Legislator Case Law & Legislation
2017-12-06 Nr. AB-22650-3-64-3-01651-2017-9 AI generated

2017-12-06 Nr. AB-22650-3-64-3-01651-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-12-06 Nr. AB-22650-3-64-3-01651-2017-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Teismas nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis daro išvadą, kad Vyriausybės atstovas nevykdo viešojo administravimo funkcijų. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnį, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

Legislator headnote

AI generated

2017-12-06 Nr. AB-22650-3-64-3-01651-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P. N. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 2-222 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 2–8).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-949-822/2017

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01651-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų P. N. ir A. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų P. N. ir A. Ž. skundą atsakovui Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. P. N. ir A. Ž. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 2-222 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas) (b. l. 2–8).

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad kreipėsi į Tarnybą su prašymu inicijuoti teisminį procesą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T-298 1 ir 2 punktų dalies panaikinimo. Pareiškėjai nesutinka su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo dalimi, kiek tai susiję su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2017 m. birželio 21 d. teikimu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“. Pareiškėjų nuomone, minėtas sprendimas ginčijama dalimi prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsakė pareiškėjams, kad viešojo intereso pažeidimo nenustatė ir pareiškėjų prašymo netenkino. Sprendime buvo nurodyta, kad teikimas pateiktas nepraleidus vieno mėnesio termino, nes teikimo pirmasis pagrindas buvo galutinai nustatytas 2017 m. birželio 1 d. įsiteisėjus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-328-1031/2017. Pareiškėjai su tokiomis Tarnybos išvadomis nesutiko. Pasak pareiškėjų, 2017 m. birželio 21 d. teikime nurodyti faktiniai įgaliojimų netekimo procedūros pagrindai teikimą pasirašiusių tarybos narių buvo viešai aptarinėjami nuo pat 2017 m. pradžios.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (b. l. 16–18).

Teismas konstatavo, kad Vyriausybės atstovo sprendimai nelaikyti administraciniais aktais, nes Vyriausybės atstovas neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme nenumatyta, kad Vyriausybės atstovo sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjų keliamas ginčas nelaikytinas ir tarnybiniu ginču ABTĮ 2 straipsnio 3 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamo Sprendimo pagrindu jokie administraciniai santykiai tarp pareiškėjų ir Tarnybos nekilo, nepasikeitė ir nepasibaigė, t. y. Sprendimas pareiškėjams jokių subjektinių teisių ir pareigų nenustatė, juridinių pasekmių nesukėlė. Teismas pažymėjo, kad nenustatė juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi pareiškėjai, tiek kaip savivaldybės tarybos nariai, tiek ir kaip fiziniai asmenys galėtų ginti viešąjį interesą teisme. Teismas nurodė, kad pareiškėjai, kaip savivaldybės tarybos nariai, pagal įstatymą neturi teisės ginti savivaldybės interesų teisme. Su reikalavimu panaikinti savivaldybės tarybos sprendimą į teismą galėtų kreiptis Vyriausybės atstovas.

III. Pareiškėjai P. N. ir A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl skundo priėmimo nagrinėti iš naujo (b. l. 20–21). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nenurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis daro išvadą, kad Vyriausybės atstovas nevykdo viešojo administravimo funkcijų.

2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnį, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad skundo priėmimo stadijoje teismas negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos.

Atsakovas Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjų atskiruoju skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Tarnybos nuomone, pareiškėjai neįrodė, kad yra tinkami subjektai, galintys kreiptis į teismą, taip pat neįrodė, kokias juridines pasekmes jų subjektinėms teisėms ir juridinėms pareigoms sukėlė ginčijamas Tarnybos Sprendimas. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną teismų. Pareiškėjai nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnybos 2017 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. 2-222 „Dėl prašymo nagrinėjimo“.

Pareiškėjai skunde paaiškino, kad kreipėsi į Tarnybą su prašymu inicijuoti teisminį procesą dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T-298 1 ir 2 punktų dalies panaikinimo. Pareiškėjai nesutinka su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos priimto sprendimo dalimi, kiek tai susiję su Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2017 m. birželio 21 d. teikimu „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“. Pareiškėjų nuomone, minėtas sprendimas ginčijama dalimi prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 251 straipsnio 4 dalies nuostatoms, kad teikimas turi būti pateiktas savivaldybės tarybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytų bent vieno iš pagrindų paaiškėjimo dienos. Tarnyba skundžiamu Sprendimu atsakė pareiškėjams, kad viešojo intereso pažeidimo nenustatė ir pareiškėjų prašymo netenkino.

Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009).

Pareiškėjai nagrinėjamu atveju savo kreipimosi į teismą nekildina iš savo asmeninių teisių arba įstatymų saugomų interesų pažeidimo, o kreipimąsi į teismą sieja su jų, kaip tarybos narių, veikla.

Tačiau savivaldybės tarybos nario statusą ir jo įgaliojimus reglamentuojančiame Vietos savivaldos įstatyme atskiram savivaldybės tarybos nariui nenustatyta subjektinė teisė kreiptis į administracinį teismą, tai patvirtina ir teismų praktika (pvz., 2016 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje eAS-12-662/2016). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad pareiškėjai, kaip savivaldybės tarybos nariai, pagal įstatymą neturi teisės ginti savivaldybės interesų teisme.

Dėl pareiškėjų teisės ginti viešąjį interesą, pažymėtina, jog ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. Pagal ABTĮ, siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Tokią išvadą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-91/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje eAS-12-662/2016), iš kurios matyti, jog tuo atveju, jeigu įstatymas nenumato subjekto teisės kreiptis, ginant viešąjį interesą, skundas nenagrinėtinas teismų ir jį atsisakytina priimti, remiantis ABTĮ 373straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. pripažinus, kad skundas nenagrinėtinas teismų. Sprendžiant skundo priėmimo klausimą, pareiškėjams tenka pareiga įrodyti kad jie gina viešąjį interesą, šio teiginio pagrindimui nepakanka vien pateikti argumentus dėl ginamo intereso svarbos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nėra juridinio pagrindo, kuriuo vadovaudamiesi pareiškėjai, tiek kaip savivaldybės tarybos nariai, tiek ir kaip fiziniai asmenys galėtų ginti viešąjį interesą teisme.

Taigi pareiškėjai neturi kreipimosi į teismą teisminės gynybos (reikalavimo) teisės. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes ir suformuotą teismų praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį pareiškėjų prašymą atsisakyti priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, todėl pareiškėjų atskirasis skundas netenkintinas, o Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų P. N. ir A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepateiktą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė