3763cf34-0ea1-4643-bbae-5a8dbeb2125e · Kauno apygardos teismas

 Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-229-485/2023

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00184-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.5.1; 1.5.3;

16.9.3; 16.9.10; 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11

(S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. liepos 4 d. nutarties, kuria netenkintas A. L. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. sausio 25 d. nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Apeliantas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį – 1 025 eurų (toliau – Eur) bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams, pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį – 75 Eur bauda, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 60 Eur bauda ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė 1 025 Eur administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams. Apeliantas nubaustas už tai, kad 2023 m. sausio 4 d., 03 val. 44 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, iÅ¡reikÅ¡tÄ policijos tarnybinio automobilio su specialiai dažytu ir skiriamaisiais ženklais paženklintu automobiliu, įjungus tarnybinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos Å¡vyturėlius ir per garsiakalbį iÅ¡reiÅ¡kus reikalavimÄ sustoti, taip pat už tai, kad vairuodamas automobilį ir persirikiuodamas tarp eismo juostų, neįjungė įspėjamojo posÅ«kio žibinto signalo, be to, už tai, kad neiÅ¡jungus automobilio variklio, rankomis naudojosi mobiliojo ryÅ¡io telefonu, laikydamas jį rankose, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 16, 20 ir 82.2 punktus.

2. Apeliantas Kauno apylinkės teismui pateikė skundÄ dėl Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimo, kuris buvo atmestas ir Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimas, kuriuo Apeliantui buvo paskirta 1 025 Eur administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams, paliktas galioti.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos teismui Apeliantas nurodo, kad nesutinka su Kauno apylinkės teismo nutartimi, kuri yra nepagrįsta ir praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartį bei priimti naujÄ nutartį – Apelianto skundÄ patenkinti.

4. Kauno apygardos teisme 2023 m. rugpjūčio 2 d. gautas Institucijos atsiliepimas į Apelianto apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡oma apeliacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutarties netenkinti.

4.1. Institucijos atsiliepime nurodoma, kad nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiÅ¡kinimais nėra tikslinga, kadangi natÅ«ralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančiÄ administracinę atsakomybę bei siekdamas jos iÅ¡vengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi bÅ«ti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje.

4.2. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pažymima, kad įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis ir savitikslis – jų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad pakaktų padaryti teisingÄ sprendimÄ . IÅ¡ surinktos medžiagos matyti, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas. Kauno apylinkės teismas papildomai apklausė įvykio liudytojus ir policijos pareigÅ«nus bei savo nutartyje konstatavo, jog pažeidimas yra pilnai įrodytas. Pirmosios instancijos teismas pilnai iÅ¡siaiÅ¡kino administracinei atsakomybei reikÅ¡mingus faktus, pilna apimtimi įvertino surinktus įrodymus. Teismas įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

4.3. Institucija nurodo, kad Kauno apylinkės teismas konstatavo, jog Apelianto nepripažinimas, įvykdžius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, aptartų ir įvertintų bylos aplinkybių visumos kontekste vertintinas siekiu iÅ¡vengti atsakomybės už tikrovėje įvykdytÄ , sukėlusį realų pavojų (grėsmę) transporto eismo saugumui, nusižengimÄ . Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Apelianto padarytas administracinis nusižengimas nors ir nesukėlė realių padarinių žmonių gyvybei ir sveikatai, tačiau yra tyčinis Å¡iurkÅ¡tus administracinis nusižengimas.

4.4. Taip pat Institucija atsiliepime nurodo, kad Kauno apylinkės teismas savo nutartyje konstatavo, jog aptartų duomenų pagrindu daroma iÅ¡vada, jog Apeliantui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog Institucijos nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinus bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl paliekamas nepakeistas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patrauko asmens A. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. ANK 651 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus atvejus. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis procesas bÅ«tinas. Tais atvejais, kai paaiÅ¡kėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi bÅ«ti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Komentuojamo ANK straipsnio 4 dalyje numatyta, kad byla žodinio proceso tvarka gali bÅ«ti nagrinėjama, jei gaunamas motyvuotas praÅ¡ymas ir tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. PraÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nagrinėjamu atveju iÅ¡ Apelianto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nes ji yra nepagrįsta, taigi, vertintina, kad Apeliantas nesutinka su skundžiamu procesiniu sprendimu visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas, neiÅ¡eidamas iÅ¡ apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių motyvų ar įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas iÅ¡vadas dėl Apelianto administracinių nusižengimų, numatytų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, ANK 417 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė tik tai, jog nesutinka su skundžiama nutartimi, kadangi ji yra nepagrįsta, pažymėdamas, kad apeliacinį skundÄ , atitinkantį įstatymo reikalavimus, pateiks teismo nustatytu terminu. Pirmosios instancijos teismas tokį Apelianto apeliacinį skundÄ priėmė be jokių apribojimų.

8. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ minimos teisės normos darytina iÅ¡vada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.

9. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali bÅ«ti priimtas tik tuo atveju, jei iÅ¡samiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui. AukÅ¡tesnysis teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ , administracinio nusižengimo tyrimÄ atlikusios institucijos surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iÅ¡tirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ ir bylos duomenimis pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , kuriuo Institucijos nutarimÄ paliko nepakeistÄ ir Apelianto skundo netenkino.

10. IÅ¡ Apelianto pateikto apeliacinio skundo matyti, jog Kauno apylinkės teismo nurodyti motyvai nėra analizuojami, konkrečių argumentų, kurie Apeliantui neleidžia sutikti su skundžiama nutartimi, nepateikta. Apygardos teismo vertinimu, Apelianto apeliacinis skundas yra nemotyvuotas, nesutikimas su skundžiama nutartimi iÅ¡ esmės grindžiamas tik jos nepagrįstumu. Akivaizdu, kad toks apeliacinio skundo argumentas skundžiamoje nutartyje padarytos galutinės iÅ¡vados ir jÄ pagrindžiančių motyvų paneigti negali. Tuo tarpu, apygardos teismas jokių apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo klaidų nenustatė.

11. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimÄ uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigÅ«no teisėtam, aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam ir Å¡io straipsnio 6 dalyje nustatytÄ tvarkÄ atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Vertinant, ar patrulių panaudotos stabdymo priemonės atitinka aptartÄ teisinį reguliavimÄ , svarbu įvertinti ne tik jų formaliÄ atitiktį nurodytoms teisės normoms, bet ir stabdomo asmens suvokimÄ â€“ kiek tai yra susiję su jo supratimu apie tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo stabdoma.

12. Pažymėtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju tai, kad buvo įjungti tarnybinio automobilio Å¡vyturėliai (raudonos ir mėlynos Å¡viesos signalai), garsinis signalas bei reikalavimas sustoti buvo iÅ¡reikÅ¡tas per garsiakalbį, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (policijos pareigÅ«nai važiavo su įjungtais Å¡vyturėliais ir garsiniu signalu iÅ¡ paskos A. L. vairuotam automobiliui nedideliu atstumu gatve, kuria eismo nebuvo), visiÅ¡kai nesudaro jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad A. L. aiÅ¡kiai turėjo matyti ir matė (nes prilėtino, tačiau nesustojo, sustabdytas buvo tik užblokavus keliÄ kitu policijos tarnybiniu automobiliu), kad jam iÅ¡ paskos važiuoja policijos tarnybinis automobilis su įjungtais Å¡vyturėliais, bei suvokė, jog jo vairuojama transporto priemonė yra stabdoma, todėl privalėjo sustoti.

Å ias aplinkybes, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina, teisme apklausti policijos pareigÅ«nai R. G. ir A. L., kurie patvirtino įvykio aplinkybes ir patvirtino faktus, iÅ¡dėstytus tarnybiniuose praneÅ¡imuose. Taip pat iÅ¡ vaizdo įrašų matyti, kaip Apeliantas nepaklÅ«sta pareigÅ«nų teisėtam reikalavimui sustoti. Be to, liudytoja E. Å ., važiavusi A. L. vairuojamu automobiliu, patvirtino, kad matė, kaip ApeliantÄ su įjungtais Å¡vyturėliais ir garsiniu signalu stabdo policijos pareigÅ«nų tarnybinis automobilis, kuriuo ji važiavo, kad sustojus prie raudono Å¡viesoforo signalo iÅ¡ galo link Apelianto automobilio ėjo policijos pareigÅ«nas, tačiau įsijungus žaliam Å¡viesoforo signalui, pareiÅ¡kėjas nuvažiavo, tačiau vėliau buvo vis tiek sustabdytas.

Apygardos teismas, visų aptartų aplinkybių kontekste, neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, jog A. L. buvusioje situacijoje aiÅ¡kiai suprato, kad policijos pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu įjungę Å¡vyturėlius bei garso signalÄ stabdo jo vairuojamÄ automobilį. A. L. nesustojus, tiek Institucijos, tiek Kauno apylinkės teismo pagrįstai konstatuota, jog jis nepakluso uniformuoto policijos pareigÅ«no teisėtam bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tam – įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio Å¡vyturėlius bei garsinį signalÄ â€“ reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tokiais savo veiksmais padarydamas ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , už kÄ jam buvo paskirta nuobauda ir straipsnio dalies sankcijoje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

13. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (iÅ¡skyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas), nesilaikymÄ . Kelių eismo taisyklių 20 punkte įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis iÅ¡jungtas. Numatyta, kad transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

14. Ä®statymo leidėjas Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtino sÄ vokÄ â€žnaudojimasis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis rankomis“. PlačiÄ ja prasme yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis rankomis – vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų. Pažymėtina, kad Kelių eismo taisyklių 20 punkte bei ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sÄ voka naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis rankomis reiÅ¡kia, jog yra draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi bÅ«du, t. y. skambinimu, praneÅ¡imo raÅ¡ymu, narÅ¡ymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, nes bet koks naudojimasis mobiliojo ryÅ¡io priemone varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryÅ¡io priemonėmis leidžiama tik naudojant specialiÄ laisvų rankų įrangÄ arba iÅ¡jungus transporto priemonės variklį, t. y. nedalyvaujant eisme, nes tik tokiu bÅ«du vairuotojas įvykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimÄ vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.

15. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo iÅ¡vadai, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtino Apelianto teiginių, jog policijos pareigÅ«nai bÅ«tų davę leidimÄ juos filmuoti, kad bÅ«tų elgęsi su Apeliantu nepagarbiai, ar naudotų fizinę prievartÄ , kad dėl to Apeliantui bÅ«tų reikėję juos filmuoti dėl jo atžvilgiu bÅ«simų neteisėtų fizinių veiksmų ar siekiant apginti savo teises. PrieÅ¡ingai, liudytojais apklaustų policijos pareigÅ«nų parodymai bei byloje esant vaizdo medžiaga patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai Apelianto atžvilgiu nenaudojo jokios prievartos, o pats Apeliantas pareigÅ«nų atžvilgiu elgėsi arogantiÅ¡kai ir nepagarbiai. Taigi, visos Å¡ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad Apelianto padarytas pažeidimas, t. y. mobiliojo ryÅ¡io telefono naudojimasis rankomis, neiÅ¡jungus transporto priemonės variklio, teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį.

16. ANK 417 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymÄ , vairuotojų pareigų pėstiesiems, iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymÄ , važiavimÄ Å¡aligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimÄ , apsisukimÄ pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų Å¡viesų neperjungimÄ Ä¯ artimÄ sias Å¡viesas tamsoje likus iki atvažiuojančios prieÅ¡prieÅ¡a transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau deÅ¡iniojo važiuojamosios dalies kraÅ¡to nesilaikymÄ , eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimÄ . Pažymėtina, jog Å¡ios įstatymo normos dispozicija yra blanketinė, todėl administraciniam nusižengimui konstatuoti yra bÅ«tina nustatyti, kad buvo pažeisti atitinkami Kelių eismo taisyklių reikalavimai.

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 82.2 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo įspėti atitinkamos krypties posÅ«kių Å¡viesos signalais, o jeigu Å¡viesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi, – ranka prieÅ¡ persirikiuodamas, prieÅ¡ lenkdamas ir baigdamas lenkti, prieÅ¡ apvažiuodamas kliÅ«tį ir baigdamas jÄ apvažiuoti, prieÅ¡ sukdamas į deÅ¡inę ar kairę, prieÅ¡ apsisukdamas, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu.

18. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertino Apelianto teiginį, kad jis posÅ«kio signalo neparodė dėl staiga pastebėtos kliÅ«ties tamsioje gatvėje, kuriÄ reikėjo apvažiuoti, siekiant iÅ¡vengti galimų automobilio apgadinimų ar galimo autoįvykio, kaip siekį iÅ¡vengti gresiančios atsakomybės. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai konstatavo, kad Apeliantas buvo stabdomas nakties metu, gatvė buvo gerai apÅ¡viesta ir tuščia, joje nei kitų automobilių, nei kitų kliūčių nebuvo, jis buvo stabdomas vienas. Taigi, Å¡iuo konkrečiu atveju, Apelianto nurodomÄ aplinkybę dėl staiga pastebėtos kliÅ«ties tamsioje gatvėje paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti tiek raÅ¡ytiniai, tiek vaizdiniai įrodymai.

19. Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytÄ , konstatuojama, kad A. L. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, įrodyta liudytojų parodymais, tarnybiniais praneÅ¡imais, administracinio nusižengimo protokolu ir nutarimu bei kita byloje esančia raÅ¡ytine ir vaizdine medžiaga. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir plačiai aptarė visas aplinkybes, susijusias su A. L. inkriminuotais administraciniais nusižengimais, todėl apygardos teismas, visiÅ¡kai sutikdamas su Kauno apylinkės teismo motyvuotu ir labai iÅ¡samiu įrodymų vertinimu, kuris atliktas nepažeidžiant ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatų, dar kartÄ iÅ¡samiai tų pačių motyvų nekartoja.

20. Kadangi apeliaciniu skundu buvo praÅ¡oma panaikinti SkundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylÄ patikrina ir paskirtos bausmės aspektu. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų iÅ¡skirtinių aplinkybių, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai Å¡velninančios jo atsakomybę, konstatavimu. IÅ¡imtis iÅ¡ bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebÅ«tų teisinga. Pažymėtina, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, kÄ neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės nuobaudos paskirtis.

21. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ , administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).Â

22. Apeliantui skundžiamu nutarimu už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ paskirta 1 025 Eur bauda, kurios dydis parinktas didesnis nei sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis bei paskirta ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios trukmė nustatyta pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytÄ specialiosios teisės atėmimo minimaliÄ trukmę, t. y. 36 mėnesiams. Už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ Apeliantui paskirta 75 Eur bauda, o už ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytÄ pažeidimÄ paskirta 60 Eur bauda, t. y. sankcijose numatytų baudų vidurkiai. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Apeliantui paskirta galutinė 1 025 Eur nuobauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 36 mėnesiams.

23. Abejonių tuo, jog A. L. patrauktam asmeniui Institucijos nutarimu paskirta bausmė atitinka ANK 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus bendruosius administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių rÅ«Å¡ies pagrindus, aukÅ¡tesniajam teismui nekyla. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2-3 dalimis, baudos dydis nustatomas pagal numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkį, o specialiosios teisės atėmimo trukmė – pagal numatytos minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ bei rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Sprendžiant pažeidėjui skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo pagrįstumÄ , pastebėtina, kad apeliantas padarė tris administracinius nusižengimus, keliančius pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundÄ nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, neigiamÄ požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantę charakterizuoja labiau neigiamai. AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta nei A. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į nustatytas administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, į kaltės formÄ â€“ tyčiÄ , administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, t. y. kad A. L. anksčiau yra eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, jų dydis ir trukmė buvo tinkamai įvertinti kaip proporcingi padarytiems administraciniams nusižengimams, ir padės įgyvendinti ANK 22 straipsnyje įtvirtinÄ administracinės nuobaudos paskirtį.

24. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiÅ¡kai patikrino Institucijos 2023 m. sausio 25 d. nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, raÅ¡ytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ procesinį sprendimÄ , naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neiÅ¡tyrė ar kurių pagrindu galima bÅ«tų daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliantas nepadarė administracinių teisės pažeidimų, byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 426 straipsnio 5 dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus. Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti Apelianto apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

25. Apeliantas pateikė patikslintÄ apeliacinį skundÄ , kuris Kauno apygardos teisme gautas 2023 m. rugpjūčio 17 d. Pažymėtina, kad ANK nėra numatyta galimybė, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, teikti patikslintus apeliacinius skundus. Teisės į apeliacijÄ Ä¯gyvendinimas teisės aktuose yra griežtai reglamentuotas, numatant tam tikrus reikalavimus, kurių asmuo, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtu procesiniu sprendimu, privalo laikytis. Vienas iÅ¡ tokių reikalavimų yra aiÅ¡kiai apibrėžtas terminas, per kurį asmuo gali paduoti apeliacinį skundÄ . Be to, ANK 649 straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika kalendorinių dienų nuo apeliacinio skundo kopijų (nuorašų) iÅ¡siuntimo dienos pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundÄ ir iÅ¡dėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Taigi, apeliantas, pateikdamas patikslintÄ apeliacinį skundÄ vienÄ dienÄ prieÅ¡ jo iÅ¡nagrinėjimÄ , užkirto Institucijai galimybę įgyvendinti įstatyme numatytÄ pareigÄ â€“ pateikti atsiliepimÄ . Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, esamÄ teisinį reglamentavimÄ , dėl apelianto patikslintame apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių atskirai nepasisakytina ir jos nevertinamos, pažymint tai, kad visos esminės aplinkybės dėl apelianto kaltės ir jo padarytų nusižengimų kvalifikacijos buvo patikrintos, nagrinėjant apelianto pirminį skundÄ .

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

n u t a r i a :

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2023 m. liepos 4 d. nutartį nepakeistÄ ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Algirdas Remeika