2013-03-20 Nr. AB-724-3-63-3-00613-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr.AS438 – 342/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00613-2012-0 Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuotojo asmens akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. skundus atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „LITGRID“, akcinei bendrovei „SEB“ bankas, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. skundas atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – AB „Litgrid“, AB SEB bankas, VĮ „Registrų centras“ dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 panaikinimo.

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo 1SS-(8.5)-1864 vykdymą, tačiau Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. nutartimi prašymas netenkintas, argumentuojant tuo, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, gali sustabdyti tik ginčijamo administracinio akto galiojimą, tuo tarpu pareiškėjai prašo sustabdyti galiojimą administracinio akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 4 d. sprendimo 1SS-(8.5)-1864, kuris nėra ginčo dalyku nagrinėjamoje byloje.

2013 m. vasario 18 d. pareiškėjai pateikė naują prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriuo prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – iki skundo išnagrinėjimo sustabdyti ginčijamo įsakymo vykdymą, uždraudžiant AB „Litgrid“ statyti pareiškėjų bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bet kokius nekilnojamus ar kilnojamus daiktus.

Pareiškėjai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Litgrid“ veža statybines medžiagas ir pareiškėjų nuosavybės teise valdomame žemės sklype ruošiasi vykdyti statybos darbus, todėl, panaikinus ginčijamą įsakymą, sprendimo įvykdymas bus neįmanomas, nes pareiškėjų sklype bus statomas nekilnojamas turtas, kurio panaikinimo klausimas bus apsunkintas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjų A. Č., B. Č., A. B. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies ir taikė reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, sustabdė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 „Dėl servitutų nustatymo B. Č., A. Č., A. B. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ galiojimą. Kitoje dalyje prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas netenkino. Nutarties vykdymą pirmosios instancijos teismas pavedė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjui.

Teismas nurodė, jog pareiškėjai iš esmės prašo taikyti dvi reikalavimo užtikrinimo priemones:

1) laikinai sustabdyti ginčijamo akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 – galiojimą;

2) uždrausti trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ atlikti veiksmus – statyti bet kokius nekilnojamus ar kilnojamus objektus pareiškėjams priklausančiame žemės sklype. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ginčijamu įsakymu pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas (servitutų naudotojas – AB „Litgrid‘, servitutų paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206 ir 207, plotas 3.8373 ha).

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjų pateiktos 2013 m. vasario 15 d. darytos fotonuotraukos patvirtina, kad prie pareiškėjų žemės sklypo AB „Litgrid“ yra atvežusi statybines medžiagas, skirtas būsimos elektros perdavimo oro linijos tiesimui. Įvertinus tai bei atsižvelgiant į būsimo teismo sprendimo įsiteisėjimo datą (tikėtina, jog jis bus apskųstas apeliacine tvarka), jei teismas pripažintų ginčijamą įsakymą neteisėtu ir jį panaikintų, realus buvusios padėties atkūrimas ir teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes pareiškėjams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype gali būti pastatyti tam tikri statiniai, susiję su elektros perdavimo oro linijos tiesimu.

Pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui ir nepažeidžia proporcingumo principo bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta, o pareiškėjų skundas išnagrinėjus bylą būtų patenkintas, atstatyti buvusią iki ginčijamo įsakymo priėmimo padėtį būtų sudėtinga, nes reikėtų pašalinti jų valdomame žemės sklype nutiestas požemines ar antžemines komunikacijas; pareiškėjų skundo pripažinimo nepagrįstu atveju, iš esmės neatsirastų realių neigiamų pasekmių.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymu siekiama išvengti tų padarinių, kurie gali atsirasti pradėjus vykdyti ginčijamą įsakymą, jei teismas pripažintų jį neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pritaikė vieną iš įstatyme numatytų reikalavimo užtikrinimo priemonių – laikinai, iki sprendimo nagrinėjamoje administracinėje byloje įsiteisėjimo sustabdo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 „Dėl servitutų nustatymo B. Č., A. Č., A. B. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ galiojimą. Pirmosios instancijos teismas netenkintino pareiškėjų prašymo dėl uždraudimo trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Litgrid“ statyti bet kokius nekilnojamus ar kilnojamus objektus pareiškėjams priklausančiame žemės sklype, nes, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pagal ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus – galima tik atsakovui, bet ne trečiajam suinteresuotam asmeniui.

III. Atskiruoju skundu tretysis suinteresuotasis asmuo AB „Litgrid“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį dalyje dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Atskirajame skunde nurodo, jog ginčijamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 „Dėl servitutų nustatymo B. Č., A. Č., A. B. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir Įsakymas) galiojimo sustabdymas, sąlygojantis Elektros linijos statybos sustabdymą, lemia ne tik vėlavimą įgyvendinti strateginės reikšmės energetikos infrastruktūros projektą, bet ir bendros elektros energijos kainos didėjimą. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones nebuvo įvertinta reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo įtaka tretiesiems asmenims, viešajam interesui, taip pat ir valstybės strateginių tikslų įgyvendinimui. Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, Įsakymo galiojimo sustabdymas turės didelį neigiamą poveikį viešajam interesui, Lietuvos energetikos patikimumo ir nacionalinio saugumo tikslų įgyvendinimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyrius prašo šį skundą tenkinti ir nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras, kas apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda-Telšiai, kaip ypatingos svarbos objekto, projekto tolimesnį įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Taigi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinę bylą reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei iš bylos medžiagos ar proceso dalyvių prašyme nurodomų motyvų galima padaryti išvadą, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo toje byloje įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, ABTĮ 92 straipsnis numato, jog skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju privalo būti atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis. Atitinkamai, svarbu nustatyti ar nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo bylos nagrinėjimo metu, išnagrinėjus administracinę bylą galėtų būti įmanoma atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pritaikė ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdė ginčijamo akto – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 „Dėl servitutų nustatymo B. Č., A. Č., A. B. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ (toliau – ir Įsakymas) – galiojimą. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamu Įsakymu pareiškėjų bendrosios nuosavybės teise valdomam žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime, nustatytas žemės servitutas (servitutų naudotojas – AB „Litgrid“, servitutų paskirtis – 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybai ir aptarnavimui): teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 206 ir 207, plotas 3.8373 ha). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl to, jog skundžiamo Įsakymo pagrindu tretysis suinteresuotasis asmuo buvo pradėjęs vykdyti statybos darbus, t. y. prie pareiškėjų žemės sklypo AB „Litgrid“ yra atvežęs statybines medžiagas, skirtas būsimos elektros perdavimo oro linijos tiesimui.

Dėl nurodytos priežasties darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju formaliai egzistuoja prielaidos konstatuoti, kad nesustabdžius ginčijamo akto galiojimo, galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanoma užtikrinti būsimo teismo sprendimo šioje byloje vykdymą, tai yra buvusios iki ginčijamo akto priėmimo padėties atkūrimą, nes, pripažinus išduotą statybos leidimą neteisėtu, jau pradėtų statybos darbų pasekmių pašalinimas būtų susijęs su sudėtingais technologiniais procesais ir materialiniais nuostoliais. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisėtumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006, taip pat 2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-286/2006), darytina išvada, jog taikant reikalavimo užtikrinimo priemones būtina įvertinti ne tik galimybę konkrečioje byloje atkurti padėtį, buvusią iki skundžiamo akto priėmimo, bet ir kitus reikšmingus kriterijus bei principus.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. spalio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS1-573/2006 yra konstatavęs, jog sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, akcentuotina būtinybė motyvuotai įvertinti teismo sprendimo įvykdymo galimybes, atsižvelgiant į tokios priemonės taikymo tikslingumo (ar jos taikymas realiai padėtų reikalavimo patenkinimo atveju atkurti iki ginčo buvusią teisinę padėtį), proporcingumo (pvz., galimos žalos proporcija: pritaikius reikalavimo užtikrinimą, tačiau netenkinus reikalavimo, ir netaikius priemonės, bet patenkinus reikalavimą), proceso šalių interesų balanso, viešųjų interesų apsaugos ir kitus principus. Šių principų preciziškas laikymasis ypač aktualus, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, kurios galimai lems didelius finansinius nuostolius, esminius tam tikros rinkos pokyčius ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai (b. l. 103-120), patvirtinantys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas (Įsakymo sustabdymas) artimiausiu metu galėtų lemti objektyvias ir itin reikšmingas neigiamas socialines – ekonomines pasekmes, kadangi trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomi 330 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda – Telšiai statybos darbai yra numatyti Nacionalinėje energetikos strategijoje, kuri atnaujinta atsižvelgiant į Europos Sąjungos 2007 m. energetikos politikos kryptis, numatytas Lietuvos Respublikos bendrajame plane. Planuojamos elektros oro linijos tikslas – sužiedinti 330 kV elektros energijos tiekimą Lietuvoje ir sudaryti sąlygas Lietuvos energetikos sistemą įjungti į Vakarų Europos energetikos rinką, nutiesiant jungtis su Švedija ir Latvija. Žemės sklypų savininkams, kurių žemės skylus kirs elektros oro perdavimo linija, numatomos kompensacijos dėl nustatomų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimų servitutų. Dėl šios priežasties konstatuotina, jog ginčijamo Įsakymo sustabdymas ir reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas sustabdo galimybę atlikti teisės aktų nustatytas procedūras, kas akivaizdžiai apsunkina 330 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda – Telšiai, kaip ypatingos svarbos valstybinės reikšmės objekto, projekto tolimesnį įgyvendinimą.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą būtina vadovautis proporcingumo ir viešųjų interesų apsaugos principais. Kaip jau buvo minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ir ginčijamo atsakovo išduoto statybos leidimo galiojimo sustabdymas galėtų pažeisti viešąjį interesą elektros energetikos srityje bei galėtų sąlygoti neigiamas socialines – ekonomines pasekmes. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nėra pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir stabdyti ginčijamo Įsakymo galiojimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, trečiojo suinteresuotojo asmens AB „Litgrid“ atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo panaikinama.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

akcinės bendrovės „Litgrid“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties tenkinti ir panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį dalį, kuria laikinai, iki sprendimo įsiteisėjimo, sustabdytas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 12 d. įsakymo Nr. 12VĮ-(14.12.2)-1068 „Dėl servitutų nustatymo B. Č., A. Č., A. B. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ galiojimas.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas