377b6f99-53e9-41b6-a083-ba9fdfd5a7e6 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas Eduardas Maškevičius Teisėja Kristina Baškienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-39-417/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54462-2017-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.5.1. KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Zigmo Pociaus, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorui Simonui Geniui, nuteistajam G.

B., jo gynėjui advokatui Vitalijui Katėnui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundÄ dėl 2018 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta 100 MGL (3766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas G. B. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. spalio 19 d. 19.18 val. iki 2017 m. spalio 20 d. 14.48 val. (viena diena), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), ir paskirta galutinė bausmė –98 MGL (3690,68 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais bei 3 dalimi, 68 straipsniu ir 72 straipsnio 1, 3 dalimis, G. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta dvejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir konfiskuota automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 15800 Eur. G. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

G. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. B. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio: 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio. 1.1. G. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas ir tuo, kad tiesiogiai pasiÅ«lė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamÄ valstybės tarnautojo neteisėtÄ neveikimÄ : 2017 m. spalio 19 d. (duomenys neskelbtini) universitetinėje ligoninėje (duomenys neskelbtini), laukdamas medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti, Klaipėdos apskrities VPK vyriausiajam patruliui A. K. už savo tiesioginių pareigų neatlikimÄ pasiÅ«lė 1000 eurų kyšį, siekdamas neteisėtos paperkamo asmens veikos vykdant įgaliojimus.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. praÅ¡o panaikinti 2018 m. spalio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – jį iÅ¡teisinti. 2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis nesutinka iÅ¡ dalies, nes teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, Å¡i nuosprendžio dalis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , iÅ¡samiai netyrė visų byloje surinktų įrodymų bei neteisingai juos įvertino, padarė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, o tai turėjo esminės įtakos neteisingo nuosprendžio nuteistajam priėmimui.

Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti faktÄ , kad asmuo, bÅ«damas neblaivus, vairavo automobilį. Å ioje byloje įrodyta ir nuteistasis neneigia, kad vairavo (pavažiavo) automobilį neblaivus, tačiau neigia, kad tai padarė tyčia. Nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingÄ pobÅ«dį ir nori taip veikti. Teismas turėjo įrodyti, kad jis veikė tyčia ir sÄ moningai pajudėjo iÅ¡ įvykio vietos. 2.2.

Apeliantui visiÅ¡kai nesuprantama, iÅ¡ kokių įrodymų teismas nustatė, kad atvykus policijos pareigÅ«nams, jis sėdėjo prie automobilio vairo ir buvo pasiruošęs bet kada pradėti važiuoti, taigi jo tyčia padaryti nusikaltimÄ (vairuoti automobilį neblaiviam) buvo susiformavusi iÅ¡ anksto. Nuteistasis nesutinka su Å¡iomis teismo iÅ¡vadomis, nes jos prieÅ¡tarauja nustatytoms įvykio aplinkybėms bei liudytojų parodymams. Teismas nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pažymėjo, kad policijos įvykio registravimo žurnale yra užfiksuotas liudytojo praneÅ¡imas apie tai, kad jo automobilis atvyko į aikÅ¡telę ir jis miega prie vairo.

Teismo posėdžio metu peržiÅ«rėtas ir iÅ¡klausytas Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos pateiktas vaizdo ir garso įraÅ¡as, darytas 2017 m. spalio 19 d. tarnybiniame automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame užfiksuota, kad 19.22 val. policijos pareigÅ«nas liudytojui M. S. sako: „ar čia jÅ«s pastebėjote, dabar stovi, miega ar kÄ ?“, o 19.23.20 val. policijos pareigÅ«nas liudytojui M. S. sako: „Žinai kÄ galėtum padaryti? Nueik, pabarÅ¡kink į langÄ , sakyk, ar galėtum patraukti, trukdo pravažiavimÄ .

Jis pradės važiuoti, mes stabdom ir viskas. Nes kitaip mes galime laukti iki ryto“. Iš bylos aplinkybių ir nustatytų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad apeliantas neketino ir nesiruošė niekur automobiliu važiuoti, automobilis nebuvo užvestas ar kitaip paruoštas važiavimui (nebuvo įjungtas degimas, žibintai). Iš pateiktų įrodymų akivaizdžiai matyti, kad jis automobilyje miegojo ir kad jis automobilį iš vietos pajudino sukurstytas policijos pareigūnų, kurie davė neteisėtus nurodymus liudytojui M.

S.. Å ias aplinkybes patvirtina teismui pateikti vaizdo ir garso įraÅ¡ai, liudytojų parodymai. 2.3. Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjant bylÄ teisme paaiÅ¡kėjo aplinkybės, kad policijos pareigÅ«nai A. K. ir V. V. bei liudytojas M. S. davė neobjektyvius, neiÅ¡samius parodymus apie įvykio aplinkybes. Jie nebuvo sÄ Å¾iningi ir objektyvÅ«s, siekė nuo tyrimo ir teismo nuslėpti esmines bylos aplinkybes ir teismui bei kitiems proceso dalyviams, trukdė byloje nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Tik gynėjo dėka, iÅ¡reikalavus bylai reikÅ¡mingus įrodymus, buvo paneigti liudytojų duoti melagingi parodymai.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pirmose apklausose, įvykusiose teisme, liudytojai sÄ moningai nuslėpė aplinkybes apie tai, kad jie sukurstė (iÅ¡provokavo) atlikti teisei prieÅ¡ingus veiksmus. Tai yra policijos pareigÅ«nai neigė, kad jie davė nurodymÄ liudytojui M. S. atlikti veiksmus, t. y., pažadinti jį miegantį automobilyje, kad jis pajudėtų iÅ¡ įvykio vietos ir padarytų nusikaltimÄ . Liudytojų duoti melagingi parodymai buvo paneigti gavus garso ir vaizdo įraÅ¡Ä .

Tik pateikus šį įraÅ¡Ä peržiÅ«rai, liudytojai pakeitė savo duotus parodymus ir patvirtino, kad atliko veiksmus, kurie prieÅ¡taravo jų ankstesniems parodymams. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad neteisingus ir klaidinančius parodymus davė policijos pareigÅ«nai, kuriems yra keliami patys aukščiausi teisiniai ir moraliniai reikalavimai. Nustatęs, kad liudytojų parodymai yra neiÅ¡samÅ«s, nekonkretÅ«s, neobjektyvÅ«s, netgi melagingi, jais teismas neturėjo teisės remtis ir priimti apkaltinamojo nuosprendžio. 2.4.

Dėl kurstymo (provokavimo) apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimtame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto ir jo advokato pozicija, kad pareigÅ«nų veiksmuose yra provokavimo (kurstymo) požymių. Apelianto teigimu, byloje yra akivaizdÅ«s įrodymai, kad prieÅ¡ jį buvo atlikti provokuojami veiksmai, kurie buvo kontroliuojami policijos pareigÅ«nų. BÅ«tent liudytojas M. S. policijos pareigÅ«nų nurodymu prieÅ¡ nuteistÄ jį atliko provokuojamus veiksmus, dėl to jis padarė nusikaltimÄ .

Teismų praktikoje konstatuojama, kad privačių asmenų veiksmai gali bÅ«ti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiÅ«rimi pareigÅ«nų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamÄ veikÄ jokių konkrečių duomenų neturima, todėl vienareikÅ¡miÅ¡kai turi bÅ«ti pripažįstama, kad provokacijos bÅ«du surinkti duomenys negali bÅ«ti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese – jie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisėtumo reikalavimo.

Apeliantas mano, kad nagrinėjamoje situacijoje jis bÅ«tų susilaikęs nuo veiksmų, t. y. vairavimo neblaiviam, jei policijos pareigÅ«nai bÅ«tų tinkamai atlikę savo pareigas, elgęsi aiÅ¡kiai, kategoriÅ¡kai ir nedviprasmiÅ¡kai, įspėję ar sudrausminę jį, nuÅ¡alindami nuo vairavimo, o ne skatindami jį elgtis neteisėtai. IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad tokį apelianto elgesį iÅ¡provokavo patys pareigÅ«nai, o už valstybės pareigÅ«nų paskatintÄ atlikti neteisėtÄ veikÄ jis negali bÅ«ti baudžiamas.

Tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ (nutartis Nr. 2A-P-6/2008) suformuotÄ teismų praktikÄ , nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokavimo metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais. 2.5. Apelianto manymu, įvertinus tiek materialiuosius, tiek procesinius teisinius aspektus, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, t. y. egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas pagrindas nutraukti baudžiamÄ jį procesÄ .

Todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis – jis turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. B. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tačiau iÅ¡teisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis G. B. nuosprendžio dalies dėl jo iÅ¡teisinimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį neskundžia, todėl kolegija dėl Å¡ios nusikalstamos veikos nepasisako.

6. Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi viena iÅ¡ tinkamo įrodymų vertinimo sÄ lygų – ta, kad teisėjų vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti kruopščiai iÅ¡tirtos ir įvertintos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi bÅ«ti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek ir kaltinantys įrodymai.

7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tai, jog kaltinamasis G. B. 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, o tai turėjo įtakos nepagrįstai teismo iÅ¡vadai dėl G. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ , taip pat pats atlikęs įrodymų tyrimÄ ir įvertinęs papildomai iÅ¡tirtus įrodymus bei nuteistojo G. B. apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir iÅ¡vadÄ dėl G. B. kaltės padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė netinkamai įvertinęs surinktus įrodymus, todėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas).

9. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad G. B. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį buvo nuteistas už tai, kad 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigÅ«nai praneÅ¡imÄ apie galbÅ«t neblaivų vairuotojÄ prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telėje gavo 2017 m. spalio 19 d. 19 val. 11 val., policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 2017 m. spalio 19 d. 19 val. 20 min. (t. 1, b. l. 176).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesti liudytojo M. S., kuris pranešė, jog prekybos centro aikÅ¡telėje automobilis pastatytas taip, kad trukdo iÅ¡važiuoti, o jo vairuotojas, galbÅ«t neblaivus, miega automobilyje. Atvykę policijos pareigÅ«nai rado prekybos centro aikÅ¡telėje automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau pamatę, kad automobilis netrukdo eismo, jo variklis iÅ¡jungtas, nepriėjo patikrinti vairuotojo, o paprašė liudytojo M.

S., kad Å¡is nueitų ir papraÅ¡ytų, jog minėto automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas patrauktų automobilį, tada jie galės jį sustabdyti ir patikrinti jo blaivumÄ .

10. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis ir jo gynėjas nuosekliai tvirtino, kad buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ , tačiau pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su Å¡iais argumentais, nusprendė, kad iÅ¡vadai, kad policijos pareigÅ«nai provokavo neblaivų vairuotojÄ važiuoti, nėra jokio pagrindo, nes G. B. į įvykio vietÄ atvyko jau bÅ«damas neblaivus. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad liudytojas M. S. gÄ sdino kaltinamÄ jį ar grasino sužaloti jį patį ar jo turtÄ , atvykus policijos pareigÅ«nams kaltinamasis G.

B. sėdėjo prie automobilio vairo ir buvo pasiruošęs bet kada pradėti važiuoti, taigi jo tyčia padaryti nusikaltimÄ (vairuoti automobilį neblaiviam) buvo susiformavusi iÅ¡ anksto. Be to, G. B. veikos padarymo metu nebuvo sulaikytas ir galėjo savo nuožiÅ«ra pasirinkti elgesio variantÄ , tarp jų ir apsidairyti ir įsitikinti, ar jo automobilis tikrai trukdo kitų automobilių eismui, taip pat ir pasikviesti blaivų asmenį ir perduoti jam vairuoti automobilį. Tačiau skundÄ nagrinėjantis teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis. 10.1.

Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas provokacijos sÄ vokÄ aiÅ¡kino remdamasis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 6 straipsnio 5 dalimi, tačiau Å¡is įstatymas nuo 2013 m. sausio 1 d. neteko galios, todėl juo remtis nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Å¡iuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 dalies, provokacijos sÄ voka nėra pasikeitusi, nes Å¡iame įstatyme taip pat nurodoma, kad provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino padaryti.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje provokacijos sÄ voka atskleista ir iÅ¡plėtota nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, kuriose buvo naudojami nevieÅ¡o pobÅ«džio tyrimo metodai, tačiau provokacijos versija (nebent ji yra visiÅ¡kai neįtikinama) turi bÅ«ti tikrinama ir tada, kai nusikalstamos veikos imitavimas oficialiai nebuvo sankcionuotas, tačiau kyla įtarimų, kad teisėsaugos pareigÅ«nai ar pagal jų nurodymus veikiantys asmenys galėjo imituoti nusikalstamÄ veikÄ de facto (faktiÅ¡kai). Pagal kasacinio teismo suformuotÄ teismų praktikÄ privačių asmenų veiksmai gali bÅ«ti pripažinti provokacija, jei tie asmenys veikia kontroliuojami bei prižiÅ«rimi pareigÅ«nų ir skatina nusikalsti asmenį, apie kurio nusikalstamÄ veikÄ jokių konkrečių duomenų neturima; iÅ¡vada apie provokacijÄ gali bÅ«ti daroma net ir tuo atveju, kai valstybės pareigÅ«nų skatinimas atlikti tam tikrus veiksmus nėra ypač intensyvus, primygtinis, taip pat ir tada, kai valstybės pareigÅ«nai ar jų kontroliuojami asmenys su jau įtariamu asmeniu, kurį siekiama patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kontaktuoja ne tiesiogiai, o per tuo metu niekuo neįtariamus tarpininkus; nagrinėjant bylÄ teisme valstybės institucijoms tenka naÅ¡ta (t. y. jos turi pareigÄ ) paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo (nebent tie argumentai bÅ«tų visiÅ¡kai neįtikinami), ir tai gali bÅ«ti padaryta tik vadovaujantis rungimosi principu iÅ¡tyrus įrodymus apie kaltinamojo elgesį prieÅ¡ specialių veiksmų prieÅ¡ jį atlikimÄ ; nustačius provokacijos faktÄ , visi įrodymai, gauti provokacijos metu, turi bÅ«ti pripažįstami neleistinais (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-647/2012, 2K-435/2014, 2K-209-489/2015, 2K-373-303/2015 ir kt.). 10.2.

Å iuo atveju analizuojant G. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bÅ«tina įvertinti policijos pareigÅ«no teisinį statusÄ . Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis policijos pareigÅ«nų veiklÄ , yra Lietuvos Respublikos policijos įstatymas (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1856 redakcija). Å is įstatymas nustato Lietuvos policijos veiklos teisinius pagrindus, policijos veiklos principus, policijos uždavinius, funkcijas, organizacinę struktÅ«rÄ , policijos pareigÅ«nų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sÄ lygas.

Pagal Policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį policijos veikla yra grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos vieÅ¡umo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo principais. Policijos veiklos įstatymo 22 straipsnyje yra apibrėžtos bendrosios policijos pareigÅ«nų teisės. Viena iÅ¡ bendrųjų policijos pareigÅ«no teisių yra tai, kad pareigÅ«nas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę, įtardamas, kad nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) padarymu įtariamas asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, Vyriausybės nustatyta tvarka tikrinti, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs, taip pat neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Taigi Lietuvos policija yra ta institucija, kuri turi ginti Lietuvos žmonių teises ir laisves, saugoti visuomenę ir valstybę, padėti žmogui, Å¡eimai ir bendruomenei. Lietuvos policija turi užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės saugumÄ , užkardyti nusikalstamumÄ , įgyvendinti nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų prevencijÄ . Todėl iÅ¡ iÅ¡dėstytų teisinio reguliavimo nuostatų ir Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 7 punkte apibrėžtos policijos pareigÅ«no teisės neleisti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmeniui ar asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti arba dėl sveikatos bÅ«klės keliančiam pavojų saugiam eismui, vairuoti transporto priemonę, akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nas, gavęs praneÅ¡imÄ apie galbÅ«t neblaivaus asmens padarytÄ administracinį nusižengimÄ arba nusikalstamÄ veikÄ , ir atvykęs į įvykio vietÄ privalo imtis priemonių neleisti tokiam asmeniui vairuoti transporto priemonių. 10.3.

Å iuo atveju policijos pareigÅ«nai, gavę praneÅ¡imÄ iÅ¡ budėtojo, turėjo informacijos, kad automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas yra galbÅ«t neblaivus, todėl atvykę į įvykio vietÄ jie turėjo imtis priemonių įsitikinti vairuotojo blaivumu ir nustačius, kad jis yra neblaivus, privalėjo neleisti jam vairuoti automobilio. Tačiau policijos pareigÅ«nai pasielgė prieÅ¡ingai – atvykę į įvykio vietÄ jie aikÅ¡telėje rado stovintį automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu pravažiavimui netrukdė, jie nepriėjo prie automobilio vairuotojo, nesiaiÅ¡kino aplinkybių apie tai, ar jis į prekybos centro aikÅ¡telę atvyko neblaivus, ar jis iki to momento, kai policijos pareigÅ«nai atvyko į įvykio vietÄ , vairavo automobilį, nepatikrino automobilio vairuotojo G.

B. blaivumo, o paprašė liudytojo M. S. nueiti prie apelianto automobilio, ir papraÅ¡yti vairuotojo, kad jis pradėtų važiuoti, o patys toliau stebėjo situacijÄ iÅ¡ Å¡alies ir, žinodami, kad apeliantas yra galbÅ«t neblaivus bei suprasdami, kad tokiu bÅ«du minėto automobilio vairuotojas padarys administracinį nusižengimÄ arba nusikalstamÄ veikÄ , leido G. B. neblaiviam vairuoti transporto priemonę. Nors G. B. sėdėjo prie automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, tačiau nėra jokių duomenų, kad jis rengėsi kur nors važiuoti, nes automobilio variklis buvo iÅ¡jungtas.

Taigi akivaizdu, kad G. B. padaryta nusikalstama veika buvo padaryta prižiÅ«rint policijos pareigÅ«nams, liudytojui M. S. paskatinus asmenį, apie kurio nusikalstamÄ veikÄ jokių konkrečių duomenų nebuvo turima, nusikalsti. IÅ¡ aptartų duomenų matyti, kad G. B. nesirengė daryti nusikaltimo, o policijos pareigÅ«nai sukurstė jį padaryti nusikaltimÄ , t. y. byloje nėra jokių duomenų, kad Å¡is nusikaltimas bÅ«tų buvęs padarytas ir be teisėsaugos pareigÅ«nų žinios. 10.4. Pažymėtina, kad ir byloje apklaustų policijos pareigÅ«nų A.

K. ir V. V. bei liudytojo M. S. parodymai nebuvo nuoseklÅ«s, neatitiko policijos pareigÅ«nų tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotų aplinkybių. Tarnybiniuose praneÅ¡imuose policijos pareigÅ«nai teigė, kad jie gavę praneÅ¡imÄ apie prekybos centro aikÅ¡telėje, esančioje (duomenys neskelbtini), galbÅ«t neblaivaus asmens vairuojamÄ automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykę į įvykio vietÄ pastebėjo važiuojantį minėtÄ automobilį, kurį sustabdžius paaiÅ¡kėjo, kad jį vairuojantis G.

B. buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis 2,07 promilių girtumas (t. 1, b. l. 21–22). AnalogiÅ¡kas aplinkybes, t. y. kad atvykę į įvykio vietÄ jie pastebėjo važiuojantį automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) minėti policijos pareigÅ«nai A. K. ir V. V. nurodė ir apklausiami ikiteisminio tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 26–27,33–34, 162–163). Liudytojas M. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nurodė, kad iÅ¡kvietęs policijos pareigÅ«nus dėl galbÅ«t neblaivaus automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo ir su policijos pareigÅ«nais nebendravo, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ prekybos centro aikÅ¡telės matė, kad minėtas automobilis taip pat pradėjo važiuoti ir jį sustabdė atvykę policijos pareigÅ«nai (t. 1, b. l. 40–41).

Pirmosios instancijos teisme apklausiamas liudytojas M. S. taip pat nurodė, kad po to, kai pagal jo iÅ¡kvietimÄ atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jis nebuvo priėjęs prie vairuotojo, nepamena, ar kalbėjo su atvykusiais policijos pareigÅ«nais (t. 2, b. l. 3). Tik atliekant įrodymų tyrimÄ pirmosios instancijos teisme ir gavus automobilio „Škoda Octavia“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kuriuo 2017 m. spalio 19 d. dirbo minėti policijos pareigÅ«nai, garso įraÅ¡us ir juos perklausius, liudytojas M.

S. nurodė, kad policijos pareigÅ«nai, atvykę į įvykio vietÄ , nurodė, kad jie nieko negali padaryti, kol automobilis stovi, todėl paprašė nueiti prie automobilio „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir papraÅ¡yti, kad jis patrauktų automobilį (t. 2, b. l. 4), o policijos pareigÅ«nai patvirtino, kad pasiÅ«lė liudytojui nueiti prie minėto automobilio ir papraÅ¡yti, kad vairuotojas patrauktų automobilį (t. 2, b. l. 18, 67). Taigi akivaizdu, kad policijos pareigÅ«nai iÅ¡ pradžių nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jie, atvykę į įvykio vietÄ , pastebėjo važiuojantį automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė, nes bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡klausius policijos pareigÅ«nų automobilyje darytÄ garso įraÅ¡Ä buvo nustatyta, kad jie, atvykę į įvykio vietÄ , matė stovintį neužvestÄ minėtÄ automobilį, bendravo su liudytoju ir prašė jo nueiti prie apelianto automobilio, jog Å¡is papraÅ¡ytų vairuotojo, kad patrauktų minėtÄ automobilį, tik tada jie galės jį sustabdyti ir patikrinti jo blaivumÄ .

Tokie policijos pareigÅ«nų parodymai tik patvirtina, kad jie siekė nuslėpti tikrÄ sias įvykio aplinkybes, kurios buvo atskleistos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Esant tokiai situacijai, kai įtariamo asmens kaltė iÅ¡ esmės grindžiama prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, asmenų parodymai turi bÅ«ti vertinami itin įdėmiai, nepaliekant jokių prieÅ¡taravimų dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės. Å iuo atveju nustatytos aplinkybės dėl liudytojų A.

K., V. V. ir M. S. parodymų nenuoseklumo kelia abejonių, juo labiau, kai yra nustatyta, kad G. B. buvo iÅ¡provokuotas padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

11. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad akivaizdu, jog kaltinamasis G. B. 2017 m. spalio 19 d. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę jau atvažiavo neblaivus. Tačiau iÅ¡analizavus baudžiamosios bylos medžiagÄ galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pakankamai patikimų duomenų, kurie patvirtintų tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ . 11.1. Pats G. B. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad į prekybos centro aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atvyko bÅ«damas blaivus, nuėjo susitikti su draugu R.

M. į netoliese esantį barÄ , kuriame vartojo alkoholį, iÅ¡buvo apie 20 min., iÅ¡gėrė apie 200 gramų degtinės ir, išėjęs į laukÄ parÅ«kyti, nusprendė perstatyti automobilį, tačiau automobilyje pasidarė bloga ir jis užmigo. Atsibudo tada, kai jį žadino kitas asmuo ir paprašė patraukti automobilį, todėl jis pradėjo važiuoti, netrukus buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų (t. 1, b. l. 110–111, t. 2, b. l. 4–5). 11.2. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas R.

M., kuris nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2019 m. spalio 19 d., valandos tiksliai nepamena, atėjo į barÄ (duomenys neskelbtini), kuriame susitiko su G. B., užsisakė 0,7 litro talpos butelį degtinės, tačiau iÅ¡gėrė maždaug po 200 gramų degtinės, gal Å¡iek tiek daugiau. Tada G. B. išėjo atneÅ¡ti kitos savaitės grafikus, R. M. liko laukti bare, tačiau G. B. nebesulaukė (t. 2, b. l. 144–145). 11.3. Nors teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad G.

B. į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę jau atvažiavo neblaivus, remiasi liudytojo M. S. parodymais, tačiau liudytojas M. S. nurodė, kad jis nematė, kaip G. B. vairuojamas automobilis atvyko į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, jokie kiti asmenys, kurie patvirtintų Å¡iÄ aplinkybę, apklausti nebuvo. Pažymėtina, kad byloje iÅ¡ viso nėra nustatyta, kada G. B. atvyko į prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tačiau pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad G.

B. į prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę atvyko neblaivus, remiasi tiktai prielaidomis, kurios nepatvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. 11.4. Pirmosios instancijos teismas, darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , remiasi ir duomenimis apie G. B. nustatytÄ girtumÄ â€“ toksikologinio tyrimo metu G. B. kraujyje rasta mažiausia alkoholio koncentracija 2,37 promilės, jo apžiÅ«ros metu medicininėje įstaigoje pakartotinai tikrinant jo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , Å¡ie rodmenys mažėjo (20.15 val. iÅ¡kvėptame ore buvo 2,17 promilės alkoholio, 20.35 val. - 1,86 promilės alkoholio), Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas raÅ¡tu paaiÅ¡kino, kad suaugusio asmens organizme alkoholis Å¡alinamas 0,1–0,25 prom. per valandÄ greičiu, todėl asmens kraujyje, paimtame 20.20 val., nustačius 2,37 prom. etilo alkoholio koncentracijÄ , 19.11 val. galėjo bÅ«ti 2,48–2,66 prom. etilo alkoholio koncentracija kraujyje (t. 2, b. l. 63).

Tačiau pažymėtina, kad G. B. nebuvo kaltinamas tuo, kad jis į prekybos centro aikÅ¡telę atvažiavo neblaivus, t. y. automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus vairavo atvažiuodamas į prekybos centro stovėjimo aikÅ¡telę ir taip padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . G. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio.

Taigi G. B. kaltinimas pateiktas dėl to, kad jis bÅ«damas neblaivus automobilį vairavo konkrečiu laiku – 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., t. y. jau po to, kai apie tai, kad prekybos centro aikÅ¡telėje yra automobilis, kurio vairuotojas galbÅ«t yra neblaivus, buvo gautas praneÅ¡imas policijos įstaigoje. Akivaizdu, kad G. B. nebuvo pateiktas kaltinimas dėl to, kad į prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę jis jau atvyko neblaivus, nes tikslus laikas, kada jis atvyko į minėtÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, net nenustatytas, todėl remtis vien tik prielaidomis, kad galbÅ«t G.

B. į automobilių stovėjimo aikštelę atvyko neblaivus, ir dėl to jį pripažinti kaltu dėl to, kad jis neblaivus vairavo automobilį būtent 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., t. y. po to, kai jau buvo iškviesti policijos pareigūnai, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad anksčiau aptartais argumentais nustatyta, kad 2017 m. spalio 19 d., apie 19.18 val., (duomenys neskelbtini), G. B. vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio, nes buvo išprovokuotas policijos pareigūnų ir liudytojo M.

S., todėl vien prielaidos, kad G. B. galbÅ«t atvyko į prekybos centro aikÅ¡telę jau bÅ«damas neblaivus, nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. 11.5. Å iuo atveju, įvertinus Valstybinės teismo medicinos tarnybos pateiktÄ informacijÄ ir liudytojo M. S. parodymus, galima kelti tik prielaidÄ , kad G. B. 2017 m. spalio 19 d. į prekybos centro aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atvyko jau bÅ«damas neblaivus, tačiau tokioms iÅ¡vados prieÅ¡tarauja paties nuteistojo G.

B. ir liudytojo R. M. parodymai, taigi baudžiamojoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių tokiÄ prielaidÄ . Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltę turi įrodyti teisėsaugos institucijos ir surinkti pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima spręsti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir nustatytas jÄ padaręs asmuo. Å iuo atveju teisėsaugos institucijos nesurinko pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. B. 2017 m. spalio 19 d. į prekybos centro aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atvyko jau bÅ«damas neblaivus, nebuvo ieÅ¡koma jokių liudytojų ar vaizdo įrašų, kurie patvirtintų, kada tiksliai G.

B. atvyko į prekybos centro automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, nors akivaizdu, kad įvykio metu įvykio vietoje buvo ne tik liudytojas M. S., bet ir kitų asmenų, kurie galėjo matyti, kada G. B. tiksliai atvažiavo į automobilių stovėjimo aikÅ¡telę, tačiau jokie veiksmai siekiant patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę neatlikti. 11.6. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai. Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiÅ¡kindamas Konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (pvz., 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ , peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieÅ¡ AustrijÄ , peticijos Nr. 33501/96).

12. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija, remdamasi anksčiau iÅ¡dėstytais motyvais dėl bylos duomenų rinkimo, vertinimo ir panaudojimo, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. B. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis bÅ«tent 2017 m. spalio 19 d., apie 19 val. 18 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Kia Sorento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,37 promilės etilo alkoholio, nes nurodytu laiku Å¡iuos veiksmus G. B. atliko iÅ¡provokuotas policijos pareigÅ«nų A. K. ir V. V. bei liudytojo M. S., o pirmosios instancijos teismo padaryta prielaida, kad G. B. 2017 m. spalio 19 d. į prekybos centro aikÅ¡telę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), atvyko jau bÅ«damas neblaivus, nėra pakankama jį pripažinti kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

13. Apibendrindama anksčiau pateiktus duomenis, kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio nuostatas, tai yra neiÅ¡tyręs ir neįvertinęs visų faktinių bylos aplinkybių, nepagrindęs, kodėl remiasi vien tik policijos pareigÅ«nų A. K. ir V. V. bei liudytojo M. S. prieÅ¡taringais parodymais ir atmeta kitus įrodymus, patvirtinančius reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, nepaÅ¡alinęs byloje esančių prieÅ¡taravimų ir vadovaudamasis prielaidomis, priėmė nepagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį G.

B.. Dėl byloje esančių abejonių ir nesant galimybės šių abejonių pašalinti, šis nusikaltimas G. B. negali būti inkriminuotas, nesant jo veiksmuose BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis G. B. dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį naikintina ir dėl šios dalies priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, nusprendžia: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžio dalį dėl G. B. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: G. B. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. DokumentÄ â€“ G. B. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) – grÄ Å¾inti G.

B.. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Arvydas Daugėla Eduardas MaÅ¡kevičius Zigmas Pocius