3776ebdf-d0fe-4f9e-8e20-cfb62f7e5f53 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A63 – 2176/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01095-2010-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 14 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Romano KliÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,atsakovo atstovei Danutei Martinkevičienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo G. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėjas G. K. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu (b. l. 1 – 11) ir patikslintu skundu (b. l. 89 – 98) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 4 900,50 Lt turtinę žalÄ , patirtÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato neteisėtų veiksmų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnyba (Å¡iuo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba) 2008 m. rugpjūčio 14 d. priėmė nutarimÄ Nr. E848710, kuriuo pripažino jį kaltu dėl eismo įvykio, įvykusio 2008 m. liepos 22 d. ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskyrė jam 150 Lt baudÄ . Kadangi eismo įvykio aplinkybės tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime buvo nurodytos neiÅ¡samiai, iÅ¡ esmės skirtingos nei buvo iÅ¡ tiesų, jis 2008 m. rugpjūčio 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ dėl nutarimo panaikinimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs jo skundÄ 2008 m. spalio 16 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1626-661/2008 skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ Nr. E848710 ir grÄ Å¾ino bylÄ institucijai, įgaliotai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tirti iÅ¡ naujo. Nutartyje Vilniaus apygardos administracinis teismas pažymėjo, kad byloje yra iÅ¡likę prieÅ¡taravimų dėl įvykio mechanizmo, kurie gali bÅ«ti paÅ¡alinami pasitelkus specialias žinias – atlikus ekspertizę.

Pažymėjo, kad po minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius paskyrė ekspertizę. 2009 m. balandžio 21 d. Ekspertizės akte Nr. 11-639(09) pateikta iÅ¡vada, jog pagrindinė sÄ lyga kilti eismo įvykiui techniniu požiÅ«riu buvo automobilio „Renault Twingo“ persirikiavimas, tačiau jis, aptikęs minėtame ekspertizės akte esminių klaidų, administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į eismo įvykį tyrusius pareigÅ«nus: 2009 m. birželio 3 d. jo atstovas advokatas E. M. nurodė tyrėjui minėtame ekspertizės akte padarytus pažeidimus, klaidas, netikslumus ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, dėl kurių jo persirikiavimas pripažintas pagrindine eismo įvykio kilimo sÄ lyga.

Tyrėjas atidėjo bylos nagrinėjimÄ , nusprendė raÅ¡tu pateikti ekspertui klausimus dėl galimų ekspertizės akto netikslumų ir klaidų, tačiau advokatui 2009 m. rugpjūčio 7 d. atvykus į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybÄ susipažinti su administracinio teisės pažeidimo byla, joje nebuvo dokumentų, patvirtinančių tokių klausimų suformulavimÄ ir pateikimÄ ekspertui, taip pat ir eksperto atsakymų dėl ekspertizės akto pagrįstumo.

Be to, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pažeidė ATPK 272 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pareigÄ praneÅ¡ti jam apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , kadangi nei jam, nei jo atstovui praneÅ¡ta nebuvo. Nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialistas, iÅ¡nagrinėjęs jo Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinę bylÄ 2009 m. liepos 20 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 3/5-12084 E848710 paskyrė 150 Lt baudÄ už pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. pateikė skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl minėto nutarimo panaikinimo. Taip pat jis kreipėsi į ekspertÄ V. M., kuris vadovaudamasis minėtu klaidingu ekspertizės aktu, eismo įvykio planu (schema), liudytojų paaiÅ¡kinimais ir kitais dokumentais, kompiuterinės programos pagalba apskaičiavo automobilio „Audi A6“ greičius, stabdymo keliÄ ir kt. aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad jeigu automobilio „Audi A6“ vairuotojas nebÅ«tų virÅ¡ijęs maksimalaus leistino greičio, bÅ«tų turėjęs galimybę iÅ¡vengti eismo įvykio, t. y. padarė prieÅ¡ingas, nei ekspertizės akte esančias, iÅ¡vadas.

Pažymėjo, kad Å¡ių V. M. iÅ¡vadų pagrįstumÄ ir teisingumÄ 2009 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Eismo įvykių tyrimų skyriaus vedėja. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1334-815/2009 jo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimÄ Nr. 3/5-12084 E848710, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu (nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties).

Teismas konstatavo, kad nutarimas dėl administracinės teisės pažeidimo Nr. 3/5-12084 E848710 yra ydingas jau vien tuo aspektu, jog jame nėra jokių nuorodų į Kelių eismo taisyklių nuostatas, todėl neaiÅ¡ku, kokias taisykles pareiÅ¡kėjas yra pažeidęs. Teismas nustatė, kad jis važiavo ne tik nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, bet ir kaip apdairus vairuotojas, todėl negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pabrėžė, jog iÅ¡ iÅ¡dėstytų administracinės teisės pažeidimo bylų aplinkybių matyti, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos (Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos) pareigÅ«nai nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai tyrė bylos aplinkybes, neiÅ¡analizavo eismo įvykio mechanizmo, pažeidė ATPK 252 straipsnyje įtvirtintÄ konstitucinį asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ bei įrodymų vertinimo principus, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių tiesai administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyti (teismui neįpareigojus, neskyrė jokios ekspertizės, kuri akivaizdžiai buvo reikalinga tam, kad visapusiÅ¡kai ir objektyviai bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos visos bylos aplinkybės, ATPK 256 str.), tinkamai nemotyvavo nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ .

Ekspertizės akte jam nurodžius klaidas ir neaiÅ¡kumus, nebuvo kreiptasi į ekspertÄ paaiÅ¡kinimo, dėl ko jis buvo priverstas kreiptis į kitÄ ekspertÄ , apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ , kaip to reikalauja ATPK 272 straipsnio 1 dalis, nei jam, nei jo atstovui praneÅ¡ta taip pat nebuvo. Teigė, jog dėl aplaidaus pareigÅ«nų veikimo ir funkcijų nevykdymo, jis buvo priverstas savo teises ginti teisme, kreiptis kvalifikuotos pagalbos į advokatÄ ir ekspertÄ , kad jo teisės bÅ«tų tinkamai apgintos.

Dėl minėtų atsakovo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų jis patyrė ir prašė atlyginti žalÄ : už advokato atstovavimÄ Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. E848710 panaikinimo (544,5 Lt) bei už skundo dėl Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo Nr. E848710 panaikinimo parengimÄ (1 754,5 Lt), už advokato atstovavimÄ Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnyboje (242 Lt), už advokato atstovavimÄ 2009 m. rugsėjo 29 d. teismo posėdyje Vilniaus apygardos administraciniame teisme (544,5 Lt), už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2009 m. liepos 20 d. nutarimo Nr. 3/5‑12084 E848710 panaikinimo parengimÄ (1 815 Lt), iÅ¡ viso – 4 900,50 Lt.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 79 – 82, 84 – 85, 115 – 120) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai, nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ , vadovavosi specialiaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais administracinių teisės pažeidimų bylų teisenÄ .

Byla buvo tiriama ir nagrinėjama atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus, o procesinis sprendimas priimtas vadovaujantis ATPK ir Instrukcijos nuostatomis. Pažymėjo, jog pareigÅ«nas, iÅ¡kėlęs pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo bylÄ , bei pareigÅ«nas, nagrinėjęs bylÄ , bylos baigtimi nesuinteresuoti, pareiÅ¡kėjo nepažįsta. Nutarimai byloje buvo priimti paÅ¡alinus visas įmanomas abejones dėl eismo įvykio kaltininko nustatymo, kurios atsirado medžiagos tyrimo metu (papildomai apžiÅ«rėta eismo įvykio vieta, įvertintas automobilių susidÅ«rimo mechanizmas).

Be to, objektyviam bylos nagrinėjimui Lietuvos teismo ekspertizės centrui buvo pavesta atlikti eismo įvykio ekspertizę ir pateikti eismo įvykio techninį įvertinimÄ . Tai parodo, kad buvo surinkti visi įmanomi įrodymai eismo įvykio kaltininkui nustatyti. Atkreipė dėmesį, kad administracinio teisės pažeidimo byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nutraukta teismui konstatavus, jog asmuo Kelių eismo taisyklių 148 punkto nepažeidė ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisės pažeidimo nepadarė, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimÄ iÅ¡ esmės lėmė teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikto įrodymo – V.

M. iÅ¡vados dėl eismo įvykio aplinkybių, kuriÄ teismas pripažino tikslesne negu Lietuvos teismo ekspertizės eksperto Z. P., įvertinimas, kurio turinys protokolÄ suraÅ¡iusiai institucijai nebuvo žinomas. Pažymėjo, jog vykusio proceso metu teismas nenustatė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai, rinkdami pirminius įrodymus, iÅ¡keldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei vykdydami tarnybines pareigas, veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

Å iuo atveju administracinio teisės pažeidimo byla buvo nutraukta dėl įrodymų trÅ«kumo. Laikė, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių svarių argumentų, patvirtinančių institucijos neteisėtus veiksmus. Vien faktas, kad teismas panaikino nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, nesuponuoja pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimo. Atkreipė dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas sieja galimai neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų atsiradimÄ su patirtomis atstovavimo iÅ¡laidomis.

Tačiau ikiteisminio ir teisminio proceso metu pareiÅ¡kėjas savo nuožiÅ«ra pasirinko gynybos bÅ«dÄ ir apimtį, realizuodamas savo teises, numatytas ATPK 272 straipsnio 1 dalyje, per advokatÄ , iÅ¡ anksto žinodamas, kad jo paslaugos mokamos. Pabrėžė, jog atstovavimo teisme iÅ¡laidos, patirtos ginčijant nuobaudos paskyrimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sričiai ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo sritį nepatenka; administracinių bylų teisenos įstatymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio normų, reglamentuojančių iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taikymas, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ , negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-689-2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 270-277).

Nurodė, jog ATPK nenumato galimybės pareiÅ¡kėjui priteisti iÅ¡laidas, susijusias su administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimu. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (b. l. 127 – 132) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ . Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato patrulis 2008 m. liepos 29 d. surašė pareiÅ¡kėjui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, nes jis 2008 m. liepos 22 d. apie 21 val. 40 min. ant (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Twingo“ ir persirikiuodamas nedavė kelio gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam „Audi A6“ automobiliui, dėl ko „Audi A6“ atsitrenkė į „Renault Twingo“ ir nuo smÅ«gio susidÅ«rė su kitoje juostoje ta pačia kryptimi važiavusiu „Audi A8“ automobiliu.

Eismo įvykio metu apgadintos trys transporto priemonės. Å iais savo veiksmais pareiÅ¡kėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 148 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu pareiÅ¡kėjui pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 150 Lt bauda. PareiÅ¡kėjas 2008 m. rugpjūčio 25 d. kreipėsi į teismÄ dėl Å¡io nutarimo panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 16 d. nutarimu pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkino iÅ¡ dalies, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato VieÅ¡osios policijos Eismo priežiÅ«ros tarnybos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutarimÄ Nr. E848710 panaikino ir grÄ Å¾ino bylÄ institucijai, įgaliotai suraÅ¡yti administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , tirti iÅ¡ naujo.

Teismas nurodė, kad 2008 m. liepos 22 d. įvykusio eismo įvykio mechanizmas reikalauja iÅ¡samesnio tyrimo, todėl byloje bÅ«tina atlikti eismo įvykio ekspertizę. IÅ¡ naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius, siekdamas paÅ¡alinti teismo nustatytus trÅ«kumus, paskyrė įvykio autotechninę ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas 2009 m. balandžio 21 d. ekspertizės akte Nr. 11‑639 (09) konstatavo, kad nustatytomis eismo įvykio kilimo aplinkybėmis pagrindinė sÄ lyga Å¡iam eismo įvykiui kilti buvo automobilio „Renault Twingo“ vairuotojo veiksmai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnysis specialistas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kėjo Kelių eismo taisyklių pažeidimo administracinę bylÄ ir nustatęs, kad jis 2008 m. liepos 22 d. apie 21 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Renault Twingo“ ir persirikiuodamas nedavė kelio gretimoje juostoje ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Audi A6“, dėl ko automobilis „Audi A6“ atsitrenkė į automobilį „Renault Twingo“, kuris nuo smÅ«gio susidÅ«rė su kitoje juostoje ta pačia kryptimi važiavusiu automobiliu „Audi A8“, eismo įvykio metu sugadinti trys automobiliai, 2009 m. liepos 20 d. nutarimu dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 3/5‑12084 E848710 (toliau – ir nutarimas Nr. 3/5-12084 E848710) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skyrė pareiÅ¡kėjui administracinę nuobaudÄ â€“ 150 Lt baudÄ .

PareiÅ¡kėjas 2009 m. rugpjūčio 10 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti šį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2009 m. liepos 20 d. nutarimÄ Nr. 3/5-12084 E848710. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-1334-815/2009 pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimÄ Nr. 3/5-12084 E848710, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad ekspertizės akto Nr. 11-639(09) nuostatos, jog „Audi A6 Avant“ vairuotojas važiavo net susidÅ«rimo metu virÅ¡ydamas greitį, turi esminę reikÅ¡mę – teisine prasme bÅ«tent Å¡io automobilio vairuotojas yra kaltas (jau vien dėl greičio virÅ¡ijimo), nes jis buvo neapdairus, neįvertino priekyje judančios kliÅ«ties. Eksperto V. M. konstatavimas, kad važiuojant leistinu 60 km/h greičiu automobilio „Audi“ sustojimo kelias bÅ«tų apie 41 m, t. y. važiuojant leistinu greičiu automobilio „Audi“ vairuotojas turėjo techninę galimybę visiÅ¡kai sustabdyti vairuojamÄ automobilį ir iÅ¡vengti susidÅ«rimo su automobiliu „Renault Twingo“, leidžia teigti, kad pareiÅ¡kėjas apdairiai rikiavosi į pirmÄ jÄ juostÄ .

Tai, kad teismo eksperto V. M. konstatavimas yra tikslesnis negu ekspertizės akte pateiktos prieÅ¡ingos iÅ¡vados, teismo posėdyje patvirtino specialistė L. L., esanti teismo ekspertų sÄ raÅ¡e. Konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas rikiavosi nepažeisdamas transporto priemonių greičiui nustatytų reikalavimų, nepažeisdamas kelių ženklinimo, norėdamas praleisti greičiau iÅ¡ paskos važiavusias transporto priemones, kad važiavo ne tik nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, bet ir kaip apdairus vairuotojas, todėl negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, ir pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, konstatuota, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009 m. liepos 20 d. nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. 3/5-12084 E848710 yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl teismas jį panaikino.

Nutarimas įsiteisėjo 2009 m. spalio 20 d. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsniu ir atkreipė dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689-2003 (Administracinių teismų praktika Nr. 4, p. 270-277) konstatavo, kad atstovavimo teisme iÅ¡laidos, patirtos ginčijant nuobaudos paskyrimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso reguliavimo sričiai ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 ir 6.271 straipsnių reguliavimo apimtį nepatenka.

Tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja kitos teisės normos – ATPK, Administracinių bylų teisenos įstatymas, Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymas. Teismas rėmėsi ATPK 279 straipsniu ir pažymėjo, jog atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas asmeniui, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ATPK nenumatytas. Nurodė, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo Å¡eÅ¡tojo skirsnio normose nustatyta proceso iÅ¡laidų atlyginimo tvarka pagal savo specifikÄ (proceso Å¡alių padėtį) taikytina tik ginčo administracinėse bylose.

Taip pat pažymėjo, jog pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį ir Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo įstatymo nuostatas, iÅ¡laidos advokato pagalbai nagrinėjant administracinę ar baudžiamÄ jÄ bylÄ atlyginamos, jei pripažįstamas neteisėtu asmens nuteisimas, suėmimas <…> ir administracinės nuobaudos – areÅ¡to paskyrimas, t. y. iÅ¡ esmės tokių iÅ¡laidų atlyginimas siejamas su neteisėto asmens laisvės apribojimo atvejais.

IÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas neteisėtai patrauktam administracinėn atsakomybėn asmeniui, iÅ¡skyrus neteisėtÄ administracinio areÅ¡to paskyrimÄ , nenumatytas. Teismas taip pat vadovavosi Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalimi, 6.246 straipsniu, 6.247 straipsniu, 6.248 straipsniu, 6.249 straipsniu, 6.271 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , bÅ«tina įvertinti, ar policijos pareigÅ«nai veikė taip, kaip privalėjo veikti vadovaudamiesi galiojančiomis teisės aktų normomis.

Akcentavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II‑1334‑815/2009 pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies – panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimÄ Nr. 3/5-12084 E848710, o administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. II‑1334‑815/2009, teismas nenustatė esminių procesinių pažeidimų, byloje nėra nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai, rinkdami įrodymus, iÅ¡keldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei vykdydami tarnybines pareigas, veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

Teismo nuomone, vien tas faktas, kad teismas panaikino nutarimÄ dėl administracinio teisės pažeidimo, neįrodo pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų buvimo. Pabrėžė, jog teismas nutraukė bylÄ ne dėl neteisėtų, kaip teigia pareiÅ¡kėjas, pareigÅ«nų veiksmų, o dėl įrodymų nepakankamumo. Pažymėjo, jog remiantis ATPK 257 straipsniu pareigÅ«nas nagrinėjantis bylÄ turėjo teisę vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ . Bylos įrodymai patvirtinta, kad įtarimas dėl padaryto pažeidimo ir vertinimas priimant sprendimÄ nutraukti administracinės bylos teisenÄ buvo pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis.

Byloje nėra įrodyta, kad pareigÅ«nai tirdami bylÄ elgėsi neatidžiai ir nerÅ«pestingai. Esant tokiai situacijai, teismo nuomone, pareiÅ¡kėjas galėtų bÅ«ti vertinamas kaip bylÄ laimėjusi Å¡alis ir jam turėtų bÅ«ti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad procesas vyko pagal ATPK nuostatas, o ATPK asmeniui, kuriam buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kurio atžvilgiu priimtas nutarimas, jį iÅ¡teisinus nenumatytas jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, teismo manymu, Å¡iuo atveju turėtų bÅ«ti taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (Civilinio proceso kodekso I dalis VIII skyrius), kuriomis vadovaujantis pareiÅ¡kėjas turi galimybę kreiptis į bendros kompetencijos teismÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai veikė pagal galiojančių ATPK nuostatų reikalavimus savo kompetencijos ribose. Teismo manymu, iÅ¡analizavus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, nenustatyti ir pareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalos pareiÅ¡kėjui.

Pažymėjo, kad nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ ir jo naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti turtinės žalos atlyginimÄ . III. PareiÅ¡kėjas apeliaciniu skundu (b. l. 137 – 142) praÅ¡o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ jo skundÄ tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai nevisapusiÅ¡kai, nepilnai ir neobjektyviai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, neiÅ¡analizavo eismo įvykio mechanizmo, pažeidė ATPK 252 straipsnyje įtvirtintÄ konstitucinį asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ bei įrodymų vertinimo principus, nesiėmė visų bÅ«tinų priemonių tiesai administracinių teisės pažeidimų byloje nustatyti, tinkamai nemotyvavo nutarimo skirti administracinę nuobaudÄ .

Tačiau išdėstytas aplinkybes teismas šioje administracinėje byloje nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė, kaip neįrodančias pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neveikimo, neišsamiai ir neteisingai įvertino pateiktus įrodymus.

2. Teismas teigia, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ Nr. II‑1334‑815/2009, teismas nenustatė esminių procesinių pažeidimų, byloje nėra nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai, rinkdami įrodymus, iÅ¡keldami ar nagrinėdami administracinio teisės pažeidimo bylÄ bei vykdydami tarnybines pareigas, veikė neteisėtai, nepagrįstai, pažeidė įstatymų reikalavimus ar neveikė taip, kaip to reikalauja teisės aktai.

Tačiau administracinio teisės pažeidimo bylose nagrinėjimo dalykas nebuvo pareigÅ«nų neteisėti veiksmai ir neveikimas. BÅ«tent Å¡ioje byloje teismas turėjo iÅ¡samiai ir objektyviai įvertinti pareiÅ¡kėjo skunde ir teismo posėdyje iÅ¡dėstytas aplinkybes, kadangi pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų tyrimas yra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. 3. Pagal teismo nurodytÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ nėra tokių teisės normų, kurios reglamentuotų žalos, patirtos dėl turėtų iÅ¡laidų, atlyginimÄ nepagrįstai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui.

PareiÅ¡kėjo nuomone, tokia administracinių teismų praktika yra ydinga ir nepagrįsta. BÅ«tent dėl neteisėtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nų veiksmų pareiÅ¡kėjas buvo priverstas savo teises ginti teisme, samdytis advokatÄ siekiant gauti kvalifikuotÄ teisinę pagalbÄ , kreiptis į kitÄ ekspertÄ siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti minėto ekspertizės akto klaidas ir trÅ«kumus. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.                           PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalimi, Konstitucinio teismo jurisprudencija dėl materialinės ir moralinės žalos atlyginimo bei CK normomis, reglamentuojančiomis, žalos, atsiradusios dėl neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimÄ .                         Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Konstitucijos normÄ , Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad „bÅ«tinumas atlyginti asmeniui    padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Å is konstitucinis principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi bÅ«ti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytÄ Å¾alÄ atlyginti teisingai. Taigi Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ Â gauti.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

Be to, Konstitucinis Teismas yra akcentavęs, jog „iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, kad įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, pavyzdžiui, dėl to, kad jÄ neteisėtais veiksmais padarė pačios valstybės institucijos, pareigÅ«nai. Jeigu įstatymu, juo labiau kitu teisės aktu,  bÅ«tų nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad valstybė visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies iÅ¡vengtų pareigos teisingai atlyginti materialinę ir (arba) moralinę žalÄ , padarytÄ neteisėtais pačios valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, tai ne tik reikÅ¡tų, kad yra nepaisoma konstitucinės žalos atlyginimo sampratos, ir bÅ«tų nesuderinama su Konstitucija (inter alia su jos 30 straipsnio 2 dalimi), bet ir pakirstų pačios valstybės, kaip bendro visos visuomenės gėrio, raison d'etre.“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

             PareiÅ¡kėjas jo patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nų veiksmų, aplaidžiai atliktų jiems vykdant tarnybines pareigas, neteisėtai pareiÅ¡kėjÄ patraukiant administracinėn atsakomybės už pažeidimÄ (autoįvykį), kurio jis nepadarė. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl tokių neteisėtų valstybės pareigÅ«nų veiksmų jis patyrė turtinę žalÄ , buvo priverstas ginčyti neteisėtÄ nutarimÄ teisme, dėl ko patyrė piniginius nuostolius.Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nagrinėjimas nelaikytinas vieÅ¡uoju administravimu (žr.

šiuo klausimu Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–689/2003). Vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje išsamiai išdėstyta, kodėl administracinių teisės pažeidimų bylų tyrimas ir nuobaudos skyrimas negali būti sutapatinami su viešuoju administravimu (Vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4–689/2003. Administracinių teismų praktika Nr. 4, 270-277 p.). Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, nors vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ir yra valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 4 d.), o vidaus tarnybos sistemos tarnybos pareigūnų atliekamos eismo priežiūros saugumo funkcijos ir gali būti laikomos viešuoju administravimu (pvz., eismo reguliavimas;

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 6 str. 1 d., 6 str. 2 d. 1, 2 p.), tačiau kai susiduriama su administraciniais teisės pažeidimais, jų tyrimas, nagrinėjimas, užtikrinimo priemonių taikymas patenka į specialiÄ administracinių teisės pažeidimų teisenos sritį. Nepaisant to, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tyrimas ir nagrinėjimas nepriskiriamas vieÅ¡ajam administravimui, bylos dėl žalos, padarytos administracinėse teisės pažeidimo bylose atlyginimo, nagrinėjamos administraciniuose teismuose (žr.

Å¡iuo klausimu Specialios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo spręsti 2003 m. gruodžio 12 d. nutartį, 2005 m. gruodžio 30 d. nutartį)( Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr..A(442)-330/2008). Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius (Civilinio kodekso 6. 245 str. 1 d.).

Civilinio kodekso 6.271 straipsnis, kaip specialioji norma bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų atžvilgiu, reglamentuoja atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis (Civilinio kodekso 6.271 str. 2 d.).

Kadangi Civilinio kodekso 6.271 straipsnis reguliuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimÄ , neribodamas Å¡io straipsnio taikymo, jog veiksmai bÅ«tų atlikti vieÅ¡ojo administravimo srityje, Å¡is straipsnis gali bÅ«ti taikomas ir sprendžiant žalos, padarytos administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, atlyginimo klausimÄ . Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytÄ Å¾alÄ , remiantis Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (žr. pvz.

Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-822/2007; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17 – 1197/2007, 2007 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A14–751/07, 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(442)-330-2008). Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi vieÅ¡oji (valstybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr.

Vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008). Ta pati taisyklė taikoma sprendžiant tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .              Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų į nuostolius įskaičiuojamos ir kitos protingos iÅ¡laidos. Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į vieÅ¡ojo administravimo sritį.

    Tačiau Å¡i iÅ¡vada neduoda pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi bÅ«ti atlyginama.              Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatas, į tai, kad bÅ«tinumas atlyginti žalÄ yra konstitucinis principas, į tai, kad iÅ¡ Konstitucijos neiÅ¡plaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors iÅ¡imtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama( o tokia iÅ¡imtis Å¡iuo atveju yra, nes nei ATPK, nei ABTÄ®, nei kitos teisės normos nenumato galimybės atlyginti teisės pažeidimų byloje asmeniui, kurio atžvilgiu panaikintas neteisėtas nutarimas, atstovavimo iÅ¡laidas). Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės institucijų neteisėtais veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala gali bÅ«ti atlyginama, nepaisant to, jog įstatyme konkrečiai nenustatytas specialus tokios žalos atlyginimo pagrindas.

PanaÅ¡ios praktikos, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimus ir tiesiogiai taikydami KonstitucijÄ , laikosi ir bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz. Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K–3–26/2007). Taigi turtinė žala asmeniui, padaryta administracinių teisės pažeidimų teisenos metu, turi bÅ«ti priteisiama, jeigu nustatomos valstybės civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmai, asmeniui padaryta žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.).

     Vilniaus apygardos administracinis teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylÄ ( Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė teisės pažeidimo byla Nr. II-1334-815/2009) panaikino apeliantui suraÅ¡ytÄ nutarimÄ , o administracinę bylÄ nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, jog minėtas nutarimas yra ydingas jau vien tuo aspektu, jog jame nėra nuorodų į kelių eismo taisyklių pažeidimus, o pareiÅ¡kėjas važiavo nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių, todėl negalėjo bÅ«ti pripažintas kaltu ir patrauktas administracinėn atsakomybėn. Ä®vertinusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija valstybės institucijos pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus pripažįsta nustatytais.       IÅ¡ minėtos administracinės medžiagos pagrįstai daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas dėl to, kad pareigÅ«nai aplaidžiai atliko administracinio teisės pažeidimo tyrimÄ , buvo neteisėtai nubaustas ir dėl nuobaudos panaikinimo ilgÄ laikÄ turėjo bylinėtis teisme, ko pasekoje dėl teisinės pagalbos turėjo iÅ¡laidų.        Kaip jau minėta, specialaus įstatymo, reglamentuojančio turėtų iÅ¡laidų advokatui atlyginimÄ , nėra.

Nei administracinių teisės pažeidimų kodekse, nei ABTĮ galimybė nenumatyta. Tačiau įstatymo nebuvimas negali atimti teisės reikalauti, remiantis Konstitucija, žalos, atsiradusios dėl pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, todėl teisėjų kolegija tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ CK 6.271 str. nustatyta tvarka laiko pagrįstu ir atitinkančiu Konstitucijos nuostatas.       CK 6.251 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį sumažinti žalos atlyginimÄ .

Ä®vertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo bylose nereglamentuojamas atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimas, o administracinėse ir civilinėse bylose tokios iÅ¡laidos atlyginamos pagal Teisingumo ministro rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio, Å¡ioje byloje taikytinas minėtų rekomendacijų 10 p., kuris numato, kad už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų Å¡iose rekomendacijose, teikimÄ Â priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiÅ¡kas teisines paslaugas, numatytas Å¡iose rekomendacijose.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija mažina priteistinÄ sumÄ iki 3929,5Lt, nustatydama, kad bÅ«tent Å¡i suma ir yra realiai patirti nuostoliai.Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:             Apeliacinį skundÄ patenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ -pareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti.

Priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 3929,50 Lt. G. K. naudai.            Sprendimas neskundžiamas. Teisėjai                                                                          Laimutis Alechnavičius                                                                                        Roma Sabina Alimienė                                                                                        Romanas Klišauskas