2003). Senaties termino pradžia laiko sutarčių pasiraÅ¡ymo momentÄ . Teismas su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka. IÅ¡ ieÅ¡kovų, trečiojo asmens R. S., liudytojo V. K. parodymų paaiÅ¡kinimų matyti, kad apie savo galimai pažeistas teises ieÅ¡kovai sužinojo tik nuo to momento, kai paaiÅ¡kėjo aplinkybė, kad namas, esantis Gedimino g. 24, Kaune (3A2p) bus parduodamas iÅ¡ aukciono, ir ieÅ¡kovams buvo nurodyta atlaisvinti Kauno miesto savivaldybei priklausančias rÅ«sio patalpas.

IeÅ¡kovai, Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė siÅ«lymÄ dėl privatizavimo sutarčių pakeitimo ir tik gavę Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. atsakymÄ Nr. 60-2-362, sužinojo apie savo interesų pažeidimÄ . Teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovai butų įsigijimo dokumentuose esančių žymų, kad butai yra su rÅ«siais ir dėl faktinio ilgalaikio naudojimosi kitame name esančiais rÅ«siais, sÄ Å¾iningai klydo ir manė turintys nuosavybės teisę į jų faktiÅ¡kai naudojamus rÅ«sius.

Todėl aplinkybė, kad jų teisės ir interesai pažeisti, jiems tapo žinoma bÅ«tent po savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus 2017 m. balandžio 24 d. raÅ¡to Nr. 60-2-362 gavimo. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nėra suėjęs (CK 1.125 straipsnis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ antrosios Å¡alies. Å iuo atveju ieÅ¡kinys atmestinas visiÅ¡kai, todėl atsakovai turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovų.

Atsakovai bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, Å¡ių iÅ¡laidų dydį ir realumÄ patvirtinančių dokumentų į bylÄ neteikė, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovams bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos. Civilinėje byloje patirta 19,23 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å ios iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis valstybes naudai po 6,41 Eur iÅ¡ kiekvieno (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290). Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos sprendimui įsiteisėjus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270, 385 straipsniais, nusprendžia: IeÅ¡kinį atmesti. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinÄ sias apsaugos priemones, taikytas 2018 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje bylos Nr.e2-2749-1052/2018. Priteisti iÅ¡ valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovų J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti valstybei po 6,41 Eur (Å¡eÅ¡is eurus 41 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Teisėja Asta Bundonė