2023-05-24 Nr. AB-10911-3-62-3-01364-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-386-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01364-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimu Nr.82/04-518 (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda už neva padarytą drausmės pažeidimą, dėl ko apie pusę metų (iki nuobaudos panaikinimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 Nutarimas buvo panaikintas, tačiau paskirtosios baudos suma be pareiškėjo sutikimo buvo nurašyta nuo jo sąskaitos, dėl ko pareiškėjui trūko pinigų maisto produktams ir jis badavo. Nors nuobaudos galiojimo laikotarpiu dėl gero elgesio pareiškėją buvo rekomenduota du kartus skatinti, tačiau pareiškėjas dėl nuobaudos galiojimo skatintas nebuvo. Dėl to, kad pareiškėjas paskirtą drausminę nuobaudą apskundė, iš įkalinimo įstaigos pareigūnų jis patyrė psichologinį spaudimą ir patyčias, taip pat jis patyrė patyčias ir pažeminimą iš kitų kalinių, dėl to ne kartą lankėsi pas (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo teisių suvaržymo, negalėjimo gauti pasimatymų, pašlijo pareiškėjo santykiai su artimaisiais, šeimos nariais.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Marijampolės PN nurodė, kad Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 Nutarimas buvo panaikintas, pareiškėjui taip pat buvo grąžinti pinigai.

6. Marijampolės PN paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėją skatinti buvo siūlyta tik vieną kartą, pareiškėjo pasimatymai ginčo laikotarpiu vyko reguliariai. Nuobaudos galiojimo laikotarpiu pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje lėšų turėjo ir naudojosi įstaigos parduotuvės paslaugomis. Be to, pareiškėjas pataisos namuose maistu buvo aprūpintas. Pareiškėjas nesikreipė į gydytoją psichiatrą ar psichologą dėl išgyvenimų susijusių su jam paskirta drausmine nuobauda. Marijampolės PN pabrėžė, kad neturi duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų nuobaudos skyrimas, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti atsakomybė.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 24 d. sprendimu pareiškėjo R. M. skundą tenkino iš dalies ir pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad:

8.1. Nutarimu pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą. Nuobauda paskirta už tai, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 31 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą – apie 13.30 val. pareigūnas ūkio aptarnavimo kiemelyje pastebėjo minėtą nuteistąjį, kuris rankose turėjo antklodę. Iš rankose esančios antklodės iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Nuteistasis pasiėmė telefoną ir sparčiu žingsniu įbėgo į ūkio kiemelyje esančias skalbyklos patalpas. Pareigūnas davė nurodymą sustoti, tačiau nuteistasis į nurodymą nereagavo. Pareigūnas, įėjęs į skalbyklos patalpas, pastebėjo, kad minėta antklodė numesta ant dėžės prie durų ir šalia jos stovi R. M. Pareigūnui pakėlus antklodę, iš jos iškrito mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ be SIM kortelės. Nutarime konstatuota, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 20 punkto reikalavimus. Kalėjimų departamento 2021 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 2S-2779 „Dėl nuteistojo R. M. skundo išnagrinėjimo“ minėtas Marijampolės PN direktoriaus nutarimas buvo paliktas galioti.

8.2. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 Nutarimas buvo panaikintas. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2022 m. sausio 21 d. Teismas sprendime konstatavo, jog Nutarime nėra suformuluotas konkretus kaltinimas, kad iš Nutarimo neįmanoma nustatyti, kuo konkrečiai nuteistasis yra kaltinamas, t. y., ar dėl to, jog nevykdė pareigūno nurodymo (BVK 110 str. 1 d. 2 p.), ar dėl to, jog buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, galimai priklausantis nuteistajam. Nutarime išdėstyta įvykių seka, tačiau konkretus kaltinimas nuteistajam nėra suformuluotas.

8.3. Iš pateikto Pinigų apskaitos žiniaraščio teismas nustatė, kad vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka (40 Eur) į socialinės paramos nuteistiesiems fondą pagal Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 82/04-518 nuo pareiškėjo asmeninės sąskaitos buvo nurašyta 2021 m. birželio 15 d. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kada konkrečiai pinigai buvo grąžinti į pareiškėjo sąskaitą, tačiau iš pareiškėjo paaiškinimų ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I1-8447-428/2021 įsiteisėjimo datos matyti, kad minėta pinigų suma pareiškėjui į asmeninę sąskaitą buvo grąžinta po daugiau nei pusės metų.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neteisėtai, bei dėl to, kad pinigai (40 Eur) nuo pareiškėjo sąskaitos buvo nurašyti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad, skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą atsakovo atstovas nesielgė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo elgtis, kadangi netinkamai suformulavo kaltinimą pareiškėjui, todėl atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio kontekste, o pareiškėjo teisės buvo pažeistos, todėl yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui.

10. Įvertinęs tai, kad pareiškėjas drausminės nuobaudos galiojimo laikotarpiu reguliariai į asmeninę sąskaitą gaudavo lėšas ir jas išleisdavo pataisos namų parduotuvėje, ginčo laikotarpiu pareiškėjo pasimatymai vyko reguliariai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad dėl neteisėto nuobaudos paskyrimo, ko pasėkoje pareiškėjas nebuvo paskatintas, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų ir išgyvenimų, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai dėl neteisėtai paskirtos drausminės nuobaudos (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą) paskyrimo ir, atitinkamai, neskirto paskatinimo, nebuvo tokio masto, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine išraiška, todėl teismas pripažino, kad pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimus.

III. 11. Pareiškėjas R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas teigia, kad jam turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, nes jis patyrė realius nepatogumus – nuteistieji, turintys galiojančią nuobaudą, praranda papildomas galimybes (gauti papildomą ilgalaikį pasimatymą, gauti papildomą pinigų limitą apsipirkti parduotuvėje, papildomai išvykti pas artimuosius, taip pat Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 154 straipsnio nuostatos ir kt.).

13. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis yra diskriminuojamas, nes kitiems nuteistiesiems yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o jam – ne.

14. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

15. Marijampolės PN nurodo, kad teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (nepagrįstai paskirtos nuobaudos), atlyginimo pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Nutarimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta nuobauda, buvo panaikintas, konstatavo, kad yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, tačiau, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes dėl Marijampolės PN veiksmų jis patyrė realius savo teisių apribojimus.

19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

20. Pasisakant dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1067-520/2020; kt.). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų.

21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių kitų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė, apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsako tik dėl iš esmės vienintelio apeliacinio skundo argumento, t. y. parinkto pažeistų teisų gynimo būdo.

22. Kiek tai yra susiję su parinktu neturtinės žalos atlyginimo būdu, pažymėtina, kad CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostata įpareigoja teismą patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-810-492/2017, 2013 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013, 2013 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

23. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika panašiose bylose, pagal kurią šis teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

24. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

25. . Ginčo atveju, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytų pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę (konstatuota, jog buvo neteisėtai paskirta drausminė nuobauda (vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmokos į socialinės paramos nuteistiesiems fondą) ir dėl to pareiškėjui neskirtas paskatinimas), į tai, kad nėra duomenų, jog dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo gyvenimo kokybė pataisos įstaigoje esmingai pablogėjo (pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino pareiškėjo galimybes apsipirkti, susitikti su artimaisiais ir nenustatė, kad jos būtų apribotos) ar turėjo įtakos jo sveikatos stoviui (sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog pareiškėjas lankėsi pas gydytojus, nesant jokio nurodyto apsilankymo ryšio su paskirta nuobauda, nėra pagrindas pripažinti, kad pablogėjo pareiškėjo sveikata), taip pat nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu, nepriteisiant jam prašomos neturtinės žalos, yra teisinga ir pakankama satisfakcija, yra pagrįstas.

26. Atsižvelgdama į nustatytas šios bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas