2025-05-21 Nr. AB-8864-3-61-3-02017-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-619-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02017-2025-2

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Radviliškio rajono paramos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. EKS-02/25 „Dėl viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo pripažinimo nesilaikančiu profesinės etikos“ (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėją pripažinus profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju iškiltų pavojus Centro, o kartu ir visuomenės informavimo priemonių – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir portalo radviliskiokrastas.lt tolimesnei egzistencijai, kadangi jam būtų taikomas ne lengvatinis 5 proc., tačiau standartinis 21 proc. Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) tarifas. Dėl to kiltų paslaugų kainos, o tai lemtų klientų praradimą, sumažintas pajamas ir kt. Taip pat būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi tik vieną poziciją palaikantis savaitraštis (konkurentas) įgytų pranašumą prieš savaitraštį „Radviliškio kraštas“, kuriame reiškiama oponuojanti nuomonė, t. y. nukentės saviraiškos laisvė.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 24 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą nagrinėti, tačiau netenkino prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog Sprendimo galiojimas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu nukreipti į ateitį ir grindžiami prielaidomis, todėl negali būti pakankamu pagrindu taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjo argumentai apie galimą mokestinės naštos padidėjimą, veiklos pelningumo mažėjimą ar viešojo intereso pažeidimą neturi tiesioginio priežastinio ryšio su ginčijamo akto taikymu ir neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Teiginiai apie galimą Centro veiklos nutraukimą yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti objektyviais finansiniais ar ekonominiais skaičiavimais, kurie leistų pagrįstai konstatuoti neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos realumą ir mastą.

Be to, pareiškėjo nurodytas galimas PVM tarifo padidėjimas pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatas yra sąlygotas ne paties ginčijamo akto, bet galimo sprendimo pasekmių, kurių taikymas ir mastas priklauso nuo atskirų mokesčių administravimo ir taikymo veiksmų, vykdomų pagal mokestinės teisės normas. Todėl šios pasekmės vertintinos kaip netiesioginės ir priklausančios nuo daugelio papildomų aplinkybių, o ne nuo ginčijamo akto galiojimo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, priimti naują nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja dvi būtinos sąlygos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pirmosios instancijos teismas nevertino konkrečių Centro, kuris yra viešoji įstaiga bei teikia labdarą ir paramą, argumentų. Pareiškėjo pripažinimas profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju ne tik padarytų neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę materialinę žalą, tačiau iškiltų pavojus Centro, o kartu ir visuomenės informavimo priemonių – savaitraščio „Radviliškio kraštas“ ir portalo radviliskiokrastas.lt tolimesnei egzistencijai. Centrui būtų taikomas ne lengvatinis 5 proc., tačiau standartinis 21 proc. PVM tarifas. 16 procentinių punktų padidėjus PVM neišvengiamai turėtų būti keliamos paslaugų kainos, nes kitų būdų „amortizuoti“ padidėsiantį PVM (iš apyvartinių lėšų ar pan.) objektyviai nėra. PVM mokamas periodiškai, todėl, nors ir egzistuoja PVM ataskaitų tikslinimo galimybė, 16 procentinių punktų didesnis PVM jau būtų sumokėtas, dėl ko Centrui objektyviai būtų sukeltos itin neigiamos pasekmės.

Padidinus savaitraščio „Radviliškio kraštas“ skelbimų kainą, pareiškėjo pajamos iš savaitraščio leidybos dar labiau sumažėtų, o tai sąlygotų turinio kiekybinį (galėtų tekti retinti savaitraščio periodiškumą) ir kokybinį (būtų sudėtinga išlaikyti darbuotojus ir mokėti jiems konkurencingą atlygį) suprastėjimą. Nesustabdžius Sprendimo galiojimo nekentėtų ir viešasis interesą – savaitraštis, kuriame reiškiama vienintelė savivaldybės politikams palanki pozicija, įgytų konkurencinį pranašumą prieš pareiškėjo leidžiamą savaitraštį „Radviliškio kraštas“, kuriame teikiama oponuojanti nuomonė. Dėl to savaitraščio skleidimas būtų apribotas, sumažėtų nuomonių įvairovė, nukentėtų visuomenės teisė būti informuotai, būtų pažeidžiama vietinė spaudos saviraiškos laisvė.

Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad PVM tarifo padidėjimas nėra sąlygotas ginčo dalyko. PVMĮ 19 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyti apribojimai, kad pripažintam profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėjui taikomas ne lengvatinis 5 proc., o standartinis 21 proc. PVM tarifas, taikomi nepriklausomai nuo PVM mokėtojo ar kitų asmenų valios. Tai yra ne subjektyvūs, o objektyvūs kriterijai. Šis tarifas nepriklauso nuo mokesčių administratoriaus požiūrio ar papildomų aplinkybių. Taigi, lengvatinio PVM tarifo netaikymas pareiškėjui, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, yra tiesioginė Sprendimo pasekmė.

Prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra teisėta, pagrįsta, atitiktų viešąjį interesą ir nepažeistų ekonomiškumo principo. Priešinga situacija neatitiktų bendrojo teisės principo ubi ius – ibi remedium.

Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie gautas pajamas, pelną, užsakymus ir kt. Pareiškėjas nenurodė, kokia konkreti žala jam bus padaryta padidėjus PVM tarifui, taip pat nenurodė, kiek preliminariai pajamų prarastų. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Byloje nustatyta, kad Komisija skundžiamu Sprendimu pripažino pareiškėją profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, taip pat išaiškino, kad pareiškėjas privalo paskelbti šį sprendimą laikraštyje „Radviliškio kraštas“ ir portale radviliskiokrastas.lt.

Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas tvirtino, kad nesustabdžius Sprendimo galiojimo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Dėl pripažinimo profesinės etikos nesilaikančiu viešosios informacijos rengėju pareiškėjas neteks PVM lengvatos, dėl to teks kelti paslaugų kainas, padidės išlaidos, kils kitų finansinių problemų, o priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą retrospektyvinis nepagrįstai padidinto PVM tarifo grąžinimas būtų sunkiai arba visiškai neįmanomas, sumažės informacijos sklaida regione. Be to, pareiškėjo teigimu, jam kils ir reputacinė žala.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, per se (savaime) nėra pagrindas ABTĮ 70 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012 ir kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, pareiškėjo argumentus bei bylos medžiagą, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Centras patirs itin neigiamus finansinius nuostolius (padarinius). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz., pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010; 2011 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011; kt.).

Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai <...> privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais <...>, iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2025 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-157-602/2025).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl jam galinčios kilti turtinės žalos (nuostolių dėl pajamų sumažėjimo ir išlaidų padidėjimo) nepagrįstos jokiais finansiniais dokumentais ar skaičiavimais. Pareiškėjo argumentai dėl nepagrįstai padidinto PVM tarifo susigrąžinimo negalimumo pagrįsti prielaidomis ir samprotavimais, todėl vertintini kritiškai ir atmestini.

Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali kilti neatitaisoma, arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl su tuo susiję argumentai atmestini.

Dėl pareiškėjui galinčios kilti reputacinės žalos pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 6 dalis nustato, jog Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Šie sprendimai taip pat skelbiami Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. Pagal šio straipsnio 7 dalį viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į pirmosios instancijos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgus į aptartą reglamentavimą, laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas neatleidžia nuo pareigos jį paskelbti įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjo argumentai dėl viešojo intereso, be kita ko, dėl to, kad Centras įgyvendina labdaros / paramos veiklas, užtikrina visuomenės informavimą, teisėjų kolegijos nuomone, nesudaro pagrindo pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo vertinti kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas.

Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindžia Sprendimo neteisėtumą, taip pat nepasisako dėl pareiškėjo teiginių, jog atsakovas įvykdė (vykdo) neteisėtus veiksmus.

Be to, tuo atveju, jeigu vis tik pareiškėjui būtų padaryta žala (turtinė ir (ar) neturtinė), jis galėtų įstatymo nustatyta tvarka imtis teisinių priemonių, kad žala būtų teisingai atlyginta. Priešingi atskirojo skundo argumentai yra hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, todėl atmestini.

Likusieji pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, dėl kurių jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių bei jų vertinimo, todėl detaliau dėl jų nepasisakoma.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, įvertinusi pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis bei įrodymus, dėl kurių ji turi būti taikoma, atsižvelgusi į keliamo ginčo pobūdį, byloje esančius duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan