376ffc8a-04e5-462c-b1dd-73386e85c694 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1013-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03569-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. D. (E. D.) skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas E. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių              TI-K), priteisti 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2014 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K pažeidžiant jo susiraÅ¡inėjimo teisę.Buvimo LukiÅ¡kių TI-K metu galiojusios Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) redakcijos 99 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.

Laivėje nebuvo asmenų, su kuriais jis galėtų susiraÅ¡inėti, todėl iÅ¡ jo buvo atimta galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su įkalinimo įstaigoje laikomais asmenimis, kurie nėra jo artimieji giminaičiai. Taip pat nurodo, kad nebuvo suteikta galimybė susiraÅ¡inėti su LukiÅ¡kių TI-K buvusiu broliu. Dėl Å¡io susiraÅ¡inėjimo teisės ribojimo patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, dvasinę skriaudÄ .Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ patenkinti.Atsakovės atstovas LukiÅ¡kių TI-K su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Be to, atsakovės atstovas praÅ¡o taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo dėl tariamai jam padarytų pažeidimų nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2014 m. lapkričio 14 d., o į teismÄ su skundu kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 5 d.BVK 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus.

Ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K vadovavosi galiojusios BVK redakcijos 99 straipsnio 2 dalimi, kuri nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas. Atsakovės atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjo nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. PareiÅ¡kėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusiÄ neturtinę žalÄ , tačiau nekonkretizuoja, kuo bÅ«tent ji pasireiÅ¡kia, nepateikia jokių faktinių aplinkybių ar kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.

Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2014 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kuri patirta dėl pažeistos susiraÅ¡inėjimo teisės. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams atlyginti žalÄ taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, t. y. nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimÄ dienos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo Å¡alies praÅ¡ymui, ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti. Å iuo atveju atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ tokį praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kė. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas į teismÄ su skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. rugsėjo 5 d. Vadovaujantis nurodytomis ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančiomis nuostatomis, jam gali bÅ«ti priteista žala tik nuo 2013 m. rugsėjo 5 d., o ne nuo 2011 m. spalio mėnesio, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas.

Taigi pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ atmestina reikalavimo dalis priteisti neturtinę žalÄ laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo 5 d.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant administracinių teismų kompetencijai priskirtas bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnio), atlyginimo, taikomos CK normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007,             2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio           11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jam buvo atimta galimybė susiraÅ¡inėti su įkalinimo įstaigoje esančiais asmenimis, kurie nėra jo artimieji giminaičiai. Å ioje byloje yra aktuali BVK iki 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojusi redakcija. Å ios redakcijos 99 straipsnio 2 dalis nustatė, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas.          Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. vasario 26 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT8-N4/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame konstatavo, kad BVK 99 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatytu teisiniu reguliavimu draudžiamas kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; ,,<...> susiraÅ¡inėjimas – tai viena iÅ¡ galimybių turėti privatų gyvenimÄ ; jeigu nuteistiesiems draudžiama susiraÅ¡inėti, iÅ¡ jų taip pat atimama galimybė kurti ir palaikyti socialinius santykius su kitais asmenimis; nuteistųjų, kurie nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, tarpusavio susiraÅ¡inėjimas galėtų bÅ«ti laikomas resocializacijos elementu, ypač tais atvejais, kai laisvėje nesama asmenų, su kuriais nuteistasis galėtų susiraÅ¡inėti; resocializacijos tikslas nėra apriboti nuteistųjų tarpusavio ryÅ¡ius, jeigu Å¡ie ryÅ¡iai nekelia grėsmės bausmių vykdymo tikslams; susiraÅ¡inėjimo kontrolė laikoma pakankamai veiksminga priemone visuomenei apsaugoti nuo nusikaltimų, jeigu tarp visuomenės saugumo ir bÅ«tinybės nuteistuosius reintegruoti į visuomenę iÅ¡laikoma pagrįsta pusiausvyra; asmens teisės bÅ«tų apribotos mažesniu mastu, jeigu pagal teisinį reguliavimÄ bÅ«tų galima įvertinti nuteistojo susiraÅ¡inėjimo poveikį visuomenės saugumui, laisvės atėmimo vietos saugumui ir tvarkai, taip pat tai, ar susiraÅ¡inėjimu nebÅ«tų pažeisti bausmės vykdymo tikslai, ir jeigu kiekviena konkreti situacija ir aplinkybės galėtų bÅ«ti vertinamos individualiai. <...> byloje ginčytas teisinis reguliavimas tiek, kiek juo įtvirtintas nuteistųjų tarpusavio susiraÅ¡inėjimo draudimas neindividualizuotas pagal įstatymų nustatytus kriterijus, nebuvo socialiniu požiÅ«riu bÅ«tinas, nes visuomenės saugumui užtikrinti galėjo bÅ«ti numatytos Å¡velnesnės priemonės, mažiau ribojančios asmens teisę į privatų gyvenimÄ â€œ.Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. minėta BVK 99 straipsnio 2 dalis neteko galios, todėl apribojimo dėl susiraÅ¡inėjimo nuo nurodytos datos neliko.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje (administracinė byla Nr. A-1583-822/2015) konstatuota, kad kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažįsta tam tikrÄ norminį teisės aktÄ (jo dalį) prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, teismas, spręsdamas konkretų ginÄÄ ir priimdamas sprendimÄ , Å¡io norminio akto (jo dalies) netaiko ir juo nesivadovauja net ir tais atvejais, kai skundžiamo administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) metu tas norminis teisės aktas nebuvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, jei Konstitucinio Teismo nutarimas buvo priimtas pagal Å¡iÄ individualiÄ bylÄ nagrinėjančio teismo kreipimÄ si į Konstitucinį TeismÄ arba asmuo dėl savo teisių, kylančių iÅ¡ Konstitucijos, gynimo į teismÄ kreipėsi per įstatymų nustatytus terminus (2004 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004, 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1831/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22).         Atsižvelgęs į tai, kad Å¡ioje administracinio ginčo byloje taikytino teisės akto dalis (BVK           99 str. 2 d.) pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir vadovaudamasis anksčiau nurodyta formuojama praktika, nes pareiÅ¡kėjas dėl savo iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo į teismÄ kreipėsi per įstatymo nustatytÄ trejų metų terminÄ (CK 1.125 str. 8 d.), teismas sprendžia pareiÅ¡kėjui kilusios neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ , įvertindamas, ar yra sÄ lygos civilinei atsakomybei kilti.          Kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, civilinė atsakomybė kyla tik esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir teisės pažeidimu padarytai žalai.Administracinių teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta, jog nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytos vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygos valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

IÅ¡ byloje esančios 2016 m. rugsėjo 21 d. pažymos Nr. 24-7434 apie E. D. praÅ¡ymus ar skundus dėl laikymo sÄ lygų matyti, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡ymų ir skundų, adresuotų LukiÅ¡kių TI-K direktoriui, dėl draudimo jam susiraÅ¡inėti su asmenims, laikomais laisvės atėmimo vietose, buvimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2011 iki 2014 m. nepateikė (b. l. 11). Taigi, pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę, teisės susiraÅ¡inėti nesiekė įgyvendinti. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad LukiÅ¡kių TI-K veiksmai negali bÅ«ti pripažinti neteisėtais.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ deliktinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalÄ . Taigi, konstatavus, kad nėra vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėtų veiksmų), kitos atsakomybės sÄ lygos (žalos ir priežastinio ryÅ¡io) nenagrinėjamos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d.

įstatymo            Nr. XII-2399 redakcija), n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. D. (E. D.) skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                   Irena Paulauskienė