2023-01-04 Nr. AB-1464-3-62-3-01068-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-54-492/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01068-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. sausio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox optima“ prašymą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo (tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vox optima“ (toliau – ir pareiškėjas) su prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti terminą dvidešimt keturiems mėnesiams, skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. lapkričio 7 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2) (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymui.

Inspekcija atsiliepime į prašymą prašė bylą pagal pareiškėjo prašymą nutraukti kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme.

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į prašymą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi administracinė byla pagal pareiškėjo prašymą buvo nutraukta.

Teismas nustatė, kad pagal valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 20/139214 duomenis pastatą – paviljoną barą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimą 1E1ž (toliau – ir Pastatas), ir kiemo statinius – stogines, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo statiniai), (duomenys neskelbtini), Kaune, kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus nuosavybės teise valdo pareiškėjas, įregistravimo pagrindas – 2004 m. balandžio 3 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0114/04/000176, įrašas galioja nuo 2006 m. kovo 24 d. Pastatas ir Kiemo statiniai pastatyti nesuformuotoje valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Inspekcija, dalyvaujant pareiškėjo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams, 2019 m. spalio 24 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2019 m. lapkričio 7 d. surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2289, kuriuo nustatyta, kad „Pastatų savininko atstovė G. J. pateikė 2022-03-07 kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad stoginė 2E1g yra 3,10 m x 2,30 m dydžio. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovai pateikė 2008-01-22 leidimą kiosko 5 x 6 m pastatymui prie pastato 1E1ž (pažymėto 2002 m. kad. matavimų byloje). Leidimas išduotas 3 m. Statytojo (UAB „Vox optima“) atstovė G. J. ankstesnio patikrinimo metu pateikė paaiškinimą <...>, kuriame nurodė, kad stoginė 2E1g 2008 m. buvo perstatyta, ją padidinant“.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo valstybinėje žemėje pirmiau nurodyta perstatyta stoginė pagal išorės parametrus priskirtina I grupės nesudėtingiesiems statiniams. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 1 d.), 3 priedo nuostatomis, I grupės nesudėtingojo statinio rekonstravimui statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, tačiau pagal to paties statybos techninio reglamento 50 punktą statant valstybinėje žemėje (išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytas išimtis), buvo privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą. Pareiškėjas valstybinės žemės patikėtinio – NŽT – sutikimo, susitarimo nepateikė.

Teismas nurodė, kad, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.) 11 straipsnio 6 dalimi, Inspekcija 2019 m. lapkričio 7 d. surašė pareiškėjui Privalomąjį nurodymą, kuriuo pareiškėją iki 2020 m. gegužės 7 d. įpareigojo „<...> išardyti valstybinėje žemėje perstatytas stoginės 2E1g, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune konstrukcijas t. y. dalį išorinės sienos pietinėje pastato pusėje (apie 5,70 m), dalį išorinės sienos vakarinėje pastato pusėje (apie 5,10 m) ir dalį stogo (apie 22 kv. m.), kad stoginės 2E1g išorės matmenys atitiktų 2002-03-07 kadastrinių matavimų bylą ir sutvarkyti statybvietę. Perstatytos stoginės matmenis žiūrėti pridedamoje schemoje“.

Teismas akcentavo, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2995-429/2020 panaikino Inspekcijos privalomąjį nurodymą, o Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-642-945/2021 nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškinio reikalavimų, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinio reikalavimą panaikinti Privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-994-(15.2). Terminą privalomajam nurodymui įvykdyti skaičiuoti nuo 2021 m. gegužės 18 d. Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Inspekcija, tenkindama pareiškėjo 2021 m. lapkričio 15 d. prašymą, 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo/ nepratęsimo Nr. RE-506 privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2022 m. gegužės 18 d. Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė dar kartą pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Privalomasis nurodymas priimtas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis.

Apžvelgęs Priežiūros įstatymo nuostatas (11 str. 6 d., 8 d.) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos kompetencijai

Teismas pabrėžė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurioje numatyta asmenims teisė dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, taikymas galimas, kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba. Teismas, nustatęs, kad Privalomasis nurodymas surašytas, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kai nėra savavališkos statybos, padarė išvadą, jog kilusio ginčo atveju Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir šiuo pagrindu privalomojo nurodymo įvykdymo terminas šių nuostatų pagrindu negali būti pratęstas.

Teismas nurodė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ir ginčo teisiniams santykiams nėra jokių teisinių pagrindų. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalies nuostata, jog dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą, yra speciali, bendrųjų taisyklių išimtis numatanti, norma, nes iš savavališkos statybos padarinių šalinimo kylančių teisinių santykių atveju teismui priskiriamos ne viešojo administravimo subjektų veiklos teisminės kontrolės funkcijos, kaip yra įprastai, o teisė atlikti pagal savo prigimtį viešojo administravimo subjektui priskirtą pareigą.

Teismas konstatavo, kad, kadangi pareiškėjo prašymo dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl administracinė byla nutraukiama.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo prašymą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kuria atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą, kartu atsisakė ir įgyvendinti pagrindinę jam suteiktą teisę, o kartu ir pareigą, vykdyti teisingumą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad skundžiama nutartimi teismas nurodo, jog tik sunkesnių statybos pažeidimų (savavališkos statybos) atveju, jam suteikiamos teisės vykdyti teisingumą, tuo metu dėl sąlyginai lengvesnių pažeidimų teismas negali vykdyti teisingumo ir pareiškėjas turėtų likviduoti atliktus statybos darbus, kurių jis kol kas negali įteisinti ne dėl savo kaltės.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjo atliktas pažeidimas nepriskirtinas savavališkai statybai, todėl jam surašytas ir ne privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, bet privalomas nurodymas pašalinti pažeidimus. Pareiškėjas siekia įteisinti jo atliktus su tam tikrais pažeidimais statybos darbus, tačiau to negali atlikti dėl objektyvių pareiškime nurodytų priežasčių ir prašė teismo suteikti jam šią teisę pratęsiant privalomo nurodymo įvykdymo terminą.

Pareiškėjas pažymi, kad leidimas įteisinti neteisėtos statybos darbus, kurių įteisinti negalima ne dėl pareiškėjo kaltės, tik sunkesnių pažeidimų atveju (savavališkos statybos atveju) neatitinka bendrųjų įstatymų pradmenų ir jų prasmės, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijų. Taip pat teismo nurodymas, jog teisingumą vykdys tik esant sunkesniems pažeidimas, teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 6 straipsnio nuostatas, nes nutarė teisingumą vykdyti tik priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, nors turėtų teisingumą vykdyti nepaisydamas jokioms aplinkybėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Priežiūros įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymo dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir administracinę bylą nutraukė.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė vykdyti teisingumą.

Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalis nustato, kad užbaigus statybos patikrinimą, surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, - vienam iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą, šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018; 2022 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-231-556/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sistemiškai aiškinant Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, bei atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, konstatuota, kad teismo kompetencijai yra priskirta spręsti klausimus dėl privalomųjų nurodymų, surašytų Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo tik tokiu atveju, jei teisme yra ginčijamas privalomojo nurodymo teisėtumas, arba jei yra ginčijamas Inspekcijos sprendimas nepratęsti privalomojo nurodymo vykdymo termino (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-810-520/2020).

Nagrinėjamu atveju Privalomasis nurodymas surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, todėl pažeidimo pašalinimas turi būti atliekamas Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka, kuriame nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo prašymo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai ir administracinę bylą nutraukė.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinę bylą, priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vox Optima“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė