2021-06-30 Nr. AB-13685-3-63-3-00160-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-06-30 Nr. AB-13685-3-63-3-00160-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T2-112) galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-421-525/2021
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00160-2021-7
Procesinio sprendimo kategorija 49
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. birželio 30 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras A. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimą Nr. T2-27 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ bei (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. T2-112 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“.
Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. T2-112) galiojimą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. T2-112 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) neteisėtas, todėl jo nesustabdžius, bus pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai. Pareiškėjo vertinimu, prašoma taikyti reikalavimo priemonė atitinka teismų praktikoje suformuluotus kriterijus – yra proporcinga, adekvati ir atitinka viešąjį interesą. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl neatidėliotino Sprendimo Nr. T2-112 įvykdymo gali atsirasti neatitaisomai arba sunkiai atitaisoma žala, nes tai gali tiesiogiai paveikti savivaldybės merui teisės aktais nustatytų funkcijų tinkamą vykdymą, kas reiškia, kad būtų pažeisti ne tik pareiškėjo, bet ir visų Kretingos rajono savivaldybės gyventojų teisėti interesai. Nesustabdžius Sprendimo Nr. T2-112 galiojimo, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, iki tol buvusios padėties atkūrimas būtų sudėtingas ir tai galėtų turėti įtakos kokybiškam teisės aktais merui nustatytų funkcijų atlikimui. Vykdydamas Sprendimą Nr. T2-112 meras turėtų atleisti likusį vieną mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, kuris galėtų atlikti jam įstatyme numatytas funkcijas – aptarnauti merą ir kt. Nors Sprendime Nr. T2-112 nurodyta, kad laikinai pavedama (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai užtikrinti tarybos narių ir mero aptarnavimo funkciją, šiuo atveju merą aptarnauti turi teisę tarnautojas, turintis mero politinį (asmeninį) pasitikėjimą, o tokio tarnautojo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijoje nėra. Laikinai nesustabdžius Sprendimo Nr. T2-112 galiojimo, iš esmės netektų prasmės ir 2021 m. balandžio 16 d. teismo nutartimi taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė – laikinas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-27 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ sustabdymas.
II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkino ir laikinai sustabdė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ galiojimą ir nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pavedė vykdyti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybai.
Teismas nurodė, kad pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. T2-27 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ neteisėtai nustačius mažesnį nei buvo nustatytas mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, o (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-112 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ panaikinus (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimą Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, akivaizdžiai buvo pažeistos mero teisės ir teisėti interesai.
Teismas atkreipė dėmesį, kad teismo 2021 m. balandžio 16 d nutartimi yra sustabdytas (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-27 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ galiojimas, iš esmės konstatavus, kad to nepadarius, būtų sudėtingas iki tol buvusios padėties atkūrimas, kas galėtų turėti įtakos kokybiškam teisės aktais savivaldybės merui nustatytų funkcijų atlikimui.
Teismas, įvertinęs tai, jog patikslintu skundu ginčijamu Sprendimu Nr. T2-112 yra panaikintas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“, kuriuo nustatytas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičius, pritarė pareiškėjo pozicijai, jog nesustabdžius (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-112 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T2-105 „Dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ panaikinimo“ galiojimo, netektų prasmės reikalavimo užtikrinimo priemonė, taikyta pirminiame skunde pareikštam reikalavimui užtikrinti.
III. Atsakovas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.
Atsakovo vertinimu, teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnį, reglamentuojantį reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, ir nepaisė suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos nagrinėjamu klausimu, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas nesistemiškai vertino procesinius dokumentus, nesigilino į jų turinį, dėl to padarė nepagrįstą išvadą apie pareiškėjo išdėstytas aplinkybes ir galimus jo teisių pažeidimus. Pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas išnagrinėjo formaliai. Tai patvirtina iš esmės vienintelis teismo argumentas, kad „netektų prasmės reikalavimo užtikrinimo priemonė, taikyta pradiniame skunde pareikštam reikalavimui užtikrinti“. Atsakovo apskųsta teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutartis dėl Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. T2-27 galiojimo sustabdymo yra niekinė, nes nėra vykdytina, kadangi Tarybos 2021 m. sausio 29 d. sprendimas Nr. T2-27 paties mero buvo įvykdytas dar 2021 m. kovo 1 d., t. y. iki teismo 2021 m. balandžio 16 d. nutarties priėmimo.
Atsakovas nurodo, kad teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nepagrįstai nepaisė ABTĮ 70 straipsnio 4 dalies normos – kad teismas, spręsdamas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, gali gauti atsakovo nuomonę. Teismas pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę ne pagal paskirtį, be to, nutartimi buvo pažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principai bei viešasis interesas, nes: 1) Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-l12 buvo ne tik panaikintas Tarybos 2021 m. balandžio 11 d. sprendimas Nr. T2-105 dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičiaus nustatymo (1 punktas), bet ir 2) Taryba pavedė Savivaldybės Administracijai užtikrinti Tarybos narių ir mero aptarnavimo funkciją. Taigi teismui nutartimi sustabdžius Tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. T2-112 galiojimą, nebuvo sustabdytas paties pareiškėjo mero 2021 m. balandžio 30 d. potvarkių Nr. V4-32 bei Nr. V4-33 dėl mero patarėjo pareigybės panaikinimo galiojimas, bet pagal nutarties prasmę Savivaldybės administracija nebegali vykdyti Tarybos 2021 m. balandžio 16 d. sprendimu Nr. T2-112 duoto pavedimo užtikrinti ne tik mero, bet ir Tarybos narių aptarnavimo funkciją. Tai yra akivaizdus ne tik proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimas, bet ir viešojo intereso – tinkamo Savivaldybės Tarybos narių funkcijų vykdymo – pažeidimas.
Atsakovas teigia, kad teismo nutartis neteisėta ir dėl ABTĮ 70 straipsnio 4 dalies imperatyvios normos (dėl reikalavimo užtikrinimo teismas arba teisėjas priima nutarti, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarka ir būdą) pažeidimo. Pagal ABTĮ 70 straipsnio 12 dalį, jeigu pažeidžiami draudimai, nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, kaltiems asmenims nutartimi skiriama iki 300 Eur bauda. Taigi pagal ABTĮ 70 straipsnio 4 dalies bei 12 dalies normų turinį ir prasmę teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo turi būti aiški ir suprantama nutartyje nurodžius reikalavimo užtikrinimo įvykdymo tvarką ir būdą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 70 straipsnio normą ir todėl ne tik priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, bet taip pat sukelia naujus konfliktus tarp pareiškėjo (mero) ir atsakovo Savivaldybės Tarybos. Meras 2021 m. balandžio 29 d. raštu „Dėl lėšų numatymo“ kreipėsi į Savivaldybės Tarybą, nurodydamas, kad teismas 2021 m. balandžio 16 d. nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pavedė vykdyti Savivaldybės Tarybai, taigi jis (meras) informuoja, kad priims į pareigas 2 mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus, todėl Taryba turi per 7 darbo dienas numatyti lėšas 2 mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčio išmokėjimui. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino teismų praktikoje numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų, todėl priėmė neteisėtą, nepagrįstą ir neteisingą nutartį. Teismas nutartimi apribojo Savivaldybės Administracijos teisę ir pareigą užtikrinti Tarybos narių aptarnavimo funkciją.
Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į LVAT praktiką panašiose bylose. Be to, palikus galioti skundžiamą nutartį, nebus galima Savivaldybės Administracijai imtis reikiamų priemonių spręsti Tarybos narių bei mero aptarnavimo problemos, t. y. bus ignoruojamas poreikis užtikrinti efektyvią Tarybos narių, mero bei Administracijos veiklą.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties dalies, kuria buvo tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir kol įsiteisės sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdyti Sprendimo Nr. T2-112 galiojimą, teisėtumas bei pagrįstumas.
Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą bei ar reikalavimo užtikrinimo priemonės (toliau – ir RUP) taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų būtinas siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti jo prašymą.
Primintina, kad RUP taikymui būtina nustatyti 2 sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018).
ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kuris suteikia teismui teisę laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus administracinio akto galiojimą, yra įgyvendinta asmenų teisė prašyti laikinosios apsaugos administraciniuose ginčuose. Šios normos paskirtis suponuoja tai, kad paprastai ji taikoma šalies, kuri, įgyvendindama dispozityvumo principą, prašo laikinosios apsaugos, prašymu bei kartu suponuoja šalies, teikiančios tokį prašymą, pareigą įrodyti savo prašymo pagrįstumą, t. y. pareigą įrodyti, kad neatidėliotinas administracinio sprendimo įvykdymas gali nepataisomai paveikti asmens interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-587-602/2017, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-827-624/2018).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo pateiktame skunde yra pakankamai argumentų, kurie sudaro pagrindą prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) Tarybos Sprendimą Nr. T2-112 ginčyti kaip neteisėtą. Todėl konstatuotina, kad pirmoji būtina RUP taikymo sąlygą yra įvykdyta – tikėtinai pagrįstas pareiškėjo reikalavimo panaikinti Tarybos Sprendimą Nr. T2-112 pagrįstumas.
Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas taip pat pagrindė ir antrąją RUP taikymui būtinąją sąlygą, t. y. pateikė argumentų, kurie pagrindžia, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pabrėžtina, kad tam, jog būtų pritaikytas RUP, nebūtina, kad žala turi pasireikšti būtinai asmeniškai pareiškėjui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju žala gali pasireikšti ir Savivaldybei. Tokia žala šiuo atveju gali pasireikšti tiek Savivaldybės patiriamais finansiniais nuostoliais tuo atveju, jei atleisti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai dėl galimo jų neteisėto atleidimo įvykdžius Tarybos Sprendimą Nr. T2-112 reikalautų patirtos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo, tiek nepakankama merui teisės aktų pavestų funkcijų (jo veiklos) vykdymo kokybe, dėl ko gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala visai Savivaldybės veiklai. Tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-358-602/2021.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašoma taikyti RUP – ginčijamo Tarybos Sprendimo Nr. T2-112 galiojimo sustabdymas – šiuo atveju yra adekvati siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Apelianto atskirojo skundo argumentai minėtos išvados nepaneigia.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo nėra pagrindo tenkinti, nes skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutarties dalis, kuria taikyta RUP, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kretingos rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Audrius Bakaveckas
Dalia Višinskienė