2021-10-06 Nr. AB-20555-3-62-3-02518-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2748-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02518-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. K. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. K. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Alytaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. K. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) 2019 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 2S-110-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypą nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausiusį pareiškėjos seneliui A. U..

2. Pareiškėja skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Pareiškėjos senelis A. U. pateikė NŽT Alytaus skyriui prašymą atstatyti nuosavybės teises natūra į visą laisvą iki nacionalizacijos valdytą žemę. Pareiškėja taip pat ne kartą kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1,1066 ha žemės sklypą natūra, tačiau atsakovas nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, siekdamas užtikrinti pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, t. y. inicijuoti Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos koregavimą, kad 1,1066 ha sklypas (toliau – ir ginčo sklypas) būtų išbrauktas iš Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Ginčo žemės sklypas akivaizdžiai nėra miškas, teritorija apaugusi menkaverčiais krūmais ir augalais (brūzgynais), o kažkada augę kelios sidabrinės eglės yra supuvę ir išvirtę. Šalia esantys sklypai, nors atrodantys taip pat, nėra įtraukti į valstybinės reikšmės miškų plotus ir nuosavybės teisės į juos kitiems asmenims yra atkurtos. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog bus pakoreguota Valstybinės reikšmės miškų plotų schema ir jai bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą natūra.

3. Pareiškėja teigė, kad ginčo žemės sklypas į valstybinės reikšmės miškų plotus galėjo būti įtrauktas klaidingai, remiantis pasenusia informacija, kadangi sklype galėjo būti tarybiniais laikais įveistas miškas, kuris seniai yra išnykęs. Atsižvelgiant į šiuo metu esančią faktinę situaciją, turėtų būti tikslinami valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos, o ginčo sklypas nelaikytinas valstybinės reikšmės mišku.

4. Pareiškėja pabrėžė, kad teismai ne kartą yra pažymėję, jog asmeniui, pretenduojančiam į nuosavybės teisių atkūrimą, neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą. Šiuo atveju valstybinės institucijos aplaidžiai vykdė joms valstybės deleguotas funkcijas ir neužtikrino, kad pareiškėjai būtų atkurtos nuosavybės teisės natūra į ginčo žemės sklypą.

5. Atsakovas NŽT Alytaus skyrius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Alytaus miesto valdybai 1991 m. spalio 29 d. A. U. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 16,24 ha nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytos žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisės pagrindą nurodė rejestrą Nr. 544. Laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2018 m. nuosavybės teisės į dalį A. U. valdytos žemės buvo atkurtos, liko neatkurta tik į 1,1066 ha žemės sklypą. Ginčijamu sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais (3 108,59 Eur).

6. Atsakovas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas patenka į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas.

7. Atsakovas vertino, kad skundas turi būti atmestas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 13 straipsniu ir 21 straipsnio 5 dalimi bei atsižvelgiant į tai, kad A. U. iki nacionalizacijos valdytoje žemėvaldoje likusi neatkurta teritorija (1,1066 ha) yra priskirta valstybės išperkamiems miškams, už kuriuos atlyginama pinigais.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Valstybinių miškų urėdija (toliau – ir Urėdija) su skundu nesutiko ir atsiliepime nurodė, kad pagal Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašą 355,9872 ha miško sklypas, į kurį patenka ir ištraukoje iš www.regia.lt ortofoto teritorijos, (duomenys neskelbtini), Alytus (2019 m. lapkričio 18 d.) žalia rodykle pažymėta žemės sklypo dalis (ginčo sklypas) patikėjimo teise priklauso Urėdijai. Visas 355,9872 ha miško sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybinės reikšmės miškams ir nelaikytinas laisvu.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas iš bylos duomenų nustatė:

10.1. Alytaus miesto valdybai 191 m. spalio 29 d. A. U. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 16,24 ha turėtos žemės, (duomenys neskelbtini) kaime. Nuosavybės teisės pagrindą nurodė rejestrą Nr. 544. Alytaus apskrities viršininko administracijos Alytaus rajono žemėtvarkos skyriaus Alytaus žemėtvarkos tarnyba 2000 m. balandžio 6 d. pažymoje Nr. 61 nurodė, kad <...> pagal A. U. pristatytą 1930 m. balandžio 9 d. V. ir A. U. dovanojimo rejestrą Nr. 544 A. U. (duomenys neskelbtini) k., Alytaus sen., buvo padovanota 16,24 ha žemės. Pagal iš Valstybinio archyvo gautą 1938 m. spalio 6 d. Alytaus apskr. Alytaus valsč. (duomenys neskelbtini) sen. rūšimis paskirstytų žemių sąrašą Nr. 370 įrašytas V. U. turėjęs 16,24 ha. Alytaus sen. yra 7,15 ha žemės, o likusi 9,09 ha yra Alytaus miesto teritorijoje;

10.2. Alytaus miesto žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos ekspertų komisija 2001 m. lapkričio 21 d. (protokolo Nr. 203) nutarė: pripažinti, kad pretendento į turėtą žemę įrodančių dokumentų pakanka; teikti Alytaus apskrities viršininkui įsakymo projektą dėl nuosavybės teisių atkūrimo A. U. į A. U. turėtos 9,09 ha žemės Alytaus mieste, suteikiant neatlygintinai naudojamą 0,8089 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Nuosavybės teisės į 8,2811 ha žemės (nominali vertė 44221 Lt) bus atkurtos vėliau, piliečiui pasirinkus kompensavimo būdą;

10.3. Alytaus apskrities viršininkas 2000 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 11-1676 ir 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 11-740 atkūrė nuosavybės teisę A. U. į A. U. turėtos 9,09 ha žemės Alytaus mieste, suteikiant neatlygintinai naudojamą 0,8089 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste. Nuosavybės teisė į 8,2811 ha žemės (nominali vertė 44 221 Lt) bus atkurta vėliau, piliečiui pasirinkus kompensavimo būdą;

10.4. Pareiškėja 2001 m. perdavė tretiesiems asmenims teisę į 2,11, 1,40, 2,39 ha žemės išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą ir nuosavybės teisės jiems į minėtas žemės dalis buvo atkurtos;

10.5. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą patikslinti galimybes grąžinti laisvą neužimtą žemę, iki nacionalizacijos priklausiusią jos seneliui A. U., kadangi Alytaus miesto bendrasis planas vis dar nepatvirtintas. NŽT Alytaus skyrius 2014 m. rugpjūčio 29 d. rašte Nr. 2SD-(14.2.47.)-3074 nurodė, jog Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą numatoma baigti 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Tik atlikus Alytaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimą bus sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant natūra A. U. Alytaus mieste valdytą žemę;

10.6. NŽT Alytaus skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.47.)-3895 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Alytaus miškų urėdiją, prašydamas informuoti, ar yra galimybė pakeisti teritorijos paskirtį, kadangi dalis A. U. turėtos žemėvaldos patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus;

10.7. VĮ Alytaus miškų urėdija 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. VI-652(7.28) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto miškuose“ nurodė, kad sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas;

10.8. NŽT Alytaus skyrius 2018 m. vasario 14 d. pareiškėją pakvietė atvykti susipažinti su miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos 0,6653 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, ir 0,6092 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, planais. Pareiškėja, susipažinusi su pateiktais dokumentais, 2018 m. kovo 1 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į 0,6092 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir 0,6653 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste;

10.9. NŽT 2018 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2S-22-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“ atkūrė nuosavybės teises, grąžinant natūra 1,2745 ha, t. y. į žemės sklypą 0,6092 ha, esantį (duomenys neskelbtini) ir į 0,6653 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste (A. U. nuosavybės teisių atkūrimo byla);

10.10. Likusi neatkurta 1,1066 ha sklypo dalis yra valstybės išperkama, todėl ginčijamu Sprendimu atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais (3 108,59 Eur).

11. Teismas akcentavo ginčui aktualų Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnyje, 21 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 44, 48 ir 71 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame konkrečiai įvardinti valstybinės reikšmės miškų plotai, esantys Alytaus mieste, tame tarpe ir 1,1066 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis buvusioje A. U. žemėvaldoje.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsniu bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimais, pagal kuriuos ši konstitucinė nuostata reiškia, jog nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis; valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo 16 punktas), akcentavo, kad ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad miestų miškai laikomi valstybinės reikšmės miškais ir išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai. Žemės įstatymo 6 straipsnis įtvirtina draudimą įsigyti privačion nuosavybėn žemės, priklausančios Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja siekia, kad nuosavybės teisės į ginčo sklypą būtų atkurtos natūra ir Atkūrimo įstatymo nustatytais terminais nepareiškė valios dėl kitų būdų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, ir nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo.

14. Teismas pabrėžė, kad valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos tikslinamos vadovaujantis Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašą 355,9872 ha miško sklypas, į kurį patenka ir ištraukoje iš www.regia.lt ortofoto teritorijos, (duomenys neskelbtini), Alytus (2019 m. lapkričio 18 d.) žalia rodykle pažymėta žemės sklypo dalis (ginčo sklypas) patikėjimo teise priklauso VĮ Valstybinių miškų urėdijai. Visas 355,9872 ha miško sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priskirtas valstybinės reikšmės miškams.

15. Teismas vertino VĮ Alytaus miškų urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašto Nr. VI-652(7.28) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto miškuose“ turinį, kuriame taip pat nurodyta, kad ginčo žemės sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas. Taigi, akivaizdu, jog ginčo sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Dėl šios aplinkybės ginčo nėra, pareiškėja su tuo sutinka, tačiau nurodė, jog NŽT Alytaus skyrius neatliko jokių konkrečių veiksmų, siekiant užtikrinti pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimą, t. y. neinicijavo Alytaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos koregavimo, kad ginčo sklypas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos.

16. Teismas nustatė, jog NŽT Alytaus skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.47.)-3895 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Alytaus miškų urėdiją, nurodydamas, kad dalis A. U. turėtos žemėvaldos patenka į valstybinės reikšmės miškų teritoriją ir, kad Alytaus miesto bendrajame plane ginčo teritorijos paskirtis yra numatyta miškų paskirtis, prašė informuoti, ar yra galimybė pakeisti šios teritorijos paskirtį. VĮ Alytaus miškų urėdija 2014 m. gruodžio 4 d. rašte nurodė, kad sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 Ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas (A. U. nuosavybės teisių atkūrimo byla). Svarbu tai, kad administracinių aktų, kuriais atsisakyta koreguoti Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, pareiškėja neginčijo, taip pat nesikreipė į teismą dėl institucijų neveikimo (vilkinimo atlikti minėtus veiksmus) ar atsisakymo atlikti veiksmus.

17. Teismas sprendė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu teisės aktuose buvo akivaizdžiai ir vienareikšmiškai įtvirtintas draudimas perleisti valstybinės reikšmės mišką, taigi ir ginčo mišką privačion nuosavybėn. Teismas pažymėjo, kad negalima tokia teisinė situacija, kai valstybei išimtine nuosavybės teise priklausantis daiktas (valstybinės reikšmės miškas) kartu nuosavybės teise priklausytų ir privatiems asmenims.

18. Teismas nurodė, kad byloje esantys objektyvūs, patikimi ir neginčijami įrodymai patvirtina, jog galimybės pakeisti ginčo sklypo paskirtį nėra, sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o teisės aktai nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamus miškus natūra. Pareiškėjos pateiktas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų instituto ekspertinis darbas šių aplinkybių nepaneigia.

19. Teismas Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste priėjo prie išvados, kad ginčijamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo. Atmetus šį skundo reikalavimą nėra pagrindo tenkinti skundo išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

21. Pareiškėja pabrėžia, kad nėra ginčo, jog jos senelis A. U. iki nacionalizacijos Alytaus rajone (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 16 ha žemės. Pareiškėja, kaip ir jos senelis, A. U. iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausiusią žemę visą laiką siekė susigrąžinti tik natūra ir turėjo teisėtą lūkestį, kad taip ir įvyks. Pareiškėja NZT Alytaus skyrių raštu buvo informavusi, kad (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste yra laisvas neužstatytas žemės sklypas (apie 80 arų, 0,8 ha), kuris iki nacionalizacijos priklausė A. U. ir į kurį ji pageidautų atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjai yra žinoma, kad ginčo sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra įtrauktas į valstybinės reikšmės miškų plotus, tačiau pareiškėja yra įsitikinusi, kad šis sklypas priskiriamas valstybinės reikšmės miškui tik per klaidą, nes ši konkreti ginčo teritorija neatitinka kriterijų, keliamų miškui pagal Miškų įstatymą. Pareiškėja raštu kreipėsi į NZT Alytaus skyrių ir prašė inicijuoti Valstybinės reikšmės miškų schemos koregavimą konkrečioje vietovėje, kad ginčo sklypo teritorija būtų išimta iš valstybinės reikšmės miškų plotų teritorijos, nes ten nėra miško, ir kad pareiškėjai būtų suteikta galimybė atkurti nuosavybės teises į šį konkretų žemės sklypą natūra. NŽT Alytaus skyrius dėl nežinomų priežasčių neinicijavo Valstybinės reikšmės miškų schemos koregavimo, nors tokia teisė NŽT yra numatyta Aprašo 13.4 punkte.

22. Pareiškėja, akcentuodama NŽT Alytaus skyriaus 2014 m. lapkričio 4 d. rašto ir VĮ Alytaus miškų urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. rašto / atsakymo turinį, laikosi pozicijos, kad Urėdijos atsakymas buvo tik formalus, net neįsitikinant, ar konkrečiose vietose (ginčo sklype) auga miškas. Pareiškėjos teigimu, kad NŽT Alytaus skyrius netinkamai vykdė valstybės deleguotas funkcijas. NŽT Alytaus skyrius privalėjo patikrinti Urėdijos pateiktą informaciją apie konkretų žemės sklypą ir įsitikinti, ar ginčo sklype tikrai yra miškas, ar ginčo sklype tikrai įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai ir ar tikrai ginčo teritorijos (miškų plotų schemos) negalima koreguoti / tikslinti, nes faktiškai šiuo metu ginčo sklype miško nėra, o dokumentuose ginčo sklypas tik formaliai priskiriamas valstybinės reikšmės miškui. Tik atlikus minėtus veiksmus NŽT galėjo priimti sprendimą, ar ginčo sklypas tinkamas / netinkamas nuosavybės teisių natūra atstatymui. Į bylą pateikto Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Miškų instituto ekspertinio darbo išvados patvirtina, kad ginčo sklype miško nėra. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Urėdija ruoštųsi artimiausiu metu ginčo sklype įveisti mišką ar parką.

23. Pareiškėja pažymi, kad iš valstybės institucijų iki šiol negavo atsakymo, kodėl žemės sklypas, kuriame nėra nei sėklinės miško medžių plantacijos ir kuriame auga tik krūmai, yra priskiriamas valstybinės reikšmės miškui ir kodėl tokia teritorija negali būti išimta iš valstybinės reikšmės miškų teritorijos, tikslinant Valstybinės reikšmės miško schemą.

24. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad yra pažeisti jos teisėti lūkesčiai, kadangi teismas tinkamai neįvertino NŽT Alytaus skyrius veiksmų / neveikimo įgyvendinant žemės reformą.

25. Atsakovas NŽT Alytaus skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas nesutikimą su apeliaciniu skundu, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, grindžia analogiškais atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad NŽT Alytaus skyrius privalėjo patikrinti Urėdijos pateiktą informaciją apie konkretų žemės sklypą ir įsitikinti, ar ginčo sklype tikrai yra miškas, nes NŽT neatlieka valstybinių miškų kontrolės ir priežiūros. Atsakovas laikosi pozicijos, kad ginčijamas Sprendimas priimtas teisėtai, vadovaujantis Atkūrimo įstatymu ir Tvarka, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Urėdija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo, pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, papildomai akcentuoja, kad ginčo sklypas yra bendro 355,9872 ha miško sklypo dalis. Tai nėra atskiras miško sklypas, kaip bando įteigti pareiškėja. Visas 355,9872 ha miško sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priskirtas valstybinės reikšmės miškams, jį patikėjimo teise valdo Urėdija, todėl pareiškėjos argumentai dėl tariamo laisvo miško sklypo, kuris net negali būti laikomas mišku, atmestini. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriame konkrečiai įvardinti valstybinės reikšmės miškų plotai, esantys Alytaus mieste, tame tarpe ir 1,1066 ha valstybinės reikšmės miško plotas, esantis buvusioje A. U. žemėvaldoje. Ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pirmosios instancijos teismo atliktas vertinimas ir padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 29. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 2019 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. 2S-110-(14.2.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. U.“, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą 1,1066 ha žemės sklypą atlyginant pinigais (3 108,59 Eur), teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo NŽT atkurti pareiškėjai nuosavybės teises natūra į ginčo žemės sklypą pagrįstumo.

30. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčo sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškams, o teisės aktai nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises į valstybės išperkamus miškus natūra, sprendė, kad ginčijamas Sprendimas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į pareiškėjos senelio A. U. iki nacionalizacijos Alytaus mieste valdytą ginčo žemės sklypą atlyginant pinigais, yra teisėtas ir pagrįstas.

31. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad nagrinėjamu atveju liko neįvertinti NŽT Alytaus skyrius veiksmai / neveikimas įgyvendinant žemės reformą. Pareiškėjos teigimu, NŽT Alytaus skyrius privalėjo patikrinti Urėdijos pateiktą informaciją apie konkretų žemės sklypą ir įsitikinti, ar ginčo sklype tikrai yra miškas. Be to, NŽT Alytaus skyrius dėl nežinomų priežasčių neinicijavo Valstybinės reikšmės miškų schemos koregavimo pagal pareiškėjos prašymą. Faktiškai šiuo metu ginčo sklype miško nėra, o dokumentuose ginčo sklypas tik formaliai priskiriamas valstybinės reikšmės miškui.

32. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis nustato, kad miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje, išskyrus mišką, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtą valstybės išperkamam. Atitinkamai Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Išvardytų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė (3 p.).

34. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057, 44 punktas nustato, jog miškas grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus miškus, prikirtus valstybės išperkamiems miškams, ir miškus, kurių susigrąžinti natūra turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Nuosavybės teisė į miškus, kurie pagal Atkūrimo įstatymą yra valstybės išperkami, atkuriama atlyginat už juos šios tvarkos 82 punkte nurodytais būdais (Tvarkos 48 p.).

35. Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas numato, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, o Valstybinės reikšmės miškai – tai, be kita ko, miestų miškai.

36. Pareiškėja iš esmės neginčija aplinkybės, kad ginčo sklypas yra miesto teritorijoje ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui. Tačiau pareiškėja vertina, kad ginčo sklypas valstybinės reikšmės miško plotui priskirtas formaliai, nes ginčo teritorija neatitinka kriterijų, keliamų miškui pagal Miškų įstatymą.

37. Pareiškėjos teigimu, NŽT Alytaus skyrius turėjo faktiškai įsitikinti miško buvimu ginčo teritorijoje ir inicijuoti Alytaus miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos koregavimą, kad ginčo sklypas būtų išbrauktas iš valstybinės reikšmės miškų plotų schemos.

38. Aptariamu aspektu pažymėtina, kad institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, priimdamos šiuos sprendimus, turi įsitikinti, ar yra visos įstatymų nustatytos sąlygos nuosavybės teisių atkūrimui. Priimant sprendimus dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, būtina įsitikinti, ar nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymą nėra priskirtas valstybės išperkamam (Atkūrimo įstatymo 12–15 straipsniai).

39. Bylos medžiaga patvirtina, kad NŽT Alytaus skyrius 2014 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 2SD-(14.2.47.)-3895 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste“ kreipėsi į Alytaus miesto savivaldybės administraciją ir VĮ Alytaus miškų urėdiją, kuriai patikėjimo teise priklauso ginčo žemės sklypas, prašydamas informuoti, ar yra galimybė pakeisti teritorijos paskirtį, kadangi dalis A. U. turėtos žemėvaldos patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. VĮ Alytaus miškų urėdija 2014 m. gruodžio 4 d. rašte Nr. VI-652(7.28) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto miškuose“ nurodė, kad sklypas patenka į VĮ Alytaus miškų urėdijos Dzirmiškių girininkijos 733 ir 746 miško kvartalus. Šiame plote yra įveisti miško genetiniai sėkliniai objektai, miškai priskirti II miškų grupės miesto miškams, patenka į Vidzgirio botaninio draustinio ir Natūra 2000 teritorijas.

40. NŽT Alytaus skyrius, galiojant minėtam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimui Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-10-23 nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo ginčo sklypas priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui, bei kompetentingos institucijos VĮ Alytaus miškų urėdijos 2014 m. gruodžio 4 d. patvirtinimui, kad ginčo plote yra miškas, pareiškėjai neišreiškus valios dėl kitų būdų, kuriais atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginimą už valstybės išperkamą turtą, turėjo pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą neatkurti pareiškėjai nuosavybės teisės į ginčo sklypą natūra, o atkurti šią teisę atlyginant pinigais.

41. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo žemės sklypas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotui, kuris pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas išperkamas valstybės, pareiškėja negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad nuosavybės teisė į ginčo sklypą jai bus atkurta jos pageidaujamu būdu – natūra.

42. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

43. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos L. K. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė