3774b124-4fb5-4211-92d7-efc4e2d00fc6 · Klaipėdos apygardos teismas

?Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-35-557/2019 Teisėja V. Teišerskienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02039-2011-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6. 1.; 1.2.18.8.1.; 1.2.18.10.; 2.1.15.3.3.3.; 1.1.9.8.; 1.1.9.11. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 11 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei, nuteistajai A.

M., jos ir nuteistojo R. M. gynėjui Henrikui Mackevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorės, nuteistųjų R. M., A. M. bei jų gynėjo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo: R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7530 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17, ir nustatyta galutinė bausmė – 196 MGL (7 379,4 Eur) bauda.

Dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį R. M. išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. R. M. pareikštas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas; A. M. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 300 MGL (11 295 Eur) bauda, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 530 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 300 MGL (11 295 Eur) bauda.

A. M. pareikÅ¡tas Klaipėdos AVMI civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1. R. M. nuteistas už tai, kad, bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Klaipėdoje, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterę-konsultantę D.

M., nesuvokiančiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė jai dokumentų apie faktiÅ¡kai įvykusias Å«kines operacijas nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, dėl to nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ faktiÅ¡kai įvykusios Å«kinės operacijos: 1) 1 411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimas iÅ¡ Lenkijos Respublikos įmonės „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986 už nenustatytÄ kainÄ ; mėsos įsigijimas iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur); 2) 282 477,81 Lt (81 811,23 Eur), skirtų sumokėti už įsigytÄ mėsos žaliavÄ , iÅ¡mokėjimas darbuotojui T.

K. ir sumokėjimas mėsos tiekėjams, taip apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti 2010-11-01–2011-10-15 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros.

2. Be to, R. M. buvo kaltinamas tuo, kad, siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: bÅ«damas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, pažeisdamas 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalies, 2001-12-20 Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-06-05 Klaipėdoje tyčia, veikdamas per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterę-konsultantę D.

M., nesuvokiančiÄ jo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, siekdamas iÅ¡vengti sumokėti 16 736 Lt (4 847,08 Eur) pelno mokesčio ir 23 430 Lt (6 785,80 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, iÅ¡ viso siekdamas iÅ¡vengti sumokėti 40 166 Lt (11 632,88 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitÄ 135 000 Lt (39 098,70 Eur) gautų pajamų iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nepateikdamas buhalterei-konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias Å«kines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , įraÅ¡ant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , t. y. nurodant 28 926 Lt (8 377,55 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 28 926 Lt (8 377,55 Eur) mažesnę pelno ir 4 339 Lt (1 256,66 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas; 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , įraÅ¡ant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , t. y. nurodant 82 644 Lt (23 935,36 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 82 644 Lt (23 935,36 Eur) mažesnę pelno ir 12 397 Lt (3 590,42 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas; 2010 m. gruodžio, 2011 m. sausio, vasario, birželio mėnesių PVM deklaracijas, įraÅ¡ant tik jam žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtÄ , t. y. nurodant 111 570 Lt (32 312,91 Eur) mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamÄ jÄ vertę bei 23 430 Lt (6 785,80 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ PVM sumÄ .

Buhalterei-konsultantei D. M. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-24–2012-06-05 laikotarpiu elektroniniu bÅ«du pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ ir turtÄ .

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas R. M. pagal šį kaltinimÄ , konstatavo, kad pripažinus esant neįrodyta aplinkybę, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 40 166 Lt (11 632,88 Eur) mokesčių. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė patvirtino, kad jei nebÅ«tų A. Å . (buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigÅ«no) tarnybiniuose praneÅ¡imuose užfiksuotos informacijos, keistųsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaičiuoti nesumokėti mokesčiai. Atsižvelgiant į tai, laikytina nenustatyta, jog R. M., siekdamas iÅ¡vengti nurodytų mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai.

4. A. M., nuteista už tai, kad: 4.1. bÅ«dama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorė, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdama Å¡io įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Klaipėdoje ir Pagėgių savivaldybėje, veikdama per UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterę-konsultantę D. M., nesuvokiančiÄ jos nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikė jai dokumentų apie faktiÅ¡kai įvykusias Å«kines operacijas nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15, dėl to nebuvo pagrįstos apskaitos dokumentais ir įtrauktos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ faktiÅ¡kai įvykusios Å«kinės operacijos:

1) gautų 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų, nes 2010 m. lapkričio, 2011 m. birželio ir rugsėjo mėnesiais kasos iÅ¡laidų orderiais pagrindė iÅ¡ viso 83 777,73 Lt (24 263,71 Eur) grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimÄ iÅ¡ kasos, kai kasoje nebuvo pakankamo dokumentinio grynųjų pinigų likučio, taip sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje;

2) gautų 12 230,61 Lt (3 542,23 Eur) grynųjų pinigų, nors mėsos produkcijos pardavimÄ užregistravo apskaitos registre UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekyvietės apskaitos žurnale Nr. 15, taip sumažino dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje;

3) pagamintos 58 kg mėsos produkcijos už 602,18 Lt (174,40 Eur), nes 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg daugiau negu pagamintos; 4) 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. (MalyÅ¡ko) už 1 417,21 Lt (410,45 Eur); mėsos produkcijos pardavimo (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nenustatytiems pirkėjams ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekyvietėje) pajamų, iÅ¡ viso 355 423,74 Lt (102 937,83 Eur), dėl to nebuvo galima iÅ¡ dalies nustatyti 2010-11-01–2011-10-15 laikotarpio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktÅ«ros 4.2. bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, pažeisdama Mokesčių administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 1 ir 4 dalių, Pelno mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nuo 2010-11-01 iki 2012-05-22 Klaipėdoje tyčia, siekdama iÅ¡vengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 Eur) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, iÅ¡ viso siekdama iÅ¡vengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitÄ 356 840,95 Lt (103 348,28 Eur) gautų pajamų, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterę-konsultantę D.

M., nesuvokiančiÄ jos nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, nepateikusi dokumentų apie visas įvykusias Å«kines operacijas, nurodė užpildyti įraÅ¡ant neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai: 1) 2010 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , nurodant 64 152 Lt (18 579,70 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt (15 696,82 Eur) mažesnę pelno ir 8 130 Lt (2 354,61 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas; 2) 2011 m. metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , nurodant 293 166 Lt (84 906,74 Eur) mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt (84 906,74 Eur) mažesnę pelno ir 43 975 Lt (12 736,04 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas; 3) 2010 m. lapkričio, gruodžio, 2011 m. sausio–spalio mėnesių PVM deklaracijas, nurodant 356 841 Lt (103 348,30 Eur) mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamÄ jÄ vertę bei 74 937 Lt (21 703,26 Eur) mažesnę mokėtino į biudžetÄ PVM sumÄ .

Buhalterei-konsultantei D. M. kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas ir 2011-03-04–2012-05-22 elektroniniu bÅ«du pateikus Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai 5. Apeliaciniu skundu nuteistieji R. M. ir A. M. bei jų gynėjas advokatas H. Mackevičius praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nuosprendžio dalį dėl R.

M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jį iÅ¡teisinti, atmesti paliktÄ nenagrinėtÄ civilinį ieÅ¡kinį bei panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. M. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį ir jÄ iÅ¡teisinti. Dėl R. M. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, kad R. M. pareikÅ¡ti kaltinimai nepagrįsti.

Tiek pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bendrÄ sias normas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamÄ praktikÄ teismas privalo įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, be to, ypač svarbu, kad teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus bÅ«tų pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o įrodymai turi bÅ«ti vertinami tiek kiekvienas atskirai, tiek ir jų visuma, argumentuojant, ar įrodymų visuma yra pakankama reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti (LAT 2011-03-29 nutartis Nr. 2K-152/2011).

Nuosprendyje teismas turi konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka neabejotinoms iÅ¡vadoms dėl asmens kaltės ar nekaltumo padaryti, ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes (LAT 2011-09-27 nutartis Nr. 2K-402/2011). Reikalavimu baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu padaryti ne tikimybių pusiausvyra pagrįstas, o neabejotinas iÅ¡vadas, įgyvendinamas vienas pamatinių baudžiamojo proceso principų – in dubio pro reo, reiÅ¡kiantis, jog visos abejonės, kurių teismas negali paÅ¡alinti, aiÅ¡kinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

SprendimÄ , ar dėl asmens kaltės ar kitų įrodinėjimo dalykÄ sudarančių aplinkybių esama abejonių, priima teismas, tačiau pagrindinį vaidmenį Å¡iuo atveju atlieka valstybinis kaltinimas, privalantis įrodyti asmens kaltę (plačiÄ ja prasme – t. y. ne tik asmens suvokimÄ apie savo veiksmų (ne)teisėtumÄ , bet ir objektyviÄ jÄ pusę – ar iÅ¡ viso padaryta nusikalstama veika). Pakankamam asmens kaltės įrodymui esminę įtakÄ daro ne tik ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, tačiau ir pats kaltinimų formulavimas kaltinamajame akte.

LAT 2010-09-27 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-393/2010) nurodė: ,,Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«dai, padariniai ir kt.) ir dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybÄ , laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.“ Taigi, jei kaltinamasis aktas suformuluotas netinkamai, nenurodant, neteisingai ar neaiÅ¡kiai nurodant svarbias bylai faktines aplinkybes, visų pirma suvaržoma asmens teisė į gynybÄ , be to, tai leidžia spręsti ir apie pačių kaltinimų nepagrįstumÄ .

IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų duomenų matyti, kad kaltinimai R. M. suformuluoti neaiÅ¡kiai, vietomis nesuprantamai, Å¡ie kaltinimai nėra pagrįsti pakankamu kiekiu ir neabejotinai R. M. kaltę bei kitas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas neįvertino akivaizdaus įrodymų R. M. nuteisimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį trÅ«kumo ir pareikÅ¡tų kaltinimų neaiÅ¡kumo, todėl nepagrįstai nuteisė R.

M. pagal minėtÄ jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ . Dėl mėsos produkcijos įsigijimo iÅ¡ Lenkijos subjektų 5.2. Kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį R. M. buvo grindžiami tuo, kad nepagrįsti apskaitos dokumentais ir neįtraukti į apskaitÄ 12 atvejų, iÅ¡ viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, tarp jų kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iÅ¡ Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ ; iÅ¡ firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ – už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur).

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas R. M. apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iÅ¡ esmės rėmėsi specialisto iÅ¡vada dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo. Pagal LAT praktikÄ , BPK 20 straipsnio prasme jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios, nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (LAT 2016-01-15 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-489/2016).

Taigi tiek specialisto iÅ¡vadÄ , tiek ir kitus byloje esančius įrodymus teismas privalėjo vertinti bendra tvarka. Ä®vertinus kitus byloje esančius įrodymus matyti, kad pirmosios instancijos teismas specialisto iÅ¡vadai dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo nepagrįstai suteikė pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus įrodymus ir neįvertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, patvirtinančių R. M. nekaltumÄ ar bent jau esmines abejones dėl jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumo.

Pavyzdžiui, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi D. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kino, kad nors ji ir nežinojo, jog mėsos pirkimo sÄ skaitos, specifikacijos ir CMR kvitai nėra apmokėjimo dokumentai, o tik nupirktos produkcijos iÅ¡davimo iÅ¡ sandėlio dokumentai, ji Å¡iuos dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė. 5.2.1. BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę asmeniui, kuris apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. 5.2.2.

Apeliantų nuomone, iÅ¡ esmės ydingas kaltinamojo akto teiginys apie mėsos įsigijimo sandorių neįtraukimÄ Ä¯ įmonės buhalterinę apskaitÄ . Å iuo atveju, jei ir bÅ«tų galima kalbėti apie pažeidimÄ , tuomet jis turėtų bÅ«ti laikomas susijusiu nebent su netinkamu tam tikrų operacijų įforminimu, tačiau tokie veiksmai nepatenka į BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, kadangi Å¡i veika, kaip matyti iÅ¡ pačios straipsnio konstrukcijos, padaroma apgaulingai tvarkant teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ , paslepiant, sunaikinant ar sugadinant apskaitos dokumentus.

Å iuo atveju liudytojos D. M. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog mėsos įsigijimo iÅ¡ Lenkijos Å«kio subjektų sandoriai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje buvo parodyti. Be to, gynėjas pažymi, kad Å¡ios kaltinimo dalies tekstinė formuluotė kelia ypač daug klausimų ir yra nesuprantama, kadangi visų pirma teigiama, kad R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 12 atvejų, iÅ¡ viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, o toliau nurodoma, kad: ,,taip pat kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iÅ¡ Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011.06.27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986, už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ , taip pat iÅ¡ firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur)“.

IÅ¡ Å¡ios formuluotės taip ir neaiÅ¡ku, ar į 111 382,00 kg įeina ir 1 411 kg įsigijimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava, ar tai, kad į 1 411 kg įeina iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava. Tekstinė minėtos kaltinimo dalies formuluotė leidžia daryti tiek vienÄ , tiek ir kitÄ iÅ¡vadÄ , tačiau pagal LAT formuojamÄ praktikÄ , kaltinimai turi bÅ«ti konkretÅ«s, prieÅ¡ingu atveju pažeidžiama pamatinė kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. 5.2.3.

Pirmosios instancijos teismas 2017-09-29 nuosprendžiu iÅ¡ esmės patvirtino R. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tus kaltinimus ir jų formuluočių netikslino bei nekeitė, todėl visi nurodyti kaltinimo neaiÅ¡kumai atitinkamai tapo ir skundžiamo nuosprendžio dalimi. Be to, teismas visiÅ¡kai neįvertino to, kad analizuojant R. M. pareikÅ¡tus kaltinimus pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, taip ir liko neaiÅ¡ku, kodėl valstybinis kaltinimas visais atvejais tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta mėsos pardavimo kaina, kai jau pačiuose kaltinimuose nurodomos konkrečios sumos, sumokėtos už mėsÄ .

Taigi, jei į 111 382 kg įeina iÅ¡ abiejų paminėtų Lenkijos subjektų įsigyta mėsos produkcija, akivaizdu, jog bent dalies Å¡ios mėsos kaina yra žinoma. Kalbant apie kaltinimus dėl 12 sandorių, kuriais įgyta 111 382,00 kg mėsos, galima daryti tik hipotetines iÅ¡vadas dėl to, kokia turėtų bÅ«ti Å¡ių mėsos produktų įsigijimo kaina, kadangi neaiÅ¡ku, ar 111 382 kg mėsos buvo įgyta už 73 024,91 Lt ir ar į jÄ Ä¯eina iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ įsigyti 1 411 kg mėsos.

Darant prielaidÄ , kad Å¡is mėsos kiekis įskaičiuotas į 111 382,00 kg, darytina iÅ¡vada, kad tokios įsigyjamos mėsos kilogramo kaina yra tik 0,66 Lt (73 024,91 Lt/111 382 kg); darant prielaidÄ , kad 1 411 kg neįskaičiuota į šį svorį (tokiu atveju iÅ¡ viso bÅ«tų įsigyta ne 111 382 kg, o 112 723 kg (1 1411 kg + 111 382 kg), mėsos kilogramo kaina bÅ«tų dar mažesnė – 0,65 Lt (73 024,91 Lt / 112 723 kg). Kaip matyti, bet kuriuo atveju susidaro ypač mažos kainos, už kurias mėsos žaliava nei Lietuvos, nei Lenkijos rinkoje negalėtų bÅ«ti įgyta.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad iÅ¡ R. M. pareikÅ¡to kaltinimo visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, ar į kaltinime nurodytÄ 111 382,00 kg mėsos kiekį patenka ir tariamai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ automobilyje ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT pareigÅ«nų aptikti 4 475,60 kg mėsos, įgytos iÅ¡ įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ (pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, 4 475,60 kg mėsos 2012-02-27 Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės Pagėgių pasienio veterinarijos posto praneÅ¡imu grÄ Å¾inta įmonei (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“, kadangi Å¡iÄ mėsos produkcijÄ buvo uždrausta tiekti į rinkÄ , todėl sandoris su (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ iki galo nebuvo įvykdytas).

Dėl sandorių su Lenkijos subjektais įforminimo 5.3. Bendrovė ,,(duomenys neskelbtini)“ mėsos pirkimo sandoriuose su Lenkijos subjektais buvo pirkėja, o ne pardavėja, taigi akivaizdu, kad finansiniai dokumentai, kuriais patvirtinami pardavimai, yra įforminti pagal Lenkijoje galiojusius reikalavimus. Į šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu visiškai neatkreipta dėmesio. Šis kaltinimas R. M. didesne dalimi buvo grindžiamas liudytojų parodymais – ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ ir kitų Lenkijos subjektų darbuotojai ir vadovai.

Kaip matyti iÅ¡ apklausų duomenų, dalis Å¡ių asmenų nurodė, jog teoriÅ¡kai galima situacija, kai vienam pirkimui suraÅ¡omos dvi sÄ skaitos, tačiau taip pat nurodė, kad tai gali atsitikti tik dėl klaidos, nes visos sÄ skaitos turi savo numerius. Gynėjo manymu, bet kuriuo atveju bÅ«tų nelogiÅ¡ka manyti, kad mėsos pardavėjai kaltinime nurodytam dideliam kiekiui mėsos bÅ«tų iÅ¡raÅ¡inėję skirtingas sÄ skaitas. Todėl mano, kad Å¡i kaltinimo dalis yra nepagrįsta ir paremta prielaidomis bei spėjimais, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių ir abejonių, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįvertino.

Dėl lėšų perdavimo T. K. neįforminimo 5.4. R. M. kaltintas tuo, kad ,,nepagrindė apskaitos dokumentais Å«kinių operacijų – piniginių lėšų 344 159,00 Lt (99 675,34 Eur), skirtų apmokėjimui už mėsÄ , iÅ¡mokėjimo darbuotojui T. K.“. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos R. M. pareikÅ¡tus kaltinimus patvirtino iÅ¡ dalies ir nuosprendyje konstatavo, jog apskaitos dokumentais nebuvo pagrįstas 282 477,81 Lt (81 811,23 Eur) perdavimas T. K.. Å i nuosprendžio dalis grindžiama tuo, kad apskaitos dokumentais UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė mėsos įsigijimÄ už 282 477,81 Lt, avanso apyskaitomis pagrindė pinigų apmokėjimo mėsos tiekėjams ,,ŪZRR“ ir (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 iÅ¡ viso 282 477,81 Lt Å«kines operacijas.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė iÅ¡ viso 282 477,81 Lt, skirtų sumokėti už mėsÄ , iÅ¡mokėjimo darbuotojui T. K., ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tiek teismas, tiek valstybinis kaltinimas konstatavo, jog 282 477,81 Eur buvo skirti atsiskaityti su tiekėjais už mėsos žaliavÄ , taigi tiek valstybinis kaltinimas, tiek teismas žinojo, jog T.

K. lėšos perduotos bÅ«tent atsiskaityti už mėsÄ , tačiau R. M. kaltintas dar ir tuo, kad jis ,,nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 61 681,19 Lt (344 159,00 Lt – 282.477,81 Lt) (17 864,11 Eur (99 675,34 Eur – 81 811,23 Eur) piniginių lėšų, iÅ¡mokėtų vairuotojui T. K. apmokėjimui už mėsÄ , panaudojimo“. BK 222 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ kaltu pripažintas R. M., numato materialiÄ nusikaltimo sudėtį, t. y., traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn, bÅ«tina nustatyti baudžiamojo įstatymo apraÅ¡ytas nusikalstamos veikos pasekmes – galimybės nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros nebuvimÄ , tačiau Å¡iuo atveju byloje nustatyta, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagrindė mėsos įsigijimÄ už 282 477,81 Lt, taigi baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai apskritai nekilo, kadangi įmonės darbuotojui perduotos lėšos buvo panaudotos tam skirtam tikslui (atsiskaityti už įsigytas prekes), įmonės įsipareigojimų dydis ir struktÅ«ra nebuvo nei iÅ¡kreipta, nei nuslėpta.

Pagal BK 2 straipsnio 4 dalies 4 punktÄ , pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Å iuo atveju bÅ«tinas nusikalstamos veikos sudėties elementas yra BK 222 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡yti padariniai, o Å¡io požymio nenustačius, baudžiamoji atsakomybė asmeniui negali bÅ«ti taikoma. Gynėjo manymu, nors pirmosios instancijos teismas nenustatė vieno iÅ¡ bÅ«tinų nusikalstamos veikos sudėties požymių, tačiau R.

M. vis tiek buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Toks teismo nuosprendis laikytinas nepagrįstu ir turi būti panaikintas. Dėl civilinio ieškinio R. M. 5.5. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad civilinė ieškovė Klaipėdos AVMI kaltinamajam (ir civiliniam atsakovui) R. M. pareiškė 40 166,00 Lt (11 632,88 Eur) civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Teismo nuosprendžiu R. M. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių, o su šiuo kaltinimu siejamas ir žalos valstybės biudžetui padarymas, civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieÅ¡kinio R. M. palikimo nenagrinėto yra nepagrįstas, kadangi civilinis ieÅ¡kinys Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti atmestas. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ ; palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo požymių turinčios veikos. Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

IÅ¡ BPK 115 straipsnio 3 dalies formuluotės akivaizdžiai matyti, jog įstatymų leidėjas turėjo tikslÄ apriboti galimybę civilinio proceso tvarka reikÅ¡ti ieÅ¡kinį, jei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo nustatyta, kad civilinis atsakovas apskritai neatliko veiksmų, dėl kurių jam galėtų bÅ«ti reiÅ¡kiami turtiniai reikalavimai. Nors pirmosios instancijos teismas nurodo, jog R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinamas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių, vis dėlto, argumentuodamas iÅ¡teisinimÄ , apylinkės teismas nurodė, jog:

„tokie mokesčiai (40 166,00 Lt) buvo apskaičiuoti, vertinant, kad į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ nebuvo įtraukta 135 000,00 Lt (39 098,70 Eur) gautų pajamų iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pripažinus esant neįrodyta aplinkybę, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 40 166,00 Lt mokesčių“.

Taigi, gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Å¡iuo atveju neįrodytos faktinės aplinkybės, kurios kartu sudaro ir nusikalstamos veikos sudėtį, ir civilinio ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Nagrinėjamu atveju palikus galimybę reikÅ¡ti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka, susidarytų ydinga situacija, kai civilinis atsakovas galėtų civilinio proceso metu pakartotinai įrodinėti, jog neteisėta veika vis dėlto buvo atlikta. Taigi skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieÅ¡kinys R.

M. buvo ne atmestas, o paliktas nenagrinėtas, yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta. A. M. nesutikimo su nuosprendžiu argumentai 5.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog A. M. visiškai nesutinka su apkaltinamuoju nuosprendžiu. Pažymi, jog susipažinus su A. M. pareikštais kaltinimais ir vadovaujantis jau paminėta LAT praktika ir BPK normomis, darytina išvada, kad A. M. pareikšti kaltinimai, taip pat kaip ir kaltinimai R. M., yra suformuluoti neaiškiai, vietomis nesuprantamai, šie kaltinimai nėra pagrįsti pakankamai ir neabejotinai A.

M. kaltę bei kitas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Dėl operacijų ,,nepagrindimo“ apskaitos dokumentais ir ,,neįtraukimo“ į buhalterinę apskaitÄ 5.7. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdyta mėsos produkcijos prekyba. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagaminta produkcija buvo realizuojama turgavietėse (asmenims, dirbantiems su verslo liudijimais), prekybos halėse, taip pat juridiniams asmenims.

Su pirkėjais įmonė sudarydavo pirkimo–pardavimo sutartis, iÅ¡raÅ¡ydavo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Nuo 2011 m. gegužės mėnesio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įkÅ«rė savo prekybos vietas halėse, prekybÄ vykdė naudodama kasos aparatus, atsiskaitymas vykdavo grynaisiais pinigais (pagal pinigų priėmimo kvitus bei kasos pajamų orderius), kai kuriais atvejais juridiniai asmenys atsiskaitinėjo pavedimais per bankÄ . Pristatęs prekes vairuotojas-ekspeditorius M. M. iÅ¡ karto atsiskaitantiems asmenims iÅ¡raÅ¡ydavo pinigų priėmimo kvitus ir paimdavo pinigus, kuriuos, grįžęs po prekių pristatymo, atiduodavo atsakingam asmeniui – kasininkui S. M., jis pinigus įneÅ¡davo į įmonės kasÄ (seifÄ ), esančiÄ administracijos patalpose.

Jeigu susidarydavo didesnė pinigų suma (kaip 2011-10-15, kai iÅ¡ viso buvo gauta apie 40 000 Lt), S. M. pinigines lėšas nuneÅ¡davo į gyvenamojo namo, kuriame gyveno jis ir įmonės direktorė jo sutuoktinė A. M., seifÄ . Pinigai gyvenamojoje vietoje buvo laikomi dėl saugumo, kadangi ten buvęs seifas buvo geresnis, be to, pats S. M. turėjo ginklÄ . UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ produkcijÄ realizuodavo Å¡ia tvarka – kai kurie pirkėjai savo transportu atvykdavo į įmonę ir nusipirkdavo prekes, kitiems prekės bÅ«davo pristatomos įmonės transportu, daugiausia automobiliais ,,Ford Transit CDV“ ir ,,Citroen Berlingo“.

Pirkėjų užsakymai buvo priimami telefonu. Gavus užsakymÄ , bÅ«davo iÅ¡vežama produkcija, pagal lapelį-juodraÅ¡tį administracijoje bÅ«davo iÅ¡raÅ¡omos sÄ skaitos. BÅ«davo atvejų, kad pristačius prekes pirkėjui, jis jų nepriimdavo arba prekės per klaidÄ likdavo sandėlyje ir nebÅ«davo pristatomos. Tokiais atvejais prekės grįždavo atgal į įmonę, o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«davo anuliuojamos. Prekyba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pagaminta produkcija buvo intensyvi, prekės gabenamos į skirtingas vietoves, dalis produkcijos parduodama pirkėjams, atvykusiems savo transportu.

Å ios aplinkybės turėjo bÅ«ti vertinamos tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tiek ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos analizę, t. y. turėjo bÅ«ti įvertintos ir galimos klaidos, ir įmonės veiklos metu natÅ«raliai pasitaikantys nesklandumai (pvz., pirkėjų atsisakymas priimti prekes arba prekių grÄ Å¾inimas). Å ių aplinkybių neįvertinus, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, tiek ir valstybinis kaltinimas bei teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas apie tariamai vykdytas nusikalstamas veikas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos metu. 5.8.

A. M. kaltinta ir pripažinta kalta dėl to, kad ji 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58,00 kg (9 206,81 – 9 148,81) daugiau negu pagaminta, tokiu bÅ«du nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 Eur). Daugiau nei 9 tonų mėsos produkcijos kiekyje 58 kg sudaro ypač nedidelę dalį (tik 0,6 proc.) – kaip paaiÅ¡kino tiek kaltinamoji A. M., tiek liudytoja O. M., mėsos gaminimo procese galutinio mėsos produkto kiekis gali skirtis nuo pradinės žaliavos kiekio dėl į mėsos gaminius dedamų priedų ir tam tikrų mėsos gaminių gamybos technologijos ypatumų, kadangi vytinami gaminiai praranda dalį svorio – iÅ¡garuoja gaminio ruoÅ¡inyje esantis vanduo, virtų deÅ¡rų svoris padidėja dėl mėsos gaminio ruoÅ¡inyje naudojamo vandens, kuris į produktų masę neįraÅ¡omas, tačiau turi esminės įtakos galutiniam mėsos gaminio svoriui.

Be to, pažymi, kad nagrinėjant 2011 m. sausio mėnesį pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos kiekius, sprendžiant iÅ¡ kaltinamojo akto, valstybinis kaltinimas remiasi visiÅ¡kai niekuo nepagrįsta ir net nelogiÅ¡ka prielaida, kad mėsos produkcija turi bÅ«ti ir pagaminama, ir parduodama tÄ patį mėnesį. Mėsos produkcija UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo gaminama ir parduodama nuolat, todėl akivaizdu, kad vieno mėnesio pabaigoje pagaminti mėsos produktai gali bÅ«ti parduodami kitÄ mėnesį, todėl pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos kiekiai per vienÄ atskirai analizuotÄ kalendorinį mėnesį gali skirtis.

Å ie kiekiai gali skirtis ir dėl parduotos produkcijos grÄ Å¾inimo, kadangi kai kurie pirkėjai grÄ Å¾indavo jau įsigytÄ mėsos produkcijÄ , kuri nebÅ«davo sunaikinama ir, atitikusi kokybės reikalavimus, bÅ«davo parduodama kitiems pirkėjams, todėl susidaro įspÅ«dis, kad parduodama daugiau nei pagaminama, nors realiai tam tikras kiekis tos pačios produkcijos bÅ«davo parduodama du kartus (parduota – grÄ Å¾inta – parduota), dėl to ir neatitinka pagamintos ir parduotos produkcijos kiekiai. Valstybinis kaltinimas ir teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos (mėsos gamybos) specifikÄ ir dėl to kaltinamajame akte ir skundžiamame nuosprendyje padarytos klaidingos iÅ¡vados. 5.9.

Pažymėtina, kad pastebėjus kai kuriuos esminius tiek kaltinamojo akto, tiek ir specialisto iÅ¡vadų trÅ«kumus (pvz., specialisto 2013-03-19 iÅ¡vados Nr. 56-3/22 8 psl. lentelės 5 stulpelyje nenurodyta, kokia mėsos žaliava įtraukta į apskaitÄ , ir Å¡i klaida iÅ¡taisyta tik 2016-02-10, nors 2015-10-20 teismo posėdžio metu specialistė buvo įsipareigojusi pateikti visÄ naujai atspausdintÄ iÅ¡vadÄ . Be to, specialistė pripažino, kad iÅ¡vados 5 lape buvo padaryta klaida, nes ,,<...> buvo paraÅ¡yta 135 000,00 litų, o turėjo bÅ«ti 109 000,00 litų“; klaida, anot specialistės, buvo 24 000 Lt, nors iÅ¡ tikrųjų klaida lygi 29 000 Lt (t. 28, b. l. 4–7), teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl pakartotinės ekspertizės byloje skyrimo.

Å iame praÅ¡yme ir buvo remiamasi tuo, kad, atliekant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nebuvo vertinama mėsos gamybos ir prekybos specifika (pavyzdžiui, neatsižvelgta į receptÅ«ras), nesiaiÅ¡kinta ir kasos pajamų orderių pildymas 2011 m., nors buvo ,,atliktas“ patikrinimas už 2010-11-01–2011-10-15 laikotarpį. Tačiau teismas gynybos praÅ¡ymÄ dėl ekspertizės paskyrimo atmetė, taigi nesiaiÅ¡kino ir nepaÅ¡alino visų abejonių dėl A. M. kaltės ir kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. 5.10.

Dėl 58 kg pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos skirtumo klausimu pažymėtina, kad LAT 2011-10-04 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-409/2011) nurodė, kad: ,,Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos <...> saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.).

Antai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas konstitucinį teisinės valstybės principÄ , ne kartÄ yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams <...> pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).“ Nurodyti LAT ir Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai atspindi baudžiamosios atsakomybės, kaip paskutiniosios (ultima ratio) priemonės esmę, t. y. kad Å¡i atsakomybė netaikytina už veiksmus, kurie nėra iÅ¡ esmės pavojingi visuomenei.

Taigi, jei ir bÅ«tų nustatyta, kad ne dėl technologinių, o dėl kitų priežasčių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg daugiau nei pagamintos, atsižvelgiant į didelius mėsos produkcijos kiekius, vargu ar gali bÅ«ti pateisinamas tokio veiksmo kriminalizavimas. 5.11. A. M. buvo kaltinta bei teismo pripažinta kalta ir dėl to, kad neįtraukė į apskaitÄ 174,5 kg mėsos gaminių pardavimo pirkėjui M. M. pagal 2011-04-01 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. SZ20110988 už 1 417,21 Lt (410,45 Eur).

Å i kaltinimo dalis buvo grindžiama tik sÄ skaitoje esančiu veterinarijos gydytojo antspaudu, kurio buvimas negali bÅ«ti laikomas įrodymu, jog mėsos produkcija realiai buvo parduota. Be to, pažymėtina, kad tokie antspaudai dedami apie 06.00 val. ryto, o produkcija gali bÅ«ti ir grÄ Å¾inta atgal į įmonę, pirkėjams jos nepriėmus, o tokiu atveju iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ tenka anuliuoti. Pažymėtina, kad ir sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo faktas nepatvirtina prekių pardavimo pirkėjui ir pirkėjo prekių priėmimo, t. y. galutinio mėsos pirkimo–pardavimo sandorio įvykdymo.

Be to, kaltinime nurodytos sÄ skaitos numeris iÅ¡raÅ¡ytas kitam pirkėjui, o tai kaip tik ir reiÅ¡kia, kad sÄ skaita M. M. buvo anuliuota dėl prekių nepriėmimo. 5.12. A. M. kaltinta ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 12 230,61 Lt (3 542,23 Eur) grynųjų pinigų gavimo, nors mėsos produkcijos pardavimÄ užregistravo apskaitos registre UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekyvietėje ,,Žemės Å«kio ir maisto produktų (mėsos produktų, <...>) apskaitos žurnale Nr. 15“, tuo sumažindama dokumentinį grynųjų pinigų likutį kasoje.

Pažymi, jog kaltinime minimas žurnalas pildomas tik turgavietės apskaitos tikslais ir nepagrindžia to, kokia produkcija buvo parduota, kadangi netikrinama, koks prekiautojas ir kiek produkcijos pardavė. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekyvietę vyksta prekiauti su krovinio važtaraščiu, į automobilį kraunamai produkcijai iÅ¡raÅ¡omas važtaraÅ¡tis, prekyba vyksta naudojantis kasos aparatais ir taip pajamos įtraukiamos į apskaitÄ . Po prekybos pabaigos, grįžus į įmonę, pasveriamas neparduotos mėsos likutis, suraÅ¡omas gautos ir parduotos produkcijos ataskaitos lapas, iÅ¡ kurios matyti, kiek kokios rÅ«Å¡ies ir už kokiÄ kainÄ produkcijos parduota.

Å is kaltinimas grindžiamas tik prekyvietės žurnalo duomenimis, tačiau suraÅ¡ant aktÄ dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, visiÅ¡kai neįvertintos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žurnale esančios akivaizdžios klaidos – 2011-09-24, 2011-10-01 ir 2011-10-08 nurodomas toks pat ir gautos, ir parduotos produkcijos kiekis – neįmanoma ir praktikoje nepasitaikanti situacija, kad į prekyvietę atvežta produkcija bÅ«tų visiÅ¡kai parduodama. Taigi sprendžiant klausimÄ , ar buvo vykdoma netinkama buhalterinė apskaita, turi bÅ«ti vadovaujamasi minėtais įmonės finansiniais dokumentais, o ne prekyvietės žurnalu, akivaizdžiai užpildytu klaidingai – pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ finansinius dokumentus, 2011-10-08 iÅ¡ atsivežtos 540 kg produkcijos buvo parduota tik 176,51 kg.

Å i kaltinimo dalis buvo paremta nepatikimais duomenimis ir negalėjo bÅ«ti laikoma pagrįsta, tačiau teismas nurodytÄ kaltinimÄ patvirtino apkaltinamuoju nuosprendžiu. 5.13. A. M. buvo kaltinama ir tuo, kad nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ mėsos produkcijos pardavimo iÅ¡ viso už 355 423,74 Lt (102 937,83 Eur), iÅ¡ jų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 268 342,32 Lt (77 717,31 Eur); ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems pirkėjams, kuriems produkcija buvo pristatoma bendrovės transportu (iÅ¡skyrus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“), iÅ¡ viso už 76 973,37 Lt (22 293,03 Eur); mėsos produkcijos pardavimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekyvietėje už 10 108,05 Lt (2 927,49 Eur) be PVM.

Gynėjo teigimu, Å¡is kaltinimas buvo neaiÅ¡kus ir nesuprantamas bei kėlė daugybę klausimų, kurie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinti. Visų pirma dėl mėsos pardavimų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, net iÅ¡nagrinėjus bylÄ pirmosios instancijos teisme, taip ir liko neaiÅ¡ku, kokia produkcija Å¡iai įmonei parduota ir už kokiÄ sumÄ . Taipogi neaiÅ¡ku, ar parduota perdirbta (rÅ«kyta, vytinta) mėsos produkcija, ar žalia mėsa, kuri buvo įsigyta iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ žalia mėsa niekada neprekiavo, todėl jeigu ši mėsos produkcija buvo perdirbta, atitinkamai turi būti įvertinta, kokie konkrečiai tai buvo gaminiai, kadangi gaminant produktus naudojama daug ingredientų (prieskonių, vandens, kitų priedų), turinčių įtakos tam, kad žalios mėsos ir galutinio produkto kiekis nesutampa. Neįvertinus mėsos produkcijos gamybos specifikos ir kitų reikšmingų bylai aplinkybių, valstybinis kaltinimas A. M. reiškiamus kaltinimus grindė nepatikimais duomenimis, tačiau teismas vis tiek konstatavo, jog A.

M. atliko nusikalstamÄ veikÄ . Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajame akte nurodyta, jog 2013-09-19 nutarimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , tačiau jokių duomenų apie tai, kaip Å¡is ikiteisminis tyrimas baigėsi, nėra, ir Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino. Tokiu bÅ«du susidaro ydinga situacija, kai vienoje byloje jau yra konstatuojamos tam tikros aplinkybės, kurios yra neatsiejamos nuo kitai bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, todėl susidaro skirtingų ir vienam teismo procesiniam sprendimui prieÅ¡taraujančio kito sprendimo priėmimo galimybė.

Kita vertus, nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , jokios aplinkybės ir įrodymai, susiję su mėsos gaminių pardavimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nebuvo nagrinėjami ir tiriami, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. M. ir dėl Å¡io epizodo buvo pripažinta kalta. BPK 301 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi teismas, pripažindamas A. M. kalta dėl nusikalstamos veikos atlikimo, nuosprendį pagrindė įrodymais, kurie nebuvo tirti bylos nagrinėjimo metu.

Tai dar kartÄ patvirtina ir A. M. pareikÅ¡tų kaltinimų, ir apkaltinamojo nuosprendžio nepagrįstumÄ . Dėl kaltinimų dėl melagingų duomenų deklaracijose pateikimo 5.14. R. M. ir A. M. taip pat buvo kaltinti ir tuo, kad pagal jų pateiktus neteisingus duomenis VMI buvo pateiktos tikrovės neatitinkančios deklaracijos, kuriose nurodomos mažesnės nei turėjo bÅ«ti atitinkamų mokesčių sumos. R. M. teismas pagal šį kaltinimÄ iÅ¡teisino, tuo tarpu A. M. buvo pripažinta kalta pagal 220 straipsnio 1 dalį.

Å io kaltinimo pagrįstumas iÅ¡ esmės susijęs su A. M. pareikÅ¡tais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaltinimais, t. y. jei nebÅ«tų nustatyta, kad A. M. apgaulingai tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ (tai patikimai ir nebuvo nustatyta), neliktų pagrindo kalbėti ir apie neteisingus duomenis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ mokesčių deklaracijose. Kaltinimai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį A. M. taip pat nėra aiÅ¡kÅ«s ir suprantami, kadangi paremti tais pačiais duomenimis kaip ir kaltinimai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Kadangi A. M. negali bÅ«ti pripažinta kalta padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atitinkamai negali bÅ«ti pripažinta, kad ji atliko BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . 5.15. A. M. pripažinta kalta esÄ siekusi iÅ¡vengti mokesčių. Tai visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas ir nepagrįstas kaltinimas, kadangi Å¡iuo atveju mokesčių mokėtoja buvo ne A. M., o UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (atkreiptinas dėmesys, kad Å¡ioje byloje UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo jokiu statusu), todėl A.

M. galėtų bÅ«ti kaltinama nebent tuo, kad iÅ¡vengė mokesčių jos vadovauto juridinio asmens, o ne asmeniÅ¡kai savo naudai. Pažymėtina, kad net ir bÅ«nant Å¡ių juridinių asmenų vadovais ar akcininkais, kaltinamieji ar jų turtas negali bÅ«ti tapatinami su juridiniais asmenims ir jų turtu. Pagal LAT praktikÄ , akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Tokia iÅ¡vada daroma, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimÄ ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes.

Akcinės bendrovės turtas akcininkų teisėtai gali būti įgyjamas tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais. Uždarosios akcinės bendrovės turto svetimumo jos akcijų turėtojui klausimais LAT pasisakė tiek turto iššvaistymo, tiek turto pasisavinimo baudžiamosiose bylose (LAT 2014-10-28 nutartis Nr. 2K-407/2014). Kadangi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, šio asmens turtas nėra susietas su jų akcijų savininkų ar vadovų turtu.

Esant šiai situacijai visiškai nesuprantama nei tai, kodėl kaltinamajame akte nenurodoma, kieno naudai vengta mokesčių (pati asmeniškai A. M. jokių mokesčių mokėjimo nevengė, nes tokios prievolės – mokėti mokesčius – tiesiog neturėjo), nei tai, kodėl šioje byloje jokiu statusu nedalyvavo pats juridinis asmuo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Pirmosios instancijos teismas, nors ir patvirtino A. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pareikštus kaltinimus, nurodytų kaltinime trūkumų neištaisė, todėl ir ši nuosprendžio dalis nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Nurodyti argumentai patvirtina, kad ir A. M. nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas, kadangi neatsižvelgta į faktines aplinkybes bei atsakomybės pagal mokesčių įstatymus subjektus. 5.16. Nurodytos aplinkybės ir argumentai leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie R. M. ir A. M. pareikÅ¡tų kaltinimų nepagrįstumÄ , nesuprantamumÄ , netinkamÄ ir netikslų formulavimÄ . Apeliantų nuomone, nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog valstybinis kaltinimas neįvykdė savo pareigos įrodyti kaltinamųjų kaltę ir pateikti pakankamai Å¡iÄ kaltę bei kitas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.

Todėl R. M. ir A. M. turėtų būti priimti išteisinamieji nuosprendžiai, konstatavus, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, arba nenustačius kaltinamųjų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas.

6. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė prašo:

1. Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-09-29 nuosprendį ir nustatyti, kad R. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , nes nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 12 atvejų iÅ¡ viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 111 382 kg mėsos panaudojimo, nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 61 681,19 Lt (344 159,00 Lt – 282 477,81 Lt), (17 864,11 Eur) (99 675,34 Eur – 81 811,23 Eur) piniginių lėšų panaudojimo, iÅ¡mokėtų vairuotojui T. K. apmokėti už mėsÄ , laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 8 atvejais iÅ¡ viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų gavimo ir pajamų gavimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“.

2. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl R. M. iÅ¡teisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį ir pripažinti jį kaltu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį bei paskirti jam 100 MGL (3 766 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ bausmę – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudÄ . Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaityti R. M. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2011-10-15 iki 2011-10-17, vienÄ kardomojo kalinimo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 196 MGL (7381,36 Eur) dydžio baudÄ .

3. Nustatyti, kad A. M. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , nes laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 14 atvejų iÅ¡ viso 115 754 kg mėsos įsigijimo sandorių iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ bei laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 8 atvejais iÅ¡ viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui T. K..

4. Taikyti BK 723 straipsnį ir konfiskuoti kratos metu iÅ¡ A. M. paimtus 173 540,91 Eur. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 6.1. Prokurorės teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuosprendyje iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių, taip pat teismo nuosprendis neteisėtas ir dėl netinkamai iÅ¡spręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 dalies, 1, 3 ir 4 punktai). 6.2.

Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, pripažino R. M. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau dalį kaltinimo paÅ¡alino, nes nusprendė, jog byloje neįrodyta, kad: – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 12 atvejų, iÅ¡ viso 111 382 kg mėsos įsigijimo sandorių, 111 382 kg mėsos panaudojimo, taip pat neįrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R.

M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 8 atvejais iÅ¡ viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“; – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais Å«kinių operacijų, bÅ«tent 344 159 Lt (99 675,34 Eur) piniginių lėšų, skirtų sumokėti už mėsÄ , iÅ¡mokėjimo darbuotojui T. K.; – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R.

M. laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 8 atvejais iÅ¡ viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų gavimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“. 6.2.1. Be to, teismo nuomone, nenustatyta, kad R. M., siekdamas iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiÅ¡kiai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, nes esant neįrodytai aplinkybei, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų ir pajamų iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas mano, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 40 166 Lt mokesčių.

Teismas R. M. dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. 6.2.2. Taip pat teismas A. M. pripažino kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo, tačiau dalį kaltinimo paÅ¡alino, nes nusprendė, jog byloje neįrodyta, kad: – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. M. laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 14 atvejų iÅ¡ viso 115 754 kg mėsos įsigijimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorių už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ ;

– laikotarpiu nuo 2010-12-16 iki 2011-06-25 nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 8 atvejais iÅ¡ viso 135 000 Lt (39 098,70 Eur) grynųjų pinigų iÅ¡mokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui T. K.. 6.3. Teismas, paÅ¡alindamas R. M. ir A. M. kaltinimo dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, iÅ¡teisindamas R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad Å¡i kaltinimo dalis grindžiama iÅ¡ esmės informacija, gauta iÅ¡ operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu vykdytos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės. Nuosprendyje nurodoma, kad iÅ¡analizavus užfiksuotus pokalbius ir SMS, negalima daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad jie patvirtina, jog tokie kiekiai mėsos, kokie nurodyti FNTT tyrėjo A.

Š. tarnybiniame panešime, kuriuo remiasi specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, prie kiekvieno vežimo tikrai ir buvo atvežti įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (111 382 kg mėsos), kad T. K. pinigų sumas, iš viso 344 159 Lt, t. y. 99 675,34 Eur, nurodytas pokalbiuose, realiai gavo iš R. M. mėsai įsigyti ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. K. sumokėjo 135 000 Lt (39 098,70 Eur) mėsai pirkti.

Taip pat nuosprendyje nurodoma, kad išanalizavus užfiksuotus pokalbius ir SMS, kurie nurodyti FNTT tyrėjo A. Š. tarnybiniame pranešime dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės, kuriuo remiasi specialisto išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad jie patvirtina, jog nurodyti kiekiai mėsos tikrai buvo atvežti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į įmonę „(duomenys neskelbtini)“, t. y. 115 754 kg, ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui T.

K. sumokėjo 135 000 Lt (39 098,70 Eur), bei nurodoma, kad nebuvo nustatyta, jog O. M. perdavė pinigus T. K. būtent kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė, o ne kaip fizinis asmuo. 6.4. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų nuosprendyje motyvų, teismas nepakankami išanalizavo duomenis, gautus vykdant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, nesusiejo šių duomenų su kitais byloje esančiais duomenimis, todėl padarė neteisingas išvadas, kad R. M. ir A. M. kaltinimo dalis neįrodyta. 6.5.

Kaip liudytojas teisminio nagrinėjimo metu apklaustas D. R., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigÅ«nas, parodė, jog tyrimo metu, atliekant telefoninių pokalbių kontrolę, sekimÄ , buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį produkcijos, įsigytos Lenkijoje, neįtraukdavo į apskaitÄ , jÄ parduodavo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, veikdama pagal tokiÄ schemÄ : UAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Lenkijos pirkdavo mėsos produktus, kelyje turėjo du vežimo dokumentus su mažais kiekiais ir su tikraisiais.

Dokumentus su mažais kiekiais parodydavo buhalterinėje apskaitoje, o dokumentus su tikraisiais kiekiais turėdavo kelyje, nes jei patikrindavo, rodydavo juos. Dalį vežimų iÅ¡vis neįtraukdavo į apskaitÄ . T. K. užsakymus mėsai pirkti gaudavo telefonu. Sulaikymo metu tai pasitvirtino, t. y. užsakė, kad reikia parvežti apie 4 tonas, ir parvežė 4 tonas, o kratos metu per sulaikymo operacijÄ buvo rastos dvi sÄ skaitos faktÅ«ros su vienodais numeriais po 1,3 tonas. Jeigu nebÅ«tų įvykusi sulaikymo operacija, buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų likusi sÄ skaita už 1,3 tonas ir krovinio važtaraÅ¡tis už 1,3 tonas.

Realiai buvo rasta apie 4 tonos produkcijos. Taip pat liudytojas D. R. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo automobilį „Mercedes-Benz“ (jį nusipirko tyrimo pabaigoje), kuris galėjo vežti apie 4 tonas, turėjo „MAN“, kuris vadinamas didžiÄ ja maÅ¡ina (juo galima buvo vežti apie 4 tonas), ir turėjo mažesnės krovos automobilį, kuriuo buvo galima vežti apie 1,2 tonos. BÅ«davo atvejų, kad, pvz., T. K. atvykdavo su kroviniu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos dienos rytÄ ir kitos dienos rytÄ . 2012-11-26 A.

Å . tarnybinis praneÅ¡imas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytus mėsos kiekius į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suraÅ¡ytas remiantis bendrai surinktų duomenų visuma, t. y. iÅ¡ pokalbių, žinučių apie parvežtÄ kiekį, celių, kurios paliudija judėjimÄ , nes bÅ«davo tokių atvejų, kad buhalterinėje apskaitoje iÅ¡ viso nėra duomenų apie atvežtÄ produkcijÄ , o automobilis iÅ¡ tikrųjų važiavo, ir pinigai buvo mokami Lenkijoje. Å iame tarnybiniame praneÅ¡ime buvo užfiksuoti duomenys, kurie iÅ¡ dalies buvo įtraukti į apskaitÄ ir kurie visiÅ¡kai nebuvo įtraukti į apskaitÄ .

Å is tarnybinis praneÅ¡imas buvo pateiktas specialistei atliekant tyrimÄ , UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuolat oficialiai rodydavo, kad parveža produkcijos nuo 1,3 iki 1,5 tonos. Buvo du iÅ¡imtiniai atvejai, kai tikrino FNTT ir Muitinės tarnybos pareigÅ«nai, tai produkcijos kiekiai iÅ¡kart padvigubėjo. Klausantis pokalbių buvo iÅ¡dėstyta visa schema, kaip jie veikė, nes jie kalbėjo, kokius dokumentus rodyti, kokių nerodyti, kadangi prieÅ¡ parÄ turėjo praneÅ¡ti Veterinarijos tarnybai apie mėsos krovinį, jai buvo praneÅ¡ta apie 1,3 tonos mėsos, po muitinės patikrinimo muitinės žurnale buvo patikslintas kiekis ir nurodytas didesnis.

SMS žinutės parodydavo, kokį kiekį parveža, ir jomis patvirtino, kad vežami ne tokie kiekiai, kokie rodomi. 6.6. Liudytojas A. Å ., buvęs FNTT pareigÅ«nas, patvirtino, kad vykdė telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę, atlikęs Å¡ių duomenų analizę surašė 2012-11-26 ir 2013-02-13 tarnybinius praneÅ¡imus. RaÅ¡ydamas praneÅ¡imus, rėmėsi telefoniniais pokalbiais, SMS žinutėmis, pinigų judėjimu sÄ skaitose. Nurodydamas sumas rėmėsi telefoniniais pokalbiais, t. y. pokalbių visuma, ne vienu pokalbiu.

Kai buvo konkrečiai paminėtos pinigų sumos, tai konkrečiai ir nurodė. Iš telefoninių pokalbių, SMS analizės nustatė, kiek mėsos buvo atvežta į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau po išsikrovimo dažniausiai buvo perduodama informacija SMS, vairuotojas T. K. parašydavo SMS R. M., kiek mėsos buvo atvežta. Taip nustatė, kiek konkrečiai mėsos buvo atvežta. Jo manymu, tas kiekis mėsos, kur nurodyta, kad „ne mažiau kaip“ buvo atvežta, ir buvo atvežtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip nusprendė iÅ¡ pokalbių, nebuvo gauta tokių duomenų, kad buvo tartasi parvežti vienokį mėsos kiekį, o buvo atvežta mažiau, kiek bÅ«davo susitarta, tiek lenkai ir pakraudavo mėsos. Mėsa buvo vežama ir virÅ¡ijant automobilių krovumÄ , taip sprendė iÅ¡ pokalbių, buvo atvejų, kad ir su dviem krovininiais automobiliais iÅ¡kart vežė mėsÄ iÅ¡ Lenkijos, antrÄ automobilį vairavo kažkoks T. K. draugas. 6.7. IÅ¡ 2012-05-30, 2012-05-31, 2012-06-01, 2012-06-04, 2012-06-05, 2012-09-26, 2012-09-28 protokolų dėl operatyvinių veiksmų atlikimo ir tarnybinių praneÅ¡imų 2012-11-26 Nr. 04/12-1-17-9739 ir 2013-02-13 Nr. 04/12-1-17-1334 dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės ikiteisminio tyrimo byloje matyti, kad operatyvinio ir ikiteisminio tyrimo metu buvo vykdoma T.

K. ir R. M. telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu laikotarpiu nuo 2010-12-11 iki 2011-10-15 buvo gauta tyrimui reikÅ¡minga informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos žaliavos pirkimÄ iÅ¡ Lenkijos ir jos pardavimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie produkcijos kiekius, apie R. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, O. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pavaduotojos, pinigų perdavimÄ T. K. mėsai įsigyti. R. M. užfiksuotų pokalbių turinys atskleidžia taip pat ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos įsigijimo vežimo schemÄ su dviem sÄ skaitomis, kai patikrinus nurodoma įtraukti į apskaitÄ â€ždidžiuosius“ krovinio vežimo dokumentus, o „mažuosius“ sunaikinti (2011-01-15 suvestinė Nr. 3354, 3356, kontroliuojant R.

M. (2012-05-30 protokole dėl operatyvinių veiksmų atlikimo), iÅ¡ O. M. SMS turinio matyti, kad buvo užsakomi konkretÅ«s produktai bei konkretus kiekis. Pokalbių turinys tarp R. M. ir T. K. rodo, kad T. K. Lenkijoje įsigijęs produkcijÄ informuodavo kiekvienÄ kartÄ , kokį kiekį pasikrovė, ir informuodavo apie krovinio pristatymÄ Ä¯ UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, iÅ¡ pokalbio suvestinės Nr. 2817, 3331 (2012-06-01 protokolas dėl T. K. pokalbių kontrolės) matyti, kad 2011-05-12 13.09 val., 2011-05-20 08.03 val. užfiksuotas pokalbis A.

M. su T. K. dėl mėsos užsakymo. Tai paneigia A. M. versijÄ , kad ji T. K. nepažįsta ir užsakymų dėl mėsos jam neteikdavo. Taip pat užfiksuoti pokalbiai ir tarp T. K. ir R. M., iÅ¡ kurių matyti, kad T. K. parveža iÅ¡ Lenkijos vienu kartu 4,6 tonas mėsos produkcijos (suvestinė Nr. 6010, pokalbis 2011-06-24 18.16 val.), tai paneigia R. M. versijÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojo mažo krovumo automobilius ir galėjo parvežti produkcijos nuo 1,2 iki 2 tonos. 6.8. Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad tokį UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikimo bÅ«dÄ , vežant didesnį kiekį mėsos produkcijos nei įtraukta į apskaitÄ , parodo ir 2011-10-15 kratos protokolas, 2012-06-15 apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurių matyti, kad T.

K. naudojamame automobilyje „Mersedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusiame Pagėgių sav., RÅ«kų k., UAB „(duomenys neskelbtini)“ kieme, priklausančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-10-15 rasti ir paimti dokumentai – mėsos pardavimo dokumentai (faktÅ«ros), iÅ¡raÅ¡yti vienu numeriu ir viena data bendram 2 366,90 kg (1 192,3+1 174,6) mėsos svoriui, o krovinio gabenimo dokumentai (CMR) iÅ¡raÅ¡yti bendram 4 372,3 kg (1 192,3+3 180) krovinio svoriui (2011-10-14 faktÅ«ra VAT Nr. 174/10/2011 1 192,3 kg už 7 153,80 zlotų, 2011-10-14 apmokėjimo dokumentas 7 153,80 zlotų, specifikacija 1 192,3 kg, 2011-10-14 CMR 1 192,3 kg; 2011-10-14 faktÅ«ra VAT Nr. 174/10/2011 1 174,6 kg už 8 809,50 zlotų, 2011-10-14 apmokėjimo dokumentas už 3 219 kg 31 809,85 zlotų, specifikacija 3 180 kg, 2011-10-14 CMR 3 180 kg. 2011-10-15 atlikus automobilyje „Mercedes-Benz“ rastos skerdienos apžiÅ«rÄ , nustatyta, kad faktiÅ¡kai jos buvo iÅ¡ viso 4 475,6 kg. 6.9.

Nors kaltinamieji R. M. ir A. M. neprisipažino, kad dalies Å«kinių operacijų neįtraukė į apskaitÄ , o. M., S. M. ir T. K. atsisakė duoti parodymus, tačiau byloje esantys suvestinėse nurodomi pokalbiai tarp T. K. ir R. M., T. K. ir A. M., T. K. ir O. M., raÅ¡ytos trumposios žinutės (SMS), kurie nurodomi pareigÅ«no A. Å . tarnybiniuose praneÅ¡imuose 2012-11-26 Nr. 04/12-1-17-9739 ir 2013-02-13 Nr. 04/12-1-17-1334 dėl telekomunikacijų tinklais gautos informacijos analizės, taip pat ir specialisto iÅ¡vada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo, specialisto iÅ¡vada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos patikrinimo, patvirtina, kad apgaulingai buvo tvarkoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, nes dalis Å«kinių operacijų dėl skerdienos įsigijimo, pardavimo buvo neįtrauktos į apskaitÄ , tokiu bÅ«du tyčia, siekiant iÅ¡vengti mokesčių, apgaulingai buvo tvarkoma bendrovės apskaita bei buvo pateikti Mokesčių inspekcijai neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, nedeklaruota ir nesumokėta į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 40 166 Lt mokesčių (11 632,88 Eur).

Taip pat Å¡ie duomenys patvirtina, kad apgaulingai buvo tvarkoma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, nes dalis Å«kinių operacijų dėl skerdienos įsigijimo, pinigų sumokėjimo buvo neįtraukta į apskaitÄ . 6.10. Be to, teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nepagrįstai netaikė BK 723 straipsnio, kuris numato iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , t. y. kaltininko turto ar jo dalies, neproporcingos kaltininko teisėtoms pajamoms, paėmimÄ valstybės nuosavybėn, kai yra pagrindas manyti, kad turtas gautas nusikalstamu bÅ«du.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytų bÅ«tinųjų Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sÄ lygų, nurodytų BK 723 straipsnyje, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jÄ taikyti. Tačiau teismas Å¡io sprendimo nemotyvavo, taip pat nevertino ir nepasisakė dėl 2013-05-17 specialisto iÅ¡vados Nr. 5-3/45 ir 2013-07-23 specialisto iÅ¡vados Nr. 5-3/67. Å iose iÅ¡vadose, atlikus fizinių asmenų A. M. ir S. M. Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nustatyta, kad fiziniai asmenys A.

M. ir jos sutuoktinis S. M. nepagrindė iÅ¡ viso 637 574,09 Lt (184 654,22 Eur) piniginių lėšų gavimo dokumentinėmis pajamomis (t. 20, b. l. 90–110; t. 21, b. l. 56–62). 6.11. BK 723 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡plėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai yra visos Å¡ios sÄ lygos:

1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;

2) kaltininkas turi Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir Å¡is skirtumas virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ , arba per Å¡iame punkte nurodytÄ laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto;

3) baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia Å¡io turto įsigijimo teisėtumo. 6.12. Byloje teismas pripažino, kad A. M., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , t. y. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat teismas nustatė, kad A. M. neįtraukė į apskaitÄ dalies gautų grynųjų pinigų – 24 263,71 Eur, 3 542,23 Eur, neįtraukė į apskaitÄ mėsos produkcijos pardavimo pajamų už 102 937,83 Eur, t. y. iÅ¡ Å¡ios veikos ji turėjo (galėjo turėti) turtinės naudos.

Taip pat nustatyta, kad A. M. po nusikalstamos veikos padarymo turėjo turto – 173 540,91 Eur, tai yra piniginės lėšos, kurios paimtos kratos metu iÅ¡ A. M. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini).: 232 300 Lt, 38 110 Eur, 18 380 Lt, 800 Eur, o iÅ¡ AB „Swedbank“ Smiltelės KAC, adresu Taikos pr. 28, Klaipėda, seifo, pagal Individualaus seifo nuomos sutartį priklausančio A. M., paimta 62 000 Eur. 6.13. Atlikus A. M. ir jos sutuoktinio S. M. finansų tyrimÄ , nustatyta, kad A. M. ir jos sutuoktinis S. M., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, negalėjo pagrįsti iÅ¡ viso 637 574,09 Lt (184 654,22 Eur) piniginių lėšų įsigijimo teisėtumo.

Tai rodo, kad A. M. pas jÄ rastų 173 540,91 Eur pagrįsti teisėtomis pajamomis negalėjo, todėl Å¡ie pinigai turi bÅ«ti paimti valstybės nuosavybėn. 6.14. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnis), kuri turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat ji turi įgyvendinanti idėjÄ , kad svarbu ne tik nubausti kaltininkus, paskyrus jiems bausmę, bet ir padaryti nusikalstamÄ veikÄ ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ . 6.15.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes prokurorė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

7. Teismo posėdyje nuteistoji A. M. ir abiejų nuteistųjų gynėjas prašė jų apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Prokurorė prašė jos apeliacinį skundÄ patenkinti, o nuteistųjų bei jų gynėjo apeliacinį skundÄ atmesti.

8. Apeliaciniai skundai atmestini. Dėl bylos nagrinėjimo ribų, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka po to, kai panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis 9. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2018-01-11 nutartimi atmetė abu byloje paduotus apeliacinius skundus. Å iÄ apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė nuteistųjų gynėjas, praÅ¡ydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl A.

M. bei R. M. nuteisimo ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nuteistiesiems nutraukti. Apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė ir prokuroras, praÅ¡ydamas jÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 723 straipsnio nuostatas, t. y. nepagrįstai netaikė nuteistajai A. M. iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo. Kasacinės instancijos teismas 2018-12-12 nutartimi patenkino prokuroro kasacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo (Nutarties 27 p.), kad tenkindamas prokuroro kasacinį skundÄ , jis nepasisako dėl nuteistųjų gynėjo kasacinio skundo argumentų, nes jame kartojama daug apeliacinio skundo argumentų, dėl kurių turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.

10. BPK 386 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismui panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, byla turi bÅ«ti nagrinėjama bendra tvarka. Kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ (BPK 386 straipsnio 2 dalis). Tačiau iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ numatantį baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tais atvejais, kai ankstesnė nutartis panaikinta bÅ«tent Å¡iais pagrindais (BPK 386 straipsnio 3 dalis).

11. Kaip minėta, prokuroras kasacine tvarka neskundė žemesniųjų teismų sprendimų, kuriais buvo susiaurinta R. M. ir A. M. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, apimtis, o R. M. iÅ¡teisintas dėl kaltinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Jokių nuorodų, kad minimi klausimai žemesnės instancijos teismų bÅ«tų iÅ¡spręsti netinkamai, nėra ir kasacinės instancijos teismo nutartyje. Todėl, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ ir laikydamasis BPK 386 straipsnio 3 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinės instancijos teismo nurodymus, nagrinės tik tÄ prokurorės apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma taikyti BK 723 straipsnio nuostatas ir konfiskuoti kratos metu iÅ¡ A.

M. paimtus pinigus. Kita vertus, kasacinės instancijos teismo nutartyje nėra jokių nuorodų ir į tai, jog panaikintoje ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo nutartyje bÅ«tų netinkamai iÅ¡nagrinėtas nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinis skundas, neiÅ¡samiai ar netinkamai atsakyta į Å¡io apeliacinio skundo argumentus. Todėl, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinis skundas nagrinėjamas bendra tvarka, nesiejant jo nagrinėjimo su minima kasacinės instancijos teismo nutartimi, kurioje, kaip minėta, nėra jokių nurodymų dėl galimai netinkamo nuteistųjų ir jų gynėjo apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo.

Dėl nuteistųjų R. M. bei M ir jų gynėjo apeliacinio skundo 12. IÅ¡ nuteistųjų R. M. ir A. M. bei jų gynėjo apeliacinio skundo matyti, jog apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka su R. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, A. M. nuteisimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį ir praÅ¡o juos iÅ¡teisinti. Ginčydami pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodymų vertinimÄ apeliantai teigia, jog kaltinimai R.

M. ir A. M. nėra pagrįsti pakankamais ir neabejotinai nuteistųjų kaltę bei kitas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais. Å ie apeliantų argumentai nepagrįsti.

13. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai R. M. nuteisė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, A. M. – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį. Dėl R. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 14.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamÄ buhalterinę apskaitÄ arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Buhalterinės apskaitos tvarkymas vertintinas kaip procesas, kurio metu atliekami įvairÅ«s veiksmai siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti Å«kines operacijas ir įvykius, taip gaunant informacijÄ , reikalingÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus (pvz., dalies ar visų Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai atsiranda Å¡iame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros.

Ä®statyme Å¡ie padariniai suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡ jų, kad asmuo bÅ«tų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Ä®monės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tai, kad įmonėje bÅ«tų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos iÅ¡saugojimÄ . Jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas Å¡io nusikaltimo vykdytoju (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

15. Pagal teismų praktikÄ bylose dėl BK 222 straipsnio taikymo realiÄ asmens veiklÄ , jo Å«kinę, komercinę, finansinę bÅ«klę, nuosavÄ kapitalÄ , įsipareigojimų dydį ir struktÅ«rÄ turi bÅ«ti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (Å«kio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu bÅ«du (o ne atliekant prieÅ¡prieÅ¡inius patikrinimus, ikiteisminį tyrimÄ ir pan.) negalima, atsiranda Å¡iame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto iÅ¡vada, ekspertizės aktu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

16. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. M. kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, vadovavosi specialisto išvada, liudytojų parodymais, operatyvinių veiksmų, slapto sekimo, kratos ir apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis bei kita bylos medžiaga.

17. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , buvo nustatyta, kad Å¡i bendrovė apskaitos dokumentais nepagrindė kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iÅ¡ Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios transportavimÄ pagrindžiantį 2011-06-27 tarptautinį krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986, pagrindžiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiaulienos 1 411 kg transportavimÄ , kuriame siuntėja nurodyta Lenkijos įmonė (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“, gavėja ir vežėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (automobilio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė Muitinės departamentui.

IÅ¡ 2011-10-15 kratos, atliktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame automobilyje „Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojamame įmonės darbuotojo T. K., metu paimtų dokumentų, vykdant teisinės pagalbos praÅ¡ymus surinktų dokumentų, pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos įsigijimo iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė apskaitos dokumentais prekių įsigijimÄ iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 už 186 621 Lt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas T. K. savo ir kitų asmenų vardu pagrindė 63 706,83 Lt apmokėjimo daugiau (už mėsos įsigijimÄ , kaip nurodė su firma „(duomenys neskelbtini)“ susiję asmenys) negu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. pagrindė apskaitos dokumentais mėsos įsigijimo iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“. Å ie duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė ir neįtraukė į apskaitÄ mėsos įsigijimo sandorių iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ už 63 706,83 Lt.

IÅ¡ 2011-10-15 kratos protokolu pateiktų mėsos žaliavos gavimo iÅ¡ sandėlio dokumentų (2011-09-08 dokumentas, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė kiaulienos žaliavos už 11 358,80 zlotų gavimÄ iÅ¡ firmos (duomenys neskelbtini)“ sandėlio) Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos žaliavos įsigijimo iÅ¡ viso už 9 318,08 Lt iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio.

18. Be to, Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 pagrindė iÅ¡ viso 61 855 kg kiaulienos skerdienos įsigijimÄ (įvertinus 4475,6 kg skerdienos grÄ Å¾inimÄ tiekėjui už 19 952,22 Lt) už 282 477,81 Lt, direktorius R. M. laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 avanso apyskaitose užregistravo atsiskaitymÄ su tiekėjais „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras iÅ¡ viso 282 477,81 Lt. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. apskaitos dokumentais nepagrindė pinigų sumokėjimo mėsos tiekėjams „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso 282 477,81 Lt (tiekėjo pinigų gavimÄ patvirtinančiais dokumentais).

19. Å ie duomenys rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. M. nepagrindė apskaitos dokumentais ir į apskaitÄ neįtraukė: 1411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo iÅ¡ Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ ; mėsos įsigijimo iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur); nepagrindė apskaitos dokumentais Å«kinių operacijų – piniginių lėšų sumokėjimo tiekėjams už įsigytÄ mėsos žaliavÄ , iÅ¡ viso 282 477,81 Lt.

20. TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia specialistės iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (direktorius R. M.) neįtraukė į apskaitÄ ir apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos įsigijimo sandorių iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ viso už 73 024,91 Lt (63 706,83 + 9 318,08) bei 1 411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimo iÅ¡ Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“; apskaitos dokumentais nepagrindė iÅ¡ viso 282 477,81 Lt piniginių lėšų sumokėjimo Å«kinių operacijų.

21. Aptarti duomenys paneigia R. M. ir jo gynėjo skundo argumentus, kad mėsos įsigijimo sandoriai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ buvo įtraukti.

22. Apeliantų akcentuojami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios D. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad nors ji ir nežinojo, jog mėsos pirkimo sÄ skaitos, specifikacijos ir CMR kvitai nėra apmokėjimo dokumentai, o tik nupirktos produkcijos iÅ¡davimo iÅ¡ sandėlio dokumentai, ji Å¡iuos dokumentus į įmonės buhalterinę apskaitÄ Ä¯traukė, tokios iÅ¡vados nepaneigia. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos įsigijimo sandoriai – 1 411 kg kiaulienos skerdienos įsigijimas iÅ¡ Lenkijos Respublikos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ bei mėsos įsigijimo iÅ¡ firmos „(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur) – nebuvo įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ bÅ«tent dėl to, kad įmonės direktorius R.

M. privalėjo, tačiau nepateikė įmonės buhalterei dokumentų apie Å¡ias faktiÅ¡kai įvykusias Å«kines operacijas, todėl iÅ¡ Lenkijos įmonių mėsos įsigijimÄ pagrindžiantys sandoriai nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitÄ .

23. Nepagrįsti R. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad neva teismas R. M. kaltę grindė, remdamasis iÅ¡ esmės vien specialistės iÅ¡vada. Kaip jau minėta, iÅ¡vadÄ dėl R. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ pirmosios instancijos teismas grindė byloje esančių duomenų visuma, kuriÄ sudaro ne tik specialistės iÅ¡vada, bet ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pateikusios specialistės paaiÅ¡kinimai teisme, liudytojų parodymai, operatyvinių veiksmų, slapto sekimo, kratos ir apžiÅ«ros protokoluose užfiksuoti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.

Iš skundžiamo nuosprendžio turinio visumos matyti, kad teismas pašalino dalį specialisto išvada nustatytų faktinių aplinkybių, taip susiaurindamas R. M. pareikšto kaltinimo, kuris nepagrįstas bylos duomenų visuma, apimtį. Tai rodo, kad specialistės išvada nebuvo vienintelis R. M. kaltę pagrindžiantis įrodymų šaltinis.

24. Apeliaciniame skunde teigiama, neva neaiÅ¡ki ir nesuprantama R. M. pareikÅ¡to kaltinimo dalies formuluotė, jog jis nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 12 atvejų, iÅ¡ viso 111 382,00 kg mėsos įsigijimo sandorių, taip pat kiaulienos skerdienos 1 411 kg įsigijimo iÅ¡ Lenkijos įmonės (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011-06-27 tarptautinio krovinių transportavimo važtaraÅ¡tį CMR Nr. 218986 už ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kainÄ , taip pat iÅ¡ firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt (21 149,48 Eur). Pasak apeliantų, iÅ¡ Å¡ios kaltinimo formuluotės neaiÅ¡ku, ar į 111 382,00 kg įeina ir 1 411 kg įsigijimas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ ir iÅ¡ firmos ,,(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava, ar tai, kad į 1 411 kg įeina iÅ¡ ,,(duomenys neskelbtini)“ už 73 024,91 Lt įsigyta mėsos žaliava.

25. Nesutikdamas su Å¡iuo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagal teismų praktikÄ kaltinamasis aktas neatitinka įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.), ir dėl to Å¡io dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-105/2007, 2K-7-198/2008 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas tinkamai, t. y. laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų, todėl nuteistojo R. M., taip pat ir nuteistosios A. M. teisės į gynybÄ nepažeistos. Pažymėtina, kad apraÅ¡ant tiek R. M., tiek A. M. nusikalstamas veikas kaltinamajame akte nurodytos visos BPK 219 straipsnio 3 dalyje iÅ¡vardytos aplinkybės – tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo metu. Tiek R. M., tiek nuteistosios A. M. nusikalstamų veikų apraÅ¡ymas atitinka jiems taikyto baudžiamojo įstatymo turinį, parodo atitinkamai BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties bÅ«tinus elementus ir visa, kas reikÅ¡minga Å¡ių veikų kvalifikavimui.

26. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir teismo sprendimas palikti nenagrinėtÄ Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos R. M. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, nurodant, kad teismas turėjo civilinį ieÅ¡kinį atmesti, kadangi nagrinėjamu atveju palikus galimybę reikÅ¡ti turtinius reikalavimus civilinio proceso tvarka, susidarytų ydinga situacija, kai civilinis atsakovas galėtų civilinio proceso metu pakartotinai įrodinėti, jog neteisėta veika vis dėlto buvo atlikta. Å ie apeliacinio skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

27. Civilinė ieÅ¡kovė Klaipėdos AVMI R. M. pareiÅ¡kė 40 166 Lt (11 632,88 Eur) sumos civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai atlyginti (24 t., b. l. 104-106). Žalos valstybės biudžetui padarymas buvo siejamas su R. M. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį pareikÅ¡tu kaltinimu, dėl kurio teismas R. M. iÅ¡teisino, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti Å¡ios nusikalstamos veikos požymių, todėl priėmė pagrįstÄ sprendimÄ R. M. Klaipėdos AVMI pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtÄ , kaip tai numatyta BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte.

Tuo tarpu sprendimas atmesti civilinį ieÅ¡kinį priimamas tuo atveju, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas), o tokios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nenustatytos. Dėl A. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M. nepagrįstai nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingÄ vadovaujamos įmonės – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – apskaitos tvarkymÄ . Toks sprendimas, apeliantų nuomone, priimtas neatsižvelgus į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos (mėsos gamybos) specifikÄ , neįvertinus aplinkybių, susijusių su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdyta mėsos produkcijos prekyba, neatsižvelgiant į galimas klaidas ir įmonės veiklos metu natÅ«raliai pasitaikančius nesklandumus (pvz., bÅ«davo atvejų, kai pirkėjai atsisako priimti prekes arba jas grÄ Å¾ina, arba prekės per klaidÄ likdavo sandėlyje ir nebÅ«davo pristatomos (tokiais atvejais prekės grįždavo atgal į įmonę, o PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«davo anuliuojamos).

Tokie skundo argumentai vertintini kaip deklaratyvi, byloje surinktų įrodymų visuma paneigta gynybos pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

29. Dėl A. M. inkriminuoto 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 Eur) nepagrindimo apskaitos dokumentais ir neįtraukimo į apskaitÄ skunde nurodoma, kad daugiau nei 9 tonų mėsos produkcijos kiekyje 58 kg sudaro ypač nedidelę dalį (tik 0,6 proc.) ir, kaip paaiÅ¡kino A. M. bei liudytoja O. M., galutinio mėsos produkto kiekis dėl tam tikrų gamybos technologijos ypatumų gali skirtis nuo pradinės žaliavos kiekio, be to, mėnesio pabaigoje pagaminti mėsos produktai gali bÅ«ti parduodami kitÄ mėnesį, todėl pagamintos ir parduotos mėsos produkcijos kiekiai per vienÄ atskirai analizuotÄ kalendorinį mėnesį gali skirtis, jie gali skirtis ir dėl įsigytos mėsos produkcijos grÄ Å¾inimo bei pardavimo kitiems pirkėjams, todėl susidaro įspÅ«dis, kad parduodama daugiau nei pagaminama, dėl to ir neatitinka pagamintos ir parduotos produkcijos kiekiai. Å ie skundo argumentai taip pat nepagrįsti.

30. Kaip matyti iÅ¡ 2013-03-19 specialisto iÅ¡vados Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo, joje konstatuota, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus „Parduota produkcijos per mėn.“, nepasiraÅ¡ytus sudariusio asmens (tik 2011 m. gegužės mėnesio registrÄ pasirašė jį sudariusi direktorės pavaduotoja O. M.), kuriuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registravo kiekvieno mėnesio produkcijos pardavimÄ , ir ataskaitas „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptÅ«ras“ nustatyta, kad 2010 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais užregistravo visos pagamintos produkcijos pardavimÄ , duomenų apie pagamintos produkcijos likučius nepateikė, 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos.

Tyrimo metu, palyginus pateiktus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrų „Parduota produkcijos per mėn.“ ir „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptÅ«ras“ duomenis apie 2011 m. sausio mėnesį pagamintÄ ir parduotÄ produkcijos kiekį kilogramais, nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registre „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptÅ«ras“ 58 kg pagamintos mėsos produkcijos, kurios pardavimÄ pagrindė apskaitos dokumentais.

UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepagrindė apskaitos dokumentais 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt.

31. Taigi, kaip matyti, iÅ¡vada, jog A. M., UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, 2011 m. sausio mėnesį užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos, tokiu bÅ«du nepagrindė apskaitos dokumentais ir neįtraukė į apskaitÄ 58 kg mėsos produkcijos pagaminimo už 602,18 Lt (174,40 Eur), padaryta, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, įvertinus pačios bendrovės pateiktus apskaitos registrus, kuriuose UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registravo kiekvieno mėnesio produkcijos pardavimÄ (nustatyta, kad 2010 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais buvo užregistruotas visos pagamintos produkcijos pardavimas, duomenų apie pagamintos produkcijos likučius pateikta nebuvo) ir ataskaitas dėl medžiagų produkcijos gamybos procese panaudojimo.

Tyrimo metu palyginus Å¡iuos duomenis apie 2011 m. sausio mėnesį pagamintÄ ir parduotÄ produkcijos kiekį kilogramais, buvo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užregistravo parduotos produkcijos 58 kg (9206,81 – 9148,81) daugiau negu pagamintos. Å ie duomenys kartu paneigia apeliantų argumentÄ , kad atliekant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nebuvo vertinama bendrovės veiklos (mėsos gamybos) specifika, nes, kaip matyti, tyrimo metu, be kita ko, buvo vertinamos ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pateiktos ataskaitos „Žaliavų, prieskonių, priedų ir kitų medžiagų panaudojimas gamybai – naudojantis pagal turimas receptÅ«ras“.

32. Apeliaciniame skunde, kritikuojant specialistės iÅ¡vadÄ , pažymima, kad Å¡ioje iÅ¡vadoje buvo padaryta klaidų, tai pripažino ir pati specialistė, tai, pasak apeliantų, turėjo įtakos esminiams kaltinamojo akto trÅ«kumams, todėl teismo buvo praÅ¡oma skirti ekspertizę byloje, tačiau teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė, taigi nesiaiÅ¡kino ir nepaÅ¡alino visų abejonių dėl A. M. kaltės ir kitų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių. Nesutikdamas su Å¡iuo skundo argumentu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip matyti iÅ¡ specialistės bylos nagrinėjimo apylinkės teisme duotų paaiÅ¡kinimų, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo specialisto iÅ¡vadoje buvo padaryta techninių ir aritmetinių klaidų, tačiau Å¡ios klaidos įtakos iÅ¡vados teisingumui neturėjo ir dėl jų iÅ¡vados esmė nesikeičia.

Apklausiama teisme specialistė patvirtino savo pateiktas iÅ¡vadas, kurios, kaip matyti, padarytos iÅ¡samiai iÅ¡analizavus jai pateiktus dokumentus, ir pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus dėl konstatuotų pažeidimų, kurie, kaip nurodė, buvo nustatyti iÅ¡nagrinėjus visÄ ikiteisminio tyrimo bylos medžiagÄ , kartu paaiÅ¡kino aplinkybes dėl padarytų klaidų ir tai, kad jos neturėjo įtakos iÅ¡vados teisingumui.

33. PraÅ¡yme skirti ekspertizę, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, buvo remiamasi tuo, kad atliekant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , nebuvo vertinama mėsos gamybos ir prekybos specifika (pavyzdžiui, neatsižvelgta į receptÅ«ras), nesiaiÅ¡kinta ir kasos pajamų orderių pildymas 2011 m., nors buvo ,,atliktas“ patikrinimas už 2010-11-01– 2011-10-15 laikotarpį. Tačiau pažymėtina, jog, remiantis specialisto iÅ¡vada ir jÄ pateikusios specialistės paaiÅ¡kinimais bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, buvo nustatyta 14 atvejų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentais nepagrindė mėsos skerdienos (iÅ¡ viso 115 754 kg) įsigijimo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Å¡is kiekis mėsos skerdienos jokiais dokumentais nepagrįstas), ir kiti specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti pažeidimai, kuriems apeliantų akcentuojami mėsos produkcijos gamybos technologiniai aspektai ir prekybos specifika jokios įtakos neturėjo.

Kita vertus, bet kokiu atveju apgaulingas apskaitos tvarkymas negali bÅ«ti pateisinamas gamybiniais ar prekybiniais nesklandumais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymÄ visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Be to, Å¡io įstatymo 15 straipsnyje numatyta, kad tais atvejais, kai prekės grÄ Å¾inamos, nukainojamos, parduodamos su nuolaida, kai suteikiamos apyvartos nuolaidos, taip pat kai taisomos apskaitos dokumentų, kuriais įforminamos pirkimo–pardavimo operacijos, iÅ¡raÅ¡ymo metu padarytos, bet vėliau pastebėtos klaidos ir kitais atvejais raÅ¡omi patikslinamieji apskaitos dokumentai.

Patikslintų dokumentų dėl grÄ Å¾inamų prekių ar, kaip teigiama skunde, „dėl kitų nesklandumų“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepateikė, todėl teisėjų kolegija Å¡iuos deklaratyvius apeliantų skundo argumentus, nepagrįstus jokiais konkrečiais duomenimis, atmeta.

34. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡klausęs gynėjo praÅ¡ymo skirti ekspertizę argumentus, kitų proceso dalyvių nuomonių, taip pat susipažinęs su visa bylos medžiaga ir iÅ¡klausęs specialistės paaiÅ¡kinimų, taip pat atnaujinus įrodymų tyrimÄ Å¡ioje byloje ir kaip liudytojÄ apklausus buvusį FNTT specialistÄ Å imkų, nusprendė, kad nėra tikslinga Å¡ioje byloje skirti finansų ekspertizę, todėl 2017-07-10 protokoline nutartimi šį gynybos praÅ¡ymÄ atmetė.

35. Pateikdamas analogiÅ¡kÄ praÅ¡ymÄ bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu (apeliaciniame skunde nuteistieji ir jų gynėjas praÅ¡ymo skirti ekspertizę nereiÅ¡kė), gynėjas jokių naujų tirtinų aplinkybių ir jokių naujų dokumentų, kuriuos reikėtų vertinti ir bÅ«tų pagrindas skirti buhalterinę ekspertizę, nenurodė, tik deklaratyviai teigė, kad specialisto iÅ¡vada netinkama, pažymėdamas, kad specialistei buvo pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o visos aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir nebuvo galimybės užduoti klausimų nei liudytojams, nei kitiems asmenims.

Tačiau pažymėtina, kad ekspertizė skiriama, kai jÄ atlikus gali bÅ«ti nustatytos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės, o byloje esančios ankstesnės specialistų ar ekspertų iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių. Tuo tarpu teisme nebuvo gauta jokių naujų dokumentų ir nepaaiÅ¡kėjo jokių naujų esminių aplinkybių dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų, o iÅ¡vadas pateikusi specialistė atsakė į visus proceso dalyvių bei gynybos pateiktus klausimus.

Taigi nagrinėjamoje byloje nebuvo ir nėra bÅ«tinybės skirti ekspertizę, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad jÄ atlikus bÅ«tų gauta reikÅ¡mingų bylai duomenų, kurie galėtų esmingai įtakoti teismo iÅ¡vadas byloje nagrinėjamais klausimais.

36. Teismas neturi pagrindo nesiremti 2013-03-19 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo bei 2013-04-05 specialisto iÅ¡vada Nr. 5-3/32 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo ir abejoti jų patikimumu, nes specialistei, atlikusiai tyrimÄ , buvo pateikti bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai, visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta bylos medžiaga, iÅ¡ specialisto iÅ¡vadų matyti, kad specialistė J. A. iÅ¡samiai iÅ¡analizavo visus jai pateiktus dokumentus ir pateikė Å¡ia analize pagrįstas iÅ¡vadas, apklausta teisme patvirtino savo iÅ¡vadas ir atsakė į visus proceso dalyvių pateiktus klausimus. Pirmosios instancijos teismas specialisto iÅ¡vadas įvertinio tiek atskirai, tiek kartu su kitais įrodymais, dėl specialistės kompetencijos ar specialisto iÅ¡vados iÅ¡samumo bei atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių teismui pagrįstai nekilo.

37. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad prokuroro 2013-09-19 nutarimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirÄ ikiteisminį tyrimÄ , tačiau jokių duomenų apie tai, kaip Å¡is ikiteisminis tyrimas baigėsi, nėra, ir Å¡ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siaiÅ¡kino. Kolegijos vertinimu, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ikiteisminio tyrimo baigtis nėra tiesiogiai susijusi su nagrinėjama byla, todėl ikiteisminis tyrimas buvo iÅ¡skirtas į atskirÄ tyrimÄ , kurio baigtis, priimant atitinkamÄ procesinį sprendimÄ , neturi įtakos nagrinėjamai bylai.

Atmetant apeliantų skundo argumentÄ , kad nagrinėjant Å¡iÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ , jokios aplinkybės ir įrodymai, susiję su mėsos gaminių pardavimu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, nebuvo nagrinėjami, tačiau skundžiamu nuosprendžiu A. M. ir dėl Å¡io epizodo buvo pripažinta kalta, pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-10-10 raÅ¡tu Nr. A-140 ir 2013-02-14 raÅ¡tu Nr. 01 pateiktų dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ mėsos gaminius (t. 3, b. l. 53–62, 64–107).

IÅ¡ 2011-10-15 kratos protokolo matyti, kad M. M. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas sÄ siuvinis su rankraÅ¡tiniais įraÅ¡ais iÅ¡ 88 lapų (t. 1, b. l. 110–111), jame užregistruoti laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. spalio mėnesio kiekvieno mėnesio duomenys apie mėsos gaminių iÅ¡vežimÄ (pardavimÄ ) UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už 381 786,53 Lt. Å ie duomenys įvertinti 2013-03-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo (t. 17, b. l. 83–88).

Visi įrodymai nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡tirti įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuosprendis grindžiamas teismo posėdyje neiÅ¡tirtais įrodymais. Dėl A. M. veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 38. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su A. M. nuteisimu pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl tikrovės neatitinkančių duomenų deklaracijose pateikimo, nurodant mažesnes nei turėjo bÅ«ti atitinkamų mokesčių sumas teigiama, kad Å¡io kaltinimo pagrįstumas iÅ¡ esmės susijęs su A.

M. pareikštais nepagrįstais kaltinimais pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl šio nusikaltimo, pasak apeliantų, A. M. buvo nuteista nepagrįstai, taigi ir jos nuteisimas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas. Be to, apeliaciniame skunde pažymima, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į atsakomybės pagal mokesčių įstatymus subjektus.

39. Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas iÅ¡vengti mokesčių įrašė į deklaracijÄ arba į nustatyta tvarka patvirtintÄ ataskaitÄ ar kitÄ dokumentÄ Å¾inomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelnÄ , turtÄ ar jų naudojimÄ ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 57 straipsnyje nustatyta, kad mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita privalo bÅ«ti tvarkoma taip, kad ji teiktų pakankamÄ informacijÄ pelno mokesčiui apskaičiuoti.

Mokesčio mokėtojai apskaitÄ tvarko ir finansinių ataskaitų rinkinius sudaro vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad iki finansinių ataskaitų sudarymų į įmonės apskaitÄ turi bÅ«ti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai. Pagal šį teisinį reglamentavimÄ , pelno mokesčio deklaracijoje turi bÅ«ti pateikiami tokie duomenys, kokie įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Neteisinga įmonės buhalterinė apskaita savaime suponuoja neteisingų duomenų įraÅ¡ymÄ Ä¯ pelno mokesčio deklaracijÄ . BK 220 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra tyčinė, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tyčinę A. M. kaltę dėl neteisingų duomenų apie pajamas ir pelnÄ pateikimo kildino iÅ¡ jos kaltės dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Todėl pripažindamas, kad A. M. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , teismas pagrįstai pripažino, jog ji padarė ir BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ .

Nagrinėjamu atveju A. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, buvo atsakinga už savo vadovaujamos įmonės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , kadangi pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant tam tikroms sÄ lygoms, atsako įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitÄ tvarkanti subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimÄ jam. Todėl, jei įmonės vadovas sÄ moningai nepateikia apskaitÄ tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, n2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-7-176-303/2015).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje neabejotinai įrodyta, jog A. M., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė, siekdama iÅ¡vengti mokesčių, įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelnÄ , turtÄ ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai: laikotarpiu nuo 2010-11-01 iki 2012-05-22 Klaipėdoje tyčia, veikdama per UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitÄ tvarkančios įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterę-konsultantę D.

M., nesuvokusiÄ jos nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, siekdama iÅ¡vengti sumokėti 52 105 Lt (15 090,65 Eur) pelno mokesčio ir 74 937 Lt (21 703,26 Eur) pridėtinės vertės mokesčio, iÅ¡ viso siekdama iÅ¡vengti sumokėti 127 042 Lt (36 793,91 Eur) mokesčių, susidariusių dėl neįtrauktų į apskaitÄ 356 840,95 Lt (103 348,28 Eur) gautų pajamų, nepateikdama buhalterei–konsultantei D. M. dokumentų apie visas įvykusias Å«kines operacijas, nurodė jai užpildyti ir pateikti Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , įraÅ¡ant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , t. y. nurodant 64 152 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 54 198 Lt mažesnę pelno ir 8130 Lt mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas; 2011 metų Metinę pelno mokesčio deklaracijÄ , įraÅ¡ant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ , t. y. nurodant 293 166 Lt mažesnę pardavimo pajamų, 293 166 Lt mažesnę pelno ir 43 975 Lt mažesnę mokėtino į biudžetÄ pelno mokesčio sumas; 2010 metų lapkričio, gruodžio mėnesių, 2011 metų sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesių PVM deklaracijas, įraÅ¡ant tik jai žinomus neteisingus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, turtÄ , t. y. nurodant 356 841 Lt mažesnę PVM apmokestinamų tiekimų apmokestinamÄ jÄ vertę bei 74 937 Lt mažesnę mokėtino į biudžetÄ PVM sumÄ .

Buhalterei-konsultantei kompiuteriu užpildžius nurodytas deklaracijas bei 2011-03-04 – 2012-05-22 laikotarpiu elektroniniu bÅ«du pateikus jas Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, buvo pateikti neteisingi duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas, pelnÄ , turtÄ . 2013-03-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, jog Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ ir pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamojo laikotarpio nuo 2010-11-01 iki 2011-10-15 apskaitos dokumentus nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetÄ iÅ¡ viso 127 042 Lt, iÅ¡ jų 74 937 Lt PVM, 8130 Lt pelno mokesčio už 2010 m., 43 975 Lt pelno mokesčio už 2011 m. (17 t., b. l. 97, 99).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. M. kaltę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį patvirtina byloje surinkti ir iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, liudytojais apklaustų FNTT pareigÅ«nų parodymai, kurie papildydami ir patvirtindami vieni kitus, sudaro vieningÄ visumÄ , iÅ¡ kurios nuosekliai iÅ¡plaukia kaltinamosios kaltę patvirtinančios iÅ¡vados. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog A. M. vadovaujamoje bendrovėje – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – naudojant neapskaitytus pinigus, nedeklaravus pajamų tuo metu, kai jos buvo gautos, ir taip faktiÅ¡kai paÅ¡alinant galimybes jas teisėtai deklaruoti kitu laiku, taip pat atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai už Å¡ias pajamas ilgÄ laikÄ po jų gavimo nesumokėti, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pateikiant neteisingas deklaracijas buvo siekiama Å¡ių mokesčių nemokėti.

Todėl A. M. pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 220 straipsnio 1 dalį.

41. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo R. M. kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ bei nuteistosios A. M. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje. Visi Å¡ių nusikalstamų veikų požymiai byloje buvo nustatyti, bylos aplinkybės pripažintinos įrodytomis, apraÅ¡ytos, byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai, bei nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai iÅ¡dėstyti, padarytos iÅ¡vados nėra prieÅ¡taringos.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas teisingam bylos iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo iÅ¡vadas, nuteistųjų A. M. ir R. M. bei jų gynėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais keisti skundžiamÄ nuosprendį nėra teisinio pagrindo. Dėl prokurorės apeliacinio skundo 42. Prokurorė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ , kadangi A.

M. padarė apysunkį nusikaltimÄ , iÅ¡ kurio ji turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, o atlikus fizinių asmenų A. M. ir jos sutuoktinio S. M., kuris dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininku, Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2011-12-31, nustatyta, kad jie nepagrindė iÅ¡ viso 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur) piniginių lėšų gavimo dokumentinėmis pajamomis, todėl kratos metu iÅ¡ A. M. paimti pinigai – 173 540,91 Eur – turi bÅ«ti konfiskuoti.

Apeliantės teigimu, byloje nustatyta, kad A. M., bÅ«dama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, apgaulingai organizavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitÄ , t. y. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , kuris priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų. Taip pat nustatyta, kad A. M. neįtraukė į apskaitÄ dalies gautų grynųjų pinigų – 24 263,71 Eur, 3 542,23 Eur, neįtraukė į apskaitÄ mėsos produkcijos pardavimo pajamų už 102 937,83 Eur, t. y. iÅ¡ Å¡ios veikos ji turėjo (galėjo turėti) turtinės naudos.

Tuo tarpu A. M. pas jÄ rastų 173 540,91 Eur pagrįsti teisėtomis pajamomis negalėjo, todėl Å¡ie pinigai turi bÅ«ti paimti valstybės nuosavybėn.

43. Jau minėtoje 2018-12-12 Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog iÅ¡ BK 723 straipsnio formuluotės ir taikymo sÄ lygų matyti, kad jame nurodyta galimybė konfiskuoti ir kitÄ turtÄ , kuris gautas nusikalstamu bÅ«du, o ne tiesiogiai iÅ¡ inkriminuotos nusikalstamos veikos. Taigi taikant šį straipsnį nepakanka nustatyti lėšų nepagrindimo teisėtomis pajamomis, o bÅ«tina nustatyti ir įtikinamais duomenimis pagrįsti, kad lėšos gautos bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du. Å ioms aplinkybėms pagrįsti nepakanka fakto, kad asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti, kas gali iÅ¡aiÅ¡kėti atlikus patikrinimÄ Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ar specialų asmens Å«kinės finansinės veiklos tyrimÄ , tai buvo atlikta Å¡ioje byloje.

Duomenims, kurie pagrįstų nusikalstamÄ lėšų kilmę, galėtų bÅ«ti priskiriami duomenys apie nusikalstamos veikos tęstinumÄ , t. y. jos trukmę, jos pobÅ«dį, iÅ¡ jos gaunamos turtinės naudos pobÅ«dį, jos adekvatumÄ tam turtui, kurį turi kaltininkas, nuteistojo daugkartinius kontaktus ar ilgalaikius ryÅ¡ius su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais asmenimis ir pan. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas tik pinigų kiekis, kuris nebuvo pagrįstas teisėtomis nuteistosios A. M. ir jos sutuoktinio pajamomis, t. y.

A. M. ir jos sutuoktinio S. M. Å«kinės finansinės veiklos tyrimu nustatyta, kad jie dokumentinėmis pajamomis iÅ¡ viso nepagrindė 637 574,09 Lt (184 654,30 Eur), todėl kratos metu iÅ¡ A. M. paimti pinigai – 173 540,91 Eur, anot prokurorės, turėjo bÅ«ti konfiskuoti. Tačiau nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose nepateikiami papildomi argumentai, iÅ¡skyrus dėl A. M. inkriminuotų veikų, kurie suteiktų pagrindÄ manyti (įrodymų persvaros principu), kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokiÄ ar kitokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad pagal gautos naudos pobÅ«dį ji yra adekvati siÅ«lomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju nusveria privatų asmens interesÄ ir pan. (Nutarties 24 p.).

44. Prokurorės apeliaciniame skunde, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo reikalavimais, daroma iÅ¡vada apie neapskaitytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje lėšų neteisėtumÄ bendrÄ ja prasme, t. y. analizuojama ne baudžiamosios teisės, o kitų teisės aktų reguliuojamų teisinių santykių sritis. Toks aiÅ¡kinimas, vadovaujantis tiek turto konfiskavimÄ reguliuojančiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, tiek kasacinės instancijos teismo praktika, nėra tinkamas sprendimui dėl turto konfiskavimo ar, nesant jo, turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimui pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-304-976/2016).

45. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK nenustato specialių, bÅ«tent turto konfiskavimui taikomų įrodinėjimo bÅ«dų, todėl gautos ar galimos turtinės naudos, rastų lėšų neteisėtumo klausimai nustatomi pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (pvz., liudytojų, kaltinamojo parodymais, ekspertų iÅ¡vadomis). Nusikalstamos turtinės naudos gavimÄ patvirtinantys įrodymai turi bÅ«ti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismo nuosprendyje tinkamai įvertinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-459/2004, 2K-245-1073/2018).

Tačiau, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta nei konkreti suma, kuria A. M., anot prokurorės, neteisėtai praturtėjo tiesiogiai iÅ¡ jai inkriminuotų veikų, atitinkamai nebuvo pateikti įrodymai Å¡iÄ sumÄ pripažinti nusikalstamos veikos rezultatu ir jai taikyti BK 72 straipsnio nuostatas. Prokurorė nepateikė kokių nors duomenų apie tai, ar A. M. galėjo turėti turtinės naudos iÅ¡ jai inkriminuotų veikų, tai leistų svarstyti BK 723 straipsnio nuostatų taikymÄ , jei yra kitos jai taikyti bÅ«tinos sÄ lygos.

Pažymėtina, kad apskritai turtinės naudos gavimo faktas byloje nebuvo įrodinėjamas, nors kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo – BK 72, 723 straipsnių – taikymu.

46. Kaip matyti iÅ¡ prokurorės apeliacinio skundo, praÅ¡ymas konfiskuoti kratos metu iÅ¡ A. M. paimtus pinigus – 173 540,91 Eur, kurių A. M. negalėjo pagrįsti teisėtomis pajamomis, t. y. jos vadovaujamos įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinėmis pajamomis, argumentuojamas tuo, kad A. M. dėl jos padarytų nusikaltimų turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos. Tačiau nagrinėjamu atveju prokurorė nepagrįstai galimÄ turtinę naudÄ kildina iÅ¡ jos vadovaujamo juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – nesumokėtų mokesčių ir įmokų, tai negali bÅ«ti vertinama kaip turtinė nauda.

47. Prokurorė teigia, kad vengiant sumokėti mokesčius, A. M. galėjo turėti 182 738,12 Eur turtinės naudos iÅ¡ nusikalstamų veikų, numatytų BK 220, 222 straipsniuose. Minėta, kad mokesčių nemokėjo ir buhalterinę apskaitÄ netinkamai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne A. M. kaip fizinis asmuo, todėl minėti prokurorės argumentai nepagrindžia duomenų, kad pas A. M. ir jos sutuoktinį rastos lėšos gautos bÅ«tent nusikalstamu bÅ«du, o ne iÅ¡ kitokių neteisėtų veikų ar nenustatytų Å¡altinių, ar yra teisėtos pajamos.

48. Šiuo aspektu pažymėtina, kad 2015-02-11 prokurorės nutarimu buvo nutraukta ikiteisminio tyrimo dalis A. ir S. M. pagal BK 1891 straipsnį dėl neteisėto praturtėjimo.

49. Nutraukdama ikiteisminį tyrimÄ Å¡ioje dalyje prokurorė nurodė, kad įtariamieji A. M. ir S. M. turtÄ â€“ 739 102,05 Lt – turėjo po 2010-12-11, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nepaneigta, kad dalis Å¡io turto arba visas Å¡is turtas galėjo bÅ«ti įgytas ir iki 2010-12-11. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta iÅ¡ kur konkrečiai, iÅ¡ kokio finansinio Å¡altinio sutuoktiniai įgijo Å¡ias pinigines lėšas. IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad A. M. ir S. M. turimos pinginės lėšos – 637 574,09 Lt, kurių jie negali pagrįsti dokumentinėmis pajamomis, gautos neteisėtu bÅ«du, ir jie tikrai žinojo, kad visas jų turimas turtas įsigytas iÅ¡ neteisėtų pajamų. Tuo bÅ«du pati prokurorė pripažįsta, kad nėra dar vienos BK 723 straipsnyje apibrėžtos sÄ lygos – turtas yra neproporcingas kaltininko teisėtoms pajamoms.

50. BPK 7 straipsnis nustato, kad bylos teisme nagrinėjamos, laikantis rungimosi principo. BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apeliacinio proceso metu nuteistojo padėtis negali bÅ«ti pabloginta daugiau, negu to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Kaip minėta, Å¡ioje byloje priimtoje kasacinėje nutartyje yra konstatuota, jog nei kaltinamajame akte, nei baigiamosiose prokuroro kalbose, nei apeliaciniame ir kasaciniame skunduose prokuroras nepateikė jokių papildomų argumentų, iÅ¡skyrus dėl A. M. inkriminuotų veikų, kurie suteiktų pagrindÄ manyti (įrodymų persvaros principu), kad visa kratos metu paimta suma buvo gauta neteisėtai, t. y. vykdant vienokiÄ ar kitokiÄ nusikalstamÄ veikÄ , kad pagal gautos naudos pobÅ«dį ji yra adekvati siÅ«lomam konfiskuoti turtui, kad pažeistas vieÅ¡asis interesas Å¡iuo atveju nusveria privatų asmens interesÄ ir pan.

Tuo pačiu kasacinėje nutartyje buvo suformuluotas aiÅ¡kus nurodymas, jog siekdama apeliacinio skundo patenkinimo, prokurorė privalo įrodyti savo reikalavimų pagrįstumÄ , t. y. pateikti papildomus įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius turto konfiskavimo ar iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo taikymÄ , nes Å¡iuo metu nei byloje esančių įrodymų, nei valstybinį kaltinimÄ palaikančio prokuroro pateiktos teisinės argumentacijos BK 72 straipsnio ir BK 723 straipsnio nuostatų taikymui nepakanka.

Vienok iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokurorė jokių naujų įrodymų byloje nepateikė ir įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme apskritai nepageidavo (iÅ¡skyrus praÅ¡ymÄ papildomai apklausti nuteistÄ jÄ A. M., kurį patenkinti teismas neturėjo galimybės, nuteistajai pasinaudojus įstatymo jai suteikta teise atsisakyti duoti parodymus), taip pat jokių papildomų argumentų apeliacinio skundo pagrindimui nenurodė ir baigiamojoje kalboje. Akivaizdu, jog laikydamasis apeliacinio skundo ribų, proceso rungtyniÅ¡kumo principo ir kasacinio teismo nutarties nurodymų, apeliacinės instancijos teismas negali pats sukurti argumentų nuteistųjų teisinės padėties pabloginimui ir savo iniciatyva ieÅ¡koti Å¡iuos argumentus galinčių pagrįsti įrodymų.

Kaip nurodė kasacinis teismas, pakartotinai nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, savo apeliacinio skundo reikalavimus papildomai įrodinėti ir argumentuoti privalėjo prokurorė, kuri, kaip jau minėta, įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme nepageidavo, taip pat ir savo iniciatyva nepateikė jokių naujų įrodymų ir argumentų.

51. Pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad iÅ¡ nusikalstamos veikos gautas turtas konfiskuojamas tik tada, jeigu kaltininkas iÅ¡ nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiÅ¡kiamas nukentėjusio asmens civilinis ieÅ¡kinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grÄ Å¾intas nukentėjusiajam. Kai turtas grÄ Å¾inamas nukentėjusiam asmeniui arba pareiÅ¡kiami civiliniai ieÅ¡kiniai, arba kitokiu bÅ«du susitariama dėl padarytos žalos atlyginimo, turto konfiskavimas gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai asmuo neteisėtai įgytÄ turtÄ ar jo dalį yra pardavęs ar kitokiu bÅ«du gavęs iÅ¡ jo turtinės naudos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-368/2011, 2K-7-84/2012, 2K-138/2014, 2K-497-511/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-269-648/2017, 2K-83-942/2018, 2K-6-489/2019 ir kt.).

Kolegijos nuomone, minėtos praktinės nuostatos, kurių laikomasi taikant BK 72 straipsnyje numatytÄ turto konfiskavimÄ , yra aktualios ir savo prigimtimi giminingo teisės instituto – BK 723 straipsnyje numatyto iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo – taikymui.

52. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos AVMI, remdamasi 2013-03-19 specialisto iÅ¡vadoje Nr. 5-3/22 dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo (t. 17, b. l. 83–88) nurodytų nesumokėtų mokesčių ir įmokų dydžiais, pareiÅ¡kė 36 793,91 Eur sumos civilinį ieÅ¡kinį atsakovei A. M. turtinei žalai atlyginti. VMI teigimu, dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorės A. M. neteisėtų veiksmų Lietuvos valstybė patyrė 127 042 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį privalo visiÅ¡kai atlyginti kaltas asmuo. Civilinis ieÅ¡kinys A. M. Å¡ios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo pareikÅ¡tas dėl jos vadovaujamo juridinio asmens – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ – nesumokėtų mokesčių ir įmokų.

53. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės Klaipėdos AVMI civilinį ieÅ¡kinį atsakovei A. M. atmetė. Šį savo sprendimÄ teismas motyvavo tuo, kad Å¡iuo atveju civilinė atsakovė A. M. nėra PVM ir pelno mokesčio mokėtoja, o mokestinės prievolės neįvykdė jos vadovaujama bendrovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. BÅ«tent šį juridinį asmenį su VMI visų pirma sieja mokestiniai teisiniai santykiai, nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija su vėlesniais pakeitimais).

Mokestinės prievolės vykdymas yra pirmiausiai susijęs su juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – atsakomybe, nes bÅ«tent Å¡io asmens pareiga yra atsakyti pagal savo prievoles priklausančiu turtu, kuri kyla dėl Å¡io subjekto teisinio savarankiÅ¡kumo ir Å«kinės veiklos vykdymo (CK 2.33 straipsnis, CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų neprieÅ¡pastatyti visuomenės interesams.

Tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o pareiga kreditoriams atsiranda tik pablogėjus įmonės finansinei bÅ«klei ir tik laiku inicijuoti bankroto bylÄ Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio numatyta tvarka, tai suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiÅ¡kia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobÅ«džio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis); juridinio asmens vadovas, vykdydamas savo funkcijas ir atlikdamas veiksmus, teismo nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) pripažintus nusikalstamais, lėmusiais juridinio asmens negalėjimÄ Ä¯vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tretiesiems asmenims, neatsako prieÅ¡ trečiuosius asmenis pagal juridinio asmens prievoles savo turtu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), nebent nebÅ«tų laiku inicijavęs bankroto bylos.

Vadovo nusikaltimu padaryta žala yra žala bendrovei, nes būtent jai kyla pareiga laiku vykdyti savo mokestines prievoles. Iš nurodytų teisės aiškinimo taisyklių matyti, kad įmonės vadovo atsakomybė prieš kreditorius dėl jų naudai neįvykdytos mokestinės prievolės gali kilti tik tais atvejais, kai pati bendrovė dėl nemokumo negali įvykdyti savo prievolės ir kai įmonės vadovas pažeidžia fiduciarines pareigas įmonei. Tai – nemokios įmonės vadovo subsidiarinės deliktinės atsakomybės prielaidos, kurias reglamentuoja CK 2.87 ir pirmiau kasacinės instancijos teismo jurisprudencijos pavyzdžiuose nurodytos CK normos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323-489/2016, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-72-654/2017).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nemokumo nebÅ«tų galėjusi ir Å¡iuo metu negalėtų įvykdyti savo mokestinės prievolės, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir direktorės A. M. veiksmai lėmė Å¡ios bendrovės neigiamÄ finansinę bÅ«klę, nemokumÄ arba prie jo prisidėjo. Å iuo atveju žala valstybei dėl mokesčių nesumokėjimo kilo ne dėl A. M. neteisėtų veiksmų, o dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kaip mokesčių mokėtojos, pareigos tinkamai mokėti mokesčius nevykdymo, neteisėti A.

M. veiksmai tiesioginės turtinės žalos juridiniam asmeniui UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nesukėlė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, civilinė ieškovė turi galimybę reikšti savo reikalavimus dėl juridinio asmens nesumokėtų mokesčių ne baudžiamojo proceso tvarka. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016 pažymėta, jog mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes nėra neteisėtų (šiame kontekste – nusikalstamų) veiksmų rezultatas.

Neįvykdyta mokestinė prievolė galėtų bÅ«ti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiÅ«riu, jeigu bÅ«tų nustatyta, kad dėl neteisėtų (nusikalstamų) veiksmų nėra galimybės jÄ Ä¯vykdyti mokesčių įstatymo (visų pirma – Mokesčių administravimo įstatymo) nustatyta tvarka. Å iame kontekste pažymėtina, kad juridinio asmens mokestinė prievolė negali pasibaigti tuo pagrindu, kad už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ atsakingiems fiziniams asmenims yra pradedamas ir vykdomas baudžiamasis procesas, kaltinant juos nusikaltimų finansams padarymu, nes tokio mokestinės prievolės pasibaigimo pagrindo nenumato mokesčių įstatymai (Mokesčių administravimo įstatymo 93 straipsnis).

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad neįvykdytÄ mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtÄ Å¾alÄ , aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiÅ¡kumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms.

Todėl VMI civilinis ieškinys A. M. atmestas.

54. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas VMI civilinį ieÅ¡kinį, pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje pažymėta, kad neįvykdytÄ mokestinę prievolę vertinant civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtÄ Å¾alÄ , aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiÅ¡kumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iÅ¡ kurių iÅ¡plaukia iÅ¡vada, kad už neįvykdytÄ savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiari ir galima tik esant iÅ¡skirtinėms situacijoms.

55. Pagal naujausiÄ kasacinio teismo praktikÄ vienas iÅ¡ tokių atvejų, kai civilinio ieÅ¡kovo civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas juridinio asmens vadovui ar kitam darbuotojui, yra tuomet, kai mokestinės prievolės negalima iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobÅ«džio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba jos labai menkos iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ iÅ¡ paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018).

Taigi, nustatydamas juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sÄ lygas, teismas, be kita ko, turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nėra galimybių mokesčių bei žalos iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ juridinio asmens – mokesčių mokėtojo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2019).

56. Å oje byloje nenustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dėl nemokumo nebÅ«tų galėjusi įvykdyti savo mokestinės prievolės, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcininkės ir direktorės A. M. veiksmai lėmė Å¡ios bendrovės neigiamÄ finansinę bÅ«klę, nemokumÄ arba prie jo prisidėjo. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas VMI civilinį ieÅ¡kinį atmetė ne dėl to, kad ieÅ¡kininiai reikalavimai yra nepagrįsti ar neįrodyti, o todėl, kad ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas netinkamam subjektui (atsakovui) – fiziniam asmeniui A. M., kai už mokesčių nepriemokÄ yra atsakingas juridinis asmuo - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Tuo pačiu nuosprendyje nurodyta, kad dėl mokesčių nepriemokos VMI turi teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ne baudžiamojo proceso tvarka. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio VMI raÅ¡to (t. 30, b. l. 141), VMI Å¡ia teise ir ketina pasinaudoti.

57. Tuo bÅ«du, pakartotinai nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme:

1) prokurorei nepateikus jokių naujų įrodymų ar argumentų dėl turto konfiskavimo ar iÅ¡plėstinio turto konfiskavimo taikymo visai kratos metu iÅ¡ A. M. paimtai pinigų sumai ar Å¡ios sumos daliai ir nepageidaujant Å¡ių aplinkybių papildomai įrodinėti, 2) nesant patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti, kad kratos metu paimti pinigai ar jų dalis buvo A. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis) arba galėjo bÅ«ti gauti nusikalstamu bÅ«du (BK 723 straipsnis), 3) esant duomenų apie Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyvÄ iÅ¡ieÅ¡koti nesumokėtus mokesčius iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio proceso tvarka ir nenustačius jokių kliūčių tai padaryti, kolegija nemato pakankamai pamatuoto pagrindo konfiskuoti kratos metu iÅ¡ A.

M. paimtus pinigus, kaip to praÅ¡oma prokurorės apeliaciniame skunde, ar jų dalį, nes, kaip jau aptarta anksčiau, BK 72 straipsnio ir BK 723 straipsnio taikymo pagrindai byloje nenustatyti. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti tik prielaidÄ , kad dalis pinigų, kratos metu paimtų pas A. M., gali bÅ«ti pinigai, kurių mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal bylos medžiagÄ 36793,91 euro) tačiau, kaip minėta, Å¡i mokesčių nepriemoka iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ galės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota civilinio proceso tvarka, todėl mokesčių nepriemokÄ atitinkančios pinigų sumos konfiskavimui pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ Å¡iuo aspektu nėra pagrindo.

Kita vertus, iÅ¡ pripažintų įrodytais kaltinimų logikos nėra pagrindo teigti, kad A. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų rezultatas, atitinkantis BK 72 str. numatyto konfiskuotino turto požymius, galėtų bÅ«ti didesnis nei suma, kuriÄ mokesčių valstybei pavidalu nesumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pagal bylos medžiagÄ 36793,91 euro). Kaip minėta, įrodymų, kurie leistų skirtumÄ tarp visos kratos metu paimtos pinigų sumos ir mokesčių nepriemokÄ atitinkančios pinigų sumos, kuri gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma civilinio proceso tvarka, pripažinti BK 723 str. nustatyta tvarka konfiskuotinu turtu, byloje taip pat nesurinkta.

Todėl kolegijos vertinimu, aptartoje situacijoje nėra pagrindų nei vienos iš BK numatytų turto konfiskavimo formų taikymui. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, nuteistųjų R. M. ir A. M. bei jų gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Gailevičienė Aurelija Sadauskaitė Linas Pauliukėnas