2015-11-11 Nr. AB-21920-3-64-3-01397-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3818-624/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01397-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 2–4), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2008 m. lapkričio mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn., pažeidžiant galiojančius teisės aktus, perpildytose kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų. Kalinamas nežmoniškomis sąlygomis patyrė neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepimu į skundą (b. l. 10–16) prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu (b. l. 114–120) pareiškėjo G. K. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovo atsiliepime pareikštą prašymą taikyti senaties terminą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.126 straipsnio 1 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, 1.127 straipsnio 1 ir 5 dalimis. Pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas periodiškai nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. ir nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2012 m. spalio 4 d., o į teismą kreipėsi tik 2015 m. gegužės 6 d., nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurios pateisintų tokį ilgą delsimą, todėl reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d. taikė ieškinio senatį.

Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu. Iš byloje esančios 2015 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. 60/09-16553 nustatė, kad pareiškėjas 19 dienų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas atitiko minimalius reikalavimus, 28 dienas jam tenkantis kamerų plotas buvo pastoviai mažesnis, nei nustatyta norma, o 12 dienų pareiškėjui tenkantis kamerų plotas tik iš dalies atitiko reikalavimus, tačiau iš pateiktos pažymos tiksliai nustatyti kiek laiko pareiškėjas buvo laikomas šiomis dienomis nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui kameros ploto normos, nebuvo galimybių, todėl 2015 m. gegužės 16 d. pažymos turinys vertintas pareiškėjo naudai ir konstatuota, jog laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu pareiškėjas 40 dienų buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis teisės aktų reikalavimus.

Įvertinęs tai, kad kamerų plotas buvo užstatytas suimtųjų lovomis, kitais baldais ir buitiniais reikmenimis, teismas sprendė, jog iš tiesų pareiškėjui tenkantis plotas tam tikrais laikotarpiais buvo per mažas ir jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista. Teismas konstatavo, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, o Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Įvertinęs Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugpjūčio 27 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. atliktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpų patikrinimų metu nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad valstybės valdžios institucijos (Šiaulių tardymo izoliatoriaus) pareigūnai laikė pareiškėją kamerose, neatitinkančiose Higienos normos HN 76:2010 reikalavimų, o tai CK 6.271 straipsnio prasme yra pagrindas konstatuoti Šiaulių TI neteisėtus veiksmus. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose buvo laikomas su ŽIV sergančiais asmenimis, tačiau teismo posėdyje šios aplinkybės nebeaiškino ir nepagrindė, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, todėl teismas dėl šio pareiškėjo teiginio nepasisakė.

Teismui nebuvo pagrindo teigti, kad pareiškėjas susirgo tik patekęs į Šiaulių TI ir kad jam nebuvo teikiama tinkama medicininė pagalba, tačiau tai, kad jis visą buvimo izoliatoriuje laikotarpį pastoviai turėjo sveikatos problemų, leido daryti išvadą, jog būtent netinkamos laikymo sąlygos galėjo lemti pareiškėjo sveikatos pablogėjimą, ir jam objektyviai reikėjo geresnių kalinimo sąlygų nei sveikiems asmenims, konkrečiai – teisės aktų reikalavimus atitinkančio bent minimalaus kameros ploto (jeigu administracija pagal galimybes negalėjo užtikrinti pareiškėjui didesnio ploto, nei nustatyta minimali norma).

Atsižvelgus į teismo nustatytą kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę (40 dienų), į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus ir kurie žemina žmogiškąjį orumą, sukelia dvasines kančias, į kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daryta išvada, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus), kuri negali būti kompensuojama vien tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu, o kalėdamas pas atsakovą aukščiau aptartomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė pinigine išraiška apskaičiuotiną neturtinę žalą.

Teismas sprendė, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodyta suma, o dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 300 Eur.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 124–125), kuriuo skundžia Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

Pareiškėjas prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą, atnaujinti senaties terminą ir už visą nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2008 m. lapkričio 7 d. iki 2012 m. spalio 3 d., kuriuo buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 130–132) prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

2015 m. spalio 19 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo G. K. prašymas (b. l. 133), kuriame jis prašo grąžinti jo pateiktą skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, pareiškėjo skundo nenagrinėti ir laikyti Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą įsigaliojusiu. Nurodo, kad gerai apgalvojo ir nusprendė, kad pareiškėją tenkina priteista suma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalis suteikia teisę apeliacinį skundą padavusiam asmeniui skundo atsisakyti iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Apelianto pareiškimas raštu arba elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis, kuriuo atsisakoma apeliacinio skundo, pridedamas prie bylos (elektroninės bylos). Šio straipsnio 1 dalyje numatytu atveju, jeigu sprendimas nebuvo apskųstas kitų asmenų, teismas nutartimi apeliacinį procesą nutraukia. Apie apeliacinio skundo atsisakymą teismas informuoja apeliacinio proceso dalyvius (ABTĮ 132 str. 2 d.). Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo pakartotinai jį paduoti neturi teisės (ABTĮ 132 str. 3 d.).

Iš teismui pateikto pareiškėjo G. K. rašytinio prašymo (b. l. 133) turinio matyti pareiškėjo valia atsisakyti nuo apeliacinio skundo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo, kurio kiti proceso dalyviai neskundė.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pateiktas atsisakymas ABTĮ nuostatoms neprieštarauja, apeliacinio proceso nutraukimas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešojo intereso nepažeidžia, atsisakymas nuo apeliacinio priimtinas ir apeliacinis procesas nutrauktinas (ABTĮ 132 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 132 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo G. K. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Administracinės bylos pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimo apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas Irmantas Jarukaitis