375fc922-a669-4eae-8e39-565c3ecc3f9b · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-86-576/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nida Vigelienė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo T. R. atstovo advokato Sergejaus Milovo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-1, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, n u s t a t ė :

1. T. R. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 265 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 2 punktÄ , laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atmestas nuteistojo gynėjo skundas ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis pakeista: iš nuosprendžio ir nutarties aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad T. R. nusikalstamas veikas, numatytas BK 265 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį T. R. paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 265 straipsnio 1 dalį palikta pirmosios instancijos teismo paskirta 80 parų arešto bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T.

R. paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kitos nuosprendžio ir nutarties dalys paliktos nepakeistos.

2. T. R. bausmės vykdymo pradžia – 2014 m. gegužės 28 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2024 m. rugsėjo 9 d. Du trečdaliai laisvės atėmimo bausmės atlikti 2021 m. sausio 9 d. Neatliktos bausmės dalis 2021 m. gruodžio 30 d. 2 metai 8 mėnesiai 10 dinų.

3. Komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-1 nuteistajam T. R. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksÄ (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistojo pakartotinio elgesio rizika iÅ¡lieka vidutinė. Nuostatos į darbinę veiklÄ bausmės atlikimo metu neigiamos. BÅ«damas Vilniaus pataisos namuose nedirba, stokoja oficialios darbinės patirties, nes dėl nuolatinių problemų su teisėsauga nesugebėdavo iÅ¡laikyti ilgalaikių darbinių santykių.

Taip pat nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra nuoseklus ir disciplinuotas, nuteistasis per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį 16 kartų baustas ir 3 kartus skatintas. Nuteistasis vykdo tik tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika. Nutarime nuteistajam rekomenduojama tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ bei atlikti nemokamus darbus pataisos įstaigoje.

4. Nuteistojo T. R. gynėjas advokatas Sergejus Milovas, nesutikdamas su Komisijos nutarimu, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos nutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nustatant intensyviÄ priežiÅ«rÄ .

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundÄ . Teismas nurodė, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad T. R. padarė akivaizdžiÄ , reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis, atlikdamas bausmę ne pataisos namuose, nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis neatitinka formalių lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindų.

Tačiau net jei nuteistasis atitiktų formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataiso įstaigos pagrindÄ , tai bÅ«tų tik lygtinio paleidimo svarstymo sÄ lyga, o ne pagrindas. Teismo nuomone, jeigu bÅ«tų patenkintas nuteistojo skundas, bausmės bendrosios ir specialiosios prevencijos tikslai Å¡iuo konkrečiu atveju taptų deklaratyvÅ«s ir nepasiekiami. Be to, per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali nuteistajam suformuluoti klaidingÄ nuomonę dėl pernelyg Å¡velnaus baudžiamumo už pavojingÄ visuomenei veikÄ ir tai gali bÅ«ti viena iÅ¡ prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

6. Nesutikdamas su pastarÄ ja nutartimi, T. R. gynėjas advokatas Sergejus Milovas pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį ir Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimÄ bei taikyti T. R. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. 6.1. Skunde nurodoma, kad nuteistojo asmenybė nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti vertinama kaip jo gyvenimo (biografijos) iki paskutinio nuteisimo kontekste, kadangi yra visiÅ¡kai akivaizdu, jog T.

R., kaip ir bet kuris kitas žmogus priklausomai nuo jį supančios aplinkos poveikio, laikui bėgant keičiasi. T. R., tiek ir kitų nuteistųjų, kurių atžvilgiu sprendžiama dėl jų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, asmenybė turi bÅ«ti vertinama per jos keitimosi prizmę laikotarpiu nuo nuteisimo dienos iki momento, kada nuteistasis įgijo teisę į lygtinį paleidimÄ . Nuteistojo asmenybę, tame tarpe ir jo turimus teistumus, jau yra įvertinęs teismas, kuris priėmė nuosprendį ir atitinkamai parinko bausmės rūšį bei dydį, todėl dar kartÄ vertinti nurodytas aplinkybes kaip bloginančias nuteistojo padėtį, kaip tai padarė skundžiamÄ nutartį priėmęs teismas, reikÅ¡tų pažeisti tiek non bis in idem principÄ , tiek asmens teisę į teisingÄ teismÄ . 6.2.

Nurodoma, jog T. R. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, susijusios su jo Å¡eimynine padėtimi, turimais socialiniais ryÅ¡iais, kitomis savybėmis galinčiomis padėti adaptuotis laisvėje, vengiant pakartotinio nusikalstamumo rizikos, leidžia vertinti nuteistÄ jį, kaip asmenį, kurio tolesnės resocializacijos ir socialinės integracijos galima siekti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygomis. 6.3. Nurodoma, jog nors T. R. pakartotinio elgesio rizika 2014 m. spalio 10 d., 2015 m. lapkričio 17 d. ir 2020 m. spalio 16 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta kaip vidutinė, tačiau 2021 m. vasario 24 d. atlikto vertinimo metu, jo nusikalstamo elgesio rizikos lygis sumažėjo ir buvo įvertintas kaip žemas.

AnalogiÅ¡kÄ vertinimÄ atliekant tik po dviejų mėnesių, rizika ir vėl Å¡oktelėjo iki vidutinės rizikos, tokia pati ji iÅ¡liko ir per 2021 m. gruodžio 14 d. vertinimÄ . Vilniaus pataisos namų administracija paaiÅ¡kino, jog 2021 m. vasario 24 d. vertinimas buvo atliktas naudojant „Teisės pažeidėjo įvertinimo sistemos OASys“ 2 versijÄ , o atliekant 2021 m. balandžio 29 d. ir 2021 m. gruodžio 14 d. vertinimus – OASys 1 versijÄ . Å ios versijos skiriasi metodologija ir taÅ¡kų skaičiavimo apraÅ¡ais, todėl negali bÅ«ti lyginamos, o vertinimo rezultatas nereiÅ¡kia nuteistojo elgesio pakitimo į neigiamÄ pusę.

Skunde praÅ¡oma T. R. nusikalstamo elgesio rizikÄ laikyti žema, kaip tai buvo nustatyta per 2021 m. gruodžio 14 d. įvertinimÄ . 6.4. Nurodoma, jog paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2019 m. lapkričio 22 d., tai yra gerokai daugiau nei prieÅ¡ 2 metus. Per tÄ laikÄ T. R. ne tai, kad nepadarė režimo ir drausmės pažeidimų, bet prieÅ¡ingai, buvo tris kartus skatintas, nuolat tęsia 2014 m. spalio 14 d. sudarytame ir 2015 m. lapkričio 17 d. pakoreguotame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymÄ , pavyzdingai laikosi nustatytos tvarkos. 6.5.

Nurodoma, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuolat keitėsi teigiamai, o jo dinamika, progresas ir esami rezultatai suponuoja vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , jog pasiekta akivaizdžios pažangos. Tai lemia, kad tolimesnės T. R. resocializacijos ir socialinė integracijos galima siekti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygomis, kad ir taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ , juolab, kad iÅ¡vadoje tam yra konstatuotos visos prielaidos. 6.6. Skunde nurodoma, jog teismo skundžiamoje nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ įkalinimo įstaigos kontekste, jis vis dar yra atlikęs per trumpÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra teisiÅ¡kai ydinga.

Teismas, nagrinėdamas klausimÄ dėl lygtinio paleidimo, neturi diskrecijos plečiamai aiÅ¡kinti BVK 157 straipsnyje imperatyviai nustatytos bausmės dalies, kuriÄ atlikęs nuteistasis gali bÅ«ti lygtinai paleistas. Ä®statymo nustatytas terminas teismo negali bÅ«ti vertinamas kaip per trumpas ar per ilgas. 6.7. Nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su T. R. tariamu nedarbu ir nenoru dirbti pataisos namuose, prisidengiant sveikatos bÅ«kle, yra visiÅ¡kai neapgrįsti. Nėra aiÅ¡ku, kuo remdamasis teismas padarė tokiÄ iÅ¡vadÄ , kadangi bylos medžiaga byloja apie visai kÄ kita.

Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo 2021 m. gruodžio 16 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistasis norėtų dirbti, tačiau jam darbas nebuvo pasiÅ«lytas. Nurodoma, jog nuteistasis ne kartÄ teikė praÅ¡ymÄ dėl leidimo dirbti, užsiimti individualia veikla. T. R., siekdamas padidinti savo galimybės dirbti pataisos namuose mokėsi ir 2015 m. įgijo apdailininko, 2016 m. siuvėjo, 2017 m. elektros įrenginių remontininko, 2021 m. mÅ«rininko ir betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas.

7. Atsiliepimų į T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundÄ negauta. Nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį – du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo).

Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse (BVK 157 straipsnio 4 dalis). Taigi, tik esant bent vienam iÅ¡ dviejų nurodytų formaliųjų kriterijų, yra pagrindas svarstyti, ar bausmės tikslai bus pasiekti toliau taisant nuteistÄ jį neizoliavus nuo visuomenės. BVK yra įtvirtinti tik formalieji lygtinio paleidimo kriterijai, o materialaus pagrindo vertinimas yra teismo prerogatyva.

Todėl kiekvienu konkrečiu atveju tik teismas sprendžia, ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimÄ , neatlikus visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau leidžiant jÄ atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.

9. Nors T. R. gynėjas advokatas nesutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant BVK 157 straipsnio nuostatų. Sprendžiant lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ bÅ«tina vertinti tiek nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ , tiek elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, kurių visuma leidžia nuspręsti, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. IÅ¡ T. R. asmens bylos nustatyta, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo taikymo instituto trečiÄ kartÄ . 2021 m. gruodžio 16 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdė 2021 m. gegužės 6 d. lygtinio paleidimo komisijos nutarime nurodytas rekomendacijas. Nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka Vilniaus pataisos namuose, kur buvo perkeltas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu „Dėl nuteistojo perkėlimo“.

11. Nustatyta, jog nuteistasis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos programose, bÅ«nant pataisos namuose mokėsi: 2015 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo apdailininko, 2016 m. siuvėjo, 2017 m. elektros įrenginių remontininko, 2021 m., mÅ«rininko bei betonuotojo padėjėjo profesines kvalifikacijas. Nuteistasis nurodo, jog ketina mokytis anglų ir ispanų kalbų, užsiiminėja joga. Taigi, visos Å¡ios iÅ¡dėstytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį. Visgi atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nėra vieninteliai, kuriais vadovaujantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.

12. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog T. R. asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, susijusios su jo Å¡eimynine padėtimi, turimais socialiniais ryÅ¡iais, kitomis savybėmis galinčiomis padėti adaptuotis laisvėje, sudaro pagrindÄ teigti, kad resocializacijos ir socialinės integracijos galima siekti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos sÄ lygomis. Pažymėtina, jog socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nuteistasis palaiko socialinius ryÅ¡ius su tėvais Z. ir J. R., vyresniuoju broliu, žmona Ž.

R., sÅ«numi M., dukra E., skambindamas jiems telefonu, žmona ir vaikai jį lanko pasimatymų metu. Nuteistasis savo santykius su artimaisiais apibÅ«dina kaip palaikančius bei artimus. Su žmona santykiai nenutrÅ«ksta, jis laukiamas grįžtant namo, yra žmonos remiamas finansiÅ¡kai. Visgi, skundÄ nagrinėjantis teismas pažymi, jog tai, kad nuteistasis turi stiprius socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais yra vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo iÅ¡kelti jo asmeninius interesus aukščiau bausmės tikslų, kurie Komisijos nutarimo priėmimo dienÄ dar negalėjo bÅ«ti pasiekti taikius lygtinį paleidimÄ , bei nukentėjusiųjų ir visuomenės interesų.

Be to, artimuosius nuteistasis turėjo dar iki tol, kol pradėjo daryti nusikalstamas veikas, tačiau ši aplinkybė T. R. nebuvo tiek svarbi, kad sulaikytų jį nuo jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog nuteistojo artimų socialinių ryšių palaikymas atgrasys T. R. nuo naujų nusikalstamų veikų galimo padarymo.

13. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, jog nors T. R. Å¡iuo metu geba atpažinti savo problemas bei jas susieti su nusikalstamÄ elgesį lėmusiais veiksniais, tačiau praeityje, nors ir turėjo nusikalstamo ir bausmių atlikimo patirties, ir toliau buvo linkęs spręsti savo asmenines problemas nusikalstant. Nurodoma, jog nuteistasis iÅ¡skirtine empatijos stoka nepasižymi, geba įsijausti į kitos asmens pozicijÄ , visgi, nusikalstamo elgesio pasekmių iÅ¡ nukentėjusiųjų pozicijos nelinkęs analizuoti.

Analizuojant T. R. kriminalinę istorijÄ , nustatyta, jog nuteistojo nusikalstamumas iki Å¡ios įkalinimo bausmės nuosekliai reiÅ¡kėsi apie keturiolika jo gyvenimo metų. T. R. turi trylikos teistumų/ teisės pažeidimų kriminalinę patirtį, pasižyminčiÄ sunkėjančia dinamika. Pagal socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , T. R. vertybinės nuostatos iÅ¡skirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam bÅ«dingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių praeityje ignoravimÄ .

14. Teismas pažymi, kad iÅ¡ T. R. asmens bylos matyti, kad jis bausmės atlikimo metu ne vienÄ kartÄ pažeidinėjo taisykles, baustas 16 kartų, be to, nuo bausmės atlikimo pradžios jis skatintas tik tris kartus. Sutiktina su skundo argumentu, kad paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2019 m. lapkričio 22 d., tai yra gerokai daugiau nei prieÅ¡ 2 metus, o po to jis buvo tik skatintas. Teismas teigiamai vertina aplinkybę, kad nuteistasis nuo 2019 m. nepažeidinėja vidaus taisyklių bei laikosi nustatytos tvarkos, tačiau tai tik rodo teigiamÄ paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvacijÄ keistis, tuo tarpu lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos gali bÅ«ti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

Šiuo atveju pritartina komisijos išvadai, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo metu nėra nuoseklus ir disciplinuotas.

15. Be to, skunde nurodoma, kad T. R., kaip ir bet kuris kitas žmogus, priklausomai nuo jį supančios aplinkos poveikio, laikui bėgant keičiasi. Apelianto teigimu, teismas turėtų vertinti nuteistojo asmenybę nuo nuteisimo dienos iki momento, kada nuteistasis įgijo teisę į lygtinį paleidimÄ , nes turimus teistumus jau yra įvertinęs teismas, priimdamas nuosprendį. Tačiau tokie skundo argumentai atmestini. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , teismui reikÅ¡minga aplinkybė yra paties nuteistojo asmenybė, kuri vertinama atsižvelgiant į aplinkybių visumÄ , o ne tik į aplinkybes, atsiradusias po asmens nuteisimo.

Asmens ankstesni teistumai yra vertinami visų duomenų kontekste, sprendžiant, ar asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo. Nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobÅ«dis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino visumÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui reikÅ¡mingas aplinkybių, kurios sudarė pagrindÄ iÅ¡vadai, kad nuteistojo neizoliuoto nuo visuomenės taisyti dar negalima.

Be kita ko, teismas itin svarbia aplinkybe laiko tai, kad Komisijos nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai, atskirųjų nuomonių nepareikÅ¡ta. Pastarosios aplinkybės rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju dirbantys asmenys nenustatė, jog jis gali laisvės atėmimo bausmę atlikti Å¡velnesnėmis sÄ lygomis ir juo labiau, kad jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę bÅ«damas neizoliuotas nuo visuomenės.

16. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, susiję su T. R. tariamu nedarbu ir nenoru dirbti pataisos namuose, prisidengiant sveikatos bÅ«kle, yra visiÅ¡kai neapgrįsti. AukÅ¡tesnysis teismas sutinka su skunde nurodytais argumentais, jog bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis sutinka dirbti, visgi, kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, nuteistasis pats iniciatyvos dirbti nerodė, o tik tai, jog darbas Å¡iam nebuvo pasiÅ«lytas. Teismo vertinimu, tai rodo nuteistojo darbinės motyvacijos stokÄ , o nustatyta aplinkybė nesudaro pagrindo keisti skundžiamÄ nutartį.

17. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nuteistasis vis dar yra atlikęs per trumpÄ jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, yra teisiÅ¡kai ydinga. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nurodo privalomÄ atlikti bausmės dalį, kuriai suėjus gali bÅ«ti svarstomas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas (BVK 157 straipsnis). Visgi, nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai turintis įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali bÅ«ti ir visiÅ¡kai sumenkinama.

Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik jÄ atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į Å¡ias aplinkybes, vis dėlto privaloma atsižvelgti. Pažymėtina, kad vienas iÅ¡ bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiÅ¡kia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra bÅ«tina įvertinti Å¡iuos duomenis visų nuteistÄ jį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamÄ Ä¯takÄ ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo pažanga Å¡iÄ rizikÄ mažinant turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo T. R. pažangÄ , aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu stebėta nenuosekli nuteistojo elgesio dinamika, tačiau pastaruoju metu stebimos pastangos laikytis nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų, kryptingai siekti savo padėties pokyčių, pozityvios iniciatyvos asmeninių pokyčių formavimo bei palaikymo srityje.

Tai, jog nuteistasis deda pastangas sumažinti rizikas vertintinas teigiamai, tačiau, kita vertus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos laipsnis nėra priskiriamas žemai rizikos grupei, o vis dar priklauso vidutinei rizikos grupei. Pateiktoje iÅ¡vadoje nurodoma, jog darbinės patirties stygius, nuolatinė veika skatinanti nusikalstamumÄ , pajamų ir iÅ¡laidų valdymo ypatumai, nusikalstamo elgesio užsienio Å¡alyse raiÅ¡ka, impulsyvus elgesys, problemų sprendimo įgÅ«džių stoka, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, savęs vertinimo ypatumai, negatyvi nuostatų į visuomenę raiÅ¡ka, sunkumai laikytis nustatytų draudimų bei tvarkos yra vertinami kaip nuteistojo kriminogeniniai dinaminiai veiksniai, todėl nuteistasis turi dar pakankamas galimybes mažinti kintamus dinaminius veiksnius, kas ateityje bÅ«tų pagrindas iÅ¡vadai, jog nuteistasis deda maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

19. Apeliaciniame skunde praÅ¡oma T. R. nusikalstamo elgesio rizikÄ laikyti žema. SkundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su apelianto nurodytomis aplinkybėmis, jog atliekant paskutinius nuteistojo vertinimus buvo naudojama OASys 1 versija, kuri skiriasi nuo ankstesnės naudotos programos versijos savo metodologija ir taÅ¡kų skaičiavimo apraÅ¡ais, todėl paskutiniai vertinimai negali bÅ«ti lyginami su anksčiau atliktais, o vertinimo rezultatas nereiÅ¡kia nuteistojo elgesio pakitimo į neigiamÄ pusę. Visgi, kaip nurodė Vilniaus pataisos namai atsakyme į 2021 m. gruodžio 22 d. nuteistojo praÅ¡ymÄ â€“ egzistuoja dvi OASys 1-13 dalių versijos – OASys1 ir OASys2.

Pažymėtina, jog abi Å¡ios versijos yra tinkamos ir tai įstaigos, atliekančios nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , diskrecija pasirinkti kuriÄ iÅ¡ Å¡ių programos versijų taikyti. Taigi, vadovaujantis oficialiai patvirtina programos versija atlikto vertinimo rezultatas laikomas tinkamu ir nėra pagrindo Å¡io rezultato – t. y. Å¡iuo atveju nustatytos vidutinės rizikos vertinti kaip žemos. Teismas pažymi, jog Vilniaus pataisos namai atsakyme į 2021 m. gruodžio 22 d. nuteistojo praÅ¡ymÄ nuteistajam pažymėjo, jog atliktų įvertinimų kriminogeninių sričių skaitinės reikÅ¡mės nėra lygintinos tarpusavyje.

20. Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , aukÅ¡tesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. sausio 6 d. nutarimo Nr. 59-1 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra netaikymo nuteistajam T. R., netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl naikinti teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 364 straipsnio 9 dalimi, n u t a r i a : atmesti nuteistojo T. R. gynėjo advokato Sergejaus Milovo skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėja Nida Vigelienė