2025-01-15 Nr. AB-989-3-61-3-08348-2023-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-977-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08348-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. K., V. K. ir S. K., atstovaujamų pagal įstatymą S. K., apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. K., V. K. ir S. K., atstovaujamų pagal įstatymą S. K., skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos T. K., V. K. ir S. K. (toliau kartu – ir pareiškėjos), atstovaujamos jų atstovo pagal įstatymą S. K., kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 25 d. įsakymą Nr. 1V-559 (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjos skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Paskelbus programą Lietuvos pilietybę turintiems vaikams, pareiškėjoms išduotas pažymėjimas dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėjų tėvas savo dukrų vardu dėl pilietybės atkūrimo į kreipėsi Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas arba Departamentas) 2021 m. rugpjūčio mėnesį, pareiškime nurodydamas, jog „mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės procedūros atitinka protingumo kriterijus – NE“. Po prašymų pateikimo buvo gautas laiškas iš Migracijos departamento Kauno padalinio, nurodant, kad „į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros“ – turite atsakyti/pažymėti „Nustatytos“ 4. Į klausimą „Mano pilietybės valstybės teisėje pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros atitinka protingumo kriterijus“ – turite atsakyti/pažymėti „Taip“. Prašome būtinai pakoreguoti minėtus punktus“. Pareiškėjų tėvui atsakius, kad Rusijos Federacijos pilietybės jo vaikai atsisakyti negali, prašymai buvo atmesti.

2.2. 2021 m. lapkričio mėn. buvo pateiktas prašymas dėl pareiškėjų pilietybės atkūrimo, pridedant Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos raštą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimdamos ir ji gali būti panaikinta tik vienam iš pareiškėjų tėvų panaikinus Rusijos Federacijos pilietybę, t. y. nenumatyta procedūra vaikui atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės atskirai nuo tėvų. Pareiškėjos, įvertinusios, jog Rusijos Federacijoje numatyta pilietybės atsisakymo procedūra neatitinka protingumo kriterijų, pateikė notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo jos atsisako Rusijos Federacijos pilietybės. 2021 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentas informavo pareiškėjas dėl bylos sustabdymo, kadangi reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo. 2021 m. lapkričio mėn. Migracijos departamentui buvo pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Rusijos Federacijos įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, kad vaikas pilietybės gali atsisakyti tik tuo atveju, kai vienas iš tėvų yra ne Rusijos Federacijos pilietis. 2022 m. spalio mėn. Migracijos departamentas informavo pareiškėjas dėl bylos sustabdymo, nurodydamas, kad reikia pateikti dokumentus dėl pilietybės atsisakymo. 2022 m. spalio mėn. Migracijos departamentui vėl buvo pateiktas raštas, kuriame nurodoma, kad pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Rusijos Federacijos įstatymuose numatyta pilietybės atsisakymo sąlyga, reikalaujanti kartu su vaiku pilietybę keisti ir vienam iš tėvų, todėl Migracijos departamentas tokią sąlygą turėtų vertinti kaip neatitinkančią protingumo kriterijų. Nepaisant to, Migracijos departamentas priėmė tris sprendimus, kuriais nuspręsta nutraukti prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą pareiškėjų atžvilgiu, t. y. 2022 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 22S161539 T. K. atžvilgiu, 2022 m. gruodžio 9 d. - sprendimą Nr. 22S161549 V. K. atžvilgiu, 2022 m. gruodžio 13 d. - sprendimą Nr. 22S162735 S. K. atžvilgiu.

2.3. Migracijos departamentas, įvertinęs, jog pareiškėjos per vienerius metus nuo minėto rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų dokumentų, nusprendė nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Pareiškėjos, nesutikdamos su Migracijos departamento sprendimais, kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 atmetė S. K. skundą. Šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nusprendė pareiškėjos S. K. apeliacinį skundą tenkinti, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, o Migracijos departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Remdamasis nurodytu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, Migracijos departamentas nusprendė pripažinti netekusiais galios kitus du pareiškėjų atžvilgiu priimtus sprendimus, t. y. Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S161539 ir Migracijos departamento sprendimą Nr. 22S161549, nurodydamas, kad „asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (administracinė byla Nr. eA-1723-662-2023)“.

2.4. 2023 m. rugpjūčio 28 d. elektroninių migracijos paslaugų sistemoje MIGRIS jos visos gavo šio turinio pranešimus: „2023 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-559, kuris įsigaliojo 2023 m. rugpjūčio 26 d., nuspręsta netenkinti <pareiškėjų> prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kadangi asmuo neatitinka Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nustatytų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo sąlygų. Informuojame, kad Jūsų prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo netenkintas, nes Jūs neatitinkate Pilietybės įstatymo 9 straipsnyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti“.

2.5. Teisiniame reguliavime numatyta, jog Migracijos departamentas prie prašymų dėl vaiko pilietybės esant pridėtiems notaro patvirtintiems pareiškimams, kad vaikai atsisako kitos valstybės pilietybės, turi patikrinti: 1) ar valstybės, kurios pilietis yra prašymą pateikęs asmuo, teisėje iš tikrųjų nenustatyta pilietybės atsisakymo / netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų; 2) o jeigu nustatyta, – įvertinti šių procedūrų atitiktį protingumo kriterijams. Nepaisant to, Migracijos departamentas pranešimuose tiesiog konstatavo, kad „Rusijos Federacijos įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaikų Rusijos Federacijos pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiais vaikais Rusijos Federacijos pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl laisva valia gali netekti / atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir tokiu būdu atitikti numatytus kriterijus) atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus“.

2.6. Migracijos departamentas, iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus, nepateikė jokio vertinimo, kokiais pagrindais įvertinta, jog Rusijos Federacijos reglamentavimas dėl pilietybės atsisakymo atitinka protingumo kriterijus, nors kartu su prašymu dėl pilietybės atkūrimo pareiškėjos kelis kartus teikė rašytinius paaiškinimus bei įrodymus, kuriuose aiškiai nurodoma, kad joms Rusijos Federacijos pilietybę panaikinti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius. Pareiškėjoms pateikus detalius rašytinius paaiškinimus bei notariškai patvirtintus Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymus, Migracijos departamentas apskritai nevertino šios procedūros ir pareiškėjų pateiktų dokumentų, tokiu būdu pažeisdamas taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, o tai turėtų būti pripažįstama gero administravimo principo pažeidimu.

3. Atsakovas VRM atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – ir Pilietybės įstatymas) 9 straipsnio 1–2 dalis neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę turi asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra asmens, tarpukariu turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonės, kad jos yra Rusijos Federacijos pilietės, kad jos neturi teisės į dvigubą pilietybę pagal Pilietybės įstatymo 7 straipsnyje numatytas išimtis. Teisės atkurti pilietybę pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

4.2. Pažymėjimas neapima (nepatvirtina) asmens atitikties Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 daliai, kuri taip pat yra sąlyga pilietybei atkurti. Pažymėjimas išduodamas nežinant, ar asmuo atsisakys kitos valstybės pilietybės, todėl pažymėjimas nėra valstybės garantija atkurti Lietuvos pilietybę, o skundo teiginys, kad pareiškėjos jau turi realią teisę atkurti Lietuvos pilietybę, yra nepagrįstas.

4.3. Rusijos įstatymo numatytos pilietybės netekimo procedūros protingumas yra vertinamojo pobūdžio. Nepilnamečių vaikų pilietybės susaistymas su tėvų pilietybe nėra neprotingumas, t. y. Rusijos įstatymo reikalavimas, kad vienas iš vaiko tėvų būtų nutraukęs Rusijos pilietybę, kad Rusijos procedūra užkerta kelią pareiškėjoms šiandien atkurti Lietuvos pilietybę, nereiškia procedūros neprotingumo. Be to, Lietuvoje patvirtintas Pilietybės įstatymas yra dar griežtesnis: pagal Rusijos įstatymą vaikas netenka pilietybės, jei jos netenka vienas iš tėvų, o kitas su vaiko pilietybės netekimu sutinka; pagal Lietuvos įstatymą – jeigu Lietuvos Respublikos pilietybės netenka abu vaiko tėvai ar vienas iš tėvų, vaikas, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdamas, lieka Lietuvos Respublikos pilietis.

4.4. Kelias atkurti Lietuvos pilietybę pareiškėjoms nėra užkirstas, kadangi sulaukusios pilnametystės jos galės atsisakyti Rusijos pilietybės, nepriklausomai nuo tėvų pilietybės bei tėvų valios, ir atkurti Lietuvos pilietybę. Lietuvos pilietybės atkūrimas pagal dabartinius faktus būtų neproporcingas pareiškėjų intereso suabsoliutinimas: Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia dvigubą pilietybę, išskyrus išimtis, į kurias pareiškėjos nepatenka. Lietuvoje nėra teisinio mechanizmo, kaip, pareiškėjoms sulaukus pilnametystės, Lietuva galėtų išreikalauti Rusijos pilietybės atsisakymo arba panaikinti atkurtą Lietuvos pilietybę.

4.5. Migracijos departamentas Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams įvertino teikime Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrei.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Migracijos departamentas nurodė, kad 2019 m. gegužės 20 d. Migracijos departamentas pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (V. V. tėvas – atsargos vyresnysis puskarininkis K. V., kilęs iš (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, 1919 m. sausio 9 d. įstojęs į jos eiles, (duomenys neskelbtini) apdovanotas kūrėjų-savanorių medaliu). Duomenų, kad asmenys būtų netekę (nustoję) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra. 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai V. (V.) K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, kad jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės.

7. Migracijos departamentas pažymėjo, kad 2021 m. spalio mėn. pareiškėjų atstovas pagal įstatymą S. K. pareiškėjų vardu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms. Prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo pateikti šie dokumentai:

1) pareiškėjų tėvų laisvos formos prašymas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jų nepilnametėms dukroms Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos Rusijos Federacijos pilietybės; pareiškėjų tėvų laisvos formos pareiškimas / paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog inicijuodami nepilnamečių vaikų Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą kreipėsi į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas. Pateiktame laisvos formos pareiškime / paaiškinime pareiškėjų tėvai nurodė, jog gautame Rusijos Federacijos konsulato atsakyme nurodyta, kad pagal Rusijos Federacijos įstatymus atšaukimas nuo pilietybės vaikams atskirai nuo tėvų nenumatytas (vaikams neįmanoma atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, jei abu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais);

Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerija raštiškame atsakyme nurodė, kad vaikų pilietybė gali būti nutraukta tik tuo pačiu metu, kai baigiasi tėvų pilietybė, kadangi abu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais, Rusijos Federacijos pilietybės vaikams panaikinti negalima. Anot pareiškėjų tėvų, jų nepilnamečiai vaikai turi teisę į Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo tėvų, nes pareiškėjos yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonės, ir turi Departamento išduotus teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus; 2) 2021 m. rugpjūčio 20 d.

Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimas Nr. 15/12-K-140-21, kuriame nurodyta, kad išnagrinėtas S. K. kreipimasis ir remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo Nr. 62-FZ (toliau – ir Federalinis įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą. Taip pat pranešta, kad dėl pilietybės atsisakymo, remiantis minėto įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, asmens, gyvenančio Rusijos Federacijos teritorijoje, Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas vykdomas bendra tvarka asmens laisva valia, išskyrus atvejus, numatytus Įstatymo 20 straipsnyje; 3) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą.

8. Migracijos departamentas paaiškino, kad 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjų tėvas per MIGRIS buvo informuotas, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Pareiškėjų tėvas taip pat buvo informuotas, kad Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės galėtų tuo pat metu, kai Rusijos Federacijos pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 m. nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

9. Migracijos departamentas nurodė, kad 2022 m. kovo 31 per MIGRIS pateikti pareiškėjų tėvo dokumentai: 1) 2022 m. sausio 25 d. išduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities dokumentas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėta pareiškėjų tėvo paraiška dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo vaikui, kurio tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, ir pranešta, jog Rusijos Federacijos pilietybės nutraukimo pagrindus nustato Federalinis įstatymas, kurio 9 straipsnyje numatyti teisiniai vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo pagrindai; 2) 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjų tėvo laisvos formos prašymas, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotame dokumente nurodyta, jog vaikų pilietybė negali būti nutraukta, jeigu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais; kadangi šiuo atveju, kai abu tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, vaiko pilietybės atsisakymas negalimas, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kaip tai yra numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pateiktame paaiškinime asmuo nurodo, kad nei Pilietybės įstatyme, nei pareiškėjoms išduotuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose pažymėjimuose nenurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama tik kartu su vieno iš tėvų pilietybės įgijimu, todėl, anot pareiškėjų tėvo, kito asmens pilietybės įgijimo faktas negali turėti įtakos pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimui. Pateiktame paaiškinime asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjų motina šiuo metu neturi galimybės atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (dėl ekonominių, juridinių ir asmeninių priežasčių), ir šiuo metu nėra pateikusi prašymo dėl pilietybės (2019 m. pateikto prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas baigtas).

10. Migracijos departamentas nurodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į 2022 m. spalio 26 d. S. K. prašymą, nurodydamas, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama, taip pat nurodė, jog pareiškėjų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi Rusijos Federacijos pilietybės, ir šią pažymą pateikti kompetentingai Rusijos Federacijos institucijai, kad galėtų pradėti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūrą. 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, kadangi per 1 m. (nuo 2021 m. lapkričio 29 d.) rašto išsiuntimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atsisakė turimos Rusijos Federacijos pilietybės. LVAT 2023 m. birželio 14 d. administracinėje byloje Nr. eA1723-662-2023 priėmė sprendimą VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 panaikinti ir priimti naują sprendimą, Departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

11. Migracijos departamentas pabrėžė, kad pareiškėjų prašymų ir dokumentų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo vertinimo metu nustatyta, kad jos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti ir kitos valstybės pilietis, todėl pareiškėjoms yra taikomas reikalavimas atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų tėvas nurodė, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra, jo manymu, neatitinka protingumo kriterijų, bei pridėjo notaro patvirtintą pareiškimą, kuriuo pareiškia, kad atsisako pareiškėjų Rusijos Federacijos pilietybės, Migracijos departamentas savo kompetencijos ribose įvertino Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros atitiktį protingumo kriterijams.

Migracijos departamento vertinimu, Rusijos Federacijos teisėje nustatyta Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, kadangi vadovaujantis Rusijos Federacijos civilinio kodekso 21 straipsnio 1 punktu ir Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktu, pareiškėjos, sulaukusios pilnametystės (18 metų), galėtų atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės pareiškėjų tėvams neatsisakant Rusijos Federacijos pilietybės, todėl darytina išvada, kad Rusijos Federacijos teisinis reguliavimas neatima iš pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą.

Taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjoms nesukeltų teisinių priežasčių netekti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Federacijos įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekti galima tik jos atsisakius arba kitais šio įstatymo arba Rusijos Federacijos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais, todėl nebūtų įmanoma taikyti Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 9 punkto nuostatų. Pabrėžia, kad pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia, atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, t. y. po 8 m., 10 m., ir 14 m., nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 straipsnio punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę tiek de facto, tiek de jure, kas savaime pažeistų esminius Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Pilietybės įstatymo principus.

Šiuo metu pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ne dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo, bet dėl tėvų veiksmų (neveikimo).

12. Migracijos departamentas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kuri užtikrina, kad jai atsisakius Rusijos Federacijos pilietybės galėtų būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė. Pareiškėjų motina, teikdama savo prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, kartu pateikė 2019 m. gegužės 20 d. jai išduotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą Nr. TP000625, ir rašytinį pareiškimą, kuriame nurodyta, kad ji, gavusi Lietuvos pilietybę, atsisakys Rusijos pilietybės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. 10K-29962 informavo pareiškėjų motiną apie tai, kad pateiktų dokumentus, patvirtinančius jos kreipimąsi į kitos valstybės kompetentingą instituciją dėl turimos pilietybės atsisakymo, o per 6 mėn. nepateikus nurodytų dokumentų jos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas.

Kadangi iki 2022 m. spalio 20 d. minėti dokumentai nebuvo gauti, pagal Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktą buvo priimtas Migracijos departamento sprendimas Nr. 22S142521 nutraukti pareiškėjų motinos prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą bei nurodyta šio sprendimo skundimo tvarka. Pareiškėjų motina šio sprendimo neskundė. Aplinkybė, kad pareiškėjų tėvai yra pateikę notaro patvirtintą pareiškimą, jog sutinka, kad pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą, nepaneigia to fakto, kad būtent dėl pareiškėjų tėvų (teisėtų atstovų) veiksmų pareiškėjos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės. Pagal Rusijos Federacijos teisinį reguliavimą pareiškėjų motina gali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, tačiau jos neatsisako dėl nuo jos valios priklausančių priežasčių, o Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymas yra įmanomas tiek, kad nepilnamečio vaiko atveju jis susijęs su jo tėvų (teisėtų atstovų) valia.

Pabrėžia, kad pareiškėjų tėvas, laisva valia pateikęs prašymus dėl savo nepilnamečių vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, neatitinka Pilietybės įstatyme numatytų sąlygų daugybinei pilietybei turėti, o Rusijos Federacijos įstatymuose numatytos sąlygos dėl vaikų Rusijos Federacijos pilietybės netekimo / atsisakymo, kuomet kartu su nepilnamečiais vaikais Rusijos Federacijos pilietybės laisva valia turi netekti / atsisakyti ir vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėjų motina turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, todėl laisva valia gali netekti / atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir tokiu būdu atitikti numatytus kriterijus), atitinka Pilietybės įstatyme minimus protingumo kriterijus.

II. 13. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

14. Teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

14.1. Migracijos departamentas 2019 m. gegužės 20 d. pareiškėjoms išdavė teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus, kadangi pareiškėjų pateiktų dokumentų vertinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjų prosenelė V. V., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę (V. V. tėvas – atsargos vyresnysis puskarininkis K. V., kilęs iš (duomenys neskelbtini), buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, 1919 m. sausio 9 d. įstojęs į jos eiles, (duomenys neskelbtini) apdovanotas kūrėjų-savanorių medaliu). Duomenų, kad asmenys būtų netekę (nustoję) Lietuvos Respublikos pilietybės, nėra.

14.2. 2020 m. rugsėjo 30 d. Migracijos departamentas pareiškėjų motinai V. (V.) K. išdavė pažymą Nr. 2P-223, kurioje nurodyta, kad jai Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius kitos valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės.

14.3. 2021 m. spalio mėnesį pareiškėjų atstovas pagal įstatymą (tėvas) S. K. pareiškėjų vardu Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje MIGRIS užpildė prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pareiškėjoms. Prie prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo buvo pateikti šie dokumentai: 1) pareiškėjų tėvų laisvos formos prašymas išduoti pažymą, patvirtinančią, kad jų nepilnametėms dukroms Lietuvos Respublikos pilietybė galėtų būti atkurta tik atsisakius turimos Rusijos Federacijos pilietybės; pareiškėjų tėvų laisvos formos pareiškimas / paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog inicijuodami nepilnamečių vaikų Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą kreipėsi į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas. Anot pareiškėjų tėvų, jų nepilnamečiai vaikai turi teisę į Lietuvos pilietybę nepriklausomai nuo tėvų, nes pareiškėjos yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonės, ir turi Departamento išduotus teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius pažymėjimus; 2) 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimas Nr. 15/12-K-140-21, kuriame nurodyta, kad išnagrinėtas S. K. kreipimasis ir remiantis atlikto patikrinimo rezultatais, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir dokumentus nustatyta, kad pareiškėjos Rusijos Federacijos pilietybę įgijo gimimu pagal Federalinio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą; 3) 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvų notaro patvirtinti pareiškimai, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė, taip pat prašo jų dukroms įforminti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymą.

14.4. 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjų tėvas Departamento per MIGRIS buvo informuotas, jog pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Pareiškėjų tėvas taip pat buvo informuotas, kad Rusijos Federacijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities vyriausiosios valdybos išduotuose dokumentuose nurodyta, jog pareiškėjos atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės galėtų tuo pat metu, kai Rusijos Federacijos pilietybės atsisakytų vienas iš pareiškėjų tėvų, todėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir ji laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Buvo paprašyta pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė užsienio valstybės – Rusijos Federacijos – pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 metus nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu.

14.5. 2022 m. kovo 31 per MIGRIS buvo pateikti šie pareiškėjų tėvo dokumentai: 1) 2022 m. sausio 25 d. išduotas Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt Peterburgo miesto ir Leningrado srities dokumentas, kuriame nurodyta, kad išnagrinėta pareiškėjų tėvo paraiška dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo vaikui, kurio tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, ir pranešta, jog Rusijos Federacijos pilietybės nutraukimo pagrindus nustato Federalinis įstatymas, kurio 9 straipsnyje numatyti teisiniai vaiko pilietybės įgijimo, keitimo ir nutraukimo pagrindai; 2) 2022 m. vasario 4 d. pareiškėjų tėvo laisvos formos prašymas, kuriame nurodyta, kad Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos išduotame dokumente nurodyta, jog vaikų pilietybė negali būti nutraukta, jeigu tėvai lieka Rusijos Federacijos piliečiais; kadangi šiuo atveju, kai abu tėvai išlaiko Rusijos Federacijos pilietybę, vaiko pilietybės atsisakymas negalimas, pridedamas notaro patvirtintas pareiškimas, kaip tai yra numatyta Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte. Pateiktame paaiškinime asmuo nurodo, kad nei Pilietybės įstatyme, nei pareiškėjoms išduotuose teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančiuose pažymėjimuose nenurodyta, jog Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama tik kartu su vieno iš tėvų pilietybės įgijimu, todėl, anot pareiškėjų tėvo, kito asmens pilietybės įgijimo faktas negali turėti įtakos pareiškėjų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinimui. Pateiktame paaiškinime asmuo taip pat pažymi, kad pareiškėjų motina šiuo metu neturi galimybės atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės ir įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę (dėl ekonominių, juridinių ir asmeninių priežasčių), ir šiuo metu nėra pateikusi prašymo dėl pilietybės (2019 m. pateikto prašymo dėl pilietybės nagrinėjimas baigtas).

14.6. Migracijos departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 10K-25722 atsakė į 2022 m. spalio 26 d. S. K. prašymą, nurodydamas, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekimo procedūra jo vaikams yra įgyvendinama, taip pat nurodė, jog pareiškėjų motinai 2020 m. rugsėjo 30 d. Departamentas išdavė pažymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės Nr. (15/3-15) 2P-223, kurioje nurodyta, kad ji galės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę tik atsisakiusi Rusijos Federacijos pilietybės, ir šią pažymą pateikti kompetentingai Rusijos Federacijos institucijai, kad galėtų pradėti Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūrą.

14.7. 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 13 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimus nutraukti pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, kadangi per 1 m. (nuo 2021 m. lapkričio 29 d.) rašto išsiuntimo dienos nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjos atsisakė turimos Rusijos Federacijos pilietybės. Šie sprendimai buvo apskųsti VAAT.

14.8. VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2940-811/2023 atmetė S. K. skundą. Šis VAAT sprendimas buvo apskųstas LVAT, kuris 2023 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1723-662/2023 nusprendė VAAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. pareiškėjos S. K. skundą tenkinti, o Departamento 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. 22S162735 panaikinti ir įpareigoti Departamentą pareiškėjos S. K. 2021 m. lapkričio 5 d. prašymą išnagrinėti iš naujo. Remiantis nurodytu LVAT sprendimu, Migracijos departamentas nusprendė pripažinti netekusiais galios kitus du pareiškėjų atžvilgiu priimtus sprendimus, t. y. Departamento sprendimą Nr. 22S161539 ir Departamento sprendimą Nr. 22S161549, nurodydamas, kad „asmens prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nėra tinkamai išnagrinėtas ir ginčijamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas“.

14.9. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Pilietybės įstatymo 33 straipsnio 2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo“ 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimu Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ vidaus reikalų ministrei siūlė netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes jos neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti.

14.10. Vidaus reikalų ministrė 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-559 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, kuriame, vadovaudamasi Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalimi bei 32 straipsnio 2 punktu, ir atsižvelgdama į Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimą Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“, nusprendė neatkurti pareiškėjoms Lietuvos Respublikos pilietybės.

15. Teismas, apžvelgęs Pilietybės įstatymo nuostatas (23 str. 9 d., 12 d., 9 str. 1 d., 2 d., 38 str. 2 d.,), taip pat įvertinęs 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimą Nr. 15/12-K-140-21, nurodė, kad Migracijos departamentas paprašė pareiškėjų atstovo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, o nepateikus prašomų dokumentų per 1 metus nuo rašto išsiuntimo dienos, nurodyta, jog pareiškėjų prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas bus nutrauktas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 37 straipsnio 4 dalies 4 punktu. 2021 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjų tėvai pateikė notaro patvirtintus pareiškimus, kuriuose nurodyta, kad sutinka, jog pareiškėjoms būtų panaikinta Rusijos Federacijos pilietybė.

16. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos, kurios yra Rusijos Federacijos pilietės, neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktų sąlygų, todėl joms yra taikomas reikalavimas atsisakyti užsienio valstybės pilietybės. Nagrinėjamu atveju nėra pateikta dokumentų, išduotų kompetentingos Rusijos Federacijos institucijos, ar bet kokios kitos rašytinės informacijos, patvirtinančių faktą, jog pareiškėjos Rusijos Federacijos Federalinio įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo bei, kad toks prašymas iš jų nebuvo priimtas (negalėjo būti priimtas) ar buvo joms grąžintas.

17. Teismas pareiškėjų skundo teiginius, kad Rusijos Federacijos teisinis reglamentavimas dėl pilietybės atsisakymo neatitinka protingumo kriterijų, kadangi jos negali atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės, kol jos neatsisako jų tėvai, vertino kaip nepagrįstus. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nėra pateikusios apskritai jokių įrodymų, kad neva Rusijos Federacijos atsakingos institucijos nepriėmė jokio pareiškėjų (jų atstovų) prašymo ar kad atsisakė pradėti procedūrą dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo.

18. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas vertino, jog Rusijos Federacijos teisėje nustatyta Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjų atveju atitinka protingumo kriterijus, taip pat vertino, kad tokiu atveju Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas pareiškėjoms nesukeltų teisinių priežasčių netekti Rusijos Federacijos pilietybės, kadangi Federalinio įstatymo 18 straipsnyje numatyta, kad Rusijos Federacijos pilietybės netekti galima tik jos atsisakius arba kitais šio įstatymo arba Rusijos Federacijos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais.

19. Teismas pabrėžė, kad Migracijos departamentas pagrįstai paprašė pareiškėjų atstovo pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos atsisakė Rusijos Federacijos pilietybės, taip pat pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra pareiškėjoms yra įgyvendinama ir laikoma kaip atitinkanti protingumo kriterijus. Tai, kad pareiškėjos ir jų atstovai (tėvai) nesikreipė tiesiogiai dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, vertinama kaip pačių pareiškėjų ir jų atstovų pasirinkimas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjoms ir jų atstovams pagal įstatymą buvo žinomas Federalinio įstatymo imperatyvas, Migracijos departamentas atsakymuose į pareiškėjų atstovo prašymus buvo aiškiai nurodęs reikalavimą pateikti įrodymus, patvirtinančius pilietybės atsisakymą ar pradėtą procedūrą, tačiau vien jau pareiškėjų atstovo teikti paaiškinimai Migracijos departamentui, nesutikimas su Rusijos Federacijos teisiniu reguliavimu, rodo, kad pareiškėjos ir jų tėvai neketino nuo pat pradžių imtis realių veiksmų dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų atveju Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijų.

20. Teismas, apžvelgęs Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 761 (toliau – ir Aprašas) nuostatus (27 p.), teismas nurodė, kad Vidaus reikalų ministrė, gavusi Migracijos departamento teikimą, kuriuo siūlyta netenkinti pareiškėjų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, nes jos neatitinka Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų Lietuvos Respublikos pilietybei atkurti, 2023 m. rugpjūčio 25 d. priėmė įsakymą Nr. 1V-559 neatkurti pareiškėjoms Lietuvos Respublikos pilietybės.

21. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjų situaciją, tinkamai ir aiškiai pateikė išaiškinimus, ką pareiškėjos turi pateikti, siekiant atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Nenustatyta jokių viešojo administravimo subjektų neveikimo, nebendradarbiavimo su pareiškėjomis ar jų atstovu veiksmų, todėl visiškai nepagrįsti skundo argumentai dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo. Be to, pačios pareiškėjos ar jų atstovas neginčija, kad į visus pareiškėjų atstovo (tėvo) pateiktus raštus buvo atsakyta, pareiškėjoms nebuvo ribojama teisė teikti paaiškinimus, įrodymus nurodomoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau matyti, kad pareiškėjos ir jų atstovas nesutiko su Departamento vertinimu. Byloje esančių įrodymų visuma paneigia skunde nurodomą argumentą, kad sprendimas priimtas atlikus formalų duomenų vertinimą.

22. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas. VRM Įsakymą priėmė, atsižvelgdamas į Migracijos departamento teikimą bei įrodymus, kurie buvo pateikti VRM kartu su teikimu. Įsakymo priėmimo tvarką reglamentuoja Aprašas, o nagrinėjamu atveju VRM tinkamai vertino nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą Įsakymą pareiškėjų atžvilgiu, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. 23. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti.

24. Pareiškėjos, pakartodamos bylos faktines aplinkybes, apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Migracijos departamentas, iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus, tinkamai nepagrindė išvados, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus.

24.2. Susiklosto ydinga situacija, kad nepaisant to, kad pareiškėjoms jau išduoti pažymėjimai dėl teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę ir jos pateikė pareiškimus dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo, kuris patvirtintas notaro, Pareiškėjoms, dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių negalint atsisakyti jau turimos kitos valstybės pilietybės, teisė tiek atsisakyti Rusijos pilietybės, tiek atkurti Lietuvos pilietybę iš esmės tampa neegzistuojanti, kadangi Rusijos įstatymai numato teisę atsisakyti vaikui pilietybės tik tuo atveju, jei vienas iš tėvų yra ne Rusijos pilietis.

24.3. Migracijos departamentas visiškai netyrė, ar pareiškėjų tėvai gali objektyviai atsisakyti savo pilietybių (ar nėra objektyvių priežasčių, trukdančių atlikti minėtą procedūrą), be to, pareiškėjoms Rusijos Federacijos pilietybės netekti galima tik vienam iš tėvų jos atsisakius, o tai rodo, kad iš jų yra atimama savarankiška teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nes asmens teisė į pilietybę pagal nacionalinę Rusijos Federacijos teisę siejama išimtinai su trečiųjų asmenų valia bei veiksmais (būtent su tėvų pilietybės atsisakymu), t. y., pareiškėjos negali savarankiškai atsisakyti Rusijos Federacijos pilietybės dėl Rusijos Federacijos teisinio reguliavimo. Toks reglamentavimas laikytinas nesuderinamas su protingumo kriterijais bei iš esmės atimantis iš pareiškėjų teisę įgyvendinti Įstatyme numatytą savarankišką, asmeninę teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, nors ir notariškai atsisakė kitos valstybės pilietybės, kai reikalavimai atsisakyti turimos pilietybės neatitinka protingumo kriterijaus.

24.4. Prie prašymo dėl vaiko Lietuvos Respublikos pilietybės yra pridėtas notaro patvirtintas pareiškimas, kad vaikas atsisako kitos valstybės pilietybės, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu Lietuvos Respublikoje, kuris nenumato jokių išimčių, kad šia tvarka negali pasinaudoti nepilnamečiai asmenys, kai jų vardu atsisakymas dėl pilietybės yra pateikiamas jų interesus atstovaujančių įgaliotų įstatyminių atstovų - tėvų. Migracijos departamentas turėjo atlikti pilietybės atsisakymo procedūros atitikties protingumo kriterijui vertinimą prašymo pateikimo momentu ir kaip jau minėta, turėjo patikrinti ar vaikai ir/ar tėvai objektyviai gali šia teise pasinaudoti bei, ar keliami reikalavimai kiekvienam iš jų yra racionalūs, protingi, proporcingi. Visgi, šiuo atveju, Migracijos departamentas atmesdamas pareiškėjų pateiktą notaro patvirtintą pilietybės atsisakymo pareiškimą, be jau anksčiau nurodytų argumentų apie tai, kad vaikų motina turi teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę ir su tuo susijusius kitus argumentus, papildomai sprendimą (teikimą) motyvavo teisės aktų netobulumu, prielaidomis apie tai, kad pareiškėjos gali pakeisti savo nuomonę dėl pilietybės atsisakymo, nurodant, kad pareiškėjoms būnant nepilnametėmis, jų tėvų valia, atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškėjoms tapus pilnametėmis, nebūtų jokio teisinio pagrindo priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo. Tokiu būdu, Migracijos departamentas, prisidengdamas Lietuvos teisinio reguliavimo spragomis ir spekuliacijomis apie asmenų elgesį ateityje, siekia pagrįsti, kodėl yra ribojama Pareiškėjų teisė pasinaudoti teisės aktais numatyta procedūra, bet nevykdo pareigos pateikti išsamius vertinimus kodėl pilietybės atsisakymo procedūra jų manymu atitinka protingumo kriterijus.

24.5. Migracijos departamentas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjoms atkūrus Lietuvos Respublikos pilietybę būnant nepilnametėmis, joms tapus pilnametėmis, nebūtų jokio teisinio pagrindo taikyti ir kitų Pilietybės įstatymo 24 straipsnio punktų, t. y. priimti sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo, kas leistų pareiškėjoms turėti daugybinę pilietybę tiek de facto, tiek de jure, kas savaime visiškai pažeistų esminius Pilietybės įstatymo principus, nes Pilietybės įstatymas (žr. įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 p.) ir numato, kad esamai pilietybės atsisakymo tvarkai neatitinkant protingumo kriterijų, asmeniui užtenka pateikti notaro patvirtinto asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimą, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, tokiu būdu laikoma, kad asmuo yra atsisakęs pilietybės notariniu pareiškimu ir šis dokumentas yra prilyginamas dokumentui, patvirtinančiam, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis. Pačiam Įstatymui reglamentuojant nurodytą tvarką bei Aprašui ją detalizuojant (žr. 27 punktas 3 dalį) laikytina, kad nurodytas reglamentavimas negali būti prieštaraujantis Pilietybės įstatymo principams, pažymint, kad Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 2 punktas kartu numato, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama, „įgijus kitos valstybės pilietybę, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus“, t. y., pats įstatymas referuoja į Įstatyme numatytas išimtis, - Įstatymas yra vientisas ir sistemingas.

25. Atsakovas VRM atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į skundą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Migracijos departamentas pažymi, kad pareiškėjos nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas iš naujo vertindamas pareiškėjų prašymus nevertino ar Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus ir, kad Migracijos departamentas nevertino pareiškėjų pateiktų dokumentų, nes iš Migracijos departamento 2023 m. rugpjūčio 2 d. teikimo Nr. 23TR207 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės neatkūrimo“ matyti, kad šios ir kitos ginčo aplinkybės buvo išsamiai įvertintos.

28. Migracijos departamentas pažymi, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūros egzistuoja ir atitinka protingumo kriterijus, pareiškėjos ja gali pasinaudoti, pareiškėjos neatitinka Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatytos išimties, kada gali būti teikiamas notaro patvirtintas pareiškimas dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo. Šiuo atveju pareiškėjų notaro patvirtinti pareiškimai dėl Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo nėra dokumentai, kurie patvirtina, kad pareiškėjos nėra Rusijos Federacijos pilietės, todėl minėti pareiškėjų dokumentai neturi reikšmės pareiškėjų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjų skundas, pagrįstumas ir teisėtumas.

30. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas tinkamai nepagrindė išvados, jog Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra atitinka protingumo kriterijus.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

32. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 dalis), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 dalis). Teismo tikslas nagrinėjant bylą – teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, todėl jis privalo išnaudoti visas įstatymų jam suteiktas pareigas ir teises, kad šis tikslas būtų pasiektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-320/2008). Pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje.

33. Pagal ABTĮ 56 straipsnį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ nuostatas dėl įrodymų vertinimo ir jų tyrimo, yra nurodęs, kad paprastai vienokios ar kitokios išvados byloje apie nustatomų faktų egzistavimą yra daromos įvertinus duomenų visumą (ABTĮ 56 straipsnis), neteikiant prioriteto jokiam atskiram įrodymui, tačiau atsižvelgiant į kiekvienos šalies pareigą įrodyti jos teiginius patvirtinančias aplinkybes, į byloje pateikiamų duomenų objektyvumą, nuoseklumą, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Vidinis įsitikinimas formuojasi atmetant prieštaringus duomenis, paneigiant argumentus dėl galimo duomenų neobjektyvumo bei ydingo įrodinėjimo pareigos interpretavimo, kai, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, be pakankamo pagrindo kuriai nors šaliai perkeliama neproporcinga įrodinėjimo našta. Įrodymų tyrimo teisme betarpiškumas yra suprantamas kaip šalių ir jų atstovų pateikiamų paaiškinimų, liudytojų parodymų išklausymas teismo posėdyje, rašytinių paaiškinimų, dokumentų, kitų rašytinių įrodymų ištyrimas ir įvertinimas, priimant teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1127-492/2017). Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

34. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

35. Nagrinėjamu atveju aktuali Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostata, pagal kurią tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės, t. y. nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar Rusijos Federacijos teisėje nustatytos pilietybės atsisakymo ar netekimo procedūros neatitinka protingumo kriterijų.

36. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Rusijos Federacijos pilietybės atsisakymo procedūra, taikytina pareiškėjoms, atitinka protingumo kriterijų, tačiau tokios išvados nepagrindė leistinais byloje surinktais, ištirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais (ABTĮ 56 straipsnis). Dėl tokio procesinės teisės normų pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 straipsnio 1 dalis).

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta 2021 m. rugpjūčio 20 d. Rusijos vidaus reikalų ministerijos Sankt-Peterburgo m. ir Leningrado sr. vyriausiosios valdybos pranešimo Nr. 15/12-K-140-21 (ir jo vertimo), Įstatymo (ir jo vertimo), kuriais savo sprendimo išvadas grindė atsakovas. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas tik pacitavo Migracijos departamento procesiniuose dokumentuose nurodytus teiginius, tačiau savarankiškai neatliko reikšmingų bylai aplinkybių tyrimo ir reguliavimo, taikytino pareiškėjų pilietybės atsisakymui, vertinimo.

38. Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

39. Dėl pirmiau išdėstytų priežasčių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo padarytas proceso pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne iš esmės nagrinėti šią administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. K., V. K. ir S. K., atstovaujamų pagal įstatymą S. K., apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė