Legislator Case Law & Legislation
2022-06-22 Nr. AB-16867-3-61-3-01323-2022-8 AI generated

2022-06-22 Nr. AB-16867-3-61-3-01323-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2022-06-22 Nr. AB-16867-3-61-3-01323-2022-8
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2022-06-22 Nr. AB-16867-3-61-3-01323-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2022 m. kovo 26 d. pateikė skundą (teisme registruotas 2021 m. kovo 28 d.), kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eAS-404-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01323-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas per elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) 2022 m. kovo 26 d. pateikė skundą (teisme registruotas 2021 m. kovo 28 d.), kuriuo prašė: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139 (2.13-1.E) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. balandžio 9 d. skundą.

Teismas 2022 m. kovo 30 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti prašymą atnaujinti skundo dėl Sprendimo panaikinimo padavimo terminą, nurodydamas skundo padavimo termino praleidimo priežastis ir pateikdamas šias priežastis patvirtinančius įrodymus. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1–2 dalimis, nustatė, kad Sprendimas yra priimtas 2022 m. vasario 24 d., o pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2022 m. kovo 26 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą. Pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimą gavo 2022 m. vasario 25 d., tačiau jis nepateikė tai įrodančių dokumentų. Be to, net jei ir būtų nustatyta, kad pareiškėjas Sprendimą gavo 2022 m. vasario 25 d., terminas kreiptis į teismą būtų laikomas praleistu viena diena.

Pareiškėjas 2022 m. balandžio 5 d. pateikė teismui paaiškinimus ir papildomus rašytinius įrodymus (teisme registruoti 2022 m. balandžio 6 d.). Paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad nepraleido termino skundui paduoti, nes skundžiamą Sprendimą gavo 2022 m. vasario 25 d., bet jau po atsakovo darbo valandų, su Sprendimu susipažino tik 2022 m. vasario 26–27 d., negali įvardinti tikslios datos. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, atsakovo išsiųsto Sprendimo po darbo valandų gavimo diena turėtų būti laikoma po jos einanti darbo diena. Pareiškėjas taip pat suformulavo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu teismas laikys, kad terminas yra praleistas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, netenkinęs pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Teismas nurodė, kad prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pareiškėjas pažymi, kad skundžiamą Sprendimą gavo 2022 m. vasario 25 d. ir teigia, kad nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri nustato, kad jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo minima Viešojo administravimo įstatymo nuostata reglamentuoja viešojo administravimo subjektų administracinių sprendimų priėmimo tvarką ir terminus, o skundo teismui padavimo terminus reglamentuoja ABTĮ nuostatos, todėl nagrinėjamu atveju yra taikomos ABTĮ nuostatos ir konkrečiai ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, tiek pateikdamas skundą, tiek šalindamas skundo trūkumus, pažymėjo, kad skundžiamą Sprendimą gavo 2022 m. vasario 25 d., taigi paskutinė skundo padavimo teismui diena yra 2022 m. kovo 25 d. Pareiškėjas skundą teismui per EPP sistemą padavė 2022 m. kovo 26 d. (teisme gautas 2022 m. kovo 28 d.), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kodėl jis padavė skundą teismui praleidęs terminą. Teismas pabrėžė, kad sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šis reikalavimas reiškia, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas bei nesiekė ginti savo galbūt pažeistų teisių.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl sprendimo panaikinimo paduoti dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis, ekstraordinariomis, svarbiomis.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: 1) pripažinti, kad jo skundas yra pateiktas nepraleidus Sprendimo apskundimo termino, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti tam pačiam teismui iš naujo; 2) teismui pripažinus, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį, atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, nes jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, ir, atnaujinus skundo padavimo terminą, skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti tam pačiam teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovo 2021 m. vasario 25 d. raštas Nr. 2R-921(2.13.Mr) „Dėl sprendimo dėl jūsų skundo“, su kuriuo buvo siunčiamas skundžiamas Sprendimas, buvo pasirašytas vyr. specialistės 2022 m. vasario 25 d. jau po darbo valandų, t. y. 17.07 val. ir išsiųstas jam elektroniniu laišku 2022 m. vasario 25 d. 17.08 val. Pareiškėjas atsidarė ir perskaitė laišką ir su juo atsiųstą Sprendimą tik 2022 m. vasario 26 ar 27 dieną, nepamena tikslios datos. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kurie paneigtų šią aplinkybę. Vadovaujantis ABTĮ 74 straipsnio 8 dalimi ir Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 10 dalimi, siunčiant dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis, jų gavimo data yra laikoma po išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. ABTĮ nėra reglamentuojamos situacijos, kai asmuo skundžiamą aktą gauna elektroniniu paštu po darbo valandų, poilsio ar šventinėmis dienomis. Nei ABTĮ, nei kituose įstatymuose nėra įtvirtintos privataus asmens pareigos tikrinti savo elektroninį paštą kiekvieną dieną ar kas kažkiek valandų, taip pat nėra įtvirtintos ir prezumpcijos, kad viešojo administravimo subjekto sprendimo gavimas elektroniniu paštu yra prilyginamas susipažinimui su tuo sprendimu tą pačią gavimo dieną.

Pareiškėjas pažymi, kad jam nebuvo žinoma, jog atsakovas Sprendimą priims ar paskelbs būtent 2022 m. vasario 25 d. Atsakovas jokia forma nebuvo nurodęs jokios informacijos apie tai, kad Sprendimas dėl skundo bus priimtas būtent tą dieną. Jis niekaip neinformavo apie skundo nagrinėjimo eigą. Aktualu tai, kad skundas buvo pateiktas atsakovui dar 2021 m. balandžio 9 d. Tai reiškia, kad atsakovas skundą nagrinėjo ir atsakymą į skundą rengė daugiau kaip 10 mėnesių nuo skundo pateikimo. Teismas situaciją vertino formaliai ir elektroninio laiško išsiuntimo / gavimo dieną nepagrįstai prilygino asmens sužinojimo apie skundžiamą sprendimą dienai. Toks teismo vertinimas ir traktavimas nukrypsta ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikomos praktikos analogiško pobūdžio byloje Nr. AS-99-502/2021.

Vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 17 straipsnio, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E), 29 punkto nuostatomis, pareiškėjas pažymi, kad Gyventojų registre nebuvo nurodęs jokio elektroninių siuntų adreso, todėl atsakovas Sprendimą turėjo išsiųsti jam paštu jo gyvenamosios vietos adresu. Siųsdamas Sprendimą tik elektroniniu paštu, atsakovas pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo ir Aprašo nuostatas, todėl toks Sprendimo įteikimas negali būti laikomas teisėtu.

Pareiškėjo teigimu, jeigu apeliacinės instancijos teismas laikytų, kad nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, tai yra pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą, nes jis yra praleistas dėl objektyvių priežasčių, ir praleistas labai nežymiai (viena diena). Pagrindine termino praleidimo priežastimi laikytina tai, kad pats atsakovas pažeidė teisės aktų nuostatas, neišsiųsdamas Sprendimo paštu, o išsiųsdamas jį tik elektroniniu paštu. Nei atsakovo 2022 m. balandžio 25 d. lydraštyje, nei elektroniniame laiške, kuriuo buvo siunčiamas šis lydraštis kartu su Sprendimu, nebuvo nurodyta, jog Sprendimo originalas paštu nebus siunčiamas. Lydraštyje nurodyta, kad Inspekcija priėmė sprendimą dėl 2021 m. balandžio 9 d. skundo. Todėl vertino, kad elektroninis laiškas yra siunčiamas tik papildomai informavimo tikslais, o Sprendimo originalas bus atsiųstas paprastu (ar registruotu) paštu, ir kad nuo to originalaus sprendimo gavimo skaičiuosis apskundimo terminas. Kita priežastis yra tai, kad vieno mėnesio apskundimo terminą pareiškėjas suprato kaip 30-ies dienų terminą, o kadangi vasaris turėjo tik 28 dienas, tai net ir skaičiuojant nuo vasario 25 dienos, 30-ies dienų terminas suėjo tik kovo 28 d. (nes kovo 27 d. buvo sekmadienis). Esant suklydimui dėl nurodytų aplinkybių, atsižvelgtina į tai, kad bet kuriuo atveju terminas yra praleistas labai nežymiai.

Pareiškėjas teigia, kad, formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino, būtų pažeista jo teisė kreiptis dėl teisminės gynybos. Atsakovas skundą nagrinėjo daugiau kaip 10 mėnesių, pažeidė įstatymuose nustatytus terminus. Formalus įstatymo normų taikymas, neįvertinus iš to kylančių pasekmių ir susiklosčiusios situacijos, nėra pateisinamas, teisėtas ar protingas. Be to, formalus įstatymo normų taikymas nagrinėjamu atveju prieštarautų teisingumo principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinęs termino skundui paduoti, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) laikytis skundo padavimo tvarkos ir terminų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Procesinių veiksmų atlikimo terminų skaičiavimo taisyklės išdėstytos ABTĮ 65 straipsnyje. Minėtame straipsnyje įtvirtinta, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojamo termino eiga prasideda kitą dieną po tos kalendorinės datos ar įvykio, kurie nurodyti kaip jo pradžia (2 d.). Mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi termino paskutinio mėnesio dieną; jeigu metais ar mėnesiais skaičiuojamas terminas baigiasi tą mėnesį, kurį atitinkamos dienos nėra, laikoma, kad terminas baigiasi paskutinę to mėnesio dieną (3 d.). Tais atvejais, kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena (4 d.). Procesinis veiksmas, kuriam atlikti nustatytas terminas, gali būti atliekamas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos; jeigu tas veiksmas turi būti atliktas teisme ar kitoje įstaigoje, terminas baigiasi nustatytu tarnybinio darbo pabaigos metu (5 d.). Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas), dokumentai ar pinigų sumos įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos, terminas nelaikomas praleistu (6 d.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti Inspekcijos 2022 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. 3R-139 (2.13-1.E), priimtą dėl jo 2021 m. balandžio 9 d. skundo. Taigi pagal pateiktus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus terminui paduoti skundą teismui skaičiuoti yra svarbus pareiškėjo atžvilgiu priimto akto įteikimo jam momentas. Nustatyta, kad skundžiamas aktas pareiškėjui buvo išsiųstas 2022 m. vasario 25 d. 17.08 val. elektroniniu paštu. Pareiškėjas iš esmės neginčija, kad skundžiamą Sprendimą gavo 2022 m. vasario 25 d. Vadovaujantis minėtomis procesinėmis procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis, reglamentuojančiomis, kad termino sprendimui apskųsti eiga prasideda kitą dieną po įteikimo dienos (ABTĮ 65 str. 2 d.), nagrinėjamu atveju termino skundui paduoti, įtvirtinto ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje, eiga skaičiuotina nuo 2022 m. vasario 26 d., o paskutinė diena skundui paduoti buvo 2022 m. kovo 28 d. (2022 m. kovo 26–27 d. buvo nedarbo dienos (ABTĮ 65 str. 4 d.)). Pareiškėjas skundą teismui per EPP pateikė 2022 m. kovo 26 d. 12.58 val., t. y. nepraleidęs skundo padavimo termino.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui paduoti, ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl skundžiama teismo nutartis panaikinama ir skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo G. K. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis