2018-07-25 Nr. AB-13508-3-61-3-05823-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-537-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05823-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 61

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja E. K. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. gruodžio 11 d. teismui pateikė skundą, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (1.34.)7R-7777 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja teigė Ministerijai pateikusi prašymą kompensuoti jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, kadangi Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu iš nuteistojo J. Ž. pareiškėjai buvo priteista 1 184,06 Eur turtinei žalai ir 8 695,65 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ministerija šį pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti, motyvuodama tuo, kad ji nepateikė išieškojimo negalimumo akto arba pažymos. Pareiškėja nurodė, jog J. Ž. yra miręs, todėl akivaizdu, kad išieškojimas iš jo yra negalimas. Antstoliui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, antstolio pateiktus duomenis pareiškėja pateikė Ministerijai. Pareiškėja tvirtino negalinti antstolei nurodyti, kaip ji turi Ministerijai surašyti reikalingą dokumentą.

3. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad kartu su pareiškėjos prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą buvo pateiktas antstolės R. M. 2015 m. spalio 14 d. patvarkymas Nr. S-14439, iš kurio matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 yra sustabdytos iki paaiškės galimas teisių ir pareigų perėmėjas. Taigi, vykdymo procesas nėra baigtas ir nėra paneigta aplinkybė, jog priteista žala nebus išieškota iš paveldėtojų.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu pareiškėjos E. K. skundą tenkino, t. y. panaikino atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. (1.34.)7R-7777 ir įpareigoti jį iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2015 m. spalio 21 d. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą

6. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-498/2015 (teismo proceso Nr. 1-66-1-00692-2014-8), kuriuo J. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už E. K. sūnaus V. V. nužudymą, patenkino nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš J. Ž. 1 184,06 Eur turtinei žalai atlyginti bei 8 695,65 Eur neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi J. Ž. apeliacinį skundą atmetė, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėjo. J. Ž. mirė 2015 m. spalio 3 d. Pareiškėja 2015 m. spalio 21 d. prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą kreipėsi į Ministeriją, prašydama kompensuoti jai Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu priteistą 1 184,06 Eur turtinę ir 8 695,65 Eur neturtinę žalą, pridėjo antstolės R. M. 2015 m. spalio 14 d. išduotą pažymą Nr. S-14 324, kad E. K. naudai piniginės lėšos nebuvo išieškotos ir kad skolininkas J. Ž. mirė 2015 m. spalio 3 d., bei tos pačios dienos patvarkymą Nr. S-14 439, kuriuo vykdomųjų bylų Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 vykdymas dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. Ž. išieškotojos E. K. naudai sustabdomas iki paaiškės galimas J. Ž. teisių ir pareigų perėmimas.

7. Ministerija skundžiamu 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. (1.34.)7R-7777 pareiškėjos prašymo netenkino, nurodžiusi, kad prie prašymo pridėtas antstolės 2015 m. spalio 14 d. patvarkymas Nr. S-14 439 nėra Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas dokumentas, o jo nepateikus pareiškėjos prašyme nurodyta žala negali būti kompensuota.

8. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja prašymo padavimo metu buvo asmuo, turintis teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą (Kompensavimo įstatymo 3 str. 1 d.), nes ji yra nukentėjusio asmens V. V., kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, motina. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjai iš nuteistojo J. Ž. priteistas 1 184,06 Eur turtinės ir 8 695,65 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir kad prašymo padavimo momentu jai ši žala nebuvo atlyginta.

Teismas, lingvistiškai aiškindamas Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas, nurodė, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, priklausomai nuo aiškiai apibrėžtos situacijos, smurtiniu nusikaltimu žalą patyręs asmuo turi pateikti arba antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, tačiau šioje teisės normoje yra daroma tokio reikalavimo išimtis, nustatant, kad pareiga teikti nurodytus dokumentus nekyla tais atvejais, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Taigi, abiem atvejais pareiga pateikti vieną iš šių dokumentų asmeniui kyla tik tuomet, jeigu už žalą atsakingas asmuo yra gyvas.

Šios teismo pozicijos nekeičia atsakovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad iš antstolės R. M. 2015 m. spalio 14 d. patvarkymo Nr. S-14439 matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 yra sustabdytos iki paaiškės galimas teisių ir pareigų perėmėjas, todėl vykdymo procesas nėra baigtas ir nėra paneigta aplinkybė, jog iš paveldėtojų nebus išieškota priteista žala. Be to, pagal Kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kokios yra sumokėtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims; taigi paaiškėjus, kad yra galimybė pareiškėjai priteistas ir kompensuotas sumas išsiieškoti iš paveldėtojų, valstybė turės teisę ir pareigą tai padaryti.

9. Teismas konstatavo, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė neginčijamus įrodymus, jog už jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą atsakingas asmuo J. Ž. yra miręs, todėl ji neprivalėjo pateikti Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimų dokumentų. Vadinasi, atsakovas Sprendime netinkamai aiškino ir taikė Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą ir nepagrįstai nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos reikalavo pateikti arba minėtą aktą, arba pažymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas tenkintas.

III. 10. Atsakovas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

11. Atsakovas teigia, kad teismas sutapatino išieškojimo negalimumo akto teisinę reikšmę ir pažymos dėl žalos neišieškojimo dėl objektyvių priežasčių reikšmę. Teismas klaidingai nurodė, jog minėto akto arba pažymos pateikti nereikia, jeigu asmuo yra miręs. Nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą lėmė tai, kad teismas vadovavosi tik lingvistiniu Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų aiškinimu. Sistemiškai aiškinant minėtą įstatymo nuostatą, darytina priešinga išvada. Atsakovo nuomone, iš Kompensavimo įstatymo, Civilinio proceso kodekso ir Civilinio kodekso nuostatų matyti, jog nei aktas, nei pažyma ne visais atvejais patvirtina aplinkybę, kad nėra objektyvių galimybių išieškoti žalos iš skolininko. Aiškinant Kompensavimo įstatymo normą taip, kaip tai padarė teismas, tai reikštų, kad, antstoliui nustačius Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punkte nustatytas aplinkybes, žala negali būti kompensuojama, nes nėra galimybės pateikti aktą. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju svarbu nustatyti aplinkybę, jog nėra galimybių išieškoti nukentėjusiojo naudai žalos, ir nėra svarbu, kokiu procesiniu dokumentu tai bus padaryta. Dėl teismo pozicijos, kad paaiškėjus, jog yra galimybė pareiškėjai priteistas ir kompensuotas sumas išsiieškoti iš paveldėtojų, valstybė turės teisę ir pareigą tai padaryti, atsakovas nurodo, kad toks argumentas nepagrįstas, nes įstatymas teisę išieškoti tokio dydžio sumas, kokios buvo sumokėtos nukentėjusiems asmenims, suteikia tik iš asmenų, padariusių nusikaltimą arba atsakingų už jų veiksmus. Atsakovui neaišku, kaip paveldėtojai gali būti atsakingi už nusikaltimą padariusį asmenį ir kokiu pagrindu jie turėtų atlyginti valstybės išmokėtą kompensaciją.

12. Pareiškėja E. K. pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

13. Pareiškėja tvirtina visus dokumentus, susijusius su jos sūnaus V. V. nužudymu, pateikusi Ministerijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. (1.34.)7R-7777, kuriuo Ministerija pareiškėjos Prašymo netenkino, nurodžiusi, kad prie pareiškėjos Prašymo pridėtas antstolės R. M. 2015 m. spalio 14 d. patvarkymas Nr. S-14 439 nėra Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytas dokumentas, o jo nepateikus pareiškėjos Prašyme nurodyta žala negali būti kompensuota, teisėtumo.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-151-498/2015 (teismo proceso Nr. 1-66-1-00692-2014-8), kuriuo J. Ž. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už E. K. sūnaus V. V. nužudymą, patenkino nukentėjusiosios E. K. civilinį ieškinį ir priteisė jai iš J. Ž. 1 184,06 Eur turtinei žalai atlyginti bei 8 695,65 Eur neturtinei žalai atlyginti; Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-531-197/2015 (teismo proceso Nr. 1-66-1-00692-2014-8), J. Ž. apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo; J. Ž. 2015 m. spalio 3 d. mirė (b. l. 24).

16. Pareiškėja 2015 m. spalio 21 d. prašymu (reg. 2015-10-23 Nr. 3R-3607) Ministerijos prašė kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, priteistą Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu priteistą 1 184,06 Eur turtinę ir 8 695,65 Eur neturtinę žalą (b. l. 20–23), pridėjo antstolės R. M. 2015 m. spalio 14 d. išduotą pažymą Nr. S-14 324, kad E. K. naudai piniginės lėšos nebuvo išieškotos ir kad skolininkas J. Ž. mirė 2015 m. spalio 3 d. (b. l. 25), bei tos pačios dienos patvarkymą Nr. S-14 439, kuriuo vykdomųjų bylų Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 vykdymas dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. Ž. išieškotojos E. K. naudai sustabdomas iki paaiškės galimas J. Ž. teisių ir pareigų perėmėjas (b. l. 26). Ministerija priėmė ginčijamą sprendimą.

17. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja Prašymo padavimo metu buvo asmuo, turintis teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą (Kompensavimo įstatymo 3 str. 1 d.), nes ji yra nukentėjusio asmens V. V., kurio gyvybė buvo atimta smurtiniu nusikaltimu, motina. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjai iš nuteistojo J. Ž. priteista 1 184,06 Eur turtinės ir 8 695,65 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir kad Prašymo padavimo momentu jai ši žala nebuvo atlyginta.

18. Ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėja su Prašymu pateikė visus pagal Kompensavimo įstatymą būtinus pateikti dokumentus. Ministerijos nuomone, pareiškėja nepateikė 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyto dokumento. Pareiškėjos nuomone, ji Ministerijai pateikė visus reikalingus dokumentus, o Ministerija skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsisakė tenkinti jos Prašymą, nes jai žalą smurtiniu nusikaltimu padaręs asmuo J. Ž. yra miręs, todėl žalos išieškojimas iš jo yra akivaizdžiai negalimas.

19. Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių (toliau – ir Aktas), arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių (toliau – ir Pažyma), išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Pirmosios instancijos teismas lingvistiškai aiškino šią teisės normą ir padarė išvadą, jog joje nurodoma, kad kartu su prašymu, priklausomai nuo aiškiai apibrėžtos situacijos, smurtiniu nusikaltimu žalą patyręs asmuo turi pateikti arba Aktą, arba Pažymą, tačiau šioje teisės normoje yra daroma tokio reikalavimo išimtis, nustatant, kad pareiga teikti nurodytus dokumentus nekyla tais atvejais, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs; taigi abiem atvejais pareiga pateikti vieną iš šių dokumentų asmeniui kyla tik tuomet, jeigu už žalą atsakingas asmuo yra gyvas.

20. Apeliaciniame skunde akcentuojama ta aplinkybė, kad iš antstolės R. M. 2015 m. spalio 14 d. patvarkymo Nr. S-14439 matyti, kad vykdomosios bylos Nr. 0064/15/01300/1 ir Nr. 0064/15/01301/1 yra sustabdytos iki paaiškės galimas teisių ir pareigų perėmėjas, todėl vykdymo procesas nėra baigtas ir nėra paneigta aplinkybė, kad iš paveldėtojų nebus išieškota priteista žala.

21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kartu su Prašymu pareiškėja pateikė neginčijamus įrodymus, jog už jai smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą atsakingas asmuo J. Ž. yra miręs (b. l. 24, 25), todėl pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ji neprivalėjo pateikti Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte minimų dokumentų – Akto arba Pažymos, o Ministerija Sprendime Nr. (1.34.)7R-7777 netinkamai aiškino ir taikė Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą teisės normą ir nepagrįstai nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos reikalavo pateikti arba Aktą, arba Pažymą.

22. Kompensavimo įstatymo 4 straipsnyje nustatytos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo sąlygos. Pagal minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalį smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu yra visos šios sąlygos: smurtinis nusikaltimas padarytas Lietuvos Respublikos teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais (1 punktas); teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta (2 punktas); prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą pateiktas ne vėliau kaip per 10 metų nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar patvirtinta sutartis dėl jos atlyginimo, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (3 punktas).

Pagal Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį teismo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala ar teismo patvirtintoje sutartyje nurodyta smurtiniu nusikaltimu padaryta žala laikoma neatlyginta, jeigu yra visos šios sąlygos: žalos savanoriškai neatlygino už žalą atsakingas asmuo (1 punktas); antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą (2 punktas); žala neatlyginta ir nekompensuota iš valstybės ar savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų, užsienio valstybių kompetentingos institucijos (3 punktas); atlygintos, kompensuotos ir išieškotos žalos bendra suma nesiekia šio įstatymo 7 straipsnyje nustatyto maksimalaus kompensuojamos žalos dydžio (4 punktas).

Teisėjų kolegija pažymi, kad smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jei smurtiniu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, o žala neatlyginta laikoma, jei antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą. Pagal Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą kartu su prašymu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą asmuo turi pateikti antstolio surašytą aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, arba antstolio surašytą teisingumo ministro patvirtintos formos pažymą, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, išskyrus atvejus, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs.

23. Atsakovas mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo pateikti aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių. Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio nuostatos reglamentuoja vykdomųjų dokumentų grąžinimą, jeigu skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma (minėto straipsnio 1 dalies 2 punktas), jeigu išieškotojas atsisakė priimti skolininko turtą (minėto straipsnio 1 dalies 3 punktas); jeigu nėra skolininko turto ir išieškotojo nurodytu adresu skolininkas negyvena ar nedirba (minėto straipsnio 1 dalies 4 punktas); jeigu skolininkas neturi kito turto, išskyrus būstą, kuriame gyvena (minėto straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi aktas surašomas esant tam tikroms aplinkybėms, nurodytoms CPK 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ir 9 punktuose, o konkrečiu atveju už žalą atsakingas asmuo yra miręs.

24. Teisėjų kolegija, sistemiškai išnagrinėjusi Kompensavimo įstatymo 4 ir 5 straipsnių nuostatas, atsižvelgdama į šiuo įstatymu siekiamus tikslus, pripažindama, kad Kompensavimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto formuluotė nėra aiškiai suformuluota, nes gali kilti klausimas, ar tuo atveju, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs, vis tik nereikia pateikti tik antstolio surašytos teisingumo ministro patvirtintos formos pažymos, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, ar taip pat ir antstolio surašyto akto, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių, daro išvadą, kad įstatymų leidėjas tuo atveju, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs, siekė atleisti asmenį, prašantį kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, nuo dokumentų, išvardytų Kompensavimo įstatymo 2 dalies 3 punkte, pateikimo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį smurtiniais nusikaltimais padaryta žala šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims kompensuojama, jeigu nusikaltimu padaryta žala neatlyginta, taip pat 4 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagal kurį žala laikoma neatlyginta, jeigu antstolis neturėjo objektyvių galimybių išieškoti priteistą žalos atlyginimą, ir 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pagal kurį su prašymu nereikia pateikti antstolio surašytos teisingumo ministro patvirtintos formos pažymos, kad žala, neviršijanti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų kompensuojamos žalos dydžių, neišieškota dėl objektyvių priežasčių, kai už žalą atsakingas asmuo yra miręs. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytą teisinį reguliavimą ir Kompensavimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, pagal kurią už žalą atsakingas asmuo – asmuo, padaręs smurtinį nusikaltimą, arba asmuo, kuris pagal įstatymus yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus, laikosi nuostatos, kad konkrečiu atveju atsakovas neturėjo pagrindo iš pareiškėjos reikalauti minėto Akto, nes už žalą atsakingas asmuo yra miręs.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu sprendimu iš pareiškėjos nepagrįstai buvo reikalaujama pateikti aktą, kad žala neišieškota dėl Civilinio proceso kodekso 631 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 6 ar 9 punkte nurodytų aplinkybių. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamas 2015 m. lapkričio 12 d. sprendimas Nr. (1.34.)7R-7777 yra nepagrįstas ir neteisėtas, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė