3763ae36-e99b-4080-9a5e-7d87324032be · Vilniaus apygardos administracinis teismas

NUTARTISNUTARTIS (S) 2014 m. balandžio 11 d.Vilnius             Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė susipažinusi su J. J. skundu, nustatė: PareiÅ¡kėjas J. J. praÅ¡o priteisti jam pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 neteisėtai iÅ¡skaičiuotÄ 5 073,8 Lt pensijos dalį. J. J. taip pat prašė atnaujinti praleistÄ 3 metų terminÄ skundui paduoti.PraÅ¡ymas atnaujinti terminÄ skundui paduoti atmestinas.

SkundÄ atsisakytina priimti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui paduodamas per vienÄ mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar praneÅ¡imo apie veiksmÄ (neveikimÄ ) įteikimo suinteresuotai Å¡aliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, nustatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų terminÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismÄ pripažintas tinkamu ir iÅ¡ esmės pakankamu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos. Nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalies redakcijÄ 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių, o tai rodo įstatymų leidėjo pozicijÄ , kad netgi 6 mėnesių terminas laikytinas pakankamu pažeistoms teisėms apginti. Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte nurodyta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka.

Pirmoji sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį. IÅ¡ J. J. pateiktų duomenų matyti, jog jam atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ atsakovo veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡mokėtos pensijos dydžio. Ä® teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo pareiÅ¡kėjas kreipėsi tik su 2014-04-07 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises.

J. J. žinojo, kada jam turi bÅ«ti mokama pensija, o iÅ¡ žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. J. J. nurodė, kad praleidimui turėjo įtakos neaiÅ¡kus dviprasmiÅ¡kas atsakovų elgesys, Pažymėjo, kad buvo klaidinamas dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies grÄ Å¾inimo perspektyvų ir terminų, tikėjosi, kad valstybė iÅ¡spęs šį klausimÄ , nustatys neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies kompensavimo tvarkÄ , tačiau, praėjus dviems metams nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, valstybinių pensijų kompensavimo tvarka nėra nustatyta.

Aplinkybė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, nuo kurio paskelbimo dar nepraėjo treji metai. Vidaus reikalų ministerija, vykdydama LaikinÄ jį įstatymÄ , nepriėmė jokio savarankiÅ¡ko akto, kurį bÅ«tų galėjęs ginčyti teisme, be to, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimÄ , t. y. reglamentuoja visiÅ¡kai kitus teisinius santykius.

J. J. paskirtos valstybinės pensijos mažinimas buvo pradėtas nuo 2010-01-01 atsakovui nepriėmus jokio individualaus administracinio akto, o kiekvienÄ mėnesį tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas ir perskaičiuojant mokėtinos pensijos dydį. Apie tai pareiÅ¡kėjui tapo žinoma 2010 m. vasario pabaigoje, gavus pensijÄ už 2010 m. sausio mėnesį. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, 2010 m. vasario mėnesį gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje.

Kadangi iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas, privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ . Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21. Taigi, nuo oficialaus praneÅ¡imo apie teisės pažeidimÄ iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ praėjo daugiau nei 2 metai. Toks terminas negali bÅ«ti pateisinamas, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2013-01-01 galiojančios Valstybinio socialinio draudimo įstatymo redakcijos 37 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog dėl neteisėto pensijos sumažinimo reikalinga sužinoti ir kreiptis į per 6 mėnesius.

Nesikreipdamas į teismÄ per aptartÄ terminÄ , J. J. pats pasirinko tokį savo teisių gynimo bÅ«dÄ , todėl ir praleido terminÄ skundui paduoti. Toks nepateisinamas pareiÅ¡kėjo delsimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti. J. J. turėjo pakankamai ilgÄ laikÄ reikalavimui dėl valstybinės pensijos nepriemokos pareikÅ¡ti, tačiau per nurodytÄ terminÄ to nepadarė. PraÅ¡yme atnaujinti skundo padavimo terminÄ pareiÅ¡kėjas nenurodo jokių priežasčių, kurias bÅ«tų galima svarstyti, aiÅ¡kinantis, ar jos gali bÅ«ti laikomos svarbiomis.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad J. J. nurodytos priežastys nėra svarbios ir negalima daryti iÅ¡vados, kad yra pagrindas atnaujinti praleistÄ terminÄ skundui paduoti.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ skundÄ atsisakoma priimti, jei jis paduotas praleidus skundo padavimo terminÄ ir pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jo atnaujinti arba teismas atmeta tokį praÅ¡ymÄ . Kadangi teismas atmetė J. J. praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ , jo skundÄ atsisakoma priimti.Teismas, vadovaudamasis administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktais, 37 straipsnio 4 dalimi, 105–106 straipsniais, 149 straipsnio 3 dalimi, n u t a r ė:

Atmesti praÅ¡ymÄ atnaujinti skundo padavimo terminÄ .Atsisakyti priimti J. J. skundÄ .Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti J. J.. Nutartis per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti apskųsta atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                               JÅ«ra Marija Strumskienė