37693ea4-8fc9-4db8-9c9f-e3883b20c065 · Kauno apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-6053-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-05107-2015-3Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.; 52.3. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUTARIMAS 2015 m. lapkričio 23 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. M., jos atstovams advokatui A. B., advokato padėjėjui R. P., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir n u s t a t ė : 2015 m. birželio 21 d. apie 08.00 val., Kaune, Å eÅ¡upės g. ties namu Nr. 6, E. M., vairuodama transporto priemonę Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), kliudė B.

K. valdos tvorÄ , kuriÄ apgadino. Apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė ir iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo. Ä®vykio metu apgadinta tvora ir automobilis. BÅ«dama eismo įvykio dalyviu, po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus iki įvykio aplinkybių nustatymo. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 126; 219.1; 221 punktų reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltės nepripažino, paaiÅ¡kino, kad 2015 m. birželio 21 d. automobilio ji nevairavo.

Tos dienos apie 8 val. ryto ji atvažiavo pas draugus, kur papusryčiavo. Ji alkoholio nevartojo, todėl papusryčiavus vežė draugus į Lampėdžių karjerÄ iÅ¡simaudyti. Visi grįžo apie 12 val. Jiems grįžus matė, kad toje gatvėje gyvenančios moterys triukÅ¡mavo bei juos plÅ«do, kad jie važinėdami kelia dulkes bei gadina keliÄ . Grįžus automobilį pastatė prie draugų namo bei kieme pradėjo kepti Å¡aÅ¡lykus. Tuo metu atvažiavo policijos pareigÅ«nai bei paklausė kieno automobilis stovi gatvėje.

E. M. atsakius, kad ten stovi jos automobilis, jÄ iÅ¡sivežė į policijos komisariatÄ . Apgadinimai ant E. M. automobilio buvo padaryti anksčiau, t.y. 2014 m. liepos mėn. kai ji Kauno Akropolyje statė automobilį ir atsitrenkė į kolonÄ .            Liudytoja B. K. parodė, kad 2015 m. birželio 21d. atsikėlusi ryte, iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , iÅ¡ kurio suprato, kad jos kaimynės su kažkuo barasi bei iÅ¡girdo bildesį. Suprato, jog automobilis atsitrenkė į B. K. tvorÄ , nes tvora yra skardinė.

IÅ¡ girdėto garso B. K. sprendė, kad automobilis tvorÄ galėjo kliudyti ratu. Kadangi bÅ«nant kieme nesimato, kas vyksta gatvėje, todėl iÅ¡ karto po atsitrenkimo garso išėjo į gatvę bei pamatė iÅ¡ lėto       nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį. Kai ji išėjo, automobilio priekis jau buvo įvažiavęs į keliukÄ , o galas dar buvo ant prie pakraÅ¡tyje keliuko esančio žolyno netoli B. K. tvoros. Kaimynė E. L. pasakė apsižiÅ«rėti B. K. savo tvorÄ , nes automobilis buvo į jÄ atsitrenkęs. B.

K. apžiÅ«rėjo tvorÄ ir matė, kad ji yra Å¡viežiai apgadinta. Kadangi B. K. labai nemėgsta konfliktuoti, todėl iÅ¡ karto po įvykio policijos nekvietė, tačiau kai tÄ dienÄ ir vėl tas automobilis pradėjo važinėtis jų gatvele bei vairuotoja, kaip dabar žino E. M. pradėjo užkabinėti žmones, tada B. K. apie įvykį pranešė policijai. Be to tuo metu matė, kad E. M. buvo neblaivi. Po kurio laiko pas B. K. buvo atėjusi viena E. M. pažįstama ir prašė, kad B. K. nereikÅ¡tų pretenzijų, todėl nenorėdama tolesnių konfliktų su E. M. savo paaiÅ¡kinime ir nurodė, kad buvo atėjusi vairuotoja ir atsiprašė už padarytÄ Å¾alÄ , nors iÅ¡ tikro to nebuvo.

Liudytoja E. L. parodė, kad 2015 m. birželio 21d. ryte vaikščiojo kieme. Pamatė kai prie kaimynės, gyvenančios name Nr. 1, vartų sustojo automobilis, kurį vairavo atsakomybėn traukiama moteris, kuri buvo visiškai girta ir pradėjo daužyti kaimynės vartus bei šaukė „R., R.“. Priėjusi E. L. pasakė, kad kaimynės R. nėra, nes yra išvažiavusi. Tada girta moteris pradėjo klausti kada ji grįš ir pradėjo kaimynę vadinti necenzūriniais žodžiais. Tada sėdo į šviesios spalvos automobilį ir nuvažiavo.

Tuoj pat pasigirdo perbraukimo garsas, iÅ¡ kurio suprato, jog automobilis kliudė kitos kaimynės B. K. metalinę tvorÄ . Po atsitrenkimo E. L. nuėjo pažiÅ«rėti K. namo tvoros. Ä® gatvę išėjo ir B. K.. Abi matė, kad B. K. tvora yra apgadinta. Po kurio laiko tas pats automobilis su triukÅ¡mu vėl grįžo prie R. T. namų ir vėl buvo keikiamasi, koliojamasi, todėl bijant, kad neatsitiktų kas nors dar blogiau, buvo iÅ¡kviesta policija. PirmÄ kartÄ automobilio valstybinių numerių neįsidėmėjo, tačiau kai policija atvyko ir E. L. matė tÄ patį stovintį automobilį, todėl paaiÅ¡kinime nurodė automobilio numerius.

          Liudytoja R. T. parodė, kad ji kas vyko 2015 m. birželio 21 d. 8 val. nežino, nes tuo metu miegojo. Laikotarpyje nuo 11 val. iki 13 val., tikslaus laiko neprisimena, pro kambario langÄ matė kai Å¡viesios spalvos automobilis buvo sustojęs prie R. T. namų ir iÅ¡ jo iÅ¡lipusi girta moteris koliojosi su kaimynėmis, rėkavo, gėrė alų, iÅ¡daužė savo automobilio veidrodėlį, po to sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Kadangi R. T. girdėjo lauke kažkokius garsus, be to išėjusi matė, kad automobilis nuvažiavo į tÄ pusę, kur yra B.

K. namas, bei jai kaimynės po to paaiÅ¡kino, kad tas automobilis buvo atsitrenkęs į B. K. tvorÄ , todėl ji paaiÅ¡kinime taip ir nurodė, kad matė, jog automobilis atsitrenkė į B. K. tvorÄ . Kai automobilis nuvažiavo, R. T. išėjo į laukÄ ir nuėjusi prie B. K. tvoros, matė, kad ji yra apgadinta.           Liudytojas A. D. parodė, kad 2015 m. birželio 21 dirbo kartu su M. Å .. IÅ¡ budėtojo gavę praneÅ¡imÄ , kad galimai neblaivi vairuotoja atsitrenkė į tvorÄ ir nuvažiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos, pareigÅ«nai nuvažiavo į nurodytÄ vietÄ .

Pamatė stovintį automobilį. PolicijÄ kvietusios moterys parodė kur yra vairuotoja bei kiek prisimena, moterys aiÅ¡kino, kad į tvorÄ buvo atsitrenkta ryte. Įėjus į kiemÄ , buvo papraÅ¡yta E. M. prie jų prieiti. Ji buvo neblaivi. Po to buvo apžiÅ«rėta tvora, ant kurios matėsi Å¡vieži apgadinimai. -neatsimenu, ar ji pripažino kažkÄ padariusi;           Liudytojas M. Å . parodė, kad į įvykio vietÄ buvo atvykęs kartu su A. D.. Kiek prisimena, buvo apžiÅ«rimi ir matuojami automobilio ir tvoros apgadinimai ir jų aukščiai atitiko bei jie buvo Å¡viežiai padaryti, todėl ir formino eismo įvykį.

Jei gerai prisimena, atrodo, kad ant tvoros buvo rasti baltos spalvos dažų likučiai.           Liudytojas R. V. parodė, kad jis į įvykio vietÄ nuvažiavęs nebuvo, tačiau atliko kai kuriuos tyrimo veiksmus. Gavus medžiagÄ dėl eismo įvykio, į policijÄ buvo atvažiavusi E. M., kuri pripažino apgadinusi tvorÄ ir kalbino kuo palankiau jai suraÅ¡yti protokolÄ , tačiau pasiÅ«lius jai paraÅ¡yti paaiÅ¡kinimÄ , kad pripažįsta ir gailisi dėl padaryto įvykio, jo raÅ¡yti ji nenorėjo.

Po kurio laiko į policijÄ atvyko E. M. mama, kuri labai pergyveno dėl dukters poelgio ir paaiÅ¡kino, kad dukra turi problemų su vyru, dėl ko susidėjo su jaunais vyrais ir su jais įvykio dienÄ važinėjosi. R. V. apžiÅ«rėjo automobilį Hyundai Sonata ir matė ant jo priekinio bamperio braukimo žymes, kurios buvo Å¡viežiai padarytos. Ant priekinio deÅ¡inės pusės rato buvę apgadinimai lyg ir galėjo bÅ«ti seniau padaryti. R. V. tiriant įvykį, apsiklausė nukentėjusiÄ jÄ , kuri paaiÅ¡kino, kad bÅ«dama kieme, iÅ¡girdo garsÄ , iÅ¡ kurio suprato, jog kažkas kliudė jos tvorÄ .

Tuoj pat išėjusi į gatvę, pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį bei pamatė, kad jos tvora yra apgadinta. Jai nekilo abejonė, kad tas nuvažiuojantis automobilis kliudė jos tvorÄ . IÅ¡ karto policijai nukentėjusioji nepranešė, tačiau kai vėl tas pats automobilis grįžo į jų gatvelę, tada apie įvykį nukentėjusioji pranešė policijai.                Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), eismo įvykio vietos schema (b. l. 3), foto lentelė (b. l. 4-7), transporto priemonės techninės apžiÅ«ros aktas, iÅ¡ kurio matyti, kad ant automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti technikai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio, priekinio deÅ¡inės pusės rato, sudužęs deÅ¡inės pusės veidrodėlio stiklas.

Konstatuota, kad transporto priemonė apgadinta (b. l. 8), B. K. pareiÅ¡kimas, kuriame nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 8.00 val. buvo kieme ir iÅ¡girdo atvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į namo tvorÄ , kuriÄ apgadino. Nuostolį vertina apie 300 Eur. Apie 13.40 val. pastebėjo, kad ta pati pilietė, kuri apgadino tvorÄ , nuvažiavo link Kalnų gatvės (b. l. 9), B. K. paaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodė, kad automobilį vairavo mergina. Kaimynai užsirašė automobilio valstybinius numerius.

Birželio 30 d. automobilio vairuotoja atvyko ir atsiprašė už padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 10), R. T. paaiÅ¡kinimas, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. birželio 21 d. pamatė automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kurį vairavo iÅ¡gėrusi moteris. IÅ¡girdo, kaip ta pati maÅ¡ina atsitrenkė į kaimynės tvorÄ , jÄ apgadino, įsėdo į maÅ¡inÄ ir toliau nuvažiavo. Apie 13.40 val. pastebėjo, kaip ta pati pilietė, kuri apgadino tvorÄ , nuvažiavo link Kalnų gatvės (b. l. 11), E. L. pareiÅ¡kimas, kuriame ji nurodė, kad 2015 m. birželio 21 d. 8 val. iÅ¡girdo atvažiuojant automobilį, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Sustojus prie kaimynų vartų, iÅ¡lipo girta moteris ir pradėjo daužyti vartus, kelti triukÅ¡mÄ , vartojo necenzÅ«rinius žodžius. Po to, sėdo už vairo ir iÅ¡važiuojant atsitrenkė į tvorÄ . Apie 13.40 val. pastebėjo tÄ pačiÄ pilietę (b. l. 12), A. N. paaiÅ¡kinimas (b. l. 13), E. M. paaiÅ¡kinimas (b. l. 14), asmens blaivumo testas, iÅ¡ kurio matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. 14.06 val. E. M. nustatytas 2,19 promilės neblaivumas (b. l. 15), policijos pareigÅ«nų tarnybiniai praneÅ¡imai dėl gauto praneÅ¡imo, kuriuose nurodyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 13.43 val. buvo gautas praneÅ¡imas vykti į Å eÅ¡upės g., kur pilietė, galimai neblaivi, apgadino tvorÄ .

Policijos pareigÅ«nus pasitiko B. K., R. T., E. L., kurios paaiÅ¡kino, kad apie 8.00 val. pastebėjo, kaip iÅ¡ matymo pažįstama pilietė vairavo automobilį Hyundai, v. n. (duomenys neskelbtini), ir nesuvaldžiusi atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. 6 tvorÄ , kuriÄ apgadino ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Tuo metu B. K. nekvietė, nes iÅ¡karto apgadintos tvoros nepastebėjo. Apie 13.40 val. moterys vėl pastebėjo, kaip ta pati pilietė vairavo automobilį, kuri apgadino tvorÄ .

B. K. pastebėjo, kad yra apgadinta jos tvora, todėl ir kvietė policijos pareigūnus. Kartu su B. K., R. T. ir E. L. policijos pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini), ten jos nurodė pilietę – E. M.. E. M. paaiškino, kad šio viso įvykio nebuvo ir apgadinimai buvo nuo senai. Apžiūrint transporto priemonę, jos variklio dangtis buvo šiltas. Taip pat, buvo pastebėta ir apgadintas transporto priemonės priekinis bamperis bei įrėžtas dešinės pusės priekinis ratas (b. l. 16; 17), dokumentų kopijos (b. l. 18; 19), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 20). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. M. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad automobilio apgadinimai ant bamperio ir veidrodėlio jau buvo prieš šį įvykį.

E. M. taip pat nurodė, kad automobilį vairavo blaivi, buvo pas draugus adresu (duomenys neskelbtini). Tokie E. M. paaiÅ¡kinimai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, todėl tokiÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijÄ teismas vertintina kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ , siekį iÅ¡vengti atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ . Liudytoja B. K. patvirtino, kad ji 2015 m. birželio 21d. ryte iÅ¡girdo konfliktuojančias moteris bei netrukus iÅ¡girdo garsÄ , iÅ¡ kurio suprato, jog automobilis kliudė jos tvorÄ .

Išėjusi į laukÄ , pamatė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį. ApžiÅ«rėjusi tvorÄ , matė, kad ji yra apgadinta-nubraukta ir įlenkta. IÅ¡ liudytojos B. K. parodymų matyti, kad ji iÅ¡ karto po įvykio nekvietė policijos, nes labai nemėgsta konfliktuoti su kitais žmonėmis, tačiau kai po kurio laiko ir vėl tas pats automobilis pradėjo važinėtis po jų gatvelę, o jo vairuotoja kolioti necenzÅ«riniais žodžiais kaimynes, tada tiek ji, tiek kaimynės bijodamos sunkesnių pasekmių dėl nurodyto automobilio keliamo pavojaus, iÅ¡kvietė policijÄ .

IÅ¡ liudytojos E. L. parodymų matyti, kad ji matė kai Å¡alia jos kaimynės R. T. namų buvo sustojęs Å¡viesios spalvos automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo vairuotoja, kuri aiÅ¡kiai matėsi, kad yra stipriai neblaivi ir kuri triukÅ¡mavo, rėkavo, daužė kaimynės R. T. tvorÄ bei po to sėdo už automobilio vairo ir nuvažiavo. Tik nuvažiavus automobiliui, iÅ¡ karto liudytoja E. L. iÅ¡girdo garsÄ ir suprato, jog automobilis perbraukė B. K. metalinę tvorÄ . Liudytoja E. L. patvirtino, kad nuėjusi prie B.

K. tvoros, matė, kad ji yra apgadinta. IÅ¡ B. K. ir E. L. pirminių paaiÅ¡kinimų matyti, kad jos nuosekliai tvirtino, jog girdėjo garsÄ , iÅ¡ kurio sprendė, kad buvo kliudyta B. K. tvora, ir matė nuvažiuojantį baltos spalvos automobilį, o apžiÅ«rėjus tvorÄ , buvo matyti, jog ji yra apgadinta. Minėtų liudytojų parodymais netikėti nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir B. K. bei E. L. parodymus teismas pripažįsta patikimais E. M. kaltės įrodymais. E. M. kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Liudytojas R. V. patvirtino, jog E. M., atvykusi į policijÄ , pokalbio metu paaiÅ¡kino kas vyko tÄ dienÄ , dėl kokių priežasčių ieÅ¡kojo vienos moters, dėl ko susiginčijo su gatvėje buvusiomis moterimis bei pilnai pripažino, kad ji vairavo automobilį ir su juo atsitrenkė į tvorÄ bei jÄ apgadino. E. M. prašė suraÅ¡yti jai palankų protokolÄ , tačiau pasakius, jog yra pakankamai jos kaltę patvirtinančių įrodymų, E. M. paaiÅ¡kinimÄ pripažįstant savo kaltę raÅ¡yti atsisakė.IÅ¡ byloje esančio transporto priemonės techninės apžiÅ«ros akto matyti, kad ant automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), rasti techniniai defektai: braukimo žymės ant priekinio bamperio, priekinio deÅ¡inės pusės rato, sudužęs deÅ¡inės pusės veidrodėlio stiklas.

Konstatuota, kad transporto priemonė apgadinta. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos bei fotonuotraukų matyti, kad B. K. valdos tvora buvo įlenkta bei nubraukti dažai. IÅ¡ liudytojų A. D. ir M. Å . parodymų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. apžiÅ«rint tvorÄ , matėsi, kad ant jos apgadinimai yra Å¡viežiai padaryti. Nors liudytojas R. V. patvirtino, kad braukimo žymės ant priekinio bamperio matėsi, jog yra padarytos Å¡viežiai, o ant deÅ¡inės pusės priekinio rato esantys apgadinimai jam atrodė, jog galėjo bÅ«ti padaryti ir seniau, tačiau vertinant R.

V. nurodytÄ aplinkybę dėl rato apgadinimų senumo, atsižvelgiama į tai, kad R. V. teismo posėdyje davė parodymus nuo įvykio praėjus 5 mėn., todėl dėl tiriamų įvykių gausos bei ilgo laiko tarpo po įvykio, tikėtina, kad visų Å¡ioje byloje nustatytų ir nagrinėjamų aplinkybių tiksliai ir konkrečiai galėjo ir neprisiminti. IÅ¡ fotonuotraukos (b. l. 6, foto Nr.

11) matyti, kad ant tvoros 30 cm. aukštyje yra dažų nubraukimo žymės, kas atitinka ant automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinės pusės rato (b. l. 5, foto Nr.

8) esančių apgadinimų aukštį bei pobūdį. Taip pat iš fotonuotraukos Nr. 12 ( b. l.

6) matyti, kad ant tvoros yra įlinkimai ir B. K. patvirtino, kad iki to įvykio Å¡ių apgadinimų nebuvo. IÅ¡ byloje esančių policijos pareigÅ«nų A. D. ir M. Å . tarnybinių praneÅ¡imų matyti, kad pagal surinktÄ medžiagÄ bei iÅ¡matavimus buvo aiÅ¡kiai matyti, kad E. M. vairavo automobilį Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) ir apgadino Å eÅ¡upės g. 6 namo tvorÄ su savo transporto priemonės priekiniu bamperiu ir galimai deÅ¡inės pusės priekiniu ratu. Ä®vertinus surinktus įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad minėti apgadinimai atsirado automobilio Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini) kontakto su tvora metu.             Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

įstatymų leidėjas nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimÄ . Žalos dydis ir jos vertinimas gali bÅ«ti reikÅ¡mingas vertinant kitas su eismo įvykių susijusias aplinkybes, pvz., sprendžiant ar iÅ¡ eismo įvykio kaltininkas pasiÅ¡alino tyčia, individualizuojant atsakomybę ir pan., tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str.

įtakos neturi. IÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų ( b. l. 4, 6, 7), liudytojų B. K., E. L. parodymų matyti, kad po įvykio buvo užfiksuota apgadinta B. K. valdos tvora, t.y. ji buvo įlenkta bei nubraukti dažai. IÅ¡ liudytojų A. D. ir M. Å . parodymų matyti, kad 2015 m. birželio 21 d. apžiÅ«rint tvorÄ , matėsi, kad ant jos apgadinimai yra Å¡viežiai padaryti. Å is įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sÄ vokÄ , nurodytÄ Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme.

Tuo remiantis konstatuojama, kad byloje surinktais įrodymais pilnai įrodyta, kad E. M. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimÄ , nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Liudytoja E. L. tvirtino, kad ji matė, kad įvykio dienos 8 val. E. M. buvo stipriai girta bei tokios bÅ«senos sėdo už vairo, tačiau iÅ¡ byloje surinktų įrodymų matyti, jog iÅ¡ karto po įvykio policija nebuvo kviesta ir nebuvo nustatytas E. M. girtumas, todėl visas abejones vertinant atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nėra pagrindo konstatuoti, jog eismo įvykio padarymo metu E. M. buvo neblaivi.

Remiantis iÅ¡dėstytu konstatuojama, kad tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2d. ir E. M. kaltė dėl nurodyto pažeidimo yra pilnai įrodyta.            Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 21 d. 14.06 E. M. buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas. Kelių eismo taisyklių 221 punktas nustato draudimÄ su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iÅ¡kart po eismo įvykio vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones, psichotropines ir kitas svaigiÄ sias medžiagas), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti.

Ä®vertinus surinktus įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad yra įrodyta, jog E. M. po eismo įvykio iki bus nustatytos įvykio aplinkybės, vartojo alkoholinius gėrimus ir tuo pažeidė KET 221 p. reikalavimus, todėl tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Letuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4d. ir E. M. kaltė dėl nurodyto pažeidimo yra pilnai įrodyta.          Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 21 d. apie 08.00 val., Kaune, Å eÅ¡upės g. ties namu Nr. 6, E. M., vairuodama transporto priemonę Hyundai Sonata, v. n. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ â€“ tvorÄ , ir, nepraneÅ¡usi policijai, iÅ¡ įvykio vietos nuvažiavo.           Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Ä®rodinėjant šį administracinį teisės pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su Å¡iuo įvykiu susijęs bei kad jis iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Pagal Å¡io nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikÅ¡ti tik sÄ moningu veikimu – tyčia, todėl, baudžiant asmenį pagal Å¡iÄ normÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.           Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio vietos – pasireiÅ¡kė tyčios forma, bÅ«tina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastÄ , kontakto pobÅ«dį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagÄ . Duomenys, rodantys, kad pasiÅ¡alindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymÄ , eismo įvykio aplinkybių atskleidimÄ , iÅ¡vengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Ir prieÅ¡ingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalÄ nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino ne tyčia, o sÄ Å¾iningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).Esant nustatytiems transporto priemonės ir tvoros apgadinimams, liudytojų B.

K., E. L. parodymams apie tai, kad kontakto garsas buvo pakankamai stiprus ir gerai girdimas, nes automobilis kontaktavo su skardine tvora, bei įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma iÅ¡vada, kad E. M. gerai suprato, jog ji padarė eismo įvykį, tačiau nesustojusi ir nepažymėjusi eismo įvykio vietos, eismo įvykio vietoje nesutarusi dėl eismo įvykio aplinkybių ir neužpildžiusi eismo įvykio deklaracijos, nepraneÅ¡usi apie eismo įvykį policijai, kaip to reikalauja KET 219.1 p., 221 p., iÅ¡ eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. ji suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtÄ , ir tikslingai bei sÄ moningai pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. Surinktų ir teismo iÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.           Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobÅ«dį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

E. M. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Skiriant nuobaudÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Skiriant nuobaudas E. M., atsižvelgiama į tai, kad padaryti pažeidimai yra vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kurie kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir paties pažeidėjo ir kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, dėl ko galėjo kilti itin skaudžių padarinių. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad E. M. neigė savo kaltę, bandė suklaidinti pareigÅ«nus.

Dėl neatsakingo ir nerūpestingo elgesio pažeidėjas yra priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Už padarytus administracinės teisės pažeidimus turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje, nes kitu atveju nebus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Atsižvelgiant į visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., sankcijose.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).           Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 30 2 str., 286 str., 287 str., teismas n u t a r i a :

E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., skirti 600 Eur (Å¡eÅ¡ių Å¡imtų eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (metams);- už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 45 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkių eurų) baudÄ ; - už administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., skirti 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems).

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudÄ sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iÅ¡ padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudÄ paskirti 868 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems).Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ .

          Teisėja                                                                                Violeta Miceikienė Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimÄ â€“ ne vėliau kaip 40 dienų nuo praneÅ¡imo apie skundo nepatenkinimÄ dienos turi bÅ«ti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001.Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens raÅ¡ytiniu praÅ¡ymu organas (pareigÅ«nas), priimdamas nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per Å¡io kodekso 313 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , nutarimas skirti baudÄ vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).Â