2024-11-06 Nr. CB-6915-2-69-3-02868-2024-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

DOK-4065

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02868-2024-2

(N) (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Agnės Tikniūtės,

susipažinusi su 2024 m. spalio 30 d. paduotu pareiškėjo A. R. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjo kasacinis skundas paduotas dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 30 d. nutarties palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės 2024 m. vasario 6 d. patvarkymo panaikinimo ir vykdomosios bylos Nr. 0114/23/02067 užbaigimo. Pareiškėjo kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas aiškindamas Švedijos Karalystės Stokholmo prekybos rūmų arbitražo instituto 2022 m. liepos 29 d. sprendimą (toliau – Arbitražo sprendimas) – Komercinio arbitražo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnio 1 dalį, Suomijos arbitražo įstatymo 36-38 straipsnius, Stokholmo prekybos rūmų Arbitražo instituto reglamento 42 straipsnį, 47 straipsnio 3 dalį, CPK 278 straipsnio 1 dalį ir 589 straipsnio 1 dalį, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs teismų praktikos bylose, kuriose sprendžiami teisės klausimai, susiję su pripažinto ir leisto vykdyti užsienio arbitražo sprendimo vykdymo procese kylančiais ginčais, inter alia, dėl arbitražo autonomiškumo principo taikymo ir jo sąlygoto negalimumo vykdymo procese sukurti tokius teisinius padarinius (tiek bylos šalims, tiek byloje nedalyvavusiems asmenims), kurie nėra aiškiai nurodyti arbitražo sprendime ir/ar arbitražo teismas dėl jų nenusprendė. Sisteminis ir teleologinis nurodytų teisės normų aiškinimas galėtų lemti teisės aiškinimo taisyklę inter alia, kad arbitražo sprendimo vykdymo procese (sprendžiant vykdymo procese kilusius ginčus) teismo kompetencija aiškinti, kaip turi būti vykdomas arbitražo sprendimas, yra ribojama arbitražo autonomiškumo principo, todėl teismas negali išeiti už arbitražo sprendime suformuluotų ribų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje ėmėsi aiškinti Arbitražo sprendimą, nors aiškinti savo priimtą sprendimą (jo vykdymą) gali tik pats Arbitražo teismas.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 5 dalį, 321, 322 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neskirdamas žodinio bylos nagrinėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs teismų praktikos dėl proceso teisės normų, nustatančių taisyklę, kad tam tikros bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka (inter alia, CPK 443 straipsnio 5 dalis, 321 straipsnis), ir Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojamos teisės į žodinį bylos nagrinėjimą bent vienos instancijos teisme santykio. Sisteminis ir teleologinis nurodytų proceso teisės normų, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijos aiškinimas galėtų lemti teisės aiškinimo taisykles inter alia, kad: (i) spręsdami bylos nagrinėjimo tvarkos – rašytinio ar žodinio proceso – klausimą, teismai privalo atsižvelgti į nagrinėjamos byloje sprendžiamų teisinių ir/ar faktinių klausimų sudėtingumą; (ii) tuo atveju, kai byloje sprendžiami pakankamai sudėtingi teisės ir/ar fakto klausimai, byla, esant byloje dalyvaujančio asmens prašymui, pirmosios instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka; (iii) tuo atveju, kai pakankamai sudėtinga faktų ir/ar teisės aspektu byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, tokia byla apeliacine tvarka turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu yra byloje dalyvaujančio asmens prašymas.

3. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 180-181, 314 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, neprijungdamas prie bylos ir nevertindamas bylai reikšmingų įrodymų, t. y. Vilniaus universiteto docento G. B. teisinės išvados. Sisteminis nurodytų proceso teisės normų aiškinimas galėtų lemti teisės aiškinimo taisyklę inter alia, kad byloje dalyvaujančio asmens pateikta asmens, turinčio teisės žinių, išvada dėl byloje nagrinėjamų klausimų turėtų būti vertinama kaip tokią išvadą pateikusio byloje dalyvaujančio asmens teisiniai ir/ar faktiniai argumentai.

4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įsiteisėjusių teismo sprendimų galią – CPK 18 straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kitų įsiteisėjusių teismo nutarčių, kuriose pasisakyta dėl UAB „Kesko Senukai Lithuania“ suinteresuotumo, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią „teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-381/2024).

5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 443 straipsnio 3 dalį, 633 straipsnio 2 dalį bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, paneigdamas bendrovės suinteresuotumą vykdomojoje byloje ir iš jos kylančiuose susijusiuose civiliniuose procesuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „laikyti asmenį suinteresuotu asmeniu vykdymo procese CPK 633 straipsnio 2 dalies prasme ar ne, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti sprendimą vykdantis antstolis, įvertindamas tokiam asmeniui vykdymo veiksmais sukeliamas pasekmes; iš dalies tai priklauso ir nuo byloje spręstų reikalavimų – jei teismo sprendimu nuspręsta dėl asmens teisių ar pareigų, tai ir tokio sprendimo vykdymas (atskiri vykdymo veiksmai) dažniausiai turės įtakos tokio asmens materialiosioms teisėms“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nelaikė UAB „Kesko Senukai Lithuania“ suinteresuotu asmeniu. Tačiau UAB „Kesko Senukai Lithuania“ turi materialinį suinteresuotumą tiek vykdomojoje byloje, tiek ir iš jos kylančiose bylose (inter alia, šioje byloje), kadangi sprendžiami klausimai yra tiesiogiai susiję su UAB „Kesko Senukai Lithuania“ vadovu ir tolesnių funkcijų vykdymu.

6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį, 270 straipsnio 4 dalį, 331 straipsnio 4 dalį bei nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos nemotyvuodamas skundžiamos nutarties ir taip neatskleidė bylos esmės. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nevertino, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl pareiškėjo atskirajame skunde pateiktų esminių bylos aplinkybių ir teisinių argumentų, kurie pagrindžia, kad Arbitražo sprendimas yra įvykdytas tinkamai.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyse netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Agnė Tikniūtė