2022-03-09 Nr. AB-6020-3-61-3-00046-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-235-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00046-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Bendrojo pagalbos centro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Bendrajam pagalbos centrui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC, Centras) viršininko 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 41TE-224 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) 1 punktą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad eina BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės pareigas. BPC viršininko Įsakymas priimtas vadovaujantis 2020 m. lapkričio 30 d. Tarnybinio patikrinimo dėl galimo Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės (duomenys neskelbtini) tarnybinio nusižengimo išvada Nr. 41IL-1331 (toliau – ir Išvada). Pareiškėja nurodė, kad Įsakymas, kuriuo jai paskirta tarnybinė nuobauda, ir Išvada yra neteisėti ir nepagrįsti; Išvada surašyta formaliai taikant teisės aktų nuostatas ir nevertinant visų faktinių aplinkybių.

3. Išvadoje tik aprašoma nagrinėjama situacija, tarnybinio patikrinimo procedūra, tačiau pareiškėjos paaiškinimai nebuvo vertinti. Nors pateikiamas tarnybinės atsakomybės taikymui aktualus teisinis reguliavimas, tačiau nepateikiamas objektyvus situacijos įvertinimas, atsižvelgiant ir į pareiškėjos paaiškinimus, o formaliai, iš anksto nusistačius konstatuojama, kad yra padarytas pažeidimas.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 24 punkte išvardintas baigtinis sąrašas privalomų reikalavimų, kurie turi būti nurodyti išvadoje ir kurie sudaro pagrindą taikyti arba ne tarnybinę atsakomybę. Kaip matyti iš Išvados, atsakovas viršijo savo įgaliojimus. BPC, norėdamas parodyti, kad pareiškėja yra nekompetentinga, vis pakartodamas aprašo pareiškėjos ne tik galiojančią nuobaudą, tačiau ir visas per tarnybos laikotarpį turėtas nuobaudas. Atsakovas nesilaikė ir Aprašo 24 punkto, ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 41 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kurioje nustatyta, kad pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams. Pareiškėjai už galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą atsakovas siūlo vieną iš griežčiausių tarnybinių nuobaudų. Pareiškėja Išvadoje pateikiamą jos itin neigiamą charakteristiką, nurodomą nekompetenciją vertina kaip žeminimą, susidorojimą, vertimą palikti vidaus tarnybą.

5. Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindimas turi būti motyvuotas, konkretus ir aiškus. Pareiškėjos nuomone, pagrindinis klausimas, kuris turėjo būti išspręstas Išvadoje ir į kurį turėjo būti atsakyta, buvo tai, ar konkreti nagrinėjama situacija galėjo būti laikoma ir klasifikuojama kaip konsultacija, ar turėjo būti besąlygiškai vertinama kaip pagalbos prašymas, kuris turėjo būti perduotas spręsti policijai. Pareiškėja įsitikinusi (ką išsamiai nurodė paaiškinime), kad tai nebuvo pagalbos prašymas, skirtas policijai, o prašymas išaiškinti, kaip elgtis konkrečioje situacijoje, ką daryti ir kur kreiptis. Pats besikreipiantis asmuo turėjo išankstinę nuomonę ir nebuvo linkęs priimti jam teikiamą pagalbą.

6. Pareiškėja tvirtino, kad atsakovas nebandė išsiaiškinti įvykio aplinkybių, turėjo išankstinę nuomonę ir atsižvelgė tik į S. G. padarytas išvadas, kad pareiškėja netinkamai atliko pareigas įvertindama ir reaguodama į 2020 m. spalio 27 d., 12:23:33 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pranešimą (toliau – ir 2020 m. spalio 27 d. pranešimas) apie triukšmą, kurį sukėlė kaimynų atliekami remonto darbai, bei siūlymą padėti pareiškėjos tarnybinį patikrinimą. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad vietoje to, kad objektyviai ir pagrįstai patvirtinti arba paneigti jos atliktų veiksmų teisėtumą, tikrintojas Išvadoje aprašo pareiškėjos priimtus sprendimus kitose situacijose, kurios nėra analogiškos su nagrinėjama, taip nurodydamas, kad tose situacijose jos sprendimai (pagalbos prašymai buvo perduoti policijai ir įvykiai įvertinti kaip „Įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai“) buvo pagrįsti ir teisėti, o šioje – ne.

7. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Išvados 17 lape yra kalbama apie BPC viršininko 2020 m. balandžio 30 įsakymu Nr. 41V-25 patvirtintų Atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimo į pagalbos prašymus taisyklių (toliau – ir BPC taisyklės) 4.11 punktą, kurio reikalavimų turėjo laikytis pareiškėja, jeigu trūko kompetencijos nagrinėjamoje, kaip nurodo atsakovas, eilinėje ir nesudėtingoje situacijoje, tačiau to nepadarė. Tačiau pareiškėjai pateiktame pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nebuvo nurodyta, kad ji galbūt pažeidė ir šią nuostatą, todėl vertinant galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, ši nuostata neturi būti vertinama, kaip turėjusi įtakos priimtam sprendimui.

8. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ji vadovavosi teisės aktų reikalavimais, savo pareigas atliko tinkamai, tinkamai reagavo į 2020 m. spalio 27 d. pranešimą dėl kaimynų bute vykdomo remonto dienos metu. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pranešėjas nurodė, jog kaimynai – naujakuriai, kurie po asocialių žmonių nusipirko butą ir daro remontą. Jis įtaria, kad jie neturi leidimo remontui vykdyti ir kad yra viršyti remonto keliamo triukšmo decibelai, kurie kenkia jo sesers (antros grupės neįgaliosios) sveikatai, o policija, pranešėjo manymu, turi atvykti ir reglamentuotai surašyti protokolą, įpareigojant remontą vykdyti su pertraukomis, kad policija turi atvažiuoti pažiūrėti, kas vyksta, kad policija turėtų tarpininkauti nustatant neva viršijamus triukšmo decibelus, bei kad keliamas triukšmas kenkia jam ir jo sesers sveikatai.

Pranešėjas reikalavo prisistatyti ir iškart pareiškė, kad skųsis, kad 112 tarnyba nesureagavo į jo nusiskundimą. Pareiškėjos vertinimu, pranešėjas kalbėjo be perstojo ir nesiklausė užduodamų klausimų, paaiškinimų, pokalbis buvo nekonstruktyvus bei sudėtingas. Buvo sunku išsiaiškinti situaciją detaliau ir sunku paaiškinti, ką reikia daryti, nes teko pertraukti pašnekovą, kuris nieko iš esmės nenorėjo klausyti. Pranešėjui buvo paaiškinta, kad remonto darbams atlikti butuose leidimus išduoda savivaldybė, o ar tą leidimą asmenys turi, galima sužinoti iš namo bendrijos pirmininko, namą administruojančios įmonės arba savivaldybės. Taip pat buvo pasakyta, kad vykdyti remontą bute dienos metu nėra pažeidimas.

Pranešėjas toliau kalbėjo, kad policija turi atvykti ir pažiūrėti, kad yra vykdomi akivaizdūs pažeidimai, nes bute remonto darbus vykdo ne vienas darbininkas, o keli, remonto darbams turi būti pertraukos. Į tai pranešėjui buvo atsakyta, kad nėra numatyta, kiek asmenų turi vykdyti remontą ir tai yra ne policijos kompetencija. Dėl nustatytas normas viršijančio triukšmo pranešėjui buvo atsakyta, jog policija decibelų nematuoja ir pranešėjas turėtų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC).

Pranešėjas toliau dėstė, kad jo namuose yra neįgalumą turinti sesuo (ypač akcentavo neįgalumo lygį), į ką pareiškėja paklausė: „ar jei būtų trečios grupės invalidumas, ar tuomet būtų galima daryti remontą“. Šis pasakymas buvo kaip paaiškinimas pranešėjui, kad šiuo atveju įstatymai visiems vienodi. Į šį komentarą pranešėjas sureagavo piktai ir reikalavo pareiškėjos pavardės, kurios pagal BPC Taisyklių reikalavimus ji neprivalo sakyti (pagal BPC Taisykles reikia nurodyti įstaigos pavadinimą, teritorinį skyrių, pareigas ir vardą, o kadangi pranešėjas kalbėjo toliau, pareiškėja neturėjo galimybės tinkamai prisistatyti).

Pranešėjas nurodė, kad kreipsis su skundu, į ką ji atsakė, kad tai yra jo valia, ir pokalbis pasibaigė.

9. Pareiškėja teigė, kad iš pokalbio su pranešėju susidaro įspūdis, kad jis iš karto buvo nusiteikęs teikti skundą, o BPC Taisyklių 4.4 ir 7.3 punktų ji nepažeidė. Pareiškėjos atlikti veiksmai teisėti ir pagrįsti, atlikti tinkamai įvertinus situaciją, o įteiktas pranešimas dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo grįstas tik nemotyvuotu skundu bei subjektyviu vertinimu, kaip pareiškėja turi taikyti teisės aktus kiekvienoje konkrečioje situacijoje, nes aiškių, neginčijamų taisyklių kiekvienai situacijai nėra.

10. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – ir BPCĮ) 2 straipsnio nuostatomis ir įvertinus tai, ką pranešė pranešėjas, pareiškėja nurodė, kad jo skambutis negali būti tapatinamas su BPCĮ 2 straipsnio 9 dalies reikalavimais, nes tai nebuvo rengiamas, daromas ar padarytas teisės pažeidimas, taip pat nebuvo staiga iškilusi grėsmė gyvybei, sveikatai ar saugumui, aplinkai, materialiosioms ir nematerialiosioms vertybėms. Pranešėjas nenurodė aiškių duomenų, kad tai būtų viešos tvarkos pažeidimas ir rimties trikdymas, kurie priklausytų policijos kompetencijai, taigi nebuvo pagrindo rengti ir nebuvo parengtas pranešimas policijai bei nebuvo naudojamas atitinkamas klausimynas, kas reiškia, kad nebuvo pažeisti Bendrojo pagalbos centro ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2020 m. sausio 22 d. sąveikos sutarties Nr. F11-3/5-IL-1172 (toliau – ir Sąveikos sutartis) 11.1 punkto ir BPC Taisyklių 4.7.1 punkto reikalavimai.

11. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjama situacija taip pat nepatenka į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) reguliavimo sritį bei nepriskirtina policijos veiklai (reagavimui), todėl pareiškėja, vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės pateiktomis rekomendacijomis dėl remonto darbų vykdymo, pagrįstai pasiūlė pranešėjui kreiptis į atitinkamas institucijas. Pranešėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos operatyviai ir prašymas pagrįstai priskirtas, kaip numatyta BPC Taisyklių 4.4 punkte, kaip pranešėjui suteikta konsultacija, kuri buvo atitinkamai užpildyta Bendrojo pagalbos centro informacinėje sistemoje (toliau – ir BPCIS). Pranešėjui buvo suteikta informacija, kur kreiptis dėl pranešėjo minėtų pažeidimų. Taigi pagrindo konstatuoti BPCĮ 4 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų pažeidimus, nėra.

12. Pareiškėja tvirtinto, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kalbėti apie jos veiksmus, neva neatitinkančius BPC Taisyklių 9.1; 9.3; 9.4 ir 10.6 punktų ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.1-319 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.1, 7.2, 7.9, 7.13 punktų reikalavimų. Tai yra vertinamojo pobūdžio dalykai, tačiau tarnybinį patikrinimą atliekantis subjektas neturi būti šališkas ir turi vertinti, kad priimtas skambutis buvo sunkus ir sudėtingas.

13. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu dauguma skambinančiųjų yra ne visada adekvačiai reaguojantys į elementarius gyvenimiškus dalykus, su tokiais asmenimis susikalbėti sudėtinga, reikia dėti daug pastangų, kad būtų išsiaiškinta tikra situacija, visos reikšmingos faktinės aplinkybės, ypač tai jaučiasi dėl Covid-19 pandemijos, nes situacija pablogėja, jaučiama skambinančiųjų frustracija. Dėl nepakankamo operatorių pamainose kiekio ir padidėjusio skambučių srauto yra padidėjęs visų darbuotojų, operatorių, nuovargis, stresas, įtampa.

14. Pareiškėjos atlikti veiksmai neigiamų padarinių nesukėlė ir negalėjo sukelti. Pareiškėja, susipažinusi su tarnybinio metu surinkta medžiaga, pastebėjo, kad pranešėjas, parašęs skundą, neprašė ištirti jos, kaip skambutį priėmusios operatorės, veiksmų, o tik pateikė žiniai, jo manymu, turimą informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą. Iš esmės net neaišku, kokiai tarnybai skirta ši informacija, kuri nelaikytina skundu.

15. Pareiškėja pabrėžė, kad BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininkas, pateikdamas atsakymą į pateiktą skundą, iš esmės patvirtino jos atliktų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą, nes nurodė pranešėjui, kad dėl triukšmo lygio matavimo pastarasis turi kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę, kas akivaizdžiai patvirtina, kad pranešėjo 2020 m. spalio 27 d. skambutis nėra ir negali būti laikomas pagalbos prašymu, o pareiškėjos atlikti veiksmai ir priimti spendimai buvo pagrįsti, teisėti ir teisingi.

16. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad ji nepadarė tarnybinio nusižengimo, atsakovas nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėtis elementų. Dėl vienos pranešėją suerzinusios frazės taikyta tarnybinė atsakomybė, t. y. inkriminuota tiek daug galbūt padarytų pažeidimų, yra neproporcinga, tuo labiau, kad pats pranešėjas skunde to neprašė. Jeigu ir buvo pagrindo konstatuoti, kad buvo tam tikri etikos pažeidimai, tai jie buvo itin mažareikšmiai, formalūs, nesudarantys pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę.

17. Atsakovas Bendrasis pagalbos centas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

18. Atsakovas nurodė, kad tarnybiniai patikrinimai atliekami pagal nustatytus darbo pareigų pažeidimus arba gavus piliečių skundus. Nors pareiškėja abstrakčiai be įrodymų bandė teigti, jog yra persekiojama darbdavio, tačiau šio patikrinimo iniciavimo pagrindas yra gautas piliečio skundas dėl pareiškėjos netinkamos reakcijos ir veiksmų aptarnaujant skambinusiojo pagalbos prašymą. Paskirtos nuobaudos dėl netinkamai atliktų pareiškėjos pareigų nėra persekiojimas, o BPC teikiamų viešųjų paslaugų kokybės užtikrinimo vienas iš elementų.

19. BPC teigimu, pareiškėjos skundo teiginiai yra abstraktūs ir nepagrįsti. Tarnybinio patikrinimo metu atsakovas papildomai surinko informaciją apie tapačius pranešimus dėl triukšmo, į kuriuos anksčiau atsiliepė pati pareiškėja ir perdavė operatyvinėms tarnyboms kaip pagalbos prašymus. Tai įrodo faktą, kad pareigūnė supranta ir išmano tarnybos metu taikomų teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo atveju jų nesilaikė ir nesivadovavo pareigybei keliamais reikalavimais, sukėlė konfliktinę situaciją ir įvykį kvalifikavo netinkamai, nesilaikydama Išvadoje minimų teisės aktų reikalavimų.

20. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundo teiginiai, kad ji nebuvo informuota apie įtariamą BPC Taisyklių 4.11 punkto pažeidimą, yra nepagrįsti, pagal šį punktą pareiškėjos veiksmai nebuvo vertinami.

21. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo renkami ir vertinami visi įrodymai ir turimi duomenys, perklausomi garso įrašai, kurie aiškiai fiksuoja nepagarbų pareigūnės elgesį ir etikos ribų peržengimą. Pareiškėjos paaiškinimai vertintini kaip jos gynybinė pozicija, subjektyvus faktų ir aplinkybių vertinimas, į paaiškinime išdėstytus faktus ir aplinkybes buvo atsižvelgta. Išsamiai išnagrinėjus pasiaiškinimą, buvo nustatyta, jog pareiškėja, norėdama pateisinti savo veiksmus, kai kuriuos veiksmus interpretavo sau palankiai arba teikė nevisai tikslią informaciją.

22. Atsakovas nurodė, kad pranešėjo skambučio garso įrašai patvirtina, kad pareigūnė elgėsi netinkamai, kalbėjo nemandagiai, leido sau komentuoti asmens sveikatos būklę, replikuoti tuo klausimu, kas nėra suderinama su pareigūno statusu. Pareiškėjos skunde dėstomi argumentai dėl teisinio reguliavimo, susijusio su triukšmo valdymu, bei jos veiksmais, yra tik gynybinė pozicija, kuri savaime prieštarauja pareiškėjos elgesiui kitais panašiais atvejais, fiksuotais, kai piliečiai paskambinę prašė pagalbos dėl sklindančio triukšmo. Be to, pareigūnė BPC kompetencijos ribose neturėjo įgaliojimų nuspręsti, ar buvo pažeidinėjami triukšmą reglamentuojantys teisės aktai.

23. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjos veiksmų (neveikimo) detalus aprašymas, kaltės forma, sunkinančios, lengvinančios aplinkybės, pareiškėjos charakteristika išdėstyti Išvadoje. Išvadoje taip pat atskleistas pareiškėjos veiksmų (neveikimo) neatitikimas konkretiems teisės aktų reikalavimams, Išvados skirsniai apima visą tarnybinio nusižengimo sudėtį ir detaliai ją išdėsto.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkinto – panaikino Bendrojo pagalbos centro viršininko 2020 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 41TE-224 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ 1.2 punktą (pastaba: skundžiamas Įsakymas taip sunumeruoto punkto neturi), kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

25. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

25.1. BPC 2020 m. spalio 28 d. gavo V. G. ir I. G. skundą, kuriame skundžiamasi virš šių asmenų buto esančiame bute savininko daromu remontu (remontuojama jau virš 10 dienų, įskaitant ir savaitgalį), keliamu triukšmu, užterštu oru bute, pablogėjusia tiekiamo vandens kokybe, atliekamų remonto darbų daroma žala sveikatai. Skunde pažymėta, kad V. spalio 27 dieną skambino į pagalbos telefoną 112 ir pokalbis su operatore truko 15 min., nuo 12.20 iki 12.35, jų operatorė nesutiko prisistatyti, skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini). Tuomet V. G. nuėjo į pirmąjį komisariatą, kurio pareigūnas nurodė kreiptis į BPC (tą jie ir padarė). Nurodoma, kad kai skambino į bendrąjį telefoną 112, tai nebuvo sureaguota visai per 15 minučių.

25.2. BPC vyriausioji specialistė vidaus tarnybos kapitonė S. G. 2020 m. lapkričio 3 d. tarnybiniu pranešimu Nr. P10-1260 informavo BPC viršininką apie gautą V. G. ir I. G. skundą. Pareigūnė tarnybiniame pranešime aprašė pokalbio turinį ir jo vertinimą, pasiūlė pradėti dėl BPC Vilniaus skyriaus jaunesniosios specialistės vidaus tarnybos vyresniosios puskarininkės (duomenys neskelbtini) tarnybinį patikrinimą ir apie informacijos tikslinimo metu nustatytus rezultatus informuoti V. G. ir I. G..

25.3. BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininkas 2020 m. lapkričio 5 d. raštu Nr. 41D-549 „Dėl skundo“ pranešė V. G. ir I. G., kad BPC 2020 m. spalio 28 d. gavo jų skundą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. jie skambino skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir prašė iškviesti policijos pareigūnus, nes neseniai atsikraustę naujakuriai daro remontą bei nėra aišku, ar jie turi leidimus remontui daryti, kad viršijamas leistinas triukšmo lygis ir tai kenkia sveikatai, taip pat, kad pokalbis su operatore užtruko 15 min., kuri atsisakė prisistatyti ir nesureagavo į jų prašymą. Papildomai skunde buvo nurodyta, kad kaimynams pakeitus vamzdžius, bute pablogėjo vandens kokybė, oras tapo užterštas. Skunde pranešėjai prašė ištirti minimą situaciją. Rašte informuojama, kad atlikus informacijos patikslinimą ir įžvelgus BPC darbuotojo veiksmuose galimo padaryto tarnybinio nusižengimo požymius, 2020 m. lapkričio 3 d. jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas. Apie tarnybinio patikrinimo rezultatus informuos, kai bus atliktas tarnybinis patikrinimas. Atsakyme taip pat nurodyta, kad, vadovaujantis BPCĮ 2 straipsnio 9 dalimi, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms (policijai, priešgaisrinės gelbėjimo pajėgoms, greitosios medicinos pagalbos tarnybai, aplinkos apsaugos pajėgoms) iškviesti (išsikviesti). BPC yra įsipareigojęs atsakyti į pagalbos skambučius ir priimti pagalbos prašymus bei pagal kompetenciją juos perduoti skubiosios pagalbos tarnyboms. Todėl dėl triukšmo lygio matavimo siūlo kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, o dėl galimai užteršto vandens – tiesiogiai į jų namą prižiūrinčią bendrovę.

25.4. BPC 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimu Nr. 41D-557 „Dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo)“ (toliau – ir 2020 m. lapkričio 6 d. pranešimas) pranešė pareiškėjai apie atliekamą tarnybinį patikrinimą. Nurodoma, kad yra duomenų, jog galbūt ji padarė tarnybinį nusižengimą (pažemino pareigūno vardą) atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, tikėtina, netinkamai įvertino 2020 m. spalio 27 d. 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pagalbos prašymą, atliko kitus teisės aktų reikalavimų neatitinkančius veiksmus. Pranešime nurodyta, kad pareiškėja tokiais savo veiksmais galbūt pažeidė Etikos kodekso 7.1–7.2; 7.9 ir 7.13 punktų, BPCĮ 4 straipsnio 2 dalį ir 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, BPC Taisyklių 4.4; 4.7.1; 7.3; 9; 9.3–9.4 ir 10.6 punktų, Sąveikos sutarties 11.1 punktą, BPC viršininko 2019 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 41V-8 patvirtinto Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 5.2 ir 5.4 punktų reikalavimus. Pranešime buvo paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) iki 2020 m. lapkričio 16 d. ir informuoti, ar pareiškėja yra profesinės sąjungos narė.

25.5. Pareiškėja 2020 m. lapkričio 16 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad mano, jog, vadovaudamasi 2020 m. lapkričio 6 d. pranešime nurodytų teisės aktų reikalavimais, savo pareigas atliko tinkamai, tinkamai reagavo į 2020 m. spalio 27 d. 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pranešimą dėl kaimynų bute vykdomo remonto dienos metu. Pareiškėja detaliai aprašė pokalbio situaciją, nurodė teisės aktų nuostatas, kurios pareiškėjos teigimu, patvirtina, kodėl pasirinko tokį situacijos sprendimo būdą. Pažymėjo, jog dėl vienos pranešėją suerzinusios frazės yra neproporcinga jai taikyti tarnybinę atsakomybę, t. y. inkriminuoti tiek daug galbūt padarytų pažeidimų, tuo labiau, kad pats pranešėjas skunde to neprašo.

25.6. BPC pareigūnė, atliekanti tarnybinį patikrinimą, atsižvelgusi į teisės aktų reikalavimus, išklausiusi telefoninių pokalbių garso įrašus ir išanalizavusi tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad:

25.6.1. Pareiškėja, atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, netinkamai įvertino 2020 m. spalio 27 d. 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pagalbos prašymą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą, kad tai nėra pagalbos prašymas, priskirtinas policijos kompetencijai, kadangi operatyviai neišsiaiškino reikalingos informacijos (tikslaus įvykio vietos adreso, pranešėjo duomenų (vardo, pavardės), vietos, kurioje lauks pranešėjas, bei laiptinės, koridoriaus įėjimo kodo), o uždavė papildomus nereikšmingus ir nebūtinus klausimus, suteikė perteklinę ir nereikšmingą informaciją apie remonto leidimų išdavimą ir tai, kad jei pranešėjas nori išmatuoti decibelus, turi kreiptis į NVSC, bei neteisingą informaciją, jog šiuo atveju tai ne policijos kompetencija ir jokio pažeidimo nėra; pagal Sąveikos sutarties informavimo schemas (1 priedą) ir pagalbos prašymo priėmimo klausimyną (2 priedą) BPCIS nedelsdama neparengė ir skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį, o 12.34 val. BPCIS parengė pranešimą apie pagalbos poreikį (įvykio ataskaitos Nr. 2011502243), kurį klasifikavo neteisingu įvykio tipu „Konsultacija“ ir jame iš dalies nurodė neteisingą prašymo esmę, kad skundžiasi dėl bute vykdomo remonto, nori matuoti triukšmo decibelus, nors pranešėjas nereiškė noro matuoti triukšmo decibelų, atvirkščiai – ne kartą prašė policijos pagalbos.

25.6.2. Šio pokalbio metu skambinančiajam bandant paaiškinti apie keliamo triukšmo problemą ir daromą žalą jam ir jo seseriai, pareiškėja atsakė tokiais teiginiais kaip „dabar ne apie seserį kalbama“; „kuo jis matuoja decibelus“; „prašo kažkokios pagalbos, bet neklauso, o turi savo motyvą“; fraze: „tai jeigu žmonėms reikia remontą daryti“; bei į pranešėjo nurodytą sesers antros grupės invalidumą atsakė fraze: „o tai jei bus ne antros, o trečios grupės“, t. y. teiginiais, kurie buvo nesusiję su pagalbos prašymo priėmimo esme ir tarnybos veikla, replikuojantys, neetiški, pasakyti nesilaikant etikos principų, nepuoselėjat savo kalbos ir elgesio kultūros, nesuvokiat telefoninio pokalbio ribų – ką galima ir ką reikia sakyti telefonu, sukėlę skambinančiojo susierzinimą ir konfliktinę situaciją. Taip pat skambinančiajam paprašius pasakyti savo pavardę, tinkamai neprisistatė, t. y. nenurodė įstaigos ir struktūrinio padalinio pavadinimo, savo pareigų ir vardo, o atsakė, kad turi teisę neprisistatyti. Tokiais savo veiksmais pareigūnė pažeidė Etikos kodekso 7.1, 7.2, 7.9 ir 7.13 punktų, BPCĮ 4 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 straipsnio 1 dalies 2 punkto, BPC Taisyklių 4.4; 4.7.1; 7.3; 9.1; 9.3 –9.4 ir 10.6 punktų, Sąveikos sutarties 11.1 punkto reikalavimus ir netinkamai įvykdė Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 punktų reikalavimus.

25.6.3. Konstatuota, kad pareiškėjos veiksmuose tiesioginės tyčios nebuvo, tarnybinis nusižengimas padarytas nesiekiant naudos nei sau, nei aplinkiniams, priešingų interesų tikslų pareigūnė neturėjo ir nesiekė, BPC materialinės žalos nepatyrė, o kad dėl jos veiksmų kas nors patyrė turtinę žalą, objektyvių duomenų (įrodymų) negauta. Tačiau pabrėžta, kad skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gaunami pagalbos prašymai yra susiję su rengiamais, daromais ar padarytais teisės pažeidimais, staiga iškilusia grėsme gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms. Tam, kad skubiosios pagalbos tarnybos galėtų operatyviai ir veiksmingai reaguoti į gautus pagalbos prašymus, suteikti pagalbą įvykio vietoje bei savo kompetencijos ribose atlikti kitus būtinus veiksmus, būtina ir svarbu laikytis teisės aktuose nustatytos atsakymo į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus tvarkos. Nagrinėjamu atveju netinkami pareiškėjos veiksmai (neveikimas) nesukėlė materialinių pasekmių, tačiau pranešėjui nebuvo suteikta policijos pagalba, o skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) buvo atimta teisė (pareiga) operatyviai reaguoti į gautą pagalbos prašymą ir užfiksuoti bei užkardyti pažeidimą, susijusį su viešosios rimties trikdymu. Taip pat šie ir kiti pareigūnės veiksmai (netinkamas ir neetiškas bendravimas su pagalbos prašančiu asmeniu) neigiamai charakterizavo BPC visuomenės akyse, sudarė neigiamą požiūrį į operatyvumą ir tikslų pagalbos skambučių reagavimą, BPC darbuotojų profesionalumą ir kompetenciją, sumenkino darbo efektyvumo ir operatyvumo įvaizdį.

25.6.4. Išvadoje pasiūlyta už nurodytą tarnybinį nusižengimą pareiškėją patraukti tarnybinėn atsakomybėn ir skirti tarnybinę nuobaudą, nustatytą Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punkte – griežtą papeikimą.

25.7. BPC viršininkas 2020 m. gruodžio 7 d. Įsakymu paskyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

26. Vertindamas skundo argumentus, kad pareiškėjai tarnybinė atsakomybė taikyta nepagrįstai – ji tinkamai reagavo į 2020 m. spalio 27 d. pranešimą ir pasirinko teisingą situacijos sprendimo būdą, teismas vadovavosi Etikos kodekso 7.1; 7.2; 7.9; 7.13 punktais. Teismas pabrėžė, jog BPCĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas operatyvumo principas, kuris reiškia, kad BPC užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus. Akcentuota, jog BPC Taisyklių 4.4 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas operatyviai įvertina, ar gautas prašymas (pranešimas) yra pagalbos prašymas (atitinka BPCĮ 2 straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes). Teismas analizavo šių taisyklių 7.3 punkte, 9.1–9.4 ir 10.6 punktuose įtvirtintus reikalavimus, keliamus BPC pareigūno elgesiui pokalbio su pranešėjais metu.

27. Teismas pažymėjo, kad Pareigybės aprašymo 5.2 punkte nustatyta, kad pareigūnas priima ir operatyviai įvertina pagalbos prašymą bei nustato teiktinos pagalbos poreikį, 5.4 punkte – perduoda pranešimus apie pagalbos poreikį atitinkamoms pagalbos tarnyboms, pagal pagalbos tarnybų pateiktus algoritmus, reikalavimus.

28. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą, teismas nurodė, jog aptartos teisės nuostatos, kurių netinkamas vykdymas inkriminuotas pareiškėjai, iš esmės siejamos su etikos normų pažeidimu bendraujant su pranešėju, negebėjimu tinkamai įvertinti pranešėjo pagalbos prašymą, taip pat neužtikrinant BPCIS esančių duomenų teisingumo ir saugumo.

29. Konstatavęs, kad pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalimi, taip pat pažymėjo, kad pareigūnui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias pareigūno veikas, padarytas dėl pareigūno kaltės, kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašiose bylose, teismas pažymėjo, jog ginčijamas Įsakymas yra priimtas atsižvelgiant į Išvadą, kuri laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi, todėl vertinant pareiškėjos veiką, turi būti remiamasi Išvada. Atkreiptas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl procedūrinių nuobaudos skyrimo aspektų.

30. Teismas išsamiai aptarė Išvadoje aprašytą pareiškėjos pokalbį, kai ji 2020 m. spalio 27 d. 12:23:33 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 atsiliepė į skambutį, pareiškėjos tolesnius veiksmus BPCIS, Išvadoje pateiktą šių pareiškėjos veiksmų vertinimą (t. y. pareiškėja, atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, pranešėjo pagalbos prašymą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą, turėjo priskirti policijos kompetencijai, tačiau nedelsdama neparengė ir skubiosios pagalbos tarnybai (policijai) neperdavė pranešimo apie pagalbos poreikį). Teismas pabrėžė, kad pagal BPCĮ 2 straipsnio 9 dalį, skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialioms ir nematerialioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti).

31. Remdamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatyme įtvirtinta policijos kompetencija, ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtimi, teismas vertino, jog Išvadoje nėra duomenų, kad būtent iš pranešėjo kaimynų buto sklido garsai, nustatyti ANK 488 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir ANK 488 straipsnio 1 dalyje apibrėžtu laiku, kad galimą pažeidimą būtų galima priskirti ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatytam administraciniam pažeidimui, kuriam pagal ANK 589 straipsnio 49 punktą administracinius nusižengimus tiria ir protokolus surašo policijos pareigūnai. Teismo vertinimu, nesant įrodymų, kad iš kaimyninio buto sklido gręžimo ar pan. garsai, Išvadoje nepagrįstai konstatuota priešingai, taip pat kad pranešėjas minėjo, kad blogai girdi pareigūnę.

32. Iš į bylą pateikto garso įrašo buvo nustatyta, kad skambindamas į BPC pranešėjas nurodė, jog kaimyniniame bute kaimynai daro remontą ir kelia triukšmą, kaimynai, tikėtina, neturi leidimo atlikti remonto darbus, be to remontą atlieka trys asmenys, vietoj vieno. Teismo įsitikinimu, pranešėjo nurodomi iš kaimynų sklindantys garsai laikytini natūraliai remonto metu kylančiu triukšmu, kurio gyvenant daugiabučiame gyvenamajame name objektyviai neįmanoma išvengti, todėl policija pagal kompetenciją neturėjo galimybių imtis kokių nors priemonių, kad būtų pašalinta tokio buitinio triukšmo priežastis. Teismo vertinimu, pranešėjas privalėjo tai suprasti ir įsiklausyti į pareigūnės paaiškinimus, dėl kaimynų galbūt neteisėtai atliekamo remonto kreiptis į savivaldybę ar namo bendrijos pirmininką, o dėl decibelų nustatymo – į NVSC. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pranešėjas į BPC kreipėsi apie 12.23 val., todėl kaimynų remonto darbų keliamas triukšmas nepateko į ANK 488 straipsnio dispoziciją, draudžiančią gyvenamosiose patalpose trikdyti asmenų vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu ramybę, poilsį ar darbą, todėl akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja, įvertinusi pranešėjo nurodomą situaciją, pagrįstai nustatė, kad policijos tarnybos pagalba nėra reikalinga.

33. Teismas, įvertinęs byloje pateiktą garso įrašą, konstatavo, kad pranešėjo skambutis negali būti tapatinamas su BPCĮ 2 straipsnio 9 dalies reikalavimais, pranešėjas taip pat nenurodė veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir rimties trikdymas pagal ANK 488 straipsnio nuostatas. Teismas darė išvadą, jog pranešėjas skundėsi bendro pobūdžio argumentais dėl jam ir jo seseriai kylančio nuovargio, galimo sesers sveikatos būklės pablogėjimo dėl kaimyniniame bute atliekamo remonto.

34. Įvertinęs įrodymus, teismas konstatavo, kad pareiškėja, atlikdama BPC Vilniaus skyriaus jaunesniojo specialisto funkcijas, būdama atsakinga už pagalbos skambučių atsiliepimą ir pagalbos prašymų reagavimą, tinkamai įvertino 2020 m. spalio 27 d., 12.23 val. skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 gautą pranešėjo pagalbos prašymą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą, ir pagrįstai jį klasifikavo įvykio tipu „Konsultacija“, o nepriskyrė policijos kompetencijai.

35. Teismas darė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodytus BPCĮ 4 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, BPC Taisyklių 4.4 ir 4.7.1 punktų, Sąveikos sutarties 11.1 punkto, Pareigybės aprašymo 5.2 ir 5.4 punktų pažeidimus. Teismo įsitikinimu, Išvadoje nebuvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės.

36. Teismo taip pat pažymėjo, jog, BPC Parengties ir kokybės kontrolės skyriaus viršininko 2020 m. lapkričio 5 d. rašto Nr. 41D-549 „Dėl skundo“ turinys taip pat iš esmės patvirtino pareiškėjos atliktų veiksmų pagrįstumą ir teisėtumą. Teismas pažymėjo, kad Išvadoje nurodomas BPC pareiškėjos kolegės nustatytas pagalbos poreikio pranešėjui vertinimas nėra aktualus pareiškėjos galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui kaip ir Išvadoje aptarti ankstesni pačios pareiškėjos gautų pranešėjų skambučių situacijų vertinimai. Teismas atkreipė dėmesį, jog Išvadoje nurodytais atvejais buvo kreipiamasi dėl neaiškaus triukšmo po 20.00 val., garsios muzikos, baldų daužymo.

37. Teismo vertinimu, Etikos kodekso pažeidimai pareiškėjai taip pat buvo inkriminuoti nepagrįstai, kadangi byloje esantys įrodymai nepatvirtino pareiškėjos veiksmuose esant minėtų teisės aktų nuostatų pažeidimų. Teismas nurodė, kad pažeidimai pareiškėjai inkriminuojami itin abstrakčiai, nesiejant jų su pareiškėjos padaryta konkrečia veika, nėra tiksliai nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėja pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas. Išklausęs byloje pateiktą garso įrašą, teismas nesutiko, kad pareigūnė su pranešėju bendravo neetiškai. Pareiškėja bendravo kantriai, dalykiškai ir korektiškai, nerodė susierzinimo, aiškinosi pranešėjo nurodomas aplinkybes, nevartojo paniekinamų žodžių ir posakių. Teismo įsitikinimu, atsakovo nurodomos pareiškėjos frazės negali būti vertinamos kaip etikos principų ir taisyklių pažeidimas, nesąžiningas, nedoras ir neatsakingas savo pareigų atlikimas, nepagarbus ir nemandagus bendravimas su žmonėmis, savo kalbos ir elgesio kultūros nepuoselėjimas (Etikos kodekso 7.1; 7.2; 7.9; 7.13 p.). Teismo vertinimu, pokalbio turinys leido teigti, kad skambinantysis buvo neperkalbamas, nenuoseklus, nenorėjo klausytis pareigūnės paaiškinimų, kaip jis turėtų elgtis šioje situacijoje, nesiekė išspręsti problemos, o tik siekė išsikviesti policiją.

38. Teismas taip pat pažymėjo, kad skambučių operatoriaus darbas yra sudėtingas, jie turi daug kalbėti telefonu, klausytis skambinančiųjų, kurie neretai būna nusistatę priešiškai, skundų ir priimti tinkamus sprendimus. Todėl, teismo įsitikinimu, kelios ištartos frazės, kurias atsakovas vertino kaip nesusijusias su pagalbos prašymo priėmimo esme ir tarnybos veikla, ir aplinkybė, kad pareiškėja skambinančiajam paprašius pasakyti savo pavardę tinkamai neprisistatė, vertintinos kaip mažareikšmės.

39. Teismas taip pat nenustatė, kad nagrinėjamu atveju susidarė tokia teisinė situacija, kad dėl pareiškėjos neetiškų veiksmų akivaizdžiai buvo pažemintas BPC autoritetas. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, kad pranešėjo skundas vertintinas kaip BPC autoriteto pažeminimas dėl pareiškėjos veiksmų. Išvados argumentai, kuriais grindžiamos pareiškėjos neteisėtų veiksmų pasekmės, yra bendro pobūdžio, deklaratyvūs, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo BPC autoriteto žeminimo, pasitikėjimo įstaiga griovimo ar jos kompromitavimo akivaizdumą įrodyti, t. y. detaliai nurodyti, kurie konkrečiai veiksmai, akivaizdžiai sukėlė tokias pasekmes.

40. Nustatytos aplinkybės leido tvirtinti, kad pranešėjo skambutis dėl kaimynų atliekamų remonto darbų nėra susijęs su pareiškėjai inkriminuojamais veiksmais, atsakovo kvalifikuojamais Etikos kodekso 7.1; 7.2; 7.9 ir 7.13 punktų pažeidimu, todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė.

41. Pažymėjęs, kad ne bet koks pareigų nevykdymas vertintinas kaip tarnybinis nusižengimas, taip pat atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, pareiškėjos tikslą vykdyti pareigą, neigiamų pasekmių nebuvimą, teismas darė išvadą, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta nepagrįstai. Teismas konstatavo, jog Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl buvo faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti Įsakymo 1.2 punktą.

III. 42. Atsakovas Bendrasis pagalbos centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti ir palikti galioti Įsakymo 1.2 punktu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

43. Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pranešėjo pranešimą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą, nes šią situaciją vertino pagal ANK 488 straipsnio nuostatas. Tačiau nei ANK, nei teismo pacituotas Policijos įstatymas nėra tie teisės aktai, kurie reglamentuoją BPC veiklą. Pagrindinis atsakovo veiklą reglamentuojantis teisės aktas yra Bendrojo pagalbos centro įstatymas – jame nustatyti BPC uždaviniai ir funkcijos. Taigi BPCĮ aiškiai numato BPC veiklą, kuri apima: atsakymą i pagalbos skambučius, gauto prašymo (pranešimo) įvertinimą, ar jis turi būti laikomas pagalbos prašymu, jei taip, teiktinos pagalbos poreikio nustatymą ir pranešimo apie pagalbos poreiki perdavimą reikiamoms pagalbos tarnyboms. BPC kompetencija neapima tokių veiksmų kaip prašymo (pranešimo) tikrumas, pagrįstumas, koks teisės pažeidimas padarytas, kokios tikrosios įvykio aplinkybės, asmenų atsakomybės klausimas ir pan.

44. Atsakovas vadovaujasi BPCĮ 9 straipsnio 1 dalimi, 11 straipsnio 1 dalimi ir laikosi pozicijos, kad minėtos įstatymo nuostatos reiškia, kad pagalbos prašymo atveju BPC pareigūnas neturi diskrecijos spręsti perduoti ar neperduoti pagalbos prašymo pagalbos tarnyboms – t. y. pagalbos prašymas visais atvejais perduodamas pagalbos tarnyboms. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas BPC pareigūnui suteikia teisę atsisakyti teikti pagalbą tik tuo atveju, kai nustatoma, kad gautas prašymas negali būti laikomas pagalbos prašymu (yra nesusijęs su pagalbos tarnybų kompetencija). Iš šios nuostatos matyti, kad pagalbos prašymo sąvoka tiesiogiai siejama su pagalbos tarnybų kompetencija, o tai reiškia, kad pagalbos prašymu ir bus laikomas pranešimas, kurį pagalbos tarnybos priskyrė savo kompetencijai. Būtent pagalbos tarnybos (bet ne BPC) apibrėžia savo kompetenciją ir nustato, kokie pranešimai (įvykiai) yra jai priskirtini.

45. Vadovaujantis BPCĮ 11 straipsnio 2 dalimi, pagalbos prašymų priėmimo, įvertinimo, pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimo policijai ir priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms tvarką nustato atitinkamos pagalbos tarnybos centrinė įstaiga ir BPC. Tokia tvarka nustatyta Sąveikos sutartyje, policijos kompetencijai priklausančių įvykių tipai klasifikuojami šios sutarties 1 priede. Sąveikos sutartis, kaip ir BPCĮ, nenumato nei sąlygų, nei išimčių, kurioms esant pagalbos prašymo (pranešimo, kurį policija priskyrė savo kompetencijai) galima būtų neperduoti policijai. Sutarties 11 punkte nustatyta, kad BPC darbuotojai, atsakantys į pagalbos skambučius ar valdantys priešgaisrines gelbėjimo pajėgas nustatę, kad pagalbos prašymas priskirtinas policijos kompetencijai pagal informavimo schemas (klasifikatorių – Sąveikos sutarties 1 priedas) ir pagalbos prašymo priėmimo klausimyną (klausimynas – Sąveikos sutarties 2 priedas) BPCIS parengia pranešimą apie pagalbos poreikį ir perduoda jį policijai. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas įtvirtina BPC pareigūno pareigą perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms. Pagalbos tarnybos (bet ne BPC), gavusios BPC perduotą pranešimą apie pagalbos poreikį priima sprendimą dėl reagavimo. Neperdavus pranešimo apie pagalbos poreikį pagalbos tarnyboms, iš pagalbos tarnybų (šiuo atveju – iš policijos) atimama galimybė organizuoti tinkamą reagavimą į pagalbos prašymą. Policijos reagavimas į pagalbos prašymą negali būti siejamas vien su nubaudimu už teisės pažeidimą, nes reagavimas apima ir informacijos patikrinimą, ir įvykio aplinkybių patikslinimą, ir faktinių aplinkybių įvykio vietoje nustatymą, ir prevencinius veiksmus, o tam tikrais atvejais – ir socialinę pagalbą.

46. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Sąveikos sutarties nuostatų, šio teisės akto neišsireikalavo (atsakovas jį pateikia kartu su apeliaciniu skundu). Būtent šia sutartimi (jos 1 priedu) BPC remiasi vertindamas, ar gautas prašymas (pranešimas) turėtų būti priskirtas ir perduotas policijai. Išvadoje buvo nurodyta, kad Sąveikos sutarties 1 priedo 7.1 punkte yra numatytas policijai priskirtinas įvykio tipas „Įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai“, kurio pateikta sąvoka aiškiai apibrėžia gautų prašymų (pranešimų) priskirtinumą šiam įvykių tipui – tai informacija apie įvairius viešoje vietoje vykstančius viešosios tvarkos pažeidimus arba atliktus veiksmus, nukreiptus prieš viešąją tvarką ar rimties sutrikdymą, pasireiškiančius, be kita ko, triukšmavimu (triukšmu) ir (arba) kitais veiksmais, ir nesusijęs su smurto ar prievartos pavartojimu prieš asmenį (-is).

Atsakovo nuomone, šioje sąvokoje nėra numatytos triukšmo (triukšmavimo) išlygos, jog triukšmas, sukeltas vykdant remonto darbus, negali būti laikomas pagalbos prašymu, priskirtinu šiam įvykio tipui. Taip pat joje neapibrėžtas tokių veiksmų laiko apribojimas. BPC pakanka tik to fakto, kad yra keliamas triukšmas, neatsižvelgiant į tai, kokiu paros metu, kas ir kaip jį sukelia, juolab, jog Sąveikos sutarties 2 priedo 37 punkte prie triukšmo atvejo klausimo „kuo pasireiškia triukšmas“ pateiktas analogiškas pavyzdys „vykdomi remonto darbai“, kuris leidžia įvertinti, kad pranešimas apie tokį triukšmą turi būti laikomas pagalbos prašymu, priskirtinu policijos kompetencijai priskirtino įvykio tipui „Įvairūs viešosios tvarkos pažeidimai“.

Taip pat Išvadoje buvo nurodyta, kad reagavimas į prašymą (pranešimą) apie triukšmą (triukšmavimą) išsamiai paaiškintas Centro viršininko 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 41V-26 patvirtintų Metodinių rekomendacijų, skirtų Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, administruojantiems pagalbos skambučius ir valdantiems priešgaisrines gelbėjimo pajėgas, dėl policijos kompetencijai priklausančių pagalbos prašymų priėmimo, pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimo ir įvykių tipų klasifikavimo (toliau – ir Rekomendacijos)164 punkte.

Nors šios rekomendacijos neturi teisinės galios, tačiau jose nurodyti detalesni kriterijai, padedantys BPC darbuotojui įvertinti gauto prašymo (pranešimo) priskirtinumą policijai. Be to, minėtos rekomendacijos oficialiai suderintos su Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Pajėgų valdymo valdyba, kuri yra atsakinga už policijos uždavinių įgyvendinimą, užtikrinant reagavimą į BPC parengtus pranešimus apie pagalbos poreikį.

47. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių teisės aktų ir faktų nevertino, tik pasisakė dėl BPCĮ 2 straipsnio 9 dalies, nors joje yra numatyta skubiosios pagalbos tarnybų telefono numerio 112 sąvoka, kuri tik aiškina šio numerio paskirtį, tačiau nenustato konkrečių kriterijų, kuriais vertinama, ar gautas prašymas (pranešimas) turi būti laikomas pagalbos prašymu ir perduotinas policijai. Minėtą BPCĮ nuostatą teismas aiškino neišsamiai, nors ji reiškia, kad nebūtina pranešti tik apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms, jog prašymas (pranešimas) būtų laikomas pagalbos prašymu ir perduotinas atitinkamoms pagalbos tarnyboms, užtenka to fakto, kad norima pagalbos tarnybą išsikviesti, jeigu prašymo aplinkybės priskiriamos pagalbos tarnybų kompetencijai.

48. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pranešėjo pranešimą apie kaimynų, atliekančių remonto darbus, keliamą triukšmą įvertino ne pagal BPC veiklą reglamentuojančius teisės aktus, o pagal teisės aktus, kuriais remiasi ir pagal įgaliojimus taiko policija. Dėl šių teisės aktų netinkamo taikymo buvo neteisingai įvertinti ir pareiškėjos veiksmai.

49. Pažymėtina ir tai, kad Išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėja atlieka BPC nustatytas funkcijas, kuriomis užtikrina būtent BPC nustatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, todėl privalėjo laikytis ir šias pareigas atlikti vadovaudamasi atsakovo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais (BPCĮ, BPC Taisyklėmis, sutartimis ir kt.).

50. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai, neįvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Dėl skundžiamo teismo sprendimo motyvų, jog pareiškėjos kolegės nustatytas pagalbos poreikio pranešėjui vertinimas nėra aktualus tarnybinio nusižengimo tyrimui, atsakovas nurodo, jog teismas, tikėtina, suklydo, netinkamai pritaikęs jau aptartus teisės aktus. Išvadoje pareiškėjos kolegės nurodytas pranešėjo pagalbos prašymo priėmimas buvo pateiktas kaip įrodymas, prieštaraujantis pareiškėjos paaiškinime nurodytoms aplinkybėms apie pranešėjo elgesį, kuris neva apsunkino pranešimo priėmimą, taip pat apie jo išankstinį neigiamą nusiteikimą ir pan. Be to, Išvadoje nurodyti pareiškėjos ankstesni pranešėjų skambučių situacijų vertinimai pateikti kaip patvirtinantys įrodymai, kad pareigūnė Išvadoje minimus reikalavimus ir tvarkas dėl pranešimo, susijusio su triukšmu (triukšmavimu), reagavimo puikiai žinojo, todėl galėjo ir turėjo tinkamai juos pritaikyti reaguodama į nagrinėjamu atveju gautą pranešimą.

51. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepažeidė Etikos kodekso. Atkreipdamas dėmesį į Išvadoje išsamiai pateiktą pareiškėjos pokalbio su pranešėju aprašymą, atsakovas teigia, kad Išvadoje aiškiai nurodyta, kokius veiksmus netinkamai pareiškėja atliko ir kokius teisės aktus ji pažeidė. Pirmosios instancijos teismas išdėstė tik Etikos kodekso nuostatas, tačiau nevertino BPC Taisyklėse nustatytų reikalavimų, keliamų ir taikomų būtent BPC tarnautojui, kuris bendrauja su pranešėju (BPC Taisyklių 91; 9.3–9.4p . ir 10.6 p.)

52. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pareigūnė bendravo nesilaikant etikos principų, nepuoselėjat savo kalbos ir elgesio kultūros, nesuvokiant telefoninio pokalbio ribų ir pan. Pareigūnės bendravimas (neišklausymas, nuolatinis pranešėjo pertraukimas, netinkamos ir ne laiku išsakytos replikos) negali būti apibūdintas kaip etiškas elgesys. Be to, pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, o statutiniams valstybėms tarnautojams yra keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai. Dėl pirmosios instancijos teismo pateikto pranešėjo elgesio vertinimo atsakovas pažymi, kad numerio 112 paskirtis ir specifika suponuoja tai, kad skambinantys šiuo numeriu būna nenuoseklūs, susijaudinę, kalba neaiškiai, nerišliai, šaukia, grasina ir pan., bet tai yra pateisinama dėl įvairių priežasčių. Tačiau BPC pareigūnas yra profesionalas – specialią mokymo programą išklausęs ir tinkamą kvalifikaciją įgijęs specialistas, todėl būtent jam, o ne skambinančiajam tenka pareiga tinkamai valdyti pokalbį, o nepavykus paliekama galimybė sunkų sudėtingą pokalbį perduoti pamainos vyresniajam pareigūnui. BPC darbuotojui tenka atsakomybė įvertinti gautą prašymą (pranešimą), o ne besikreipiančiam asmeniui, kuris yra nekompetentingas vertinti ir nustatyti skubiosios pagalbos tarnybų teiktinos pagalbos poreikį, ir (arba) tuo metu į susidariusią situaciją gali reaguoti neadekvačiai. Šiuo atveju pranešėjas pareiškėjos neįžeidinėjo, piktavališkai jai negrasino, į užduotus klausimus atsakinėjo, o vėlesnį pašnekovo pakeltą toną ir pasipiktinimą iššaukė būtent pati pareigūnė savo neetišku ir netinkamu elgesiu. Pareigūnės netinkamas prisistatymas galėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, jeigu būtų padarytas tik šis netinkamas veiksmas. Tačiau pareiškėja savo elgesiu pažeidė ir kitas etikos normas, o netinkamas prisistatymas, tik vienas iš elementų pareiškėjos veiksmuose, kuriais buvo iššauktas konfliktas.

53. Akcentuodamas BPC uždavinius, statutiniams valstybės tarnautojams keliamus reikalavimus, atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino, jog dėl neetiškų pareiškėjos veiksmų akivaizdžiai buvo pažemintas BPC autoritetas. Pareiškėjos veiksmai (netinkamas ir neetiškas bendravimas su pagalbos prašančiu asmeniu) neigiamai charakterizavo BPC visuomenės akyse, sudarė neigiamą požiūrį į operatyvumą ir tikslų reagavimą į pagalbos skambučius, darbuotojų profesionalumą ir kompetenciją, sumenkino darbo efektyvumo ir operatyvumo įvaizdį. Pirmosios instancijos teismas BPC autoriteto pažeminimą vertino tik neetiško bendravimo aspektu, nors buvo nurodyti ir kiti svarbūs netinkami veiksmai – pranešimo nepriėmimas ir neperdavimas policijai.

54. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, atsakovas apibendrina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus BPC veiklos principus, teisės aktus ir yra naikintinas kaip nepagrįstas.

55. Pareiškėja atsiliepime į Bendrojo pagalbos centro apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

56. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, telefoninio pokalbio garso įrašą bei kitas faktines bylos aplinkybes. Teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes administracinė byla buvo išnagrinėta iš esmės, teismui nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialiosios bei proceso teisės normas ir suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

57. Pareiškėjos teigimu, šalys visus savo argumentus, įrodymus buvo pateikę teismui nagrinėjant bylą pirmoje instancijoje, o naujų įrodymų bei argumentų, kurie nebuvo išnagrinėti ar kurių teismas neįvertintų, atsakovas savo apeliaciniame skunde nenurodė.

58. Pagrįstos teismo išvados, kad pareiškėja tinkamai atliko savo pareigas ir nepadarė Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimų, yra pagrįstos. , iš esmės atkartojo savo argumentus, pateiktus apelianto (atsakovo) atsiliepime į mano skundą bei pateiktus apelianto (atsakovo) atstovo teismo posėdžio metu. Apeliaciniame skunde atsakovo pateikta pozicija turi būti vertinama kritiškai, kaip teisiškai nereikšminga, nes atsakovas tik cituoja teisinį reglamentavimą, susijusį su pareiškėjos atliekamomis funkcijomis (ką teismas sprendime išsamiai išnagrinėjo), tačiau jokių faktinių argumentų ir įrodymų, kurie būtų nauji ir kurie būtų teismo neišnagrinėti, nenurodo. Iš esmės apeliantas apeliaciniame teisme tiesiog nurodo, kaip teismas turėjo išnagrinėti bylą, kad būtų priimtas jam palankus sprendimas.

59. Apeliaciniame skunde nurodoma Sąveikos sutartis nėra naujas įrodymas, apie ką nurodo atsakovas. Ši sutartis buvo vertinama ir pareiškėjos skunde, ir teismo posėdžio metu, ir sprendime. Tai, kad BPC jos nepateikė teismui, nesudaro pagrindo dabar ja remtis kaip pagrindiniu ir nauju įrodymu, nes šiuos veiksmus atsakovas privalėjo atlikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis Rekomendacijomis, kadangi tarnybinio nusižengimo tyrimo metu pateiktame pranešime nebuvo nurodyta, kad pareiškėja pažeidė ir šį teisės aktą.

60. Pareiškėja pakartoje skundo argumentus, kad pranešėjas skunde neprašė ištirti pareiškėjos veiksmų, o BPC atsakymas pranešėjui tik patvirtina, kad jo 2020 m. spalio 27 d. pranešimas negali būti laikomas pagalbos prašymu.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 61. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino pareiškėjos skundą (žr. nutarties 1 p.) ir panaikino skundžiamą Įsakymą (žr. nutarties 24 p.), nurodęs, kad nėra pagrindo konstatuoti apie pareiškėjos padarytus BPCĮ (taip pat su šiuo reguliavimu susijusių kitų teisės aktų) pažeidimus (žr. nutarties 34–35 p.), taip pat Etikos kodekso pažeidimus (žr. nutarties 37–41 p.).

62. Atsakovas apeliaciniame skunde tvirtina, kad buvo pažeistas tiek BPCĮ (žr. nutarties 44–50 p.), tiek Etikos kodeksas (žr. nutarties 51–53 p.), dėl ko pareiškėjos skundą prašo atmesti ir palikti galioti paskirtą tarnybinę nuobaudą (žr. nutarties 42 p.).

63. Pareiškėja buvo patraukta atsakomybėn dėl to, kad pažeidė BPCĮ 4 straipsnio 2 dalį (pagal įvykio metu (2020 m. spalio 27 d.) galiojusį teisinį reguliavimą spręstina, jog BPCĮ 4 straipsnio 2 punktą, kur buvo numatyta, kad Centro veikla grindžiama ir operatyvumo principu, kuris reiškia, kad Centras užtikrina neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į pagalbos prašymus), 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Centro pareigūnas privalo tinkamai įvertinti pagalbos prašymus; perduoti pranešimą apie pagalbos poreikį reikiamoms pagalbos tarnyboms ir, jei reikia, teikti pagalbą iki pagalbos tarnybų atvykimo arba, jei įmanoma, suteikti pagalbą telefonu) ir 2 punktą (Centro pareigūnas privalo pagal kompetenciją užtikrinti Centro informacinėje sistemoje esančių duomenų teisingumą ir saugumą) bei su BPCĮ susijusį teisinį reguliavimą – BPC Taisyklių 4.4 punktą, 4.7.1 punktą, 7.3 punktą, 9.4 punktą, 10.6 punktą, taip pat Sąveikos sutarties 11.1 punktą (žr. Įsakymą, Išvadą).

64. BPCĮ 2 straipsnio 4 dalyje buvo nurodyta, kad pagalbos prašymas – skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, iškvieta „eCall“ ar kitomis Centre įdiegtomis ryšio priemonėmis gaunamas prašymas pagal skubiosios pagalbos tarnybų kompetenciją suteikti pagalbą, kai pranešama apie šio straipsnio 9 dalyje nurodytas aplinkybes.

65. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo skambutis nepateko į BPCĮ 2 straipsnio 4 dalyje pateiktą sąvoką (žr. nutarties 34 p.), tačiau su tokio pobūdžio vertinimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturi pagrindo sutikti.

66. Pagrindinis Centro uždavinys yra užtikrinti atsakymą į pagalbos skambučius ir reagavimą į pagalbos prašymus (BPCĮ 9 str. 1 d.).

67. Ar tai pagalbos prašymas, pareigūnas turi nuspręsti vadovaudamasis teisiniu reguliavimu, visų pirma, BPCĮ bei su juo susijusiais kitais teisės aktais.

68. Iš bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, kad ginčo skambučiu buvo prašoma policijos pagalbos – „ar policijos ekipažas galėtų atvažiuoti“ (2020 m. spalio 27 d. 12.23.32 garso įrašas) dėl skambinančiojo teigimu, kaimynystėje keliamo per didelio triukšmo (garso įrašas neleidžia abejoti, kad triukšmas buvo). Taigi Centro pareigūnas (pareiškėja) pagal šias faktines aplinkybes bei vadovaudamasi teisiniu reguliavimu turėjo nuspręsti, ar tai pagalbos prašymas (BPCĮ 2 str. 4 d. ir 9 str. 1 d.) bei priimti atitinkamą sprendimą ( BPCĮ 2 str. 3 d.).

69. BPCĮ 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Pagalbos prašymų priėmimo, įvertinimo, pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimo greitosios medicinos pagalbos tarnybai tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras. Pagalbos prašymų priėmimo, įvertinimo, pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimo policijai ir priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms tvarką nustato atitinkamos pagalbos tarnybos centrinė įstaiga ir Centras. Pagalbos prašymų priėmimo, įvertinimo, pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimo aplinkos apsaugos pajėgoms tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministras arba jo įgaliota įstaiga ir Centras.

70. Šiuo konkrečiu atveju turėjo būti paisoma Sąveikos sutarties, kurios objektas – pranešimų apie pagalbos poreikį perdavimo apskrities vyriausiesiems policijos komisariatams tvarka, atvejai ir sąlygos bei kiti Centro ir Policijos departamento bei apskrities VPK įsipareigojimai ir bendradarbiavimo ypatumai (Sąveikos sutarties 1 p. ).

71. Pagal Sąveikos sutarties 1 priedo 7.1 punkto grafą „Įvykio tipo konkretizavimas“ prie įvairių viešosios tvarkos pažeidimų priskiriam ir informacija apie rimties sutrikdymą, pasireiškiančia triukšmavimu (triukšmu), todėl visiškai sutiktina, su apeliacinio skundo argumentais, kad BPC pakanka tik to fakto, kad yra keliamas triukšmas, neatsižvelgiant į tai, kokiu paros metu, kas ir kaip jį sukelia (žr. nutarties 46 p.), ką leidžia patvirtinti ir Sąveikos sutarties 2 priedo 37 punktas (taip pat žr. nutarties 46 p.), todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į ginčo nekeliančias faktines aplinkybes, netinkamai atliko teisinį vertinimą, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą.

72. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pirmiau išdėstytų aplinkybių pagrindu tvirtina, jog aptariama apimtimi atsakovo apeliacinio skundo dalies argumentacija visiškai pagrįsta.

73. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su apeliacinio skundo argumentais dėl Etikos kodekso pažeidimo (žr. nutarties 51-53 p.).

74. Administracinėje byloje esantis garso įrašas leidžia prieiti prie kitokios išvados nei padarė pirmosios instancijos teismas. Pareiškėjos bendravimas su skambinančiuoju neatitiko keliamų reikalavimų. Pokalbio turinys nebuvo etiškas. Asmuo besikreipęs pagalbos buvo ne kartą pertrauktas, jam užduoti retorinio pobūdžio klausimai, replikuota, bendravimo tonas nesuderinamas su faktine situacija, atsisakyta prisistatyti, nors tam nebuvo jokios priežasties. Aktualaus pokalbio garso įrašas patvirtina, kad skambinantysis skundėsi remonto darbų keliamu triukšmu, prašė pagalbos, pokalbio fone girdėjosi pakankamai stiprus, tikėtina, daromo remonto darbų keliamas triukšmas, tačiau pareigūnė, be kita ko, paaiškindama, kad tai ne – policijos kompetencija, su pagalbos prašančiu asmeniu elgėsi nemandagiai: „ne apie seserį kalbėkit“, „kalbat ir nesustojat“, „kuo jūs matuojat“ ir kt. Todėl atsakovo priimtas sprendimas (bendrine prasme) pripažinti, kad pareiškėja pažeidė BPC Taisyklių 4.4 punktą (pamainos darbuotojas, prireikus užduoda papildomų klausimų, siekdamas nustatyti, ar gautas prašymas (pranešimas) suteikti pagalbą gali būti laikomas pagalbos prašymu), 4.7.1 punktą, 7.3 punktą (pamainos darbuotojas skambinančio asmens prašymu (reikalavimu) prisistato, pasako įstaigos ir struktūrinio padalinio pavadinimą, savo pareigas ir vardą (išskyrus atvejus, kai pamainos darbuotojui grasinama ar jis piktavališkai įžeidinėjamas), 9.1 punktą (bendrauti pagarbiai ir mandagiai, puoselėti kalbos ir elgesio kultūrą), 9.3 punktą (nekritikuoti ir nemoralizuoti), 9.4 punktą (nekonfliktuoti ir vengti konfliktinių situacijų), 10.6 punktą (nereplikuoti ir / ar nekomentuoti situaciją (įvykį), jei tai nėra būtina tinkamam reagavimui į pagalbos prašymą), o taip pat Etikos kodekso 7.1 punktą (griežtai laikytis etikos principų ir taisyklių), 7.2 punktą (nepriekaištingai ir atsakingai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose, kituose teisės aktuose ir valstybės tarnautojo pareigybės prašyme), 7.9 punktą (saugoti nepriekaištingą valstybės tarnautojų autoritetą), 7.13 punktą (bendrauti su žmonėmis pagarbiai ir mandagiai, puoselėti savo kalbos ir elgesio kultūrą), buvo neabejotinai pagrįstas.

75. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 str. 1 d.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Taigi ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies, 80 straipsnio 1 dalies, 86 straipsnio 2 dalies nuostatų sisteminis aiškinimas teismui nustato pareigą, prieš priimant byloje baigiamąjį teismo aktą, imtis įstatyme numatytų priemonių, kad būtų išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o jas nustatyti iš byloje surinktų leistinų įrodymų visumos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1445-756/2018).

76. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-95/2012).

77. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir vertindamas pateiktus duomenis, pastaruosius įvertino netinkamai, dėl ko buvo priimtas neteisėtas bei nepagrįstą sprendimas, kuris, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, turi būti panaikintinas, konstatuojant, kad pareiškėjos veiksmai 2020 m. spalio 27 d. buvo nesuderinami su Įsakyme nurodytu teisiniu reguliavimu (ABTĮ 56 str.).

78. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta apeliacinio skundo argumentus pagrįstais, tačiau visiškai jo patenkinti negali, kadangi būtina pasisakyti ir dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumo už padarytą teisei priešingą veiką. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012). Apeliacinės instancijos teismui dėl pastarojo aspekto (tarnybinės nuobaudos proporcingumo už padarytą teisei priešingą veiką) pasisakius iš esmės būtų pažeista proceso šalių teisė bent kartą pasinaudoti apeliacija. Tai lemia bylos grąžinimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Bendrojo pagalbos centro apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius